Gelžk. Kaišiadorys (Palemonas)-Gaižiūnai-Šiauliai

[Vitas]

Iš temos apie Baltarusijos geležinkelius
:http://www.miestai.net/forumas/showt...448#post698448 :

Ši linija ir keleivių pervežimui turi didelį potencialą. Tik jo LG niekaip nesugeba išnaudoti, nepaisant to, kad ir dabar į Šiaulius traukinys nuveža greičiau už autobusą ir beveik per tiek pat laiko, kiek užtrunka važiuoti automobiliu. Taigi, likvidavus vienkelius ruožus tarp Kaišiadorių ir Šiaulių, nutiesus dvikelius tarp kai kurių tarpstočių tarp Šiaulių ir Kretingos, padidinus greitį iki 160 ir elektrifikavus liniją, su traukiniu į Šiaulius būtų netgi greičiau nei automobiliu, o į Klaipėdą traukinys važiuotų tiek pat, kiek ir autobusas, važiuodamas A1 be užsukimo į Kauną.

[Vitas]

O tiesa Kalnenu gelezinkelio stotis atlieka kokias nors funkcijas dabar, ar ji yra panaikinta ir peregonas (tarpstotis) skaitosi Gaiziunai - Palemonas, kaimynas dirbes masinistu CCCP laikais sake kad ten labai daznai seniau persilenkindedavo traukiniai, o 1998m kaip dabar pamenu vaziavau naktiniu traukiniu Vilnius - Klaipeda ir jis sioje stotyje stojo, stotyje ir budetojas buvo ir bilietu kasa

Dabar ten nebuvau, bet nenorėčiau tikėti, kad stotis panaikinta. Yra atšaka į netoliese esančią naftos bazę (jei taip galima vadinti įmonę, kurioje iš vagonų cicternų į rezervuarus išpompompuojamas skystas kuras), stotis būti turėtų. Kas liečia aprašytus traukinių prasilenkinėjimus praeityje, tikra tiesa. Prasilenkinėdavo dyzeliukai Kaunas-Jonava ir Jonava-Kaunas ne tuik tarpusavyje - ir su tolimesnių maršrutų traukiniais.
Pats mėgau penktadienio ar sekmadienio popietę dyzeliuku Kaunas-Šiauliai pavažiuoti iki Kalnėnų (kol šioje stotyje jis stodavo) ir pėsčias žvyrkeliu pareiti beveik iki Karmėlavos (toliau į Kauną - jau miesto visuomeniniu transportu).
Netoli Kalnėnų esantis Užusalių miestelis nesužavėjo. Šešuvos tvenkinys - gražu. O miestelio gatvėse užkabinėja asocialūs asmenys... Tikiems (aišku) traukinio sustojimo Kalnėnuose nereikia, "pilaičių gyventojai" turi savo "tačkes", na dar mikriukas iki Kalniečių važineja....

[Vitas]

Iš temos apie dyzelinius traukinius ir automotrises
http://www.miestai.net/forumas/showt...255#post697255

Pavažinėju dabr tomis PESA tipo automotrisėmis. Iš tikrųjų, važiavimas panašu kaip troleibusu arba miesto autobusu. Kelionė iš Kauno į Kazlų Rūdą dar neprailgsta. O iš Kauno į Marijampolę jau kažkiek nusibosta (Šeštokų DR1A, stojančiu ne kiekvienoje stotelėje, nenusibosta nė kiek). Bet važiuotojų iš Kauno į Marijampolę netiek daug: keleivių "pamaina" keičiasi Kazlų Rūdoje. Tai 620M iš Kauno į Marijampolę važinėti dar gali. Ar gali į Kybartus (ir ypač sekmadienį popiet iš Kybartų), abejonių jau daugiau. Apie tokio keleivinio riedmens netinkamumą iš Kauno į Šiaulius praktiškai nelieka abejonių: didžiausia dalis keleivių važiuoja iš Kauno į Radviliškį arba Šiaulius. Važiuojant iš Šiaulių į Rokiškį, "keleivių pamainos" gal būt keičiasi Panevėžyje, bet apie šį maršrutą nuo didesnių apibendrinimų susilaikau.

