Buv. geležinkelis Alytus-Varėna

[Al1]

Apie 1990 m. jos jau nebuvo.

[Al1]

Kelios nuotraukos iš vietų, kur seniau buvo geležinkelio atšakos.

1996 m. žemėlapis iš "Geltonųjų puslapių".



"Geltonieji puslapiai, 1997/98 m.



Abu žemėlapiai vienas kitą papildo. Jei atmintis neklysta, geležinkelio atšaka į pramoninę zoną nuo jos iki Kepyklos g. pervažos buvo išardyta dar iki 1997 m., kuomet išardytas geležinkelis per miestą. Todėl tos atšakos ir nėra 97/98 m. žemėlapyje, o 96 m. žemėlapyje ji dar yra, nors tuo metu tikrai jau nebenaudota. Naftos bazė uždaryta (pietinė atšaka kairiau Kepyklos g.) berods apie 1994 m., o į buvusius agrotiekimo sandėlius (šiaurinė atšaka kairiau Kepyklos g.) geležinkelis buvo apleistas dar apie 1993 m. Tiesa, naftos bazės atšaka dar kurį laiką galėjo būti naudojama sutrumpinta iki statybinių medžiagų parduotuvės Kepyklos g. Taip pat šalia kepyklos, ten, kur dabar "Maxima", buvo vyno pusfabrikačio perpylimo iš cisternų į autocisternas rampa. Ji veikė iki pat galo.

Taigi, Kepyklos g. pervaža. Važiuojant nuo Santaikos gatvės buvo berods trijų kelių pervaža. Pirmieji du (jei neklystu, galbūt iešmas buvo iškart už gatvės asfalto???) keliai vedė į naftos bazę ir berods į "Metalisto" susivienijimo teritoriją. Nuotraukoje apačioje, keliai į naftos bazę buvo toje vietoje, kur tie du geltoni reklaminiai stendai prie gatvės. Už maždaug 10 metrų buvo trečiasis kelias, vedęs į agrotiekimą. Ten, kur buvo bėgiai į agrotiekimą, dabar yra to skarda apdailinto pastato šoninė (be reklamos) siena.



Pažvelgus į ten, kur buvo keliai į naftos bazę - žolės, krūmai. Toliau teritorija visa pertvarkyta.



Taigi, bėgiai į agrotiekimą ėjo praktiškai ten, kur pastato šoninė (kairė) siena, ir toliau tvora. Tas namelis virš kurio užrašas "Metalo gaminiai" buvo kairėje bėgių pusėje.



Palei tvorą dešinėje ėjo bėgiai į agrotiekimą. Fotografuota ties įvažiavimu į buvusią agrotiekimo teritoriją. Čia buvo iešmas ir išsišakojimas į du kelius.



Ten pat. Žvilgsnis į priešingą pusę. Iš abiejų pusių buvo rampos. Dabar viskas užpilta, o ant rampų pristatyta tvorų ir atitverta skarda. Dešinė rampa buvo dengta.



Dar paėjus toliau. "Lankavos" parduotuvių teritorija. Bėgiai čia taip pat buvo. Jie baigėsi tikriausiai sulig sandėlių dešinėje galu.

[Al1]

1996 m. žemėlapyje nėra pavaizduota atšakos į "Astros" teritoriją, nors vėlesniame žemėlapyje ji pavaizduota. Įvažiavimo į "Astros" teritoriją vartai Alovės g.



Žemėlapiuose nepavaizduota atšaka į buvusios statybos organizacijos Ulonų g. 31. Taip pat buvusį betono mazgą. Aš nubrėžiau liniją iš akies pažymėjau raide B. Maždaug ten, kur yra pati raidė B, buvo betono mazgas. Dar viena aikštelė, kuria naudojosi miesto įmonės, taip pat ir berods Alytaus kalėjimas, pažymėta raide A. Ten yra išlikusi betoninė danga ir apšvietimo stulpai. Jų nuotraukos po ortofotonuotrauka. K raide pažymėta akmens anglies iškrovimo rampa. Dabar toje vietoje darbo rinkos mokymo centras.







Aklikelis, ėjęs beveik iki pat Pulko g. (ortofotonuotraukoje ir žemėlapiuose pažymėtas). Nuotrauka nuo šaligatvio. Bėgiai buvo ne ten, kur dabar pravažiavimas, o dešiniau jo.



