Rail Baltica I. LT/PL siena - Kaunas

[Nedas]

sorry offtopic ;D biski

[Vidma]

Sveiki, ,
Man patiko kaip pešasi Vinius su Kaunu .... gražu , šiek tiek patriotizmo aišku gerai, bet nutariau įpilti truputi žibalo į ugnį
Manau nemažiau diskusijų turėtų būti ir tarp Panevėžio bei Šiaulių, tuo labiau kad šiauliečiai jau palietė šią tėmą pas save <Projektai ir statybų eiga -> Projektai Šiauliuose> . O gal ir bendrai šios tėmos autorius sutiktų ją pakeisti iš "RailBaltica per Vilnių?" į "RailBaltica per Lietuvą" ar kažką panašaus .

... o čia paskutinis mano matytas straipsnis šią tėma (nuskanuota, galimos klaidos, iškarto atsiprašau ):

***************************
Greitasis geležinkelis paspartintų ekonomikos augimą
AUKŠTAITIJOS VERSLO BALSAS / 2005 m. rugpjūčio 9 d./ Nr. 31
Daiva SAVICKIENĖ, Tel. 845502021, daiva@paneveziobalsas.lt

Dvi alternatyvos

Šiuo metu nei Lietuva, nei Lenkija neturi reguliaraus eleivinio susisiekimo geležinkeliu su Latvija ir Estija. Tad įgyvendinus "Rail Baltica" projektą europinės vėžės geležinkelis tiesiogiai sujungs tris Baltijos šalis bei Lenkiją. Greitasis traukinys turėtų pritraukti daugiau keleivių. Šiuo metu minimalus kelionės laikas iš Talino į Varšuvą yra apie 18 su puse valandos. Vidutinis keleivinių traukinių greitis Lietuvoje nesiekia 60 kilometrų per valandą. O "Rail Baltica" greitasis geležinkelis suteiks galimybę važiuoti 160-250 km/val. greičiu. Lietuvai šis projektas reikšmingas dar ir dėl to, kad šiuo metu Lietuvos geležinkeliuose didelė techninių standartų įvairovė. Be to, šiuo metu Lietuva turi tik apie 30 procentų europinės vėžės, kita dalis atitinka Rusijos standartus. Tad įgyvendinus projektą ne tik bus integruotasi į Europos transporto tinklą, bet ir patobulės Lietuvos geležinkelio transporto sistema. Kol kas apytiksliai žinoma, kur eis dalis nuo Lietuvos ir Lenkijos sienos iki Kauno, o štai tolesnės trasos yra net keletas variantų. Svarstomos dvi alternatyvos: trasa Kaunas - Gaižiūnai - Radviliškis - Šiauliai - Joniškis - Ryga arba Kaunas - Karmėlava - Panevėžys - Joniškis - Ryga. Kiekviena jų turi ir neigiamų, ir teigiamų pusių. Žinoma
tik viena - teritorijoje, pro kurią eis trasa, bus sukurta daug naujų darbo vietų, paspartės ekonominis gyvenimas.

Panevėžiui reikšmingas

Panevėžys jau kurį laiką varžosi su Šiauliais dėl "Rail Baltica" atšakos. Sau naudingų argumentų turi abu miestai. Pasak Panevėžio savivaldybės mero patarėjo ekonomikos ir investicijų klausimais Tado Jagmino, greitasis geležinkelis Panevėžiui būtų naudingas. Jis ypač daug reikštų planuojamam statyti Logistikos centrui.
"Stengiamės, kad trasa eitų pro Panevėžį. Šiauliai jau turi geležinkelio dalį į Latviją, tad būtų neracionalu dubliuoti esamą padėtį. Tuo labiau kad ES deklaruoja tolygų regionų vystymąsi. Be to, Panevėžyje mažesnis urbanizacijos lygis, tad lengviau išpirkti žemę geležinkelio statybai. Stengiamės akcentuoti, jog vertėtų rinktis Panevėžį", - aiškino Panevėžio pranašumus T.Jagminas.
Be to, priimtoje Transporto sistemos plėtros strategijoje numatoma modernizuoti ruožą Radviliškis - Obeliai. Ši linija leistų gabenti krovinius aplenkiant Baltarusijos teritoriją. Dar vienas argumentas - šalia esanti "Via Baltica" automagistralė. Dalį krovinių gabenant geležinkeliu, šioje automagistralėje pagerėtų eismo saugumas - sumažėtų transporto srautas. Svarbu ir tai, jog tai padėtų į miestą pritraukti turistų. Kaip traukos objektus T.Jagminas įvardijo šiuo metu ruošiamus įgyvendinti objektus - Nevėžio upės rekreacijos projektą, siauruką ir kt.

Sunku prognozuoti

Transporto investicijų direkcijos vadovas Albertas Arūną neprognozavo, kuria kryptimi galėtų eiti trasa. Jo manymu, realus ne vienas variantas. "Jei vienas miestas turi geležinkelio atšaką, kažin ar verta ją dubliuoti. Nutiesti šalia esamos tikriausiai būtų pigiau", - svarstė jis.
Vis dėlto, jo manymu, svarbiausia - realūs planai, tikslūs susitarimai dėl krovinių gabenimo. Šiuo metu visi nori geležinkelio atšakos, kalba, kaip jos reikia, tačiau, net ir jai esant, situacija kažin ar smarkiai pasikeistų. "Visos Laisvosios ekonominės zonos jau 15 metų skelbia utopines idėjas. Klaipėda skundžiasi krovinių stoka, Kauno LEZ norėtų, jog "Rail Baltica" eitų per jos teritoriją, tačiau geležinkeliai yra tik vykdytojai. Kroviniai jais tik pristatomi, o kad jų netrūktų, turi rūpintis pačios įmonės", - kalbėjo A.Arūna.

