Antrojo pasaulinio, tikriausiai vokiečių. Juk tiltas pastatytas tarpukaryje. Kažkada straipsnis buvo iš laikraščio įdėtas į šią temą apie geležinkelio tiltus Jonavoje. Berods pernai.
Apsauga, matėsi, buvo.
Nea, jei kalbame apie tiltą, tai tai yra sarginė. Statyta Nepriklausomos Lietuvos laikais, pilnas aprašymas yra Orlovo knygoje XX amžiaus kariniai įtvirtinimai berods... Aš maniau buvo kalba apie šį daiktą:
Tęsiu toliau.
Nartautų miške (dabar ten miškas, bet ar anksčiau jis buvo, naišku) Pirmojo pasaulinio karo metų vokiškame žemėlapyje pažymėta Nartautų stotis ar palanka, kuri yra 6,1 km nuo Žeimių. Stotis ar pralanka buvo ten, kur pažymėjau ortofotonuotraukoje. Pervažos ten dabar jokios nėra, o ir kelias sunkiai pravažiuojamas.
Lukšių stoties pervaža. Stoties link. Prasideda dvikelis.
Žeimių link.
Stotis praktiškai neveikianti. Caro laikais vadinosi Pralanka Nr. 7, o vokiečiai Pirmojo pasaulinio karo metu pavadino Slikiais pagal kaimo šalia pavadinimą. Tarpukaryje pavadinimas pakeistas į Lukšius.
Žeimių link.
Šilainių link.
O kažkada būta nemažos stoties su 5 ar daugiau kelių.
Gal tai ir yra buvęs pralankos pagrindinis pastatas?
Šilainų stotis ir "Lifosos" (kur neužtverta) bei kitų įmonių kelynų tyrinėjimas vertas atskiros temos ir tam reikia sugaišti nemažą dienos dalį. Todėl tai atidėjau kitam kartui. Tačiau dar kelios nuotraukos iš Šilainių stoties.
Ženklas, atskiriantis LG ir "Lifosos" valdas.
Į priešingą pusę - "Lifosa".
Kiek dešiniau kelias, vedantis iš Šilainių stoties link magistralinės linijos.
Pagaliau sulaukiau - Į "Lifosos" teritoriją nuvažiavo ilgai stotyje stovėjęs "Lifosos" TEM18-346 su vagonais.
Stoties kelynas pravažiavus sąstatui.
Šiaurinė Šilainių stoties jungtis su magistraline linija.
Už pervažos. Jonavos link nuvažiavo krovininis traukinys.
Čia atsišakoja kelias nuo magistralinės linijos į stotį.
O čia pasibaigia dvikelis, jei važiuojama nuo Lukšių.
Į priešingą pusę, Šilainių stoties link.
Maždaug čia Pirmojo pasaulinio karo metais buvo Zutkių stotis ar pralanka. 5,9 km nuo Kėdainių. Tolumoje matosi Šilainių stotis, o užpakalyje už 150-200 m dvikelio pabaiga.
Šilėnų stotis ir "Lifosos" (kur neužtverta) bei kitų įmonių kelynų tyrinėjimas vertas atskiros temos ir tam reikia sugaišti nemažą dienos dalį. Todėl tai atidėjau kitam kartui. Tačiau dar kelios nuotraukos iš Šilainių stoties.
Kėdainiai, ties pervaža pietiniame stoties gale. Dieninis Vilnius - Klaipėda.
Rampa.
Ties pervaža stoties pastato link.
Maždaug priešais stoties pastatą, už stovinčių vagonų. Jonavos link.
Radviliškio link.
Gyvenamasis namas šalia pirmojo kelio netoli stoties pastato. Įdomu, ar čia kartais negalėjo būti depas??? Lyg ir nesimato iš po tinko vietų, kur galėjo būti angos vartams. Bet pastatas galėjo būti ir kapitališkai perstatytas tarpukaryje ar pokaryje.
Ortofotonuotraukoje pažymėjau apatiniu O vietą, ties kuria buvo padarytos kelios nuotraukos, pateiktos žemiau ortofotonuotraukos.
Vaizdas stoties link.
Į priešingą pusę. Atšaka dešinėje (artimesnė, ne ta, kur vagonai) - į metalo laužo supirktuvę.
Atšaka į metalo laužo supirktuvę.
Magistralinis kelias.
Perėjus į kitą kelyno pusę, stoties link. Kelias dešinėje į elevatorių.
Ten pat, elevatoriaus link. Ortofototnuotraukoje naujo elevatoriaus dar nėra. Kairėn dar viena atšaka. Bet ji nenaudojama, tačiau vis dar esanti. Ji baigiasi už kairiajame viršutiniame ortofotonuotraukos kampe pažymėtos pervažos.
Nenaudojama atšaka iš arčiau.
Nenaudojama atšaka ties Elevatoriaus g. pervaža.
Radviliškio link.
Hoperiai (grūdų ir trąšų).
Jie kelyje, kurio galas baigiasi rampa akmens anglies iškrovimui ties Elevatoriaus g.
Ties elevatoriumi (pažymėta vieta ortofotonuotraukoje dideliu O) Kėdainių stoties link.
Palyginus ortofotografinę nuotrauką ir tarpukario žemėlapį, matyti, kad Babėnų tvenkinys yra buvusio karjero vietoje, iš kurio iškasamas smėlis ar žvyras buvo gabenami geležinkeliu. Ortofotonuotraukoje nesimato jokių išlikusių atšakos į karjerą pylimo liekanų, nes dalis jo panaudota naftos bazės privažiuojamajam keliui ir Žibuoklių gatvei nutiesti. Taigi, dabar yra dvi atšakos į šiaurinę pramoninė Kėdainių zoną. Joje įsikūrusi didelė naftos produktų bazė, elevatorius, sandėliai. Geležinkelis naudojamas intensyviai.
Iš VDA leidyklos 2010 m. išleisto DVD disko "Tarpukario Lietuvos topografiniai žemėlapiai".
Netoli tos vietos, kur atsišakoja atšaka į naftos bazę (ortofotonuotraukoje apatinis O). Radviliškio link.
Ten pat, Kėdainių stoties link.
Kairėje du magistraliniai keliai, tiesiai eina atšaka į elevatorių ir sandėlius, o dešinėn suka atšaka į naftos bazę.
Nedaug paėjus - naftos bazės vartai.
Einu atšaka į elevatorių ir kitus objektus.
Žvilgsnis dešinėn - naftos bazė.
Dar kiek paėjus. Toliau vartai. Jei neklystu, gali būti, kad ten kažkur yra ir manevrinis TGM'as.
Grįžau atgal prie magistralinės linijos. Vaizdas Kėdainių link.
Pirmojo pasaulinio karo metų vokiškoje geležinkelio schemoje pažymėta Daškonių stotis ar pralanka, kuri buvo 6,3 km nuo Kėdainių.
Maždaug ten, kur pažymėjai D raide.
Maždaug ties šia vieta buvo stotis ar pralanka. Vaizdas Kėdainių link.
Ten pat, Radviliškio link.
Ortofotonuotraukoje pažymėjau M raide buvusią Močėnų stotelę, kuri buvo ties buvusia pervaža, maždaug 600 m nuo Daškonių st. Radviliškio link.
Comment