Rail Baltica I. LT/PL siena - Kaunas

[oranger]

Ne rytai nenori draugauti, o Lietuva, Latvija ir Estija nenori draugauti.

Na , ne visa Lietuva, tu tai labai norėtum

[Aleksio]

Klausimas: kokia vėžė naudojama pažangiausiose pasaulio valstybėse? Atsakęs į šį klausimą dar kart pagalvok ar čia investicija, ar ne investicija.

Japonijoje daugiausia 1067, Ispanijoje - 1668, Suomijoje - 1524, Australijoje - keletas vėžių (tik neseniai pradėjo vienodinimą), JAV pietuose ilgą laiką buvo 1524 (suvienodino dėl politinių priežasčių).

Visų pirma, kur yra nurodymas, kad keleiviniai traukiniai privalo lėkt 200km/h greičiu?

Taigi Lietuvoje daug dundukų, kurie sako: "Vokietijoje 300 traukiniai laksto, o mes atsilikę".

Visų antra, keleiviniai traukiniai turėtų kursuoti proporcingai keleivių skaičiui. Tarkim kartą į parą. Kas dėl grafikų, tai neabejoju, kad juos įmanoma suderint.

Dabar ir be Railbaltikos kartą į parą į Varšuvą traukinys važiuoja.

[Čikupakas]

Japonijoje daugiausia 1067, Ispanijoje - 1668, Suomijoje - 1524, Australijoje - keletas vėžių (tik neseniai pradėjo vienodinimą), JAV pietuose ilgą laiką buvo 1524 (suvienodino dėl politinių priežasčių).

Ir ką? čia išimtys. Japonija ir Australija yra salos. Australijoj visur 1435. Geriausias pavyzdys Kinija - aplinkui nei vieno kaimyno su 1435 vėže, bet turi vieną galingiausių pasaulyje ekonomikų.

Taigi Lietuvoje daug dundukų, kurie sako: "Vokietijoje 300 traukiniai laksto, o mes atsilikę".

Tai taip ir yra - mes atsilikę.

Dabar ir be Railbaltikos kartą į parą į Varšuvą traukinys važiuoja.

Turi važiuot greičiau.

[Aleksio]

Geriausias pavyzdys Kinija - aplinkui nei vieno su 1435 vėže, bet turi vieną galingiausių pasaulyje ekonomikų.

Na jeigu ekonomikos lygis priklauso nuo atstumo tarp bėgių galvučių, tai tada... Tarp kitko - Šiaurės Korėjoje yra 1435.

Tai taip ir yra - mes atsilikę.

Geležinkelio operatorius turi gauti pelną už savo veiklą. Jeigu jam to nepavyksta dėl pigių bilieų, jis gauna dotacijas iš valdžios. Ar Lietuvos biudžetas dabar dengia visus LG minusus už keleivių vežimą?

Turi važiuot greičiau.

Šituo klaisymu reikia kreiptis į Varšuvą, nes Lietuvoje gali pastatyti superpuperliniją (Vmax 300 km/h), bet privažiavus Lenkijos sieną, teks stabdyti iki 60. Ir to priežastis yra visai ne techninė

[c2h5oh]

Visų pirma, kur yra nurodymas, kad keleiviniai traukiniai privalo lėkt 200km/h greičiu?

Tai yra paprasčiausia logika - jeigu keleivinis traukinys nori būti konkurencingas (lėktuvų ir automobilių atžvilgiu), jis turi judėti greitai.

[Čikupakas]

Na jeigu ekonomikos lygis priklauso nuo atstumo tarp bėgių galvučių, tai tada...

Žinoma. Standartinė vėžė - greitesni pervežimai - didesnis pelnas.

Tarp kitko - Šiaurės Korėjoje yra 1435.

Atsiprašau už grubumą, bet ar idiotiškesnio pavyzdžio nepavyko sugalvot?

Geležinkelio operatorius turi gauti pelną už savo veiklą. Jeigu jam to nepavyksta dėl pigių bilieų, jis gauna dotacijas iš valdžios. Ar Lietuvos biudžetas dabar dengia visus LG minusus už keleivių vežimą?

Keleivių vežimas niekada ir neduos pelno. Bet Lietuvos geležinkeliai dar turi kur tobulėt, ypač korupcijos geležinkeliuose mažinime. Pirmas žingsnis turėtų būti Dailydkos išmetimas.

