Pridedu nuorodas paieškai apie geležinkelį Alytus - Varėna ir kitomis kalbomis:
lenk. Kolej Olita - Orany,
rus. Железная дорога Олита - Ораны / Алитус - Варена,
vok. Eisebahn ..., ang. Railway ...
Šis geležinkelis gyvavo vos 28 metus (1899 - 1927), tačiau jo poveikis Pietų Lietuvai buvo didžiulis. Jei ne šis geležinkelis, vargu ar šiandien būtų išaugę Alytus ir Varena II (dabar tiesiog Varėna).
Kai buvo tiesiamas geležinkelis, Alytus buvo tik miestelis Trakų ir Kalvarijos apskrityse, kuriame kūrėsi tvirtovė, o Varėna II tebuvo stotelė ir kaimelis - miestelis buvo Varėnoje I.
Caro laikais XIX a. pabaigoje buvo nutiestas geležinkelis Varėna - Alytus - Šeštokai - Suvalkai - Augustavas - Gardinas. 1899 m. prasidėjo eismas. Šis geležinkelis nebuvo sujungtas su kitomis linijomis. Jo tikslas buvo tik strateginis - pervežti daug kariuomenės.
Caro laikais prie Varėnos I buvo artilerijos poligonas. Ten buvo Artilerijos stotis. Apie 1927-1933 poligonas iškeltas į Gaižiūnus.
1920 m. spalio mėnesį Varėnos stotyje lenkai užėmė stotį ir šarvuotą traukinį "Gediminas". Ištisinis susisiekimas nutrūko. Kadangi Lietuvos kariuomenė buvo sutelkta Suvalkų trikampyje, nebuvo galimybės jos perkelti ginti Vilniaus.
Nors Varėnos stotis buvo užimta, bet iki 1927 m. dar vyko eismas iki Artilerijos stoties.
Atkarpoje tarp Alytaus ir Varėnos buvo šios stotys (pridedami pavadinimai ir kitomis kalbomis):
- stotis Poteronys (Poterańce, Потеранцы)
- pusstotė Pavartėnai (Powortany, Повортаны)
- Daugų stotis Bukaučiškėse (st. Daugi / Bykowrzyszki, ст. Дауги / Быковшишки)
- pusstotė Druckūnai (Gaj / Druckuny, Гай / Друцкуны)
- Artilerijos stotis netoli Varėnos I poligono (Aleksandryjska / Artyleria, Артилерийский лагерь)
Dėl stočių pavadinimų abejonių nedaug, o apie pusstotes sužinojau skaitydamas žemėlapius.
Geležinkelio tiltas per Nemuną buvo pastatytas 1899 metais, tiesiant Varėnos-Gardino geležinkelį per Alytų, Suvalkus. Nemuno vagoje įmūryti du 20 metrų aukščio taurai ir bemaž pustrečio šimto metrų ilgio tilto santvara.
Dėl konstrukcijos geležinkelio tiltas Alytuje tapo rusų inžinierių pasididžiavimu, nes tuo metu buvo vienintelis toks Rusijos imperijoje. Jo projektuotojas ir statytojas - rusų inžinierius Nikolajus Beleliubskis.
Statinys išsprogdintas 1915-ųjų vasarą, rusų kariuomenei besitraukiant iš Alytaus. Miestą užėmę vokiečiai susirūpino geležinkelio tilto atstatymu, šie darbai truko vos kelis mėnesius. Per tokį trumpą laiką atstatytas naujas labai drąsios konstrukcijos medinis tiltas keliais metrais aukštesnis už senąjį. Statinys nebuvo labai tvirtas (juo neleisdavo sunkesnių traukinių), tačiau 1915-1916 metų potvynį atlaikė.
1919-aisiais atnaujintas reguliarus susisiekimas geležinkelio tiltu per Nemuną ties Alytumi. Tiesa, istoriniai šaltiniai liudija, kad važiuojant traukiniams jis braškėdavo ir linguodavo, todėl keleiviai būdavo priversti išlipti ir kitą krantą pasiekti pėsčiomis. Ten sulaukdavo traukinio, ir kelionė į Varėną būdavo tęsiama. 1927 metais tiltas buvo uždarytas, o vėliau - išardytas. http://cl1.balsas.lt/naujiena/306233...ai-aukstaitija
Kitos Varėnos - Alytaus - Suvalkų geležinkelio atkarpos irgi patyrė istorijos smūgius.
