Maždaug po mėnesio, kai pernai rudenį lankiausi, stotį uždarė. Visgi pastate dar veikia kažkokia eismo valdymo ar signalizacijos įranga - durys su grotomis, o kitoje pastato pusėje vienas langas su išorinėmis žaliuzėmis. Taip pat veikė kondicionierius. Man bevažiuojant nuo stoties, prie stoties mikroautobusu atvažiavo geležinkelietis.
Tauragės link.
Nuo pervažos (tolumoje) iki stoties veda grindinys.
Šiaurinis stoties kelyno galas.
Šie ūkiniai pastatai dar naudojami pagal paskirtį.
Kita stotis už Batakių Tauragės link - Juodpetriai. Ji buvo toje vietoje, kuri žemėlapyje pavaizduota mėlynu O. Stotis egzistavo vokiečiams nutiesus geležinkelį ir vėliau, tarpukaryje. Panaikinta netrukus po Antrojo pasaulinio karo.
Žvilgsnis Batakių link.
Žvilgsnis Tauragės link. Ten, toliau buvo Juodpetrių stotis.
Vargu ar tai stoties pastatas. Tikriausiai pokarinis geležinkeliečių namelis. Jis aukščiau esančiame žemėlapyje pažymėtas kaip kazarma.
Dar paėjus porą šimtų metrų Tauragės link. Čia "pagavau" traukinį, bet tik nuo lauko kelio už pievos dešinėje...
Žvilgsnis atgal.
Gaila, nesuspėjau, kol buvau ant bėgių... Traukinys link Tauragės.
Dar viena mistinė stotis neva tai buvo toje vietoje, kuri pažymėjau žemėlapyje mėlynu X. Pagal pokarinio JAV žemėlapio duomenis ten buvo kažkokia stotis, kurios pavadinimas prasideda raide E. Bet tose vietose neradau jokio objekto su tokiu pavadinimu... Tuo labiau pokariniuose tarybiniuose žemėlapiuose ir schemose jokios stoties ten nėra.
Maždaug ta vieta ten toliau, už posūkio. Vaizdas Batakių link.
Ties ta pačia vieta, kur ir paskutinėje aukščiau esančio pranešimo nuotraukoje. Žvilgsnis Tauragės link. Už posūkio - buvusi Bernotiškės stotis. Ji topografiniame žemėlapyje pažymėta.
Buvusio stoties kelyno pradžia - mediniai pabėgiai sudėti ten, kur buvo iešmai. Visur kitur pabėgiai gelžbetoniniai.
Žvilgsnis atgal, Batakių link.
Perono būta kairėje, stoties pastatai buvo tikriausiai dešinėje.
Bernotiškės stotis šioje vietoje atsirado po Antrojo pasaulinio karo. Iki tol Bernotiškės stotis buvo maždaug kilometru su trupučiu arčiau Tauragės.
Perono bloko liekanos. Jų yra ir daugiau. Griovys išraustas, atrodo, pernai. Prieš tris metus čia irgi nieko nebuvo likę.
Vokiečiams nutiesus geležinkelį Bernotiškės stotis buvo pastatyta maždaug kilometru arčiau Tauragės. Tą vietą Nr. 97 pranešime patalpintame žemėlapyje pažymėjau baltu O. Sunku pasakyti, kiek ta vieta atitinka tikrąją stoties vietą. Nes vokiečių nutiestas geležinkelis už Bernotiškės stoties Tauragės link darė vingį į pietus. Tarpukaryje rekonstruojant visą liniją, vingis buvo ištiesintas, o stotis panaikinta. Ar ties stotimi buvo pakeista trasa sunku pasakyti.
Einu nuo uždarytos Bernotiškės pervažos link buvusios stoties vietos.
Žvilgsnis atgal - matosi konteineris buv. Bernotiškės st. vietoje.
Vargu ar tai buvusios stoties pastatas. Senas medinis namas apmūrintas silikatinėmis plytomis.
Žvilgsnis atgal.
Pirmyn. Neveikiantis šviesoforas.