Šituo klaisymu reikia kreiptis į Varšuvą, nes Lietuvoje gali pastatyti superpuperliniją (Vmax 300 km/h), bet privažiavus Lenkijos sieną, teks stabdyti iki 60. Ir to priežastis yra visai ne techninė

Mažiau pergyvenk dėl Lenkijos.

Tai yra paprasčiausia logika - jeigu keleivinis traukinys nori būti konkurencingas (lėktuvų ir automobilių atžvilgiu), jis turi judėti greitai.

Taip, bet šioje situacijoje grafikus tektų derinti su pramoniniais traukiniais.

[Lettered]

Tai yra paprasčiausia logika - jeigu keleivinis traukinys nori būti konkurencingas (lėktuvų ir automobilių atžvilgiu), jis turi judėti greitai.

Su automobiliais konkuruoti bus galima, bet su lėktuvais, kai pilna nebrangių skrydžių į Europą, bus labai sunku.

[Aleksio]

Žinoma. Standartinė vėžė - greitesni pervežimai - didesnis pelnas.

Ką reiškia "standartinė"? Labiau paplitusi - taip, bet jokiu būdu ne standartinė. Ir greitis 1520 gali būti (tinkamai sutvarkus) ne ką mažesnis, nei 1435. O vagono krovumas priklauso labiausiai nuo statinių artumo gabarito.

Atsiprašau už grubumą, bet ar idiotiškesnio pavyzdžio nepavyko sugalvot?

Tamsta pasakė, kad aplink Kinija nėra nei vieno su 1435. Aš parašiau, kad yra viena šalis. Kur idiotizmas? Tik žemėlapis.

Keleivių vežimas niekada ir neduos pelno.

Todėl juos privalo dotuoti valdžia (kaip Latvijoje, Vokietijoje, Austrijoje ir t.t.).

Bet Lietuvos geležinkeliai dar turi kur tobulėt, ypač korupcijos geležinkeliuose mažinime. Pirmas žingsnis turėtų būti Dailydkos išmetimas.

Užteks pakeisti grafistus (arba bent jau netrukdyti jiems braižyti siūlų), kad padarytų taktinį gafiką.

Mažiau pergyvenk dėl Lenkijos.

Aš nepergyvenu, nes žinau - bus normali jungtis su Paryžiumi ar nebus, priklauso nuo w.

Taip, bet šioje situacijoje grafikus tektų derinti su pramoniniais traukiniais.

Pramoniai traukiniai važinėja pramoninėse (įmonių) geležinkeliuose. Bendro naudojimo geležinkeliuose yra krovininiai traukiniai.

[Čikupakas]

Ką reiškia "standartinė"? Labiau paplitusi - taip, bet jokiu būdu ne standartinė. Ir greitis 1520 gali būti (tinkamai sutvarkus) ne ką mažesnis, nei 1435. O vagono krovumas priklauso labiausiai nuo statinių artumo gabarito.

Standartiniu ir yra laikomas labiausiai paplitęs. Be to visam pasaulyje 1435 vadinama standartine. Čia ir išlenda tavo žinių trūkumas. Kitas dalykas - 1435 vėžei žymiai didesnis technikos pasirinkimas. Ir tai tik dar vienas pliusas iš ekonominės pusės.

Kur idiotizmas?

Tame, kad iš tokios kaimynės naudos tiek pat kiek iš Antarktikos.

Aš nepergyvenu, nes žinau - bus normali jungtis su Paryžiumi ar nebus, priklauso nuo w.

Gerai, kad ne nuo b.

[c2h5oh]

Parašė c2h5oh
Tai yra paprasčiausia logika - jeigu keleivinis traukinys nori būti konkurencingas (lėktuvų ir automobilių atžvilgiu), jis turi judėti greitai.

Taip, bet šioje situacijoje grafikus tektų derinti su pramoniniais traukiniais.

Kroviniai gali judėti ir "lėtąja rail baltica" - ta kuri tiesiama dabar iki Kauno, senąja trasa. Ir lėtiems keleiviniams traukiniams to visai pakanka - lėtas traukinys iš Talino iki Kauno gali atvažiuoti "rusiška" veže. Tiesti naujus bėgius vien tam, kad išeliminuoti vieną persėdimą (Kaune, iš vienos vėžės vagono į kitos) - visiškai beprasmiška, nes toks traukinys vistiek nekonkurencingas.