620M netinkamos dėl kietų sėdynių ar dėl vietų kiekio?
Jei sėdynės būtų minkštos ir plačios, tai jose išvis būtų tik apie 60-70 sėdimų vietų. Jos juk ir skirtos regioniniam susisiekimui, kai traukinys stoja beveik kiekvienoje stotelėje. O dėl Kaunas-Šiauliai, tai čia faktas, kad turėtų jau "minkštesnis" važiuot, tačiau šitas traukinys važiuoja tik dukart per savaitę, todėl laikyti Kaune specialiai tam maršrutui DR1AM būtų per didelė prabanga. Yra maršrutų kur tokie traukiniai reikalingi kasdien.

Tai tur būt savaitgalinis maršrutas į Šiaulius būtų geresnis iš Vilniaus, koks buvo iki 2008m. kovo pabaigos (Vilnius-Kaunas-Šiauliai). Tas "minštesnis" traukinys būtų imamas iš bendro parko, kitomis dienomis jį naudojant gal į Turmantą, gal į Marcinkonis... O gal - iš Radviliškio į Klaipėdą arba iš Šiaulių į Rokiškį (į remontą Vilniuje ar po jo taip nuvažiuotų, o ne tuščias)...
Ir penktadieniais po pietų iš Vilniaus į Kauną traukinių reikia daugiau (keleivių būna daugiau). Gal būt panašiai sekmadienio vakarą iš Kauno į Vilnių...

Kad to "bendro parko" (važiuojančio) ir dabar trūksta. Keleivių srautai stipriai kinta tiek metų laikų, tiek savaitės dienų atžvilgiu. Savaitgaliais (ypač penktadieniais ir sekmadieniais) keleivių padaugėja visuose maršrutuose. Jei paprastom dienom į Marcinkonis ar Turmantą vyksta trivagonis, tai savaitgalį ten būtinai turės važiuoti trivagonis, nes automotrisės tikrai neužteks. Aišku galima (dėl tų kelių dienų per savaitę) kapitaliai remontuoti senus nurašytus D1, DR1A ER9M traukinius, tačiau tada darbo dienomis, kai keleivių sumažėja, jie stovės be darbo arba vežios orą. Pervežtų keleivių galbūt kažkiek padaugėtų, tačiau senų traukinių kapitalinių remontų ir eksploatacinės sąnaudos neproporcingai padidins bendrą nuostolį. Taip pat tuoj atsiras besipiktinančių "vėl paleido nemodernizuotą"... Mano nuomone geriau išlaikyti subalansuotą riedmenų skaičių t.y. savaitgaliais bei vasaromis pavažinėt pilnesniais traukiniais (šventinėmis dienomis net perpildytais), tačiau nestovėt be darbo ar vežioti visišką orą kitais metų laikais ir darbo dienomis. Tokiu būdu daug maž dar galima išlaikyti maršrutus.. Tačiau dabar situacija tokia, kelis ar kelioliką kart per metus pravažiuoja perpildytas traukinys, kas nors parašo skundą į kurį privalomai sureaguoja (LG priklausoma nuo politikų) ir paleidžia didesnius, neekonomiškus traukinius. Tai generuoja padidėjusį nuostolį ir kitas žingsnis bus kokio maršruto apkarpymas...
Iš Vilniaus į Šiaulius galima puikiausiai nuvažiuoti Vilnius-Klaipėda traukiniais. Vilnius-Kaunas-Šiauliai matyt ir buvo nuimtas, nes mažokai keleivių buvo.
Dėl važinėjimo tuščiomis, tai kiek teko girdėti, kad anksčiau, buvo kažkokie specialūs reisai, tačiau dėl kažkokių priežasčių atsisakė. Greičiausiai todėl, kad savaitinį grafiką buvo sunku suderinti su būtinybe atlikti remontą ir važiuoti "tuščiomis" yra racionaliau, nei atlikti remontą anksčiau nei reikia.

Šiaip tai labiau reikėtų dieninio traukinio Vilnius Šiauliai (apie 13.30-14.00 val.) ir ankstyvo rytinio Šiauliai - Vilnius (apie 5.45-6.00). Kasdien. Ir tam galėtų būt naudojamas dyzelinis traukinys, kuris stotų tik Radviliškyje, Kėdainiuose, Jonavoje, Kaišiadoryse. Vilniaus - Šiaulių maršrutas turi didelį potencialą, kurio LG daugybę metų nesugeba išnaudoti. Autobusai važiuoja apie 3,5 val., o traukiniu gaunasi netgi greičiau nei su lengvąja - apie 2,5 val..

