Parašė Al1
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Geležinkeliai kitose Europos šalyse
Collapse
X
-
LG valstybė kasmet dameta apie 30 mln. už nuostolingą veiklą. Bent jau 2011-2015 m. buvo apie 30 mln. Dabar nežinau kiek. Bet maždaug tiek pat o gal ir daugiau.
Čia ką rašo delfyje, bet tai apie 2018 m.
https://www.delfi.lt/verslas/transpo....d?id=76154369
Dėl SNCF. Tik apie 50 proc. greitųjų geležinkelių TGV linijų pelningi. Pelnas dengia likusias nuostolingas linijas, įskaitant IC traukinius. Už vietinius pervežimus moka regionai, todėl šiaio jau TER yra pelningas SNCF, bet tas pelnas tik dėl kompensacijų iš regionų biudžetų. Infrastruktūra, susijusi su keleivių pervežimu konkurso būdu finansuojam iš valstybės biudžeto. Tuo tarpu, keleivių pervežimas duoda dideles įplaukas už infrastruktūros naudojimą infrastruktūrą valdančiai SNCF Résau. Šiuo metu naudojama trigubo dafinansavimo sistema už keleivių pervežimus žadama pakeisti dvigubo.
http://www.senat.fr/rap/r21-570/r21-57011.htmlPaskutinis taisė Al1; 2022.08.02, 19:33.
Comment
-
Parašė ifl Rodyti pranešimąBet tai neatsakoma, kurios linijos nuostolingos. Aš pvz., būčiau tikėti kad Vilnius - Kaunas linija pelninga. Ar galėtų kas paneigti šį mano įsitikinimą? Dabar nežinant jokių konkrečių duomenų, viskas kaip būrimas iš kavos tirščių arba pasitikėkite LG, brangūs piliečiai.
Pernai LTG Link veikla buvo pelninga (6.9%), bet 2/3 pajamų sudarė valstybės dotacija. Vilnius - Kaunas sudaro mažiau nei trečdalį keleivių traffic'o. Tiksliai negalima pasakyti, bet manau kad vistiek overall įskaičiavus dotacijas nuostolingas tas maršrutas.
2021 m.:
Comment
-
Parašė ifl Rodyti pranešimąBet tai neatsakoma, kurios linijos nuostolingos. Aš pvz., būčiau tikėti kad Vilnius - Kaunas linija pelninga. Ar galėtų kas paneigti šį mano įsitikinimą? Dabar nežinant jokių konkrečių duomenų, viskas kaip būrimas iš kavos tirščių arba pasitikėkite LG, brangūs piliečiai.
Gilesnės analizės nėra kaip daryti, nes detali informacija viešai nėra prieinama. Ją turi tik LG.Paskutinis taisė Al1; 2022.08.04, 09:36.
Comment
-
Parašė felar Rodyti pranešimą
Duomenys: https://www.litrail.lt/veiklos-rezultatai
Pernai LTG Link veikla buvo pelninga (6.9%), bet 2/3 pajamų sudarė valstybės dotacija. Vilnius - Kaunas sudaro mažiau nei trečdalį keleivių traffic'o. Tiksliai negalima pasakyti, bet manau kad vistiek overall įskaičiavus dotacijas nuostolingas tas maršrutas.
2021 m.:
Comment
-
Tiesiog įdomu, ar vežėjas galėtų išgyventi be valstybės dotacijos (ar čia Lietuvos specifika, ar bendrai visų pasaulio geležinkelio kompanijų), ir kas tai lemia (maži keleivių srautai, per didelė administracinė našta, per brangiai kainuojantis išlaikymas, ...). Liūdna girdėti, kad be dotacijos keleivių vežimo Lietuvoje apskritai nebūtų.
Comment
-
Jo apskritai nebūtų jokioje šalyje, o daugelyje ES šalių reikėtų išardyti ir beveik visus geležinkelius, nes krovinių kiekiai tesudaro apie 10-15 proc., visa kita - autotransportas.
Autotransportas irgi nerentabilus, jei reikėtų apsimokėti visus kaštus pačiam. Pavyzdys - mokami keliai. Ir tai tas mokestis nėra skirtas padengti visų kelio tiesiomo ir ekploatacijos išlaidų. Bet kokiu atveju, jei už kiekvieną kilometrą bet kokio pravažiuoto kelio reikėtų susimokėti mokamų kelių tarifais, tai važiavimo (pervežimo) kaina autotransportu gerokai viršytų geležinkelio.