Beje, caro laikais bėgiai ėjo lygiagrečiai Santaikos g. iki dabartinės Kepyklos g. Ir dar vienas privažiavimo kelias buvo ten, kur senasis kepyklos pastatas.
Pulko gatvės nėra, o į dabartinę Santaikos ir Ulonų g. sankryžą ateina dabartinė Suvalkų g., tuomet ėjusi per teritoriją, kurioje dabar kepykla.
Taigi, tas buvęs aklikelis ties Pulko g. kažkada baigėsi ties Kepyklos g.


Žemėlapis iš šio forumo.

[railman]

1996 m. žemėlapyje nėra pavaizduota atšakos į "Astros" teritoriją, nors vėlesniame žemėlapyje ji pavaizduota. Įvažiavimo į "Astros" teritoriją vartai Alovės g.
Atvaizdas

Šilumvežis visada vagonus stumdavo į Mašinų gamyklą („Astra“). Privažiavęs prie vartų kartais ilgai signalizuodavo, kad atidarytų vartus. Pamenu vieną kartą per klaidą, o gal trūkus kantrybei vartai buvo išversti...
Dabar kur eina neasfaltuotas kelias, ėjo tik takelis. Dešinėje (nuotraukos) pusėje lygiagrečiai su bėgiais buvo tvora ir siauras praėjimas. Vienąkart kažkas tvorą išvertė, momentaliai radosi nelegali pervaža, pervažą atrado sunkiasvorio transporto vairuotojai. Alovės gatvele tapo tranzitine. To neapsikentė Alovės gatvelėje dirbę žmonės...
Einant bėgiais atgal už kokių 100 metrų (stoties pusėje) buvo smalos sandėliavimo vieta, tačiau nežinau ar ją ten iškraudinėdavo iš vagonų (pažymėjau raudonai).

Žemėlapiuose nepavaizduota atšaka į buvusios statybos organizacijos Ulonų g. 31. Taip pat buvusį betono mazgą. Aš nubrėžiau liniją iš akies pažymėjau raide B. Maždaug ten, kur yra pati raidė B, buvo betono mazgas. Dar viena aikštelė, kuria naudojosi miesto įmonės, taip pat ir berods Alytaus kalėjimas, pažymėta raide A. Ten yra išlikusi betoninė danga ir apšvietimo stulpai. Jų nuotraukos po ortofotonuotrauka. K raide pažymėta akmens anglies iškrovimo rampa. Dabar toje vietoje darbo rinkos mokymo centras.

Ulonų g. 31 – (buvusi) Alytaus I-oji statybos valdyba, jie atšakos neturėjo. Už jos buvo kitos statybinės organizacijos valdos, adresas tikriausiai 31A (o gal ir toks pat). Bet, kaip sakoma, ne tame esmė... Šios atšakos niekada savos akimis nesu matęs. Nors ta bevarde gatvele esu ne kartą važiavęs neprisimenu, kad gatvelę kirstų geležinkelis (pažymėjau oranžine spalva). Gal net ir lažintis galėčiau
Kur buvo „kalinių rampa“ aš nežinau, bet betono mazgas manau buvo ten kur A, o ne B raidė žemėlapyje, maždaug ties ta vieta, kur bėgiai nuo stoties ateina (pažymėjau geltonai). Žinau, kad nuo mazgo lygiagrečiai (beros vieni šalia kitų) su „Astros“ atšaka ėjo dar vieni bėgiai, (lyg tai rampa buvo ir visada daug smulkių akmenukų būdavo) ir baigdavosi likus šimtui metrų iki „Astros “ tvoros (pažymėjau žaliai). Prie mazgo buvo vietinės reikšmės pervaža, bėgiai vos matėsi per kalkes, cementą ar kitas statybines birias medžiagas. Man – buvo labai gražu

Taip pat šalia kepyklos, ten, kur dabar "Maxima", buvo vyno pusfabrikačio perpylimo iš cisternų į autocisternas rampa. Ji veikė iki pat galo.

Ech, cisterna prie prie autobusų stotelės ties kepykla. Dar ir dabar akyse matau tą vaizdą. Gerai pamenu kai jos turinį stora šlanga perpildavo į autocisterną. Bet niekada nežinojau ir net nebūčiau įtaręs, kad joje vyno pusfabrikatis Beje ir čia mašinistas buvo “persisrengęs”, aklikelio užtvaras kartą buvo išverstas...