(pajuodinau ir pabraukiau aš)

Buvo, bet neliko nuo 2005 m. Tik važiavo kaip priemiestis.

Rytinio traukinio Iš Šiaulių į Vilnių ir piopietinio iš Vilniaus į Šiaulius klausimas lieka atviru. kaip ir - auotomotrisės ar komfortabilesnio savaitgaliais iš Kauno į Šiaulius ir atgal.

[adju]

Kelių metų senumo LTV reportažas apie Jonavos geležinkelio tilto gynybinius įtvirtinimus. (antroji laidos dalis)

Įdomu kelintų metų tas DOT'as?

Antrojo pasaulinio, tikriausiai vokiečių.

Tad reikia patikslinti, kad tai tarpukariu įrengti lietuvių įtvirtinimai.

[Al1]

Tęsiu dar pernai pradėtą fotoreportažą. Nuotraukos, aišku, šviežios.

Skėmiai - Radviliškis.

Skėmių stotelės (ar stoties) vieta ties Skėmių pervaža. Vaizdas Baisogalos link.



Ten pat, vaizdas į priešingą pusę.



Baisogala. Vaizdas iš pietinio stoties kelyno galo.



Ten pat, vaidas Sėkmių link.



Didelė apleista rampa.





Stoties pastatas







Iš miestelio pusės.



Vandens bokštas ir gyvenamieji namai. Kairėje rūsys.





Vandens bokštas nuo kelių pusės.



Šiaurino kelyno galo link.



Nuo perono galo.

[Al1]

Anksčiau būta pervažos šiauriniame kelyno gale. Bet ilginant kelius ir plečiant stotį, pervaža buvo įrengta dar šiauriau, už stoties ribų.



Ties buvusia pervaža stoties pastatų link.



Į priešingą pusę, Gimbogalos link.



Sandėliai nuo buvusios pervažos kiek iš arčiau.



Sandėliai iš kito galo.



Stoties vaizdas nuo šiaurinis kelyno gal.



Ten pat, Gimbogalos link.



Ties Baisogalos pervaža. Baisogalos link



Ten pat, Baisogalos stoties link.

[Al1]

Maždaug už 2 km nuo Baisogalos stoties yra apleistas mūrinis geležinkelio prižiūrėtojo namelis.





Kitoje bėgių pusėje yra buvusios siurblinės darbuotojų gyvenamasis namas. Šeimininkas sakė, kad statytas 1901 m.



Už 120 m teka Kiršinas. Vienintelė didesnė upė tarp Skėmių ir Radviliškio.



Tiltas per Kiršiną.





Netoli tilto yra šulinys, iš kurio buvo siurbiamas Kiršino vanduo Baisogalos stočiai.



Vaizdas nuo tilto Baisogalos link. Dešinėje minėtas siurblinės darbuotojų namas. Į kadrą nepateko metalinis garažas, kurio vietoje stovėjo siurblinė. Namo savininkas (buvęs geležinkelietis) sakė, kad ji nugriauta apie 1995 m., o išlikęs siurblinėje garinis siurblys išvežtas į muziejų.

[Al1]

Ties Lopais buvusi pervaža.



Ten pat, Gimbogalos link. Tolumoje kelio Nr. 144 viadukas.



Baisogalos link.



Pirmojo pasaulinio karo metais Gankių miško (šilo) pakraštyje vokiečiai buvo įrengę stotelę ar pralanką.
Ji buvo maždaug šioje vietoje. Vaizdas Gimbogalos link



Į priešingą pusę.



Ties kelio Nr. 3423 pervaža, Gimbogalos link.



Befotografuojant įsijungė pervažos signalizacija ir netrukus pasirodė rinktinis į Radviliškį. Tikriausiai iš Kėdainių.



Šalia pervažos yra namas.



Prie pervažos - Baisogalos link.



Tęsinys bus.

[Al1]

Tęsiu toliau.
Gimbogalos stotis. Vaizdas peronų ir pastatų link nuo Baisogalos pusės.



Vaizdas Baisogalos link.



Geležinkeliečių gyvenamasis namas.



Baisogalos link. Dešinėje nuotraukoje aukščiau esantis namas.