Visai kas kita, jeigu būtų tiesiama "greitoji rail baltica" - nauja tiesia trasa, pritaikyta dideliems greičiams. Toks keleivinis traukinys GALBŪT turėtų prasmės, nes būtų konkurencingas su lėktuvais ir autobusais. Kiek suprantu, būtent šituo projektu abejoja latvių geležinkelio vadovas.

Idealiu atveju (čia jau visai mokslinė fantastika) greitoji railbaltica Kaune galėtų susikirsti su greitąja Vilniaus - Klaipėdos trasa.

[r08n]

Atsiprašau už grubumą, bet ar idiotiškesnio pavyzdžio nepavyko sugalvot?

Challenge accepted: Kuba -- 1435 mm.

[Al1]

Tai yra paprasčiausia logika - jeigu keleivinis traukinys nori būti konkurencingas (lėktuvų ir automobilių atžvilgiu), jis turi judėti greitai.

Kroviniai gali judėti ir "lėtąja rail baltica" - ta kuri tiesiama dabar iki Kauno, senąja trasa. Ir lėtiems keleiviniams traukiniams to visai pakanka - lėtas traukinys iš Talino iki Kauno gali atvažiuoti "rusiška" veže. Tiesti naujus bėgius vien tam, kad išeliminuoti vieną persėdimą (Kaune, iš vienos vėžės vagono į kitos) - visiškai beprasmiška, nes toks traukinys vistiek nekonkurencingas.

Visai kas kita, jeigu būtų tiesiama "greitoji rail baltica" - nauja tiesia trasa, pritaikyta dideliems greičiams. Toks keleivinis traukinys GALBŪT turėtų prasmės, nes būtų konkurencingas su lėktuvais ir autobusais. Kiek suprantu, būtent šituo projektu abejoja latvių geležinkelio vadovas.

Keleivinis traukinys negali būti konkurencingas su lėktuvu tokiuose atstumuose kaip nuo Talino iki Berlyno ar nuo Kauno iki Paryžiaus. Tokiuose atstumuose jis gali konkuruoti tik su automobiliais. Tačiau Lietuva, Latvija ir Estija bei dalis Rytinės Lenkijos yra tiesiog per retai apgyvendintos o ir traukos užsieniečiams atvykti nėra jokios, kad susidarytų reikiami keleivių srautai greitiesiems geležinkeliams. Tiesti liniją, kuria būtų važiuojama 250 ar 300 km/h greičiu dėl 2-4 traukinių porų per parą tiesiog neapsimoka ekonomiškai. Tie bėgiai rūdys 23 val ir 55 minutes per parą. Na nebus daugiau keleivių. Kinijoje, Japonijoje traukiniai tokiomis linijomis kursuoja kas 10-30 min. Keleivių daug, bet linijos vis tiek nuostolingos ir dotuojamos. Tai dabar įsivaizduokite, kiek reikės dotacijų tokioms linijoms išlaikyti, kuriomis važiuos tik keli traukiniai per parą. Ir tas išlaikymas bus kelis kartus brangesnis nei paprastų linijų dabar.

Žinoma. Standartinė vėžė - greitesni pervežimai - didesnis pelnas.

Mažiau pergyvenk dėl Lenkijos.

Lenkija neplanuoja iki 2020 jokių didelių investicijų į geležinkelį nuo Bialystoko iki Suvalkų. Artimiausių metų planuose yra padidinti greitį nuo Varšuvos iki Bialystoko iki 160 km/h, taip pat patvarkyti geležinkelį nuo Bialystoko iki sienos su Baltarusija. Bet jokio greičio didinimo daugiau 120 km/h čia nebus.

Pervežimų greičiui vėžės plotis neturi įtakos. Tuo labiau, kai mes kalbame apie 1435-1520 mm, o ne 1067 mm. Nors Japonai ir tokia vėže važinėja greičiau nei pas mus dabar. Riedmenų, taip pat ir greitųjų traukinių, pasirinkimas 1520 mm vėžei jau yra. Bet kokiu atveju, riedmenys būtų užsakinėjami individualiai, o ne perkami 1:1 tokie, kokie Rusijoje ar Suomijoje.