Ruože daug senų telefono stulpų. Laidai nuimti, o stulpai nuversti.
Pranešime Nr. 97 esančiame žemėlapyje raide A pažymėta buvusi Ąžuolyno pralanka. Ji egzistavo po Antrojo pasaulinio ir gana trumpai.
Einant per pievą link tos vietos, iš Tauragės pravažiavo dviejų ER20CF traukiamas traukinys. Gaila, nufotografuoti nespėjau.
Taip supratau, per dieną tris traukinius pagavai? Gal šis ruožas atsigauna? Maž keleivinius pradės leist? Įdomu realiai, kiek sąstatų pralekia link Sovietsk'o ar Tauragės? Kiek važiuoju iš Panevėžio į tą pusę ir kertu pervažas, bei lankausi Tauragėj, tai man toks jausmas, kad ten traukiniai aplamai nevažinėja. :/
Tai jis šviečia tik tuomet, kai yra kaitimas?
Taip, mačiau tris traukinius (vieno iš jų nuotrauka dar bus). Bet tas prie Lybiškių tai ne tą pačią dieną nufotografuotas.
Taip, užsidega baltas V formos signalas. Be to ir stoties budėtojoms perduodamas signalas į monitorių apie užfiksavimą. O neveikiantys šviesoforai pažymimi sukryžiuotomis juostomis, kaip Batakiuose ar Šienlaukyje.
Tęsiu toliau.
Vaizdas Lauksargių link nuo kelio A12 viaduko. Pats viadukas niekuo neypatingas tarybinių laikų statinys. Tačiau tarpukaryje tikriausiai čia irgi buvo dviejų lygių kelių susikirtimas - viadukas. Jis pavaizduotas pokariniame (1948 m.) tarybiniame topografiniame N-34-33-A-г žemėlapyje. Mažai tikėtina, kad tai pokarinis statinys. Dabartinis viadukas vėlyvo socializmo laikų.
Į Tauragės pusę. Trečiasis tądien matytas traukinys. Gaila, nesuspėjau jo nufotografuoti atvažiuojančio nuo Pagėgių...
Vokiečiai Pirmojo pasaulino karo metu nuo Lauksargių stoties per Tauragę iki Skaudvilės, Batakių (galbūt netgi iki Kelmės) buvo nutiesę siaurąjį geležinkelį. Netrukus buvo nutiestas ir platusis geležinkelis. Tačiau jo trasa nuo Lauksargių iki susikirtimo su plentu ir šiek tiek toliau buvo kita. Ortofotonuotraukoje matyti dabartinė geležinkelio trasa. Mėlynai pažymėjau vokiečių nutiesto geležinkelio trasą pagal žemiau pateiktą žemėlapį.
Tarpukario vokiečių topografinis žemėlapis sudarytas pagal Pirmojo pasaulinio karo duomenis. Jame pavaizduotas ir siaurasis, ir platusis geležinkeliai.
Kaip matyti ortofotonuotraukoje, yra išlikęs senosios trasos pylimo fragmentas. Dalis pylimo naudojama kaip kelias iki sodybos ir baigiasi šiek tiek toliau į šiaurę lauke, nei kelio vingis (pirmoji ortofotonuotrauka) ties Plikiškės vienkiemiu.
Pylimas link Meldikupės.
Gaila, iki upelio prasibrauti nepavyko, nes buvo aukšta žolė, šakos, o aš vasariškai apsirengęs. Tiesa, pagal orofotonuotrauką pylimo iki pat upelio nėra, matyt nebėra ir tilto liekanų... Greičiausiai jo būta medinio.
Ten pat, į priešingą pusę. Pylimo dalis naudojama kaip kelias.
Pasibaigus karui, platusis geležinkelis buvo pravestas nauja trasa, panaudojant dalį siaurojo geležinkelio trasos. Tačiau gali būti, jog nepavykus siaurojo geležinkelio projektui, vokiečiai patys dar nesibaigus karui toje vietoje pertiesė plačiojo geležinkelio liniją, palikdami siaurąjį geležinkelio susijungimą su plačiuoju tik Batakiuose.
Comment