Buvęs stoties darbuotojų daugiabutis.





Sandėlis.



Gale sandėlio vežimėlis.

[Al1]

Stoties pastatas.



Iš kitos pusės tarp dviejų verandų neapmūryta medinio pastato siena.



Mūrinis sandėlis ir konteineriai.



Stoties kelynas ir peronai žvelgiant Baisogalos link.



Linkaičių link. Už Gimbogalos prasideda vienkelis.



Ties Bebrujų pervaža, Linkaičių link.



Ten pat, Gimbogalos link.

[Al1]

Ties Linkaičiais buvo jungtis tarp Radviliškio - Daugpilio ir Radviliškio - Kaišiadorių linijų.
Pirmojo Pasaulinio karo vokiečių žemėlapis.



Ties Kaišiadorių - Radviliškio geležinkelio linijos pervaža netoli tos vietos, kur buvo minima jungtis. Vaizdas Linkaičių link.



Ten pat, į priešingą pusę. Geriau įsižiūrėjus, kairėje matosi pylimas.



Paeinu kiek Gimbogalos link. Vaizdas Likaičių link. Dešinėje gerai matosi buvusios jungties tarp Radviliškio - Daugpilio ir Radviliškio - Kaišiadorių linijų pylimas.



Iš arčiau.

[Al1]

Caro laikais lyg ir nebūta jokios stoties Linkaičiuose. Nei žemėlapiuose, nei tvarkaraščiuose tokios nėra. Tačiau Pirmojo pasaulinio karo metų vokiečių tvarkaraštyje Linkaičių stotis yra.

Linkaičių stoties prieigos. Vaizdas stovint ant Kaišiadorių - Radviliškio linijos. Dešinėje - Daugpilio - Radviliškio linija.



Ten pat, vaizdas atgal.



Namelis iš arčiau.



Kiek paėjus Linkaičių link. Ant ženklo kairėje - 25 Hz.



Ten pat, vaizdas atgal.



Dar labiau priartėjus prie Linkaičių soties.



Ten pat, vaizdas atgal.

[Al1]

Pagal tarpukario atstumus tarp stočių, tuometinė Linkaičių stotis buvo ne dabartinės vietoje, o kiek toliau nuo Radviliškio ir arčiau Daugpilio - Radviliškio bei Kaišiadorių - Radviliškio linijų suartėjimo vietos. T.y. maždaug ties šiuo namu. Kuris, beje, galėjo būti ir Linkaičių stoties pastatu.



Ties gyvenamuoju namu, kuris galbūt buvo Linkaičių stoties pastatu, Linkaičių stoties kelyno link.



Ten pat, į priešingą pusę.



Namas, kuris galbūt buvo stotimi tarpukaryje iš arčiau.



Dar viena prielaida, kur buvo tarpukarinės Linkaičių stoties pastatas. Stotis galėjo būti ir šis namas dešinėje.



Žvilgnis atgal. Dešinėje pirmasis kandidatas į tarpukario stoties pastatą.



Iš arčiau - antrasis kandidatas į tarpukario Linkaičių stoties pastatą.



Šalia galimai stoties pastato yra mūrinis geležinkeliečių ūkinis pastatas.



Linkaičių stoties kelynas.



Vaizdas atgal. Kairėn eina atšaka į karinę bazę, į buvusią šalia jos ar joje stotį Miškas (kai kur rašoma kad Dirbtuvės). Nuotraukos bus vėliau ir skyriuje apie privažiuojamuosius kelius.



Einu dabartinės Linkaičių stoties pastatų ir peronų link.



Vaizdas atgal.

[Al1]

Nuo Radviliškio - Daugpilio krypties perono Radviliškio link.



Pereinu į priešingą kelyno pusę. Nuo Radviliškio - Kaišiadorių krypties perono.



Tipinis Linkaičių stoties pastatas pastatytas 1951 m ir pagal paskirtį nenaudojamas.



Ūkinis pastatas šalia buvusio stoties pastato.





Tualetas.



Dabartinis naudojamas tikriausiai EC pastatas.



Radviliškio link.



Ties peronų galu, Radviliškio link.



Nuo Radviliškio - Daugpilio perono stoties pastatų link.



Kiek paėjus, Radviliškio link.



Tęsinys bus.

