Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Gelžk. Lentvaris-Gardinas (> Druskininkai, >Trakai)

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė Palpatine Rodyti pranešimą
    Viskas įmanoma. Šiaip pamąsčius, galėtų visus geležinkelius rekonstruojamus persiūti į standartinę vėžę.
    Gal nustokite svaigti. Už kokius pinigus? RB Lietuva pati nesugeba nutiesti. Suomijai ar kokiai Ispanijai nafig nereikia tos standartinės vėžės, o jei ir norėtų, tai tiek kainuoja, kad geriau išardyti ir į metalo laužą priduoti, o vietoj geležinkelio automobilių kelią nutiesti...

    Comment


      Dabar atrodo jog iš EU būtų palyginus paprasčiau gauti pinigų europinei vėžėi nei rusiškai. Bet taipogi, europinei vėžei reikėtų kokius 10x daugiau pinigų nei sutvarkyti vieną mažai naudojamą tarpstotį linijoje kur ankstesni tarpstočiai yra gana padoriai prižiūrimi.

      Dabar Lietuvoje yra ganėtinai unikali situacija palyginus su likusia Europa kai didžiąją geležinkelio kelio mokesčių dalį moka krovininiai, o ne keleiviniai traukiniai. Praktiškai visoje likusioje Europoje geležinkelio priežiūrą finansuoja keleivių vežimas, kai tuo tarpu pas mus, priežiūra finansuojama pagrinde krovinių vežimo. Iki Varėnos važiuoja krovininiai traukiniai, ten yra keletas verslų prijungtų prie geležinkelio. Į Marcinkonis krovininiai traukiniai nevažiuoja. Nevažiuojant krovininiams traukiniams, priežiūrai pinigų gerokai mažiau, nors keleiviniai traukiniai vis dar važiuoja ganėtinai dideliu dažniu.

      Comment


        Parašė ignaloidas Rodyti pranešimą
        ... linijoje kur ankstesni tarpstočiai yra gana padoriai prižiūrimi. ...
        Teko neseniai vaikščioti tarp Rūdiškių ir Matuizų. Bėgiai - apgailėtinos būklės, trumpabėgiai, 1950-1960 metų gamybos, sudilę. Pabėgiai mediniai, tik tiek, kad supuvusių mačiau nedaug. Papilta šviežios skaldos ir tiek.
        Nuo Matuizų iki Varėnos atnaujinti ilgabėgiai. Nuo Varėnos link Marcinkonių jau prasideda avarinis ruožas.

        Click image for larger version

Name:	20240928_091423219_iOS.jpg
Views:	672
Size:	75,1 kB
ID:	2159245Click image for larger version

Name:	20240928_103023864_iOS.jpg
Views:	668
Size:	83,6 kB
ID:	2159246
        Paskutinis taisė artexs; 2024.10.15, 12:50.

        Comment


          Parašė ignaloidas Rodyti pranešimą
          Dabar atrodo jog iš EU būtų palyginus paprasčiau gauti pinigų europinei vėžėi nei rusiškai. Bet taipogi, europinei vėžei reikėtų kokius 10x daugiau pinigų nei sutvarkyti vieną mažai naudojamą tarpstotį linijoje kur ankstesni tarpstočiai yra gana padoriai prižiūrimi.

          Dabar Lietuvoje yra ganėtinai unikali situacija palyginus su likusia Europa kai didžiąją geležinkelio kelio mokesčių dalį moka krovininiai, o ne keleiviniai traukiniai. Praktiškai visoje likusioje Europoje geležinkelio priežiūrą finansuoja keleivių vežimas, kai tuo tarpu pas mus, priežiūra finansuojama pagrinde krovinių vežimo. Iki Varėnos važiuoja krovininiai traukiniai, ten yra keletas verslų prijungtų prie geležinkelio. Į Marcinkonis krovininiai traukiniai nevažiuoja. Nevažiuojant krovininiams traukiniams, priežiūrai pinigų gerokai mažiau, nors keleiviniai traukiniai vis dar važiuoja ganėtinai dideliu dažniu.
          Ta unikali situacija pasibaigė 2022 m.

          Comment


            Parašė Al1 Rodyti pranešimą

            Ta unikali situacija pasibaigė 2022 m.
            Ne. RRT 2023 skaičiai: Click image for larger version  Name:	Screenshot_20241016_015529.png Views:	0 Size:	199,4 kB ID:	2159533
            https://www.rrt.lt/wp-content/upload...o-skaiciai.pdf

            Infrastruktūros tarifai viešai prieinami. Ir juose aiškiai matosi jog krovinių eismas yra papildomai tarifuojamas priklausomai nuo koks krovinys vežamas, kai tuo tarpu keleivinis eismas moka tik bazinį mokesti už eismą. Kitose Europos šalyse keleiviniai traukiniai moka papildomai už prioritetą virš krovininio eismo, specifinius laikus ir t.t. Lietuvoje praktiškai viskas yra užtikrinta įstatymiškai, ir dėl ko keleivinis eismas yra gerokai pigesnis.