Taigi, skirtumas tame, kad autotransporto atveju infrastruktūros naštą 80 proc. prisiima valstybė, o pelną ar naudą gaudo vežėjai. Geležinkelyje taip nėra - už infrastruktūrą susimoka tiesiogiai vežėjas praktiškai 100 procentų.Paskutinis taisė Al1; 2022.08.05, 12:34.
Comment
-
Parašė Al1 Rodyti pranešimąJo apskritai nebūtų jokioje šalyje, o daugelyje ES šalių reikėtų išardyti ir beveik visus geležinkelius, nes krovinių kiekiai tesudaro apie 10-15 proc., visa kita - autotransportas.
Autotransportas irgi nerentabilus, jei reikėtų apsimokėti visus kaštus pačiam. Pavyzdys - mokami keliai. Ir tai tas mokestis nėra skirtas padengti visų kelio tiesiomo ir ekploatacijos išlaidų. Bet kokiu atveju, jei už kiekvieną kilometrą bet kokio pravažiuoto kelio reikėtų susimokėti mokamų kelių tarifais, tai važiavimo (pervežimo) kaina autotransportu gerokai viršytų geležinkelio.
Taigi, skirtumas tame, kad autotransporto atveju infrastruktūros naštą 80 proc. prisiima valstybė, o pelną ar naudą gaudo vežėjai. Geležinkelyje taip nėra - už infrastruktūrą susimoka tiesiogiai vežėjas praktiškai 100 procentų.
Ar kelias tiesiog pigiau/geriau ir viskas?
Comment
-
Parašė PoDV Rodyti pranešimą
Pvz. Šveicarija išvysčius geležinkelį taip, kad nėra jokių problemų, vartotojui pateikiamos persėdimų schemos, peronai, etc. Įdomu kokios galimybės techniškai kažką panašaus vystyti visoje Europoje ir taip mažinti priklausomybę nuo kelių. Neimant domėn, valdžia nori/nenori.
Ar kelias tiesiog pigiau/geriau ir viskas?
https://osdm.io/osdm/update/2021/10/...zed-in-7-days/
Beje kas faina tai, kad LTG Link tvarkaraščiai yra prieinami dviejuose geriausiose traukinių appsuose - DB Navigator ir SBB Mobile. Latvių ir Estų tvarkaraščių ten nėra. O taip pat kažkodėl nėra ir Polregio maršruto iš Kauno į Balstogę.
UPDATE: SBB Mobile yra, bet iš DB Navigator kažkodėl laikinai vėl dingo.Paskutinis taisė felar; 2022.08.05, 13:20.
- 2 patinka
Comment
-
Taip pat turiu omeny ir aprėptį, Šveicarijoje kiekvienas miestelis turi vienokią ar kitokią geležinkelio liniją. Aišku, ten šalies gyvenviečių išsidėstymas kalnų slėniuose padeda, bet ar galėtume pamatyti normalią geležinkelių plėtrą Europoje, ten kur to tinklo trūksta. Galbūt Lietuvoje pradedant tiesti daugiau priemiestinių ir net tarpmiestinių jungčių, padėtų mažinti regioninę nelygybę. Gyventojams būtų mažesnis poreikis kurui ir daliai mašinos dėvėjimosi išlaidų.
Šiuo metu Rytų Europoje daug investuota į naujus greitkelius, kas gal nėra blogai, nes automobilių modal share net labiausiai su darniu judumu draugaujančiose šalyse išlieka aukštas ir per naktį nenukris, bet kažkaip nesigirdi apie kažkokius labiau wow projektus susijusius su geležinkeliais.Paskutinis taisė PoDV; 2022.08.05, 13:45.
Comment
-
Parašė PoDV Rodyti pranešimą
Pvz. Šveicarija išvysčius geležinkelį taip, kad nėra jokių problemų, vartotojui pateikiamos persėdimų schemos, peronai, etc. Įdomu kokios galimybės techniškai kažką panašaus vystyti visoje Europoje ir taip mažinti priklausomybę nuo kelių. Neimant domėn, valdžia nori/nenori.
Ar kelias tiesiog pigiau/geriau ir viskas?