Ką reiškia "standartinė"? Labiau paplitusi - taip, bet jokiu būdu ne standartinė. Ir greitis 1520 gali būti (tinkamai sutvarkus) ne ką mažesnis, nei 1435. O vagono krovumas priklauso labiausiai nuo statinių artumo gabarito.

Standartine (normalia, europine (nors Europa čia ne prie ko; tai tik lietuviškas išsigalvojimas) ir kt.) vėže yra vadinama 1435 mm vėžė.

[Čikupakas]

Lenkija neplanuoja iki 2020 jokių didelių investicijų į geležinkelį nuo Bialystoko iki Suvalkų. Artimiausių metų planuose yra padidinti greitį nuo Varšuvos iki Bialystoko iki 160 km/h, taip pat patvarkyti geležinkelį nuo Bialystoko iki sienos su Baltarusija. Bet jokio greičio didinimo daugiau 120 km/h čia nebus.

Nenori tegul neplanuoja. Jų reikalas. RailBaltica tai Lietuvos, Latvijos ir Estijos projektas. Jeigu prie šio geležinkelio prisijungtų ir Lenkija, be abejo, visiems nuo to būtų tik geriau. Nuojauta sako, kad dar nemažai sulčių būtų galima išspausti ir vietiniam lygmenį(Baltijos valstybėse). Bet tam reikia vystyti bendrus projektus, tokius kaip krovininių traukinių vėžė - "RailBaltica", Automagistralė "Via Baltica", elektros jungtis ir panašiai.

Pervežimų greičiui vėžės plotis neturi įtakos. Tuo labiau, kai mes kalbame apie 1435-1520 mm, o ne 1067 mm. Nors Japonai ir tokia vėže važinėja greičiau nei pas mus dabar. Riedmenų, taip pat ir greitųjų traukinių, pasirinkimas 1520 mm vėžei jau yra. Bet kokiu atveju, riedmenys būtų užsakinėjami individualiai, o ne perkami 1:1 tokie, kokie Rusijoje ar Suomijoje.

Gal ir neturi įtakos greičiau. Esmė tame, kad su 1435 mm vėže perspektyvų žymiai daugiau.

[Al1]

Ką reiškia nenori, tegul neplanuoja. Tai gi Lietuvai nuo to tiesiogiai blogai. 60 km/h iki Suvalkų nuo sienos, 100 km/h atskiruose ruožuose nuo Suvalkų iki Bialystoko, o didesnėje dalyje 60-80 km/h.

Perspektyvos tik tokios, kad keleiviams persėsti nereikia. Bet šiais laikais tai išsprendžiama per maždaug 15 minučių susiaurinant aširačius. Rusija perka kelis Talgo traukinius ir jau šių metų pabaigoje juos paleis tarp Maskvos ir Berlyno.
O kroviniams greičio nereikia.

[Wycka]

Pervežimų greičiui vėžės plotis neturi įtakos. Tuo labiau, kai mes kalbame apie 1435-1520 mm, o ne 1067 mm. Nors Japonai ir tokia vėže važinėja greičiau nei pas mus dabar.

Įtakos greičiui turi, bet ji labai nedidelė. Nuo Šeštokų iki Varšuvos yra 376km. Teoriškai, jei traukinys važiuotų be tarpinių sustojimų maksimaliu 160km/h (koks dar tik bus), kelionę įveiktų per ~2,5h (įskaičiavus įsibėgėjimą ir stabdymą). Toks kelionės greitis jau yra iššūkis aviacijai, nes geležinkelių stotys paprastai yra miestų centre.
Dar pridėkime laiką kelionei iš Vilniaus/ Kauno iki Šeštokų ir persėdimą (15 min.) Šeštokuose.

[Gator]

Žinoma. Standartinė vėžė - greitesni pervežimai - didesnis pelnas.

Tai, kad Kinijos atveju kaip tik sau priestarauji - jie turi veze kaip tik skirtinga nuo visu kaimynu. Tai kaip ir turetu buti ekonomikos stabdis - "nestandartine veze, letesni pervezimai" perfrazuojant tave.

[Wycka]

Tai, kad Kinijos atveju kaip tik sau priestarauji - jie turi veze kaip tik skirtinga nuo visu kaimynu. Tai kaip ir turetu buti ekonomikos stabdis - "nestandartine veze, letesni pervezimai" perfrazuojant tave.

Kinijai dėl savo teritorijos ir populiacijos dydžio nėra poreikio bendradarbiauti su kaimynais sausumoje (šiokia tokia išimtis nebent Rusija). Krovininis geležinkelis daugiausiai skirtas transportuoti žaliavas iš karjerų / uostų į fabrikus ir produkciją iš fabrikų į uostus. O visi laivai tuo pačiu vandeniu plaukioja, kaip ir krovininiai lėktuvai tuo pačiu oru skraido.

[Čikupakas]

Ką reiškia nenori, tegul neplanuoja. Tai gi Lietuvai nuo to tiesiogiai blogai. 60 km/h iki Suvalkų nuo sienos, 100 km/h atskiruose ruožuose nuo Suvalkų iki Bialystoko, o didesnėje dalyje 60-80 km/h.

Tiesą sakant, lenkų "išsikalinėjimas" jau pradeda užknist. Turiu omeny, pasitraukimą iš AE projekto ir panašias nesąmones. Po tokių įvykių, kyla mintys, kad Lietuvai galbūt reikėtų labiau orentuotis į šiaurę, nei į pietus.

Tai, kad Kinijos atveju kaip tik sau priestarauji - jie turi veze kaip tik skirtinga nuo visu kaimynu. Tai kaip ir turetu buti ekonomikos stabdis - "nestandartine veze, letesni pervezimai" perfrazuojant tave.

Kinija ne tipinė valstybė. Didžioji dalis prekybos vyksta vandeniu ir oru su JAV. Tačiau pačiame valstybės viduje yra didžiuliai atstumai, kuriems įveikti geležinkelis yra kritinis faktorius. Technologijų srityje visas pasaulis turėtų iš jos pasimokyti, įskaitant ir geležinkelius.

[Al1]

Įtakos greičiui turi, bet ji labai nedidelė. Nuo Šeštokų iki Varšuvos yra 376km. Teoriškai, jei traukinys važiuotų be tarpinių sustojimų maksimaliu 160km/h (koks dar tik bus), kelionę įveiktų per ~2,5h (įskaičiavus įsibėgėjimą ir stabdymą). Toks kelionės greitis jau yra iššūkis aviacijai, nes geležinkelių stotys paprastai yra miestų centre.
Dar pridėkime laiką kelionei iš Vilniaus/ Kauno iki Šeštokų ir persėdimą (15 min.) Šeštokuose.

Teoriškai. O praktiškai net ir esant 160 km/h greičiui, vidutinis greitis bus apie 140 km/h. Tai jau 3 val 8 min. imant tiesiškai, bet praktiškai apie 3 val. 20 min. Tačiau 160 km/h nenusimato nuo Bialystoko Lietuvos pusėn. Vadinasi, traukinys važiuotų apie 4 val su trupučiu iki Šeštokų. Plius apie 1 val 10 min. iki Kauno, plius 1 val. 10 min iki Vilniaus, plius persėdimas 15 min. Bet kokiu atveju gaunasi apie 7 val.

[Aleksio]

Standartiniu ir yra laikomas labiausiai paplitęs. Be to visam pasaulyje 1435 vadinama standartine. Čia ir išlenda tavo žinių trūkumas.

Daug kas (tame tarpe ir Lietuvoje) šilumvežį ar elektrovežį iki šiol vadina garvežiu, bet tai nereiškia, kad tai yra teisybė. O raidė S (arba ST) reiškia ne tik standartinė, bet STefensono, kuris pirmas pradėjo ją naudoti industriniais apimtimis.

Kitas dalykas - 1435 vėžei žymiai didesnis technikos pasirinkimas. Ir tai tik dar vienas pliusas iš ekonominės pusės.

Technika užsakoma visada pagal konkrečius vietinis reikalavimus ir sąlygas. O šiek tiek pakoreguoti vežimėlius ir aširačius - nesudetinga. Vistiek pagrindinis nepatogumas kokio nors "Simenso" "standartiniuose" gaminiuose mūsų sąlygomis būtų nepilnas gabarito išnaudojimas.