Gelžk. Radviliškis - Rokiškis - Daugpilis

[Romas]

Obeliai 1944.08.24

Vokiečių II pasaulinio karo nuotrauka
Obeliai 1944.08.24


Pasirodo, Obelių stotyje buvo trikampis (kaip ir Turmante) - turbūt latviškiems lokomotyvams apsisukti. Beje, Eglainės 1944.08.24 d. nuotraukoje irgi matosi trikampis.

Lietuvoje tarpukariu buvo 1435 mm pločio vėžė, o Latvijoje - beveik visur 1524 mm pločio vėžė (išskyrus ruožus Jelgava - Meitene, Jelgava - Rengė ir Vainiuodė - Liepoja, o ruože Ryga - Jelgava buvo abiejų pločių vėžė).
Iki karo Obelių - Radviliškio - Pagėgių ruožu vyko šioks toks tranzitas tarp Sovietų Rusijos ir Vokietijos.

Išdidintas fragmentas su Obelių stotimi

Nuotrauka iš http://www.wwii-photos-maps.com/

Palyginimui - dabartinė Obelių stoties nuotrauka

www.maps.lt

[Romas]

Eglainė 1944.08.24

Vokiečių karo lakūno nuotrauka
Bahnhof Eglaine

Eglainėje, kaip ir Obelių stotyje, matosi garvežių apsisukimo trikampis.
Jis pažymėtas "3. Rangierdreieck"

Nuotraukos fragmentas iš http://www.wwii-photos-maps.com/

Įdomu, koks vėžės plotis tarpukariu buvo tarp Obelių ir Eglainės - 1435 mm, 1524 mm ar abiejų pločių vėžė (kaip Mockavos - Šeštokų ruože)

[Aleksio]

Įdomu, koks vėžės plotis tarpukariu buvo tarp Obelių ir Eglainės - 1435 mm, 1524 mm ar abiejų pločių vėžė (kaip Mockavos - Šeštokų ruože)

Čia: http://www.parovoz.com/schedules/lat...latvia_map.php pavaizduota, kad visa linija iki Grivos buvo 1435.

[Romas]

/\ Vikipedijos straipsnių apie Latvijos geležinkelius schemose nelabai aiškiai pažymėta, bet turbūt linijoje Eglaine - Grīva - Zemgale - Turmantas buvo 1435 mm vėžė (nuo Daugpilio iki Zemgalės dubliuota ir 1524 mm vėžė). Darosi įdomu, kaip tokiame trumpame ruože dirbo latviški garvežiai ir riedmenys.

Vis dėlto ši tema apie lietuvišką ruožą...
Bet kokiu atveju anksčiau nebuvo plačiai žinomas faktas, kad Obeliuose ir Eglainėje buvo apsisukimo trikampiai.

[Al1]

Taigi viskas paprasta. Lietuvos lokomotyvas 1435 vėže įvažiuodavo su sąstatu į Latviją, o Latvijos 1520 mm lokomotyvas į Lietuvą.

[Aleksio]

Taigi viskas paprasta. Lietuvos lokomotyvas 1435 vėže įvažiuodavo su sąstatu į Latviją, o Latvijos 1520 mm lokomotyvas į Lietuvą.

Neaišku, ar atkarpoje Eglainė - Griva buvo 1524 vėžė? Internete buvo Lietuvos Geležinkelių žemėlapis, kuriame buvo pavaizduota 1940 gruodžio (ar lapkričio) padėtis - tada Lietuvoje dar buvo ir 1435 ir 1524, dabar niekaip nepavyksta jo surasti.

[Romas]

Didesnė tikimybė, kad iki 1940 m. Latvijoje nuo Eglainės iki Gryvos (Grīva) buvo 1435 mm vėžė - tuo labiau Lietuvoje.
Atskiras klausimas, ar atėję sovietai spėjo praplatinti Lietuvos ir likusius Latvijos geležinkelius.

[Al1]

Latvijoje ir taip buvo 1524 mm vėžė. Išskyrus nuo Rygos per Jelgavą į Lietuvą. Taip pat nuo Jelgavos per Mažeikius į Liepoją. Ir tai iki Jelgavos ėjo abiejų vėžių keliai.

[WastedYears]

Vytautas Gasiūnas. „Rokiškis“. Vilnius, „Mintis“, 1978. Nuotr. V. Gasiūno ir T. Rinkevičiaus
Rokiškio geležinkelio stotis

[pan_zaibas]

1956 m. garvežys ant tilto per Sanžilę.



Iš asmeninės kolekcijos.

[rytis001]

Neuždarytas ruožas bet stotis taip
Panemunėlis

[Al1]

Fotoreportažas Subačius - Kepuriškis. Subačiaus stotimi buvo baigtas priešpaskutinis fotoreportažas iš šios linijos.
Pradedu nuo Subačiaus. Keli kadrai ties pervaža. Stoties link.



Pervažos pusėn, Kupiškio link



Už pervažos, Kupiškio link.



Ten pat, stoties link.



Tarp Subačiaus ir Radžiūnų Pirmojo pasaulinio karo metais būta Bajoriškių pralankos. 5,8 km nuo Subačiaus. Radžiūnų link.