> Užėmus 1920 m. rudenį Varėną lenkams, atkarpoje liko daug riedmenų, bet nebuvo ryšio su kitomis linijomis. Apie 1924 m. nutiesta linija Kazlų Rūda - Marijampolė - Šeštokai.
> Susisiekimas tarp Šeštokų ir Suvalkų nebuvo atnaujintas visą tarpukarį, atrodo, kad eismą atnaujino vokiečiai.
> Po II pasaulinio karo metais vokiečiai sugriovė geležinkelį, eismas nuo šeštokų iki Alytaus atnaujintas tik 1959 m.
> Lenkijoje po karo buvo nutiesta atkarpa iš Augustavo į Sokulką (Sokółka), o ruožas į Gardiną išardytas.
> Sovietmečiu Šeštokų - Suvalkų ruožas, atrodo, intensyviau buvo naudotas prieš 1968 m. sovietų armijos invaziją į Čekoslovakiją.
> 1992 m. atnaujintas eismas ruože tarp Suvalkų
> Jau mūsų laikais (kolegos patikslins laiką) Alytaus mieste panaikinta senoji stotis, geležinkelio vietoje nutiestas dviračių takas.
> Šiuo metu yra planuojama pastatyti dviejų lygių (?) pėsčiųjų - dviratininkų tiltą vietoj sugriauto tilto per Nemuną Alytuje
Manau Lietuvos prioritetas priešingai nei Lenkijos buvo geri keliai, tad jų tinklas neblogai išplėtotas, na, o geležinkeliai liko apleisti. Iš Alytaus irgi bėgiai yra tik iki Marijampolės.
Na tikrai ne, bėgiai eina iki Kauno, o jei žiūrėti konkrečią liniją - tai iki Kazlų Rūdos. Čia jau reikia žiūrėti į istoriją. Pro Alytų ėjo linija Varėna - Suvalkai, lenkams užgrobus Vilniaus kraštą, Lietuvoje liko tik ruoželis Šeštokai - Senoji Varėna, bet jis buvo nefunkcionalus, be to po I Pasaulinio karo Alytuj per Nemuną buvo atstatytas tik medinis tiltas, greitai pasidaręs pavojingu, be to nebuvo kur per jį važiuoti. Taigi iki 1924 metų šis geležinkelis neveikė, kol buvo nutiesta linija Šeštokai - Kazlų Rūda ir taip jis buvo prijungtas prie Lietuvos geležinkelių sistemos.
per paiešką čia minimo tokio dalyko neradau, tai sorius, jei tiesiog neradau.
entuziastų projektas, skirtas Alytaus geležinkeliui: http://www.olitaorany.projektas.lt/titulinis.htm
interaktyvi kelionė nuo Alytaus, visokios įdomybės kaip "druidų geležinkelis"... gerbiu.
per paiešką čia minimo tokio dalyko neradau, tai sorius, jei tiesiog neradau.
entuziastų projektas, skirtas Alytaus geležinkeliui: http://www.olitaorany.projektas.lt/titulinis.htm
interaktyvi kelionė nuo Alytaus, visokios įdomybės kaip "druidų geležinkelis"... gerbiu.
Yra ši nuoroda Varėnos temoje. Kelis kartus netgi ten ji kartojasi. Bet aišku ji čia irgi nemaišo. Kai kurie gi nežino.
"Never argue with an idiots. They will bring you down to their level and beat you with experience"
...per Dzūkijos smėlynus kadaise nusidriekęs Alytaus – Varėnos geležinkelis, o vėliau išardytas yra manyčiau daugiausia dėmesio pastaraisiais metais gavęs geležinkelio objektas. Sukurtas fantastiškas saitas www.olitaorany.projektas.lt, o dviračių maršrutas Alytus-Varėna senuoju geležinkeliu išrinktas įdomiausia 2008 metų „Vivattur” kelione Lietuvoje.
