Rail Baltica I. LT/PL siena - Kaunas

[Perfect]

Nereikia taip viską suprimityvinti. Žvelkite giliau. Formaliai netrukdys, realiai - taip. LG naudojasi ribotais finansiniais išteklias - politikai vis gviešiasi išmelžti kuo daugiau iš šios dar likusios valstybinės įmonės. Tad lėšos į Rail Baltica bus nurėžtos iš kitų LG projektų.

Tokia populistinė demagogija yra labai patogi LG išlaikyti "valstybės valstybėje" statusą. Oficialiai deklaruojami įspūdingi pelnai, tačiau šiuos pelnus iki šiol perskirsto siauras LG administracijos ratas savo nuožiūra. Valstybė, kuri atstovauja visos visuomenės interesus, kaip pagrindinis akcininkas iš šio AB nieko nėra gavęs. Tuo tarpu normaliomis aplinkybėmis įmonės, kurios dirba nevisuomeniniais pagrindais, (net ir valstybės kontroliuojamos) moka dividendus savo akcininkams. Ir puikiausias to pavyzdys yra Statoil, kurios 67 proc. akcijų kontroliuoja valstybė.
O deklaracija, kad visas pelnas yra reinvestuojamas į įmonės modernizaciją, dar nereiškia, kad ta modernizacija yra vykdoma efektyviai. Vien pažvelgus kokios politinės partijos, buvę ar esami (bet kuriuo atveju, vienaip ir kitaip susiję), atstovai sudaro LG aukščiausios administracijos branduolį galima padaryti pakankamai konkrečias prielaidas...

Tai kodėl Lenkija neplečia pas save 1520mm vėžės?

Ar Lenkija yra ES narė ar NVS? Kas Lenkijos pagrindiniai prekybos partneriai - Rusija ar Vokietija? Kokius krovinius Rusija per Lenkiją gabena į Vakarų Europą?

Nerašykite to ko nežinote. Yra rengiamos tokios galimybių studijos, kad pavargsiu berašinėdamas. Pradedant nuo to, kad greitieji traukiniai (ICE, TGV tipo) greičiau pasieks Helsinkį iš Stokholmo ir ta kryptis ekonomiškai pagrįsta, nes greitąsias linijas apsimoka teisti tik tarp didelių miestų ir pan. Ar neberašant kokie šiauriniai koridoriai yra braižomi. Teik to, nepatinka Suomija? Tai kodėl Lenkija neplečia pas save 1520mm vėžės?

Planuojamos linijos tarp Suomijos ir Švedijos... Tai prie ko čia plačioji vėžė? Ir kas sako kad Rail Baltica būtinai turi būti greitoji vėžė?

Kam pinigus, kurių ir taip trūksta, investuoti ten kur nauda yra neįrodyta? Kartoju, dar 19 amžiuje įsitikino, kad šalies viduje, turi būti vieningas geležinkelio tinklas. 1435 mm ir 1520 mm vėžės ir riedmenys yra nesuderinami. Vien dėl linijos tarkim Kaunas - Suvalkai LG neapsimoka pirkti 1435mm vėžės lokomotyvų ir vagonų. Tai kam ši linija naudinga? Tikrai ne LG.

O kas sako, kad Rail Baltica išimtinai pervežimus galės daryti tiktai LG? Jei LG patys ir nematys ekonominės naudos užsiimti krovinių pervežimu šia kryptimi, tai galės apsiriboti rinkliavų už naudojimąsi infrastruktūra rinkimu, o pervežimus galės atlikti bet kas kitas.
Antra, LG interesai nebūtinai atitinka valstybės interesus. Panašu, kad šiuo atveju taip ir yra. Tačiau, tai nereiškia, kad LG interesai gali būti suabsoliutinami.
Kažkada daug kas abejojo Būtingės terminalo naudingumu, juk Lietuva visą naftą importuoja iš Rusijos, o ir Mažeikių nafta yra pritaikyta perdirbti tiktai rusišką naftą. Tai kokio velnio mums terminalas...

Tie "pabandymai" kainuoja šimtus milijonų, net milijardus. Rimtam versle viskas pirma suskaičiuojama, o po to statoma. Raimundas Kuodis jau senokai pastebėjo, kad niekas net neskaičiavo išlaidų ir naudos santykio iš to Rail Baltica projekto:
http://www.15min.lt/naujiena/pinigai...auda-194-86137

Kad R. Kuodis yra visų galų egzpertas, jau seniai įtariama... Abejoju ar šį jo inteviu galima užskaityti kaip argumentą.

[Vidma]

Greitieji traukiniai – patogus ir patikimas būdas keliauti
Aurelija Malakauskaitė, LTV „Šiandien“,
www.lrt.lt
2011 spalio 25 d. 18:46

Lietuvai planuojant greituoju traukiniu vežti keleivius net į Italiją, verta pasisemti patirties iš japonų korporacijos „Hitachi“, prieš gerus metus vietoj lėtų ir vėluojančių traukinių greituosius paleidusi Pietryčių Anglijos vidaus linijomis.

Lietuva gali turėti vilčių greituoju traukiniu vežti ne tik krovinius iš Kinijos į Klaipėdą, bet ir keleivius iš Vilniaus į Šiaurės Italiją – prieš porą savaičių užsiminė Vilniuje viešėjęs „Rail Balticos“ koordinatorius. Kaip įgyvendinti tokius planus pavyzdžiu gali būti japonų korporacija „Hitachi“, prieš gerus metus vietoj lėtų ir vėluojančių traukinių greituosius paleidusi Pietryčių Anglijos vidaus linijomis.

Viena iš seniausių Londone Šventojo Pankraso geležinkelio stotis žinoma ne vien dėl tarptautinio greitojo traukinio „Eurostar“ iš čia po Lamanšu lekiančio į Europą 320-ties kilometrų per valandą greičiu. Į šią stotį greitaisiais traukiniais – važiuojančiais 100 kilometrų per valandą lėčiau už „Eurostar“ – iš visos pietrytinės Anglijos dalies į Londoną vyksta žmonės, norintys išvengti transporto spūsčių, vėlavimų ar tiesiog sutrumpinti kelionę.

„Šis traukinys daug patikimesnis, daug greitesnis ir daug patogesnis“, – greitųjų traukinių pranašumus vardijo vienas iš keleivių.....................

[Eimantas]

Rail Baltica svetainė:
http://www.rail-baltica.lt

[Eimantas]

Konteineriniai traukiniai reguliariai kursuos maršrutais Draugystės geležinkelio stotis (Lietuva)–Dostyko geležinkelio stotis (Kazachstanas)–Draugystės geležinkelio stotis (Lietuva) ir Šeštokų geležinkelio stotis (Lietuva)–Dostyko geležinkelio stotis (Kazachstanas)–Šeštokų geležinkelio stotis (Lietuva). Ateityje kroviniai bus vežami tarp Kazachstano ir Kinijos bei tarp Lietuvos ir Belgijos.

http://www.litrail.lt/wps/portal/!ut...KU05CTzFKRTE!/

[žvirblis]

Kad R. Kuodis yra visų galų egzpertas, jau seniai įtariama... Abejoju šį jo inteviu galima užskaityti kaip argumentą.

Forumistas su pretenzingu pseudonimu Perfect įsivaizduoja geriau žinąs už ekonomistą Kuodį. Varge, tu varge, ką jau čia bepridursi... Nieko nauja. Juk Lietuvoje 3 milijonai krepšinio specialistų... Specialistų kaštas...

P.S. kadangi svaičiojote kad Suomija nėra tranzitinė valstybė, čia nuoroda apie tranzitą per Suomiją: http://www.viafinland.eu/folders/Fil...al_Version.pdf 2 skyrius

pagrindinė tranzito kryptis ta pati: rytai-vakarai...

[žvirblis]

dabar bijau sumeluot, bet kažkuriam Transporto numeryje skaičiau, kad konteinerio pakrovimas/iškrovimas/ir visą kas su juo susiję Tolimųjų rytų uostuose kainuoja keliasdešimt kartų brangiau negu kokiam Roterdame ir pan, todėl apsimokiau gabenti ilgiau jūra iki Europos, negu geležinkelių ar taip pat vykdomu(ar jau sustabdytu - tiksliai nežinau) Šilko kelio (fūrų) kelių.

Kol kas jūsų argumentacija tokia: aš kažkur kažką skaičiau. Norėčiau nuorodos, citatų su data. Ačiū.

[žvirblis]

Greitieji traukiniai – patogus ir patikimas būdas keliauti
Aurelija Malakauskaitė, LTV „Šiandien“,
www.lrt.lt
2011 spalio 25 d. 18:46

Mačiau aš tą reportažą. Man susidarė įspūdis, kad čia Hitachi, kuri statys naują atominė elektrinę gerina savo įvaizdį. "Piaras"- vienžo.

[Perfect]

Forumistas su pretenzingu pseudonimu Perfect įsivaizduoja geriau žinąs už ekonomistą Kuodį. Varge, tu varge, ką jau čia bepridursi... Nieko nauja. Juk Lietuvoje 3 milijonai krepšinio specialistų... Specialistų kaštas...

Na, jeigu taip žavitės Kuodžiu, tai turėtumėt pritarti ir kitoms jo idėjoms, kurios atskleidžia racionaliausias šio ekonomikos analitiko įžvalgas:
Kodėl reikia baigti kasmet deginti 150 mln. litų "Lietuvos geležinkeliuose"...

P.S. kadangi svaičiojote kad Suomija nėra tranzitinė valstybė, čia nuoroda apie tranzitą per Suomiją: http://www.viafinland.eu/folders/Fil...al_Version.pdf 2 skyrius

pagrindinė tranzito kryptis ta pati: rytai-vakarai...

Tranzitiniai kroviniai per Suomijos uostus sudaro vos 8% (2009 m. tai buvo 6 mln. tonų), kai Lietuvoje tranzitas sudaro daugiau nei pusę srauto. Ir tai didesnę dalį Suomijos tranzito sudaro krovinių pervežimas rytų kryptimi, o ne vakarų.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Nerašykite to ko nežinote. Yra rengiamos tokios galimybių studijos, kad pavargsiu berašinėdamas. Pradedant nuo to, kad greitieji traukiniai (ICE, TGV tipo) greičiau pasieks Helsinkį iš Stokholmo ir ta kryptis ekonomiškai pagrįsta, nes greitąsias linijas apsimoka teisti tik tarp didelių miestų ir pan. Ar neberašant kokie šiauriniai koridoriai yra braižomi. Teik to, nepatinka Suomija? Tai kodėl Lenkija neplečia pas save 1520mm vėžės?

Tu į žemėlapį dirstelk kada prie progos. Greičiau Lietuvoj kosmodromas atsiras negu kas nors sugalvos iš Stokholmo į Helsinkį greitąjį traukinį paleist.

[Perfect]

A.Ansipas: bus kuriama bendra įmonė „Rail Baltica“ projektui
delfi.lt

Latvijoje bus įkurta bendra Baltijos valstybių įmonė, kuri įgyvendins "Rail Baltica" projektą, ketvirtadienį po trijų Baltijos valstybių premjerų susitikimų Taline pareiškė Estijos premjeras Andrusas Ansipas.

[Vidma]

Romualdas Ražukas: Baltijos šalių vienybę paversti kūnu reikia bent vieno įgyvendinto ekonominio projekto
2011.11.24 18:56
BNS

Dvidešimtmetį mininti Baltijos Asamblėja (BA) pasiteisino, tačiau tikrai Baltijos šalių vienybei dar trūksta nors vienos įgyvendinto bendro ekonominio projekto, sako Vilniuje viešintis Latvijos Saeimos Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Romualdas Ražukas.

„Prie gerai funkcionuojančių gynybinių Baltijos projektų būtų gerai bent vienas realiai įgyvendintas ekonominis projektas“, – ketvirtadienį Seime per spaudos konferenciją sakė R.Ražukas.

Jo teigimu, šiuo metu BA svarbiausi darbai turėtų būti europinės vėžės „Rail Baltica“ tiesimas, ..................

...... o tai gal pats tiksliausias apibūdinimas "RAIL BALTIC" projekto.

„Situacija šalyse labai nevienoda, – sakė R.Ražukas, kalbėdamas apie „Rail Baltica“. – Norėčiau pajuokauti tuo klausimu – geležinkelio srityje estai daro, lietuviai kalba, latviai tik galvoja.“

šiaip tai jau senokai šis projektas išsigimė, bent jau Lietuvoje iš jo nebeliko nieko panašaus į tai apie ką ėjo kalba pradžioje ir kuo bent jau kai kas bandė didžiuotis kad Lietuvoje galima tikėtis kažko panašaus..........

[praetor]

šiaip tai jau senokai šis projektas išsigimė, bent jau Lietuvoje iš jo nebeliko nieko panašaus į tai apie ką ėjo kalba pradžioje ir kuo bent jau kai kas bandė didžiuotis kad Lietuvoje galima tikėtis kažko panašaus..........

Ką ten tie estai daro, įdomu, ko nedaro lietuviai.

[yessuz]

Ką ten tie estai daro, įdomu, ko nedaro lietuviai.

isisavine labai daug is finansavimo programu skirtu lesu

[praetor]

isisavine labai daug is finansavimo programu skirtu lesu

Į ką jie tas lėšas įsavino ir ar tai liečiasi su Railbaltica?

[yessuz]

Į ką jie tas lėšas įsavino ir ar tai liečiasi su Railbaltica?

Estonia
ü Estonia used already 100% of the allocated EU funds for the period 2007-2013 for the rail renovations (allocated amount 146Mln€).
ü 3,4Bn€ will be allocated to Estonia for the next period 2014-2020(railway, energy, agriculture, environment…)
ü No funds will be granted to Estonia after 2020.

Latvia
ü Received 256Mln€ from EU Funds and 37% used for rail for the period 2007-2013.
ü 4,6Bn€ will be allocated for the next period 2014-2020. (railway, energy, agriculture, environment…)
ü Strong governmental & Latvian Railway will to re-launch the economy by investment in railways.

Lithuania
ü “Rail Baltica” is the next priority after the Energy.
ü Lithuania used 40% of the allocated EU funds for the rail renovations (allocated amount 566Mln€)
ü 6,9Bn€ will be awarded for the next period 2014-2020. (railway, energy, agriculture, environment…)

Poland
ü Have applied the standard gauge (1435 mm). The modernization works are divided into 2 sections :
ü 1 st section Warsaw-Bialystok ,135 km, EU gauge, the modernization works are already completed.
ü 2 nd section Bialystok-Suwalki 197 km , Poland plan to undertake the modernization works after 2020 only, as there is a low passenger demand on this section.



Proposed the new “Red line” (see on the map)with EU standard gauge 1435 dual track line with an alignment independent of the existing 1520 mm.
ü This option was presented by AECOM and chosen by Estonia, Latvia, Lithuania.
ü “Red line” distance from Warsaw to Tallinn :724km versus existing 885 km.
· Passengers journey from Warsaw to Tallinn : 4,13 hours versus existing 10,64h
· Freight journey from Warsaw to Tallinn : 10,38 hours versus existing 16,02 h

ü Revenue which “Rail Baltica2”will bring in year 2040 : 319 Mln€/year
ü Total cost construction : 3,539Mln€
ü Investment period (13 years) : 2012-2024
ü Operational period (30 years) : 2025-2054
ü “Rail Baltica 2” strongly supported by TEN-T, EU Commission, Siim Kalas
ü Financing – sources of funding :
· EU Funds : 60% - 85% following to Siim Kallas and James Pond statements.
· National public contribution (capital subsidies at central government level)
· PPP
· EU –BEI Loans
· Other


HSL Riga – Moscow for the 2018 FIFA World Cup:

ü HSL Riga-Moscow potential project (922km, gauge 1520mm, estimated value for new HSL: 12Bln€).30% are on Latvian site, 70% on Russian.
ü Due to the costs, only the modernization of the existing line will be undertaken by Russian Railways (RZD).
ü In 2010, passenger’s traffic increased between Moscow and Riga by 15% compared to 2009.
ü According to the study made by the “Institute of Transport Economics & Development”, increasing the speed up to average 140-160 km/h, improving the customs and border procedures can reduce the journey from currently 16hours to 10-12 hours (a comfortable overnight trip).
ü Modernization of HSL Riga –Moscow should be financed by PPP (Private-Public Partnership) at 100% on Russian site, and partly by EU-founds on Latvian site.
During the 5 th Russian-Latvian Intergovernmental Commission in Liepaja on 09-10 June 2011, Latvia and Russia approached the EU Commission. An agreement should be reached probably by the end of 2012.

[yessuz]

Progress regarding Rail Baltica project
The Baltic States prime ministers attained substantial progress on the issue of the European gauge project Rail Baltica during a meeting held on November.
The discussion was also attended by the European Commission Vice-President for Transport Siim Kallas, who confirmed that Rail Baltica will be eligible for the European Union (EU) funding of 85% of the project costs. The Prime Ministers of Latvia, Estonia and Lithuania have agreed to establish a separate company with its headquarters in Riga in order to implement the project.
Member states will be eligible for funding for detailed investigation of the rail track compatibility and for rail line construction works. The overall cost of the project is estimated at EUR 3.5 Billion (Estonia – EUR 1.04 Billion, Latvia – EUR 1.22 Billion, Lithuania – EUR 1.27 Billion).
Source: bnn-news.com

[ead]

„Rail Baltica“ – dar viena svajonė, kuri (ne)išsipildys

[žvirblis]

Kaip matau pons "tobulasis" nenori pripažinti suklydęs. Na, žiūrim ką prirašė:

Na, jeigu taip žavitės Kuodžiu, tai turėtumėt pritarti ir kitoms jo idėjoms, kurios atskleidžia racionaliausias šio ekonomikos analitiko įžvalgas:
Kodėl reikia baigti kasmet deginti 150 mln. litų "Lietuvos geležinkeliuose"...

- pateikė nuorodą kuri neva turėtų sumenkinti Raimondo Kuodžio sugebėjimas. Na, na ir ką čia tokio matau? O gi puikus, gerai argumentuotas R. Kuodžio tekstas. Kas nepatinka? Panašūs pastebėjimai buvo kito autoriaus rugsėjo ar spalio žurnalo IQ numeryje, tema: investuotojai privertę Lietuvą keistis. Mintis ta pati: ar racionalu vežioti geležinkelio grybautojus? Atsakymas - ne.

Tranzitiniai kroviniai per Suomijos uostus sudaro vos 8% (2009 m. tai buvo 6 mln. tonų), kai Lietuvoje tranzitas sudaro daugiau nei pusę srauto. Ir tai didesnę dalį Suomijos tranzito sudaro krovinių pervežimas rytų kryptimi, o ne vakarų.

Jūs, atsiprašau, esate žioplys. Jūsų atsakymas pats prieštarauja. Tai ką tranzitas į rytus nėra tranzitas? Ir ką tai neliudija tranzitinės šalies statuso? :-) Bet diskusija vyksta apie geležinkelio transportą, tad akcentuosiu tik tai. Aiškiai gi pateikti skaičiai, grafikai, net krypčių žemėlapis. Taigi jūs tematote tik rytus, gi miniu rytų-vakarų kryptį. Antra nesuprantate kas parašyta. Paaiškinimas kodėl rašote visokius niekus - turite regėjimo problemų arba pakankamai gerai nemokate angliškai. Tokiu atveju kokia prasmė atsakinėti apie ką nesuprantate?

Skaitome:
"In 2008, the total amount of international transit transport in Finnish ports was 8.4 billion tons, which is slightly over 8 % of all marine transport"
Vertimas: "2008 metais bendra suma tarptautinio tranzito transporto Suomijos uostuose buvo 8,4 milijardų tonų, kas yra šiek tiek daugiau nei 8% visų jūrų transporto" Bilion angliškai yra milijardas, o ne milijonas!

"the main route for transporting valuable goods from the EU to Russia has been the transit route through Finland. In 2008, approximately 13% of the total value of Russian import was transported via Finland"
Vertimas: "Pagrindinis vertingų krovinių kelias iš Europos Sąjungos į Rusiją yra tranzitas per Suomiją. 2008 metais, apie 13% viso Rusijos importo atkeliavo per Suomiją."

"the volumes of rail transit towards east are rather small"
Vertimas: "rytų kryptimi tranzitas geležinkeliu yra gana mažas."

"Westbound transit through Finland is mainly rail transport from various production plants in Russia to Finnish ports" p.9
Vertimas: "tranzitas vakarų kryptimi per Suomiją yra pagrinde geležinkelio transportu iš įvairių Rusijos gamyklų į Suomijos uostus."

"In 2009, the total value of Finnish westbound transit was approximately 4.5 billion euros."
Vertimas: "2009 metais, bendras vertė tranzito vakarų kryptimi per Suomiją buvo 4,5 milijardai eurų."

"The biggest volumes in westbound transit are ores, concentrates, and chemicals, with the shared value of circa 3.9 billion euros,"
Vertimas: "didžiausi kiekiai tranzito vakarų kryptimi yra rūdos, koncentratai, cheminės medžiagos, kurio vertė siekia apie 3,9 milijardo eurų"

Taigi teiginiai kad Suomija nėra tranzito šalis yra niekalai. Tranzito kryptis Suomijoje ir tranzitiniai kroviniai panašūs į tai ką ir Lietuvos geležinkeliai transportuoja. Tranzitas geležinkeliu iš Suomijos yra rusiškų krovinių transportavimas per uostus (kaip ir Lietuvoje, kaip beje ir Latvijoje, kaip ir ir Estijoje). Taigi pervežimų struktūra Baltijos šalyse yra panaši. Tik kvailys pjauna vištą dedančia auksinius kiaušinius. Ta višta ir yra tranzitinių krovinių gabenimas geležinkeliu iš Rusijos.

Na ką, realių kontrargumentų pagrindiančių Rail Baltica prasmingumą niekas ir nepateikė. Visas ta Rail Baltica tėra lietuviška idee fixe. Supraskite nors kartą, visoje Estijoje tėra apie 1 milijonas gyventojų, Latvijoje - apie 2,2 milijono. Baltijos šalyse nėra didelių miestų tarp kurių būtų verta tiesti greitąsias geležinkelio linijas (t.y 1435 mm vėže) šiaurės-pietų kryptimi. Esamos geležinkelio linijos keleivių vežime Baltijos šalių viduje neišnaudojamos. Nerašant apie traukinius, net autobusai kursuojantys į Rygą ir tai nepilni važinėja. Važiavau - mačiau. Tiesa dabar, paskutiniuosius keletą metą išaugus emigracijai autobusai prasuka pro Rygos oro uostą, keleivių iš Lietuvos yra daugiau. Priedo toks klausimėlis, ką gamyklos Latvijoje ir Estijoje gamina tokiais dideliais kiekiais, kad apsimokėtų transportuoti geležinkeliu į vakarus? Nieko! Suma sumarum Rail Baltica ekonomiškai yra beprasmiška.

[žvirblis]

Tu į žemėlapį dirstelk kada prie progos. Greičiau Lietuvoj kosmodromas atsiras negu kas nors sugalvos iš Stokholmo į Helsinkį greitąjį traukinį paleist.

Kaip yra idėja nutiesti tunelį iš Talino į Helsinkį, lygiai taip yra idėja nuteisti tunelį iš Švedijos iki Aland salų, iš čia čia per šcherus (mažos salelės) tiltais pasieti Suomiją. Stokholme ir apylinkėse - netoli 2 mln gyventojų, Helsinkyje ir apylinkėse - 1 mln. gyventojų.

Dėl kosmodromo tai kiek pamenu Šiaulių Zoknių oro uostas paskutiniais tarybiniais metais buvo rekonstruotas taip kad galėtų priimti sovietinį Šatlo kopiją. Dar esu aptikęs, kad girdi kažkur apie Ariogalą taip buvęs karinis oro uostas ekstra atvejui nusileisti tam pačiam sovietiniam kosminiam laivui...

[Al1]

- pateikė nuorodą kuri neva turėtų sumenkinti Raimondo Kuodžio sugebėjimas. Na, na ir ką čia tokio matau? O gi puikus, gerai argumentuotas R. Kuodžio tekstas. Kas nepatinka? Panašūs pastebėjimai buvo kito autoriaus rugsėjo ar spalio žurnalo IQ numeryje, tema: investuotojai privertę Lietuvą keistis. Mintis ta pati: ar racionalu vežioti geležinkelio grybautojus? Atsakymas - ne.

Geležinkeliais keleivius vežti neracionalu visoje Europoje, visi geležinkeliai yra nuostolingi ir dotuojami. Na, gal viena kita greitoji magistralė tarp didmiesčių ir duoda pelną geležinkeliams, kuriuo padengiami kitų linijų nuostoliai. Automobilių keliai taip pat neduoda jokio pelno, tik generuoja išlaidas. Visa infrastruktūra beveik tą patį daro. Šildymas irgi tuština biudžetą. Tai gal nereikia ir jo. O vandentiekis? Gal iš balų žmonės tegul geria? O ir žmonių gydyti nereikia - tegul patys susimoka. Juk tokios išlaidos, tokios išlaidos. Ir švietimas tik tėvų asmeninė problema, apie aukštąjį jau net galima nekalbėti... O kur dar pensininkai... Jie visiškai nereikalingi, nes be jų biudžete skylės nebūtų, tegul dvesia.

Taigi teiginiai kad Suomija nėra tranzito šalis yra niekalai. Tranzito kryptis Suomijoje ir tranzitiniai kroviniai panašūs į tai ką ir Lietuvos geležinkeliai transportuoja. Tranzitas geležinkeliu iš Suomijos yra rusiškų krovinių transportavimas per uostus (kaip ir Lietuvoje, kaip beje ir Latvijoje, kaip ir ir Estijoje). Taigi pervežimų struktūra Baltijos šalyse yra panaši. Tik kvailys pjauna vištą dedančia auksinius kiaušinius. Ta višta ir yra tranzitinių krovinių gabenimas geležinkeliu iš Rusijos.

Na ką, realių kontrargumentų pagrindiančių Rail Baltica prasmingumą niekas ir nepateikė. Visas ta Rail Baltica tėra lietuviška idee fixe. Supraskite nors kartą, visoje Estijoje tėra apie 1 milijonas gyventojų, Latvijoje - apie 2,2 milijono. Baltijos šalyse nėra didelių miestų tarp kurių būtų verta tiesti greitąsias geležinkelio linijas (t.y 1435 mm vėže) šiaurės-pietų kryptimi. Esamos geležinkelio linijos keleivių vežime Baltijos šalių viduje neišnaudojamos. Nerašant apie traukinius, net autobusai kursuojantys į Rygą ir tai nepilni važinėja. Važiavau - mačiau. Tiesa dabar, paskutiniuosius keletą metą išaugus emigracijai autobusai prasuka pro Rygos oro uostą, keleivių iš Lietuvos yra daugiau. Priedo toks klausimėlis, ką gamyklos Latvijoje ir Estijoje gamina tokiais dideliais kiekiais, kad apsimokėtų transportuoti geležinkeliu į vakarus? Nieko! Suma sumarum Rail Baltica ekonomiškai yra beprasmiška.

RailBaltica su 1435 mm vėže per visą ilgį yra beprasmiška, bet kaip integralus transporto koridorius su perkrovimo terminalu Kaune turi ekonominį pagrindą.