[Al1]

Tęsiu toliau.
Vaizdas Radviliškio stoties kelyno link nuo Linkaičių pervažos.



Ten pat, Linkaičių link. Beje, formaliai Linkaičių stoties nėra, jos kelynas priklauso Radviliškio stočiai.



Radviliškis. Ortofotonuotraukoje pažymėjau vietas, kur fotografavau.



Vieta ortofotonuotraukoje Nr. 1. Vaizdas Linkaičių link. Tolumoje kalniukas.



Ten pat, vaizdas Radviliškio link.



Ten pat, MRC. Vagonai buvo traukiami ant kalniuko, o vagonų ratams riedans per stabdymo įrengimį, sklido šlykštus cypimas. Ir tai vyksta 24 val per parą. Netoli, už mano nugaros stovi geležinkeliečių tarpukario laikų daugiabutis, kuriame gyvena žmonės. Ne kas ten gyventi...



Kiek paėjus nuo vietos Nr. 1 link vietos Nr. 2. Radviliškis MRC stotelė. Joje tikriausiai stoja rytinis traukinys į Panevėžį (Radviliškį). Nors tvarkaraštyje oficialiai nenurodyta, bet iš Panevėžio į Radviliškį važiuojantis vakarinis traukinys priešingoje kelyno pusėje esančioje stotelėje (ortofotonuotraukoje netoli vietos Nr. 6) stoja.



Vieta Nr. 2. Vaizdas techninės bazės (T ortofotonuotraukoje) link.



Ten pat, į priešingą pusę.



Tarp vietų Nr. 2 ir Nr. 3, Radviliškio link.



Dar kiek paėjus į priekį.



Ties vieta Nr. 3 Radviliškio link. Tolumoje matosi J. Basanavičiaus g. pervaža.

[Al1]

Nuo pervažos, stoties (pastatų, depo) link.



Į priešingą pusę.



Pirmojo kelio peronas nuo stoties pastato iki pat pervažos.



Dar kartą kaupiamojo kelyno ir AIK link.



Šalia pevažos yra sentikių cerkvė. Gatvė nuo šaligatvio šali cerkvės atskirta tvorele, kurios stulpeliai iš siaurojo geležinkelio bėgių.



Ties stoties pastatu iš miesto pusės yra medinis namas (geležinkelių stiliaus namų prie stoties ne vienas, medinių ir mūrinių).



Pernai birželio 14 d. atidengtas paminklas - prekinis vagonas.



Ūkinis pastatas.



Keliai tarp stoties pastato ir depo.



Vaizdas į priešingą pusę, pervažos link.





Įėjimas į keleivių salę.



Nenaudojama keleivių salė pro durų iš veikiančios keleivių salės stiklą.



Salės interjeras. Kairėje durys į miestą. Kasa nepapuolė į kadrą, ji dešinėje už infromacinės lentos. Už mano nugaros durys į nenaudojamą keleivių salę, dešinėje ir kairėje - tualetai.

[Al1]

Buvę tualetai. Atliekant keleivių salės remontą, joje įrengti tualetai.



Stovėjo RA2-037 į Klaipėdą.



Stoties pastatas žvelgiant nuo praėjimo į depą.





Ten pat, pėsčiųjų tilto link. Šiame perone stoja traukiniai į Vilnių ir Kauną, taip pat dyzeliniai iš Šiaulių pusės, kuriems Radviliškis yra galinė stotis.



Ties vieta ortofotonuotraukoje pažymėta 4. Linkaičių link.



Ten pat, kairėje - Radviliškio prekių stotis.



Ties vieta Nr. 5. Radviliškio link.



Ten pat, į priešingą pusę.



Kiek paėjus toliau nuo magistralinės linijos.



Ar tai stoties vandens bokštas?

[Al1]

Ties vieta Nr. 6. Radviliškio link.



Ten pat, kiek labiau į Vakarus.



Netoli yra jau minėta stotelė Radviliškis MRC, kurioje stoja kai kurie (vakariniai tikrai) traukiniai iš Panevėžio (Rokiškio).





Radviliškio link.



Kalnelio link.



Nuo stotelės perono tiesiai pastatų link.



Vagonų stabdymo įrenginys.



Pabaiga.

[Eimantas]

Radviliškyje neatbėgo apsauga?

[Al1]

Ne.