Subačiaus link.



Radžiūnų stotelė.





Gyvenamasis namas prie stotelės.



Nuo perono pervažos link.



Ties pervaža Radžiūnų stotelės link.

[Al1]

Keli šimtai metrų už Radžiūnų pervažos tiltelis per bevardį upelį.





Kupiškio link.



Pirmojo pasaulinio karo metais būta Čižovkos stotelės. Maždaug čia, 6,5 km nuo Kupiškio. Vaizdas Kupiškio link. Geležinkeliečiai su Gazele buvo atvažiavę medžių pjauti.



Tiltelis per Naktakę. Vaizdas Kupiškio link.



Ten pat, tik kiek pritraukus, kad nesimatytų pervažos. Vaizdas Radžiūnų link.



Iš šono.

[Al1]

Kupiškio stoties vaizdas nuo kelio Nr. 122 viaduko.



Stoties pastatas.



Grįžtu kiek atgal, eidamas vakarinio kelyno galo link. Vaizdas stoties pastato link.



Tualetas ir sandėlis.



Vaizdas vakarinio stoties galo link. Einu į tą pusę.



Kiek paėjus dešinėje pusėje geležinkeliečiams statytas gyvenamasi namas.



Paskendęs augmenijoje, gero kadro padaryti nesigauna.



Grįžtu atgal. Stoties pastatas nuo miesto pusės.

[Al1]

Einu rytinio kelyno galo link. Beveik nuo perono galo.



Detalesnės nuotraukos bus temoje apie kelio mašinas ir drezinas.



Rytinio kelyno galo link.



Vaizdas atgal.





Rampa ir konvejeris.





Vagonų tempimo trosu įrenginys.



Rytinio kelyno galo link ties pėsčiųjų tiltu.

[Al1]

Nuo pėsčiųjų tilto, stoties pastato link.



Labiau priartinus.



Kiek dešiniau.



Rytinio kelyno galo link.



Kairiau - sandėlys. Seniau prie jo turėjo būti bėgiai, nes yra rampa.



Nusileidžiu nuo tilto ir toliau einu rytinio kelyno galo link. Kairėje nebenaudojama birių krovinių pakrovimo įranga.



Ten pat, vaizdas atgal.



Einu toliau į rytinį stoties galą.



Dar kiek paėjus.

[Al1]

Vaizdas atgal.



Vėl pirmyn, rytinio galo link.



Kairėn atsišakoja privažiuojamasis kelias.



Dar kiek paėjus.



Bet aš einu tiesiai, privažiuojamąjį keliu eisiu grįžęs iš stoties galo.



Kiek paėjus.



Dar kiek paėjus.



Vaizdas atgal.

[Al1]

Faktiškai čia stoties kelyno galas, vaizdas Skapiškio link. Bet privažiuojamasis kelias eis greta dar apie kilometrą iki pervažos. Magistralinis kelias bus beveik visose privažiuojamųjų kelių nuotraukose, todėl viską talpinu šioje temoje.



Kiek paėjus, vaizdas atgal. Dešinėn atsišakoja privažiuojamas kelias.



Einu toliau į rytus privažiuojamuoju keliu.





Vėl atšaka, nenaudojama.



Vaizdas stoties link.



Toliau einu rytų link.



Vėl atgal.



Kiek paėjus pirmyn, vėl atšaka.



Einu ja.





Gabaritiniai vartai ir kažkokia iškrovimo aikštelė.

[Al1]

Tada grįžau į stotį ir nuvažiavau prie minėtos pervažos, ties kuria baigiasi privažiuojamasis kelias, einantis lygiagrečiai magistraliniam.
Prieš pervažą, Skapiškio link.



Ten pat. Vaizdas atgal, Kupiškio stoties link.



Čia lygtai katilinė ir kelias į jos teritoriją.





Už pervažos tiltelis per griovį.



Ties tilteliu Skapiškio link. Dešinėje matosi privažiuojamojo kelio galas.



Tiltelis statytas dvikeliui.



Vaizdas atgal, Kupiškio link.



Tęsinys bus.

[Al1]

Kita stotelė - Valiukiškis. Pagal kilometražą iš tvarkaraščių, jos būta prieš tiltelį per Kupą. Maždaug čia. Vaizdas Skapiškio link, priekyje matosi (gerai įsižiūrėjus) tiltelis per Kupą.



Ten pat, vaizdas Kupiškio link.



Tiltelis per Kupą.





Už kelių šimtų metrų nuo tiltelio per Kupą yra pervaža. Ties pervaža Skapiškio link.



Tarybiniais metais stotelė (pagal topografinius žemėlapius) buvo perkelta prie pervažos, tiksliau prieš pervaža, jei važiuojama nuo Kupiškio. Taigi, stotelė turėjo būti čia. Vaizdas nuo pervažos Kupiškio link.



Pirmojo pasaulinio karo metais būta Naivių pralankos.

Ji buvo maždaug už 800 m nuo Valiukiškio pervažos, ir 5,8 km iki Skapiškio.

Maždaug čia. Vaizdas Skapiškio link.



Kiek paėjus į priekį, Skapiškio link.