Taigi, Kepyklos g. pervaža. Važiuojant nuo Santaikos gatvės buvo berods trijų kelių pervaža. Pirmieji du (jei neklystu, galbūt iešmas buvo iškart už gatvės asfalto???) keliai vedė į naftos bazę ir berods į "Metalisto" susivienijimo teritoriją.

Iešmas - iškart už gatvės asfalto, tikriausiai. Mano atminty pervaža su dviem keliais.

Pataisymai:


Iš 1985 topografinio žemėlapio:

[Al1]

Dėl tos mano minėtos atšakos į Ulonų g. 31. Gal ir nebuvo jos. Aš ten pirmą kartą buvau nuėjęs tik 1998 m. Bėgiai per tą bevardę gatvelę ties Ulonų g. 31 buvo, tačiau vos matėsi iš po žvyro. Tiksliau matėsi vienas bėgis. Bet ten veikė lentpjūvė. Galbūt tie bėgiai buvo naudojami lentpjūvės vežimėliams. Tuomet, 1998 m., lentpjūvė tų bėgių jau nenaudojo, išsiteko savo teritorijoje. Dėl betono mazgo, man atrodo, kad jis buvo kažkur tarp A ir B.

[Al1]

Susprogdintas tiltas per Merkį prie Varėnos.



Iš LMA Vrublevskių bibliotekos atvirukų rinkinio, www.mab.lt.

[Romas]

"Lietuvos žinios" 2012.02.08 06:15
Rita KRUŠINSKAITĖ
Alytus turės naują tiltą

Praėjusio šimtmečio pradžioje sugriauto geležinkelio tilto per Nemuną vietoje rasis modernus pėsčiųjų ir dviračių tiltas.
Alytaus taryba nusprendė statyti ketvirtą mieste tiltą per Nemuną. Naujasis, ne automobiliams skirtas maždaug 5 metrų pločio ir 240 metrų ilgio tiltas sujungs Alytaus piliakalnį bei jo prieigas su Kurorto ir Miško parkais. Iš penkių sostinės bendrovės Tiltų ekspertų centro pristatytų būsimo tilto vizijų visuomenei ir Alytaus politikams labiausiai patiko buvusį tiltą primenantis projektas. Anot savivaldybės vyriausiojo architekto Mindaugo Matažinsko, pasirinktas projektas iš tiesių primena senąjį tiltą, tačiau naujasis tiltas atspindės XXI amžiaus pradžios dvasią ir harmoningai įsilies į natūralią aplinką.

Be to, renkantis projektą buvo atsižvelgta ir į mažesnes būsimo objekto eksploatacijos išlaidas. Naujasis tiltas kainuos nuo 20 iki 23 mln. litų. Daugiau kaip 92 proc. projekto vertės bus finansuojama iš Europos Sąjungos fondų, likusią dalį investuos Alytaus miesto savivaldybė.

Alytaus tarybos Kultūros, švietimo ir sporto komiteto narys, dailininkas Arvydas Švirmickas neabejojo, kad pasirinktas variantas įdomus ir šiuolaikiškas, tačiau jis pasisakė už kitą projektą. "Jei į objektą numatoma investuoti tiek lėšų, tai jis turėtų būti įspūdingas ne tik mums, bet ir ateinančioms kartoms", - teigė menininkas.
(...)
Naujojo tilto tiesimas ir jo prieigų sutvarkymas bei pritaikymas poilsiui - dalis projekto, apimančio dar du svarbius Alytui objektus - Mažosios Dailidės ežero bei Alytaus piliakalnio teritorijų sutvarkymą.
(...)

http://www.lzinios.lt/Lietuvoje/Gimt...es-nauja-tilta

[Taut.]

Aišku, kam čia palikti galimybę geležinkelio tiesimui ateityje. Čia gausis dar didesnis potencialo iššvaistymas negu Baltasis tiltas Vilniuje.

[Al1]

Jei ir bus geležinkelis ateityje, tai per miestą senąja trasa jis neis.

[Al1]

Nemunas užšalęs ir http://www.olitaorany.puslapiai.lt kūrėjai padarė "ekspediciją" iki Nemune esančio tauro liekanų.

http://www.olitaorany.puslapiai.lt/o...tas_tauras.htm

[Taut.]

Jei ir bus geležinkelis ateityje, tai per miestą senąja trasa jis neis.

Kodėl? Visur stengiamasi integruoti keleivinius geležinkelius į miesto transporto sistemą. Aišku čia gal vėl atsiras gauja runkelių, pasipiktinusių dėl, neva, triukšmo.