Sunkiau apčiuopiama nauda

Nors į geležinkelius investuojama ir be "Rail Baltica" projekto, A.Arūna pripažino, jog į automobilių kelius investicijos šiuo metu gerokai didesnės. "Iki šiol gana mažai geležinkelio projektų įgyvendinta - daugiausia investuojama į kelius. Tai galbūt lemia sunkiai apčiuopiama nauda. Nutiesus kelią iš karto matyti jo apkrautumo koeficientas, naudotojų kiekis, patiriama ekonominė nauda, sąnaudos kelionės saugumui. Geležinkelyje nauda išryškėja ne po vienerių metų: geležinkelio projektai mažiau atsiperka. Be to, lemia ir tai, jog mažėja keliaujančiųjų traukiniais", - kalbėjo A.Arūna.
Mąstant apie geležinkelio projektus, reikia pamąstyti ir apie tai, kas darosi pas kaimynus. "Norint kažką esminio tobulinti, reikia žinoti, ką ruošiasi daryti kaimyninės šalys. Lietuvos geležinkeliams Rusijos standartai turi įtakos. Kas iš to, jei Lietuvos geležinkelius taip modernizuosime, jog bus galima važiuoti 200 km/ vai. greičiu, jei iki Lietuvos bus galima atvykti gerokai greičiau, o už jos greitis vėl
sumažės. Tokiu atveju investicijos neatsipirks", - aiškino Transporto investicijų direkcijos vadovas Albertas Arūną.

[liutass]

Pavadinima senai reikia keisti, nes rail Baltica neis per Vilniu

[Vilius]

Per lnk zinias sake kad projektas gali ir negauti visu reikalingu pinigu is es.
Ir dar sake kad Lenkijoje yra tokiu kurie priesinas sei idejai

[liutass]

Pavadinima senai reikia keisti, nes rail Baltica neis per Vilniu

Ir pakeiciau pavadinima....

O projektas turi buti igyvendintas, kitaip Lietuva liks svarbaus transporto - gelezinkelio - nuosaleje....

[Vilius]

Tikekimes kad bus
Gerai kad pakeitiai pavadinima!

[keen]

Be abejo, sitas projektas naudingiausias yra Lietuvai. Latvijai ir Estijai, manau, nei silta nei salta. O Lenkija nenori imtis nereikalingu isipareigojimu.

[eXtuning]

GALI LIKTI TIK VĖŽĖ IKI KAUNO

Geležinkelis "Rail Baltic", nors ir įtrauktas į svarbiausiųjų ES transporto projektų sąrašą, jame gali ir likti: jau dabar aišku, kad projekto įgyvendinimas vėluos. Dar prasčiau, jeigu ES šalių derybos dėl 2007-2013 m. biudžeto pasibaigs jo karpymu - vietoje "Rail Baltic" geležinkelio gali būti tiesiama tik europinės vėžės atšaka iki Kauno.
Pasak Almino Mačiulio, Susisiekimo ministerijos valstybės sekretoriaus, griežto susitarimo, kad europinės vėžės geležinkelis bus tiesiamas iki Talino, apskritai nėra, tad negalima visiškai atmesti galimybės, kad toks geležinkelis apskritai bus tiesiamas tik iki Kauno.

Anot p. Mačiulio, į šį klausimą turėtų atsakyti galimybių studija, kurią planuojama parengti iki kitų metų spalio-lapkričio. Netrukus turėtų būti pasirašyta sutartis su Vokietijos, Prancūzijos ir kai kurių kitų senųjų ES narių transporto konsultacinėmis kompanijomis, kurios turėtų tą galimybių studiją atlikti. Studija ir duotų atsakymą, ar pakankamai ekonomiškai pagrįstas pradinis planas tiesti europinę vėžę iki pat Talino.

-->

[eXtuning]

VŽ rašė (2005 09 14), kad Pavelas Telička (Pavel Telicka), "Rail Baltic" koordinatorius, pabrėžė, kad tyrimas turi atsakyti, ar "Rail Baltic" projektas bus ekonomiškai naudingas. Jei taip, būtų galima tikėtisiki 85% projekto išlaidų finansavimo. Tačiau negalima numatyti finansavimo pasidalijimo, kol nesusitarta dėl 2007–2013 m. ES biudžeto.

Ieškoma alternatyvų
Lietuvoje dabar jau pradedama svarstyti, kad iš esmės "įmanoma išsiversti" su europinės vėžės geležinkeliu, kuris būtų nutiestas tik iki Kauno. O čia apsiriboti krovimo terminalu.
Kitas variantas, pasak p. Mačiulio, bent jau Lietuvos teritorija jį būtų galima tiesti lygiagrečiai su jau esamu "rusiškos vėžės" geležinkeliu. Nors vėžę reikėtų keisti ir tiesinti, nes tektų pritaikyti greitesniam traukinių eismui.
„Jeigu būtų pasirinktas variantas netiesti geležinkelio nuo Kauno visai nauju maršrutu, projektas gerokai atpigtų – jau vien dėl to, kad nereikėtų mokėti žemės, per kurią bus tiesiamas geležinkelis, savininkams,“ - vertina p. Mačiulis.

Įstrigdė perspektyva
Projekto įgyvendinimo terminus gali paveikti ir tai, bus ar nebus patvirtinta ES 2007-2013 m.finansinė perspektyva.
Jeigu dėl jos nebus susitarta ir ES toliau gyvens pagal