            Comment


              Nes Europoje kroviniai vežami autotransportu. Lietuvoje irgi geležinkeliai dar prieš gerą dešimtmetį turėję apie 50 proc. krovinių pervežimų, dabar nusirito iki 19 proc. Ir ypač po 2022 m. Taigi, pajamos krenta. Kritimą kol kas stabdo tik turto išpardavimas, "optimizacija" ir gal šiek tiek bendrus finansinius rodiklius padidina veikla Lenkijoje bei kroviniai į Ukrainą...

              Comment


                Lentvario-Trakų/Varėnos-Marcinkonių kryptimi kroviniai beveik nevežiojami (arba išvis nevežami), tai šioje temoje apie krovinių vežimą diskutuoti beprasmiška...

                Comment


                  Parašė Vitas Rodyti pranešimą
                  Lentvario-Trakų/Varėnos-Marcinkonių kryptimi kroviniai beveik nevežiojami (arba išvis nevežami), tai šioje temoje apie krovinių vežimą diskutuoti beprasmiška...
                  Matuizų plytinės bėgiai mačiau naudojami, yra krovininių vagonų kai kuriose stotyse.

                  Comment


                    Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                    Nes Europoje kroviniai vežami autotransportu. Lietuvoje irgi geležinkeliai dar prieš gerą dešimtmetį turėję apie 50 proc. krovinių pervežimų, dabar nusirito iki 19 proc. Ir ypač po 2022 m. Taigi, pajamos krenta. Kritimą kol kas stabdo tik turto išpardavimas, "optimizacija" ir gal šiek tiek bendrus finansinius rodiklius padidina veikla Lenkijoje bei kroviniai į Ukrainą...
                    Didelė dalis tų 50% buvo tranzitas, pagrinde dėl paprastos priežasties kad traukinius muituoti yra daug pigiau ir paprasčiau nei sunkvežimius. Viskame kitame, autotransportas dažniausiai gaunasi pigiau dėl 95% subsidijos kelių infrastruktūrai. Dingus tranzitui, tenka konkuruoti kaina kilometrui ir pakrovos paprastumu/sudėtingumu, ir kol netiesioginės subsidijos kelių transportui nesustos, tol geležinkeliais gabenami kroviniai toliau liks ganėtinai nišiniai.

                    Bet tai nepakeičia fakto kad Lietuvoje, skirtingai nei didžiojoje dalyje Europos, keleivius vežti yra gerokai pigiau nei krovinius.
                    Click image for larger version  Name:	Screenshot_20241016_101949.png Views:	28 Size:	147,9 kB ID:	2159569
                    Paskutinis taisė ignaloidas; 2024.10.16, 11:53.

                    Comment


                      Parašė Vitas Rodyti pranešimą
                      Lentvario-Trakų/Varėnos-Marcinkonių kryptimi kroviniai beveik nevežiojami (arba išvis nevežami), tai šioje temoje apie krovinių vežimą diskutuoti beprasmiška...
                      Važiuoja ir beveik kas dieną. Ypač medienos vežimas ir į grūdų fabriką. Aišku ne tokiais kiekiais kaip į Mažeikių naftą.

                      Comment


                        Iš Varėnos yra ką vežti. Iš Marcinkonių nebent mediena vieną kitą kartą per metus.
                        O šiaip tai naudokitės, chebra, galimybe pavažinėti ruožu, pasiklausyti ritmingo stuksenimo... Ir geriausiai tą daryti važiuojant su DR1A. Nes su Pesomis ne taip, nesigauna "klasikinio" stuksenimo. Nes bėgiai nesuvirinti nuo pat Rūdiškių iki Marcinkonių. Yra ten berods prie Varėnos ar tai prie Matuizų nedideli intarpai su suvirintais, bet neilgi. Visose kitose linijose, kur vyksta keleivinis susisiekimas, bėgiai yra suvirinti.
                        Paskutinis taisė Al1; 2024.10.16, 12:03.

                        Comment


                          Vienas suvirintas ruožas Matuizos-Varėna apie 10 km, daugiau niekur.

                          Comment


                            Varėna-Matuizos ruože bėgiai pakloti apie 1989 metus, vienu metu netgi buvo dvikelis. Paklojus naujus senais eismas buvo nutrauktas ir gan greitai jie buvo išardyti. Viskas vyko kai buvo statoma nauja gamykla Matuizose su dideliu kelynu, kuri nebuvo užbaigta, kelynas vėliau išardytas. Beje su nauja gamykla turėjo atsirasti ir naujas stoties pastatas su požemine perėja, kas nebuvo realizuota. Daug vėliau nauja stotis vis tik pastatyta (manau supaprastintu projektu), o pradėta kasti perėja užversta.

                            Comment


                              Dvikelis, kaip.suprantu, ten buvo nuo tada, kai buvo pastatytas Caro iki WW2 (ar ankstyvo pokario?), kai sovietai išardė ant metalalomo, kaip ir daugelį kitų geležinkelių. Tiltai ir sankasa visur padaryta dvikeliui.