Parašė felar Rodyti pranešimą
Tarptautinė geležinkelių sąjunga (UIC) siekia standardizuoti geležinkelių bookinimo API per visą Europa. Yra sukurta nauja API specifikacija pagal kurią siekiama, kad nuo šiol būtų daromos visos bookinimo platformos. Šitam projekte dalyvauja dauguma valstybinių geležinkelių kompanijų, o taip pat ir Turnit ant kurios platformos buvo neseniai paleista LTG Link bilietų sistema. Šveicarų SBB svariai prie to prisideda prie šito projekto ir netgi sukūrė savo SBB apps'o versiją ant naujo API per 7 dienas:
https://osdm.io/osdm/update/2021/10/...zed-in-7-days/
Beje kas faina tai, kad LTG Link tvarkaraščiai yra prieinami dviejuose geriausiose traukinių appsuose - DB Navigator ir SBB Mobile. Latvių ir Estų tvarkaraščių ten nėra. O taip pat kažkodėl nėra ir Polregio maršruto iš Kauno į Balstogę.
UPDATE: SBB Mobile yra, bet iš DB Navigator kažkodėl laikinai vėl dingo.Paskutinis taisė Al1; 2022.08.05, 13:53.
- 1 patinka
Comment
-
Šveicarijos geležinkeliai nebuvo pastatyti per dieną, tai užtruko daug metų. Manau LT pastačius Rail Baltica ir elektrifikavus esamas jungtis jau būtų pakankamai nebloga situacija. Gera situacija būtų jeigu būtų prijungti dažnai lankomi kurortai kaip Palanga, Druskininkai, Anykščiai, Birštonas, atstatytos Utenos, Alytaus jungtys.
Priemiestinių miesto geležinkelių tinklo situacija yra kita problema. Čia manau turėtų didieji miestai kažkada ateiti į protą ir pradėti veikti.
- 1 patinka
Comment
-
Parašė PoDV Rodyti pranešimąTaip pat turiu omeny ir aprėptį, Šveicarijoje kiekvienas miestelis turi vienokią ar kitokią geležinkelio liniją. Aišku, ten šalies gyvenviečių išsidėstymas kalnų slėniuose padeda, bet ar galėtume pamatyti normalią geležinkelių plėtrą Europoje, ten kur to tinklo trūksta. Galbūt Lietuvoje pradedant tiesti daugiau priemiestinių ir net tarpmiestinių jungčių, padėtų mažinti regioninę nelygybę. Gyventojams būtų mažesnis poreikis kurui ir daliai mašinos dėvėjimosi išlaidų.
Šiuo metu Rytų Europoje daug investuota į naujus greitkelius, kas gal nėra blogai, nes automobilių modal share net labiausiai su darniu judumu draugaujančiose šalyse išlieka aukštas ir per naktį nenukris, bet kažkaip nesigirdi apie kažkokius labiau wow projektus susijusius su geležinkeliais.
Parašė felar Rodyti pranešimąŠveicarijos geležinkeliai nebuvo pastatyti per dieną, tai užtruko daug metų. Manau LT pastačius Rail Baltica ir elektrifikavus esamas jungtis jau būtų pakankamai nebloga situacija. Gera situacija būtų jeigu būtų prijungti dažnai lankomi kurortai kaip Palanga, Druskininkai, Anykščiai, Birštonas, atstatytos Utenos, Alytaus jungtys.
Priemiestinių miesto geležinkelių tinklo situacija yra kita problema. Čia manau turėtų didieji miestai kažkada ateiti į protą ir pradėti veikti.
Apie Lietuvą iš viso sunku kalbėti. Čia net autobusų susisiekimas raukiasi ir toliau rauksis. Po koronos neatsistatė koks trečdalis reisų. Nėra keleivių netgi mikrobams... Masinė automobilizacija ir gyventojų skaičiaus katastrofiškas sumažėjimas duoda vaisius ir transporte, jau nekalbant apie švietimą, sveikatos apsaugą rajonuose...Paskutinis taisė Al1; 2022.08.05, 14:02.
Comment
-
Parašė Al1 Rodyti pranešimą
Europoje ir taip geležinkelių tinklas degraduoja, daugybė linijų uždaryta ir uždaroma. Dabar kiek šitas procesas sulėtėjo, bet 60-70-80-90 ir netgi po 2000 tai vyko gan plačiai. Tai apie kokią plėtrą galima kalbėti, jei nepaisant deklaracijų, realybė yra visai kitokia, o investuojama iš esmės tik į autotransportą, o ne geležinkelius.