[Al1]

Tik ne Lietuvoje. Autobusų stotims irgi atseit ne vieta centre...
Būtent dėl triukšmo, taršos ir nesaugumo nebus tiesiamas geležinkelis per miestą. Tai buvo argumentu net ir tarybiniais laikais kalbant apie planuojamą geležinkelio per miestą likvidaciją. Juk ir stotį pastatė už miesto. O tuneliu ar estakada nutiesti geležinkelį ne pagal kišenę.

[Vilnietizz]

Tik ne Lietuvoje. Autobusų stotims irgi atseit ne vieta centre...

Nagi, ne vieta? Juk, tarkime, ir Vilniuje, ir Kaune, ir Klaipėdoje autobusų ir geležinkelio stotys yra miestų centrinėse dalyse. Ar manai, kad jos ten tik dėl to, kad pastatytos jau seniai?

[Al1]

Tiek Kaune, tiek Vilniuje, tiek ir Kalipėdoje, kai atsirado stotys, jos buvo už miesto arba formaliai pakraštyje jo.
Vilniuje autobusų stotis kelis kartu keitė savo vietą. Taip, Vilniuje protingai įrengta autobusų stotis šalia geležinkelio. Kaune dar tarybiniais laikais reikėjo stotį perkelti prie geležinkelio stoties. Bet juk buvo kalbų jau prie Lietuvos apie tai, kad Kaune autobusų stotį reikia iškelti į pakraštį. Panevėžyje irgi kalbėta apie autobusų parko teritoriją.

[Apeivis]

Aišku, kam čia palikti galimybę geležinkelio tiesimui ateityje. Čia gausis dar didesnis potencialo iššvaistymas negu Baltasis tiltas Vilniuje.

Tos galimybės tiesti geležinkelį ateityje niekam nereikia. Alytaus geležinkelio perspektyvose minimi du variantai: 1Alytus -Varėna. Lyg ir kiek daugiau stengiantis senąja trasa. 2Alytus - Valkininkai. Jei neklystu numatytas korridorius daug maž pro kur turi eit trasa savivaldybės planuose. Antras variantas prieš pirmąjį mano akim žvelgiant atrodo apgailėtinas. Dabar nepamenu skaičių, tačiau naujų linijų ilgiai skiriasi ne daugiau 5 km. Taip pat reikėtų vėl į alytaus centrą atkelti geležinkelį, per kurį riedetų krovininiais sastatai is Vilniaus į Lenkiją. O šiuo atveju iš dabartinės stoties būtų pratęstas geležinkelis tolyn aplenkiant Alytų. O pagrindinis argumentas - atstumas. Iš Vilniaus į Alytų pro Varėną vykti būtų berods apie20 km toliau negu iš Vilniaus į Alytų pro Valkininkus. (kam daryti kilpas ne regioninės reikšmės keliams). Ir tarp kitko tai manau, kad jeigu Lietuva sugalvos dar papildomai Railbalticą pro Panevėžį pravest arba nuties Europinę vėžę Vilnius - Kaunas, o nenuties Alytus - Valkininkai, tuomet būsime visiški idiotai.

[Apeivis]

Aišku, kam čia palikti galimybę geležinkelio tiesimui ateityje. Čia gausis dar didesnis potencialo iššvaistymas negu Baltasis tiltas Vilniuje.

Socialinėm reikšmėm baltasis tiltas puikiai tarnauja. Ai dar beja apie geležinkelį mieste: mėginai dirbti ar gyventi šalia geležinkelio? 50 m atstumu nuo geležinkelio pastatuose puikiai juntama vibracija. Aišku, kad tai ir vietinių žmonių pasipiktinimą sukeltų.

[Al1]

Niekas geležinkelio per Alytų neties, net jei ir stebuklingai būtų nutiestas geležinkelis į Varėną (Valkininkus). Tiesiog būtų miestas apeitas iš šiaurės, pasinaudojant esama pramonine linija.

[Vitas]

Susprogdintas tiltas per Merkį prie Varėnos.

Atvaizdas


Iš LMA Vrublevskių bibliotekos atvirukų rinkinio, www.mab.lt.

Vieną 2013m. vasaros savaitgalį praleidau Varėnos rajone, ir neatsispyriau pagundai pamatyti buvusį geležinkelio tiltą per Merkį, tiksliau - jo likučius.
Kelionės draugams apie savo ketinimus nusprendžiau neprasitarti (bijojau būti atkalbėtas, įkalbėtas atidėti...), todėl iš Senosios Varėnos išėjau pėsčias, nepasiėmiau jokio žemėlapio. Už Vytauto gatvės tilto pasukau į A.Ryliškio gatvę. Laikas buvo brangokas, ir kad negaištoi klaidžiojant nusprendžiau kelio pasiklausinėti sutiktų žmonių. Vienas pagyvenęs vyras, matyt vairuojantis automobilį, liepė eiti iki pagrindinio kelio posūkio į kairę, toliau eiti tiesiai į šalutinį kelią ir juo prieitas klonis kaip tik bus to geležinkelio trasa.
Pasisukantį pagrindinį kelią priėjau prie Senosios Varėnos kapinių, ir abejonei išsklaidyti nusprendžiau paklausti ateinančių vaikų. Truputėlį nustebau, kad apie kažkada ėjusį geležinkelį ir jo tilto likučius vaikai žinojo gerai ir nurodė dar eiti asfaltuotu keliu, ir jam pasisukant kairėn nesukti ir laikytis krypties tiesiai. Tą lemtingą sankryžą priėjau kažkur 1-1,5 km nuo Vytauto gatvės. Žvyrkeliu paėjau dar apie kilometrą. Pamatęs daubą, prisiminiau netoli tilto per Varėnę sutikto vyro paaiškinimą. Iš daubos į kairę (link kelio Vilnius-Druskininkai) nėra jokio takelio, o dešinėn, link Merkio veda automobiliu pravažiuojamas miško kelelis. Juo iki tilto likučių - keli šimtai metrų. Keliuko pabaigoje yra apsisukimo aikštelė, o šiaip - vaizdas nedžiuginantis: tilto liekanos apaugusios menkavarčiaiūs krūmais, visokiais kitokaiis šabakštynais, akmeninių atramų likučius pamatyti netaip paprasta, o nufotografuoti įmanoma tik iš upės vidurio. Gal būt iš baidarės. Kol buvau prie Merkio, laivelių praplaukė daug.

Istoriniam reliktui prilygstančios geležinkelio Alytus-Varėna tilto liekanos nuo turistų akių kaip ir paslėptos. Nors nesunku būtų organizuoti tų šabakštynų nukirtimą, piktžolynų nušienavimą, ir Merkio paprantė su geležinkelio tilto liekanomis atrodytų kitaip.
Apie tilto aplankymą prasitariau grįžęs į stovyklavietę. Vienas vietinis gyventojas parekomendavo aplankyti dar trijų geležinkjelio tiltų likučius- dviejų per Derežnyčią ir vieno per Varėnę. Situaciją su tiltais prie Varėnos jis prilygino keturiems tiltams per Jiesią netoli Kauno.
Grįždamas iš kelionęs kažkiek apgailestavau nepamatęs trijų kitų geležinkelio tilto likučių. Taip pat neradau vietų, kur dkaiaise geležinkelis kirto kelius Varėna-Babriškės, Daugai-Alytus, Jiesnas-Druskininkai: jokių žymeklių nėra. Ir prisiminiau, kad prieš kelis metus kelyje "Via Baltica" mačiau atitinkamais kelio ženklais pažymėtą siauruko Panevėžys-Joniškėlis trasą.

[Al1]

Pradedama ruoštis pėsčiųjų tilto statybai Alytuje ant buvusios geležinkelio tilto atramų. Pradėti kirsti medžiai.





Greitai vaizdas bus kitoks.



Pirmojo Alytaus pusėje.
Šitokios betoninės atramos yra abiejuose krantuose. Tikriausiai jos vokiečių darbo - buvo išlietos statant laikiną medinį tiltą.



Vaizdas nuo atramos krante žemyn.





Šachtos anga.



Vaizdas vidun.





Stovint nugara į buvusį tiltą.



Už krūmų nuotraukoje aukščiau yra pėsčiųjų takas ant geležinkelio pylimo. Kol kas jis baigiasi ties krūmais, o pastačius tiltą, susijungs su taku kitoje Nemuno pusėje.

[railman]

Pradedama ruoštis pėsčiųjų tilto statybai Alytuje ant buvusios geležinkelio tilto atramų. Pradėti kirsti medžiai.

Kažkas iš fantastikos serijos. Bet džiaugiuosi... Tiesa, tos betoninės atramos kiek žinau, tikrai vokiečių darbas...

Jau galima sakyti istorinis vaizdelis...

2012