Aš nelabai suprantu apie koki Alytaus geležinkelį kalbat? Žinau, kad buvo Alytus - Vilnius (nesu tikras) tikriausiai prieš karą ar dar seniau, berods dar ir tilto liekanos per Nemuną yra...Bet apie tokį Alytus - Varėna neteko girdėt, arba čia aš kažką maišau...
Aš nelabai suprantu apie koki Alytaus geležinkelį kalbat? Žinau, kad buvo Alytus - Vilnius (nesu tikras) tikriausiai prieš karą ar dar seniau, berods dar ir tilto liekanos per Nemuną yra...Bet apie tokį Alytus - Varėna neteko girdėt, arba čia aš kažką maišau...
Šiandien siūlome Kraštotyros muziejaus direktorės Audronės Jakunskienės apmąstymus šia tema.
Leido miestui augti
Geležinkelis - tai gyvybės arterija, nuo kurios priklauso ir vietovės gyvenimo intensyvumas, ir gerovė, ir augimas. XIX a. pabaigoje geležinkelio linija Varėna-Alytus-Šeštokai-Suvalkai-Augustavas-Gardinas, aišku, pirmiausia buvo tiesiama kariniais tikslais, sklandant artėjančio karo nuotaikoms. Fortai, kareivinės, karinė įgula ir geležinkelis - tai kompleksas, rodantis, kad Alytus minėto amžiaus pabaigoje virto nedidele tvirtove buvusioje Rusijos imperijoje. Visos šios statybos tiesiogiai darė įtaką ir miestelio augimui - Alytuje padaugėjo gyventojų, susiformavo prekybos aikštė, steigėsi parduotuvėlės, amatininkų dirbtuvėlės, atsirado daugiau darbo apylinkių gyventojams. Geležinkelis intensyvino Alytaus gyvenimą ir tuomet, kai buvo atidarytas jo eismas, ir vėliau, jau 1959 m., atstačius geležinkelio ruožą Alytus-Šeštokai. Su geležinkeliu tiesiogiai susijusi miesto plėtra, jis prisidėjo prie to, kad Alytus septintajame dešimtmetyje taptų didžiausiu Pietų Lietuvos miestu, stambiu pramonės, transporto, kultūros ir švietimo centru.
Keitėsi, augo Alytus - keitėsi ir geležinkelio veidas. Daugelis senųjų alytiškių nostalgiškai prisimena per miestą riedėjusius traukinius, nors, tiesa, būta visokiausių nuomonių: atseit traukiniai miesto nepuošia, trukdo plėtrai, gadina vaizdą, kelia triukšmą, todėl reikia iškelti. 1984 m. birželio 20 d. 18 val. 17 min. iš senos Alytaus geležinkelio stoties (Gardino g.14) išvyko paskutinis keleivinis traukinys, 1997 m. kovo 14 d. 16 val., surinkęs paskutinius vagonus, iš senos stoties išriedėjo, ties „Žuvintu“ ūktelėjo atsisveikinti garvežys ir Alytų paliko paskutinis traukinys. 2001 m. kovo 23 d. į Kauną iš Alytaus išriedėjo ir paskutinis keleivinis traukinys iš naujos geležinkelio stoties
(...)
Įkvėpkime takui istorijos
Alytuje apie geležinkelį galėtų suktis ir intensyvesnis kultūrinis gyvenimas - šį ruožą norėtųsi papuošti ir įprasminti moderniosios skulptūros akcentais, tako grindinyje pažymėti buvusio geležinkelio pėdsakus, rengti įvairias dviratininkų keliones su pasižymėjimo punktais, kuriuose suvenyrinėse Alytaus miestą bei geležinkelį pristatančiose knygelėse galima gauti tai patvirtinantį antspaudą, gal net kai kurias miesto šventes priderinti prie šios temos ir rengti palei geležinkelį ir t. t. Kaip smagu, kad važiuojant, einant buvusiu geležinkeliu būtų galima užsukti ir į seną geležinkelio stotį (atrodo, ji privatizuota, bet gal būtų galima atpirkti), kuri galėtų tapti ir įvairios informacijos teikimo vieta, ir atraktyvia ekspozicijų erdve.
Dar smagiau (labai jau utopiška) būtų atgaivinti su senuoju geležinkeliu susijusias vietas, restauruoti ir sustabdyti įvairių dar išlikusių inžinerinių konstrukcijų irimą kitoje Nemuno pusėje. (...) Aš manau, kad daugelis miestiečių, entuziastų turi įvairių idėjų, kaip padaryti šį taką (vis noriu sakyti - geležinkelį) įdomesnį. Pirmiausia, aišku, norėtųsi informacijos, suoliukų, gal net vieno kito dviračių nuomos punkto. (...) Džiaugiuosi, kad mes diskutuojame šia tema, kad naujos idėjos kyla iš apačios. Būtų tikrai prasminga susitikti „geležinkelio“ entuziastams į diskusiją ar į diskusiją su miesto valdžia, išgvildenti idėjas ir priimti sprendimus.
XIX a. pabaigoje atsiradus poreikiui stiprinti vakarinę Rusijos imperijos sieną buvo nutarta fortifikuoti miestus prie Nemuno - Kovno (dabar Kaunas), Olita (dabar Alytus), Grodna (dabar Gardinas). Statybinių medžiagų tiekimui ir greitam susisiekimui į Olitą buvo nutiestas geležinkelis.
1899 m. gegužės 1 d. traukiniai pradėjo kursuoti naująja 185 varstų (1 varsta = 1,0668 km) ilgio geležinkelio atkarpa Grodna - Suvalki (Suvalkai) - Olita.
Ankščiau, 1895 m. vasario mėn., buvo atidarytas geležinkelio ruožas nuo Peterburg - Warsawa (Varšuva) geležinkelio magistralės stoties Orany (dabar Varėna) iki Poterancy (dabar Poteronys) (žr.žemėlapį). Poterancų stotis buvo pastatyta dešiniajame Nemuno krante tilto per Nemuną statybų poreikiams tenkinti. Pasibaigus statyboms stotį planuota panaikinti. Olitą ir Poterancus skyrė Nemunas, ir kai 1899 m. spalio 15 d. buvo atidarytas geležinkelio tiltas, sujungęs šias dvi atšakas, traukiniai ėmė kursuoti didžiuoju puslankiu Grodna - Avgustov - Suvalki - Olita - Artilerija - Orany, kurio abu galai jungėsi su Peterburg - Warsawa geležinkelio magistrale
Galbūt ne taip pasakiau Buvau radęs tą žemėlapį, tiesiog norėjau pasakyt, kad
nelengva atsekti per google maps, o apie realybę nedrįstu kalbėt, nė kart ten nebuvęs.
Galbūt ne taip pasakiau Buvau radęs tą žemėlapį, tiesiog norėjau pasakyt, kad
nelengva atsekti per google maps, o apie realybę nedrįstu kalbėt, nė kart ten nebuvęs.
Buvau visą ruožą atsekęs, bet prie Varėnos truputį sunkoka, o taip tai visai nesunku.
Alytus, 1955. Kaip matyti nuotraukoje, per miesta ejusios linijos begiu visiskai nera. Pokaryje buvo isardyta ne tik Alytaus - Varenos linija, bet ir gelezinkelis nuo Alytaus iki, berods, Sestoku.
Tolumoje matosi tilto per gelezinkeli liekanos. Gelezinkelio tiltelis (pravaziavimas po gelezinkeliu) dabar jungia Kepyklos ir Gelezinkelio gatves.
Alytus, 1955. Kaip matyti nuotraukoje, per miesta ejusios linijos begiu visiskai nera. Pokaryje buvo isardyta ne tik Alytaus - Varenos linija, bet ir gelezinkelis nuo Alytaus iki, berods, Sestoku.
Tolumoje matosi tilto per gelezinkeli liekanos. Gelezinkelio tiltelis (pravaziavimas po gelezinkeliu) dabar jungia Kepyklos ir Gelezinkelio gatves.
Comment