Tai visoje Europoje tas pats. Tik šveicarai nesunaikino to, ką turėjo sukūrę per šimtmetį, Europoje tai buvo naikinama. V. Europoje prasidėjo 60-70 metais, o R. Europoje po 1990 m. Dabar kiek atsikvošėta, bet sugriautas tinklas niekur neatkuriamas, neskaitant atskirų nedidelių ruožų. Stengiamasi palaikyti tik tai, kas liko. Ir tai ne visur sėkmingai.
.
Dabar labai iš lėto tiek JAV, tiek Europoje pradedama atsikvošėti, kad vien automobiliu gyvas nebūsi. Ne visada norėsi vairuoti, o kai pilna nemėgstančių vairuoti vairuotojų, tai eismas darosi tik dar labiau stresiškas, kyla dar daugiau konfliktinių situacijų. Realiai šiuo metu geriausia sistema turbūt kurti Olandijos ir Šveicarijos miksą. Aplinka sufleruoja tau važiavimo greitį mieste, t.y. adekvataus pločio juostos, sankryžos, etc., daug viešojo transporto (ypač bėginio), saugaus susisiekimo dviračiais galimybė.
Jei man reiktų spėti, lūžis gali įvykti per keletą dešimtmečių, gali būti vėl tiesiamos naujos geležinkelio linijos, kokybiškos studijos, etc. Nors man kyla klausimų ar vėl nepaplis automobilizmas, kai visi važinės pigia elektra varomais automobiliais, nebent bus pasiekta branda šiuo klausimu ir 20 amžiaus klaidų nebekartosime.Paskutinis taisė PoDV; 2022.08.05, 23:22.
- 2 patinka
Comment
-
Pigi elektra tai iš fantastikos... Ypač nūdienos aktualijomis. Esmė tame, kad kamščių gatvėse jokie elektromobiliai nepanaikins. Ir parkavimo vietų trūkumo, užkištų kiemų prie namų ir ydingos praktikos tiesti automagistrales. Pavyzdys - nutiesė autostradą Kaunas - Marijampolė. Fig tu dabar ką paskatinsi važinėti traukiniais, kai, turint tačkę, į Kauną gali nulėkti per pusvalandį. Traukinys važiuoja 1 val 5 min. Kaina? Vienam pigiau traukiniu, bet dviese jau ne. O kur dar laiko ekonomija... Marijampolėje nėra normalaus miesto VT. Į stotį reikia nusigauti arba taikantis prie retai važinėjančių autobusų ir mikrobų, arba su taksi. Taksi vėlgi kelionę traukiniu vėlgi padaro nepriimtina kainos požiūriu...
O kur dar nesveikas gyvenimo būdas su automobiliu. Deja, tie, kas priima sprendimus, tik gražiai suokia, o realybė tokia, kad automobilizacija visur tik didėja, išskyrus retas išimtis.Paskutinis taisė Al1; 2022.08.06, 09:55.
- 5 patinka
Comment
-
Parašė Al1 Rodyti pranešimąKaina? Vienam pigiau traukiniu, bet dviese jau ne.
Comment
-
Parašė Al1 Rodyti pranešimą
Europoje ir taip geležinkelių tinklas degraduoja, daugybė linijų uždaryta ir uždaroma. Dabar kiek šitas procesas sulėtėjo, bet 60-70-80-90 ir netgi po 2000 tai vyko gan plačiai. Tai apie kokią plėtrą galima kalbėti, jei nepaisant deklaracijų, realybė yra visai kitokia, o investuojama iš esmės tik į autotransportą, o ne geležinkelius.
Comment
-
Ne tik Lietuvoje pasirodo būna nesąmonių:
‘Unspeakable botch’: Spain spends €258 million on trains that are too big for its tunnels
Spain has spent €258 million on trains that are too big to pass through its rail network’s tunnels.
Since the blunder was exposed by local newspaper El Comercio late last month, two transport bosses have been fired.
The 31 commuter trains were ordered by Renfe in 2020. They are set to replace an ageing fleet in the poorly connected northern autonomous regions of Asturias and Cantabria.
Originally slated for completion in 2024, the much-needed update is now likely to be delayed until at least 2026.
What will happen to the oversized trains?
As the trains were still in the design phase, they have not been manufactured yet.
While this minimises the cost of the error, the time-consuming process will need to be repeated, delaying the trains’ construction.
France made a similar error in 2014
This is not the first time such a fiasco has taken place. In 2014, French train operator SNCF ordered 2,000 regional trains that were too wide for the network’s platforms.
Again, the error was caused by data from the infrastructure manager that did not account for older structures.
In this case, the trains were already made and the platforms had to be rebuilt at great cost.
Comment
Comment