                              Comment


                                Parašė John Rodyti pranešimą
                                Dvikelis, kaip.suprantu, ten buvo nuo tada, kai buvo pastatytas Caro iki WW2 (ar ankstyvo pokario?), kai sovietai išardė ant metalalomo, kaip ir daugelį kitų geležinkelių. Tiltai ir sankasa visur padaryta dvikeliui.
                                Ne, po antro pasaulinio karo ruože Valkininkai-Matuizos-Varėna-Marcinkonys visada buvo vienkelis. Toliau dvikelis.

                                Comment


                                  Esmė tame, kad ilgą laiką ruožas nuo Zervynų ir toliau Gardino link priklause tai Belostoko, tai Reicho (tikrojo Reicho, ne Ostlando), tai vėl Belostoko, tai Brest-Litovsko, tai Minsko, tai Baltarusijos geležinkeliams. Ir tik kažkur apie 1970 m. Pabaltijo geležinkeliui buvo perduotas visas ruožas nuo Zervynų, įskaitant Pariečę ir atšaką į Druskininkus.

                                  Comment


                                    Nežinau, bet nuo Marcinkonių iki Gardino buvo dvikelis. Todėl ir taukinys buvo Gardinas-Marcinkonys, o ne iki Varėnos. Tiesa apie 1990 metus buvo pratęsę iki Varėnos, bet neilgam.
                                    Beje tarp Varėnos ir Zervynų buvo rezervinė karinė stotis.

                                    Comment


                                      Tai kažin ar karinė. Ten jokio kelyno rimto nebuvo, nes nesimato pagal reljefą. Buvo ten blokpostas, ar pralanka, panaikinta jau prie Lietuvos. Kai kuriuose 60-ųjų metų tvarkaraščiuose tarp Zervynų ir Varėnos yra nurodyta stotis ir kilometrinė stotelė. Tik viskas labai supainiota, vienur vienoks atstumas, kitur kitoks iki gretimų stočių... Beje, dabartinė Zervynų stotelė toje vietoje, kurioje yra dabar atsirado gal jau prie Lietuvos. Anksčiau buvo stotelė ties Zervynų pervaža.
                                      Paskutinis taisė Al1; 2024.10.16, 17:10.

                                      Comment


                                        Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                                        Tai kažin ar karinė. Ten jokio kelyno rimto nebuvo, nes nesimato pagal reljefą. Buvo ten blokpostas, ar pralanka, panaikinta jau prie Lietuvos. Kai kuriuose 60-ųjų metų tvarkaraščiuose tarp Zervynų ir Varėnos yra nurodyta stotis ir kilometrinė stotelė. Tik viskas labai supainiota, vienur vienoks atstumas, kitur kitoks iki gretimų stočių... Beje, dabartinė Zervynų stotelė toje vietoje, kurioje yra dabar atsirado gal jau prie Lietuvos. Anksčiau buvo stotelė ties Zervynų pervaža.
                                        Buvo gal 3 keliai. Buvo šviesoforai ir stoties pastatas su stendu budėtojui. Matyt, kad galima būtų reikalui esant padidinti pralaidumą. O tas reikalas galėjo atsirasti tik kariniais tikslais. O Zervynų sustojimas dabartinėje vietoje tai tikrai 80-ųjų viduryje jau buvo. Seniau dar ant kalniuko stovėjo stotelės pavėsinė iš rąstų su būdele kasininkei. Prie Lietuvos kasininkėms vietų jau nedarė, be kasininkės jau ir Darželių stotelė tarp Margionių ir Marcinkonių buvo atidaryta perestroikos laikais. Beje tuo metu be bilietų buvo galima nusipirkti ir talonų, panašiai kaip troleibusui. Stotyse buvo sustatyti komposteriai.

                                        Comment


                                          Parašė Visdarlietus Rodyti pranešimą

                                          Buvo gal 3 keliai. Buvo šviesoforai ir stoties pastatas su stendu budėtojui. Matyt, kad galima būtų reikalui esant padidinti pralaidumą. O tas reikalas galėjo atsirasti tik kariniais tikslais. O Zervynų sustojimas dabartinėje vietoje tai tikrai 80-ųjų viduryje jau buvo. Seniau dar ant kalniuko stovėjo stotelės pavėsinė iš rąstų su būdele kasininkei. Prie Lietuvos kasininkėms vietų jau nedarė, be kasininkės jau ir Darželių stotelė tarp Margionių ir Marcinkonių buvo atidaryta perestroikos laikais. Beje tuo metu be bilietų buvo galima nusipirkti ir talonų, panašiai kaip troleibusui. Stotyse buvo sustatyti komposteriai.
                                          Zervynų stotelę ir aš pamenu dar iki 1990-ųjų. Vieta ta pati, sodyboje prie stotelės matydavosi įspūdinga neveikianti vėjo jėgainė

                                          Comment

                                          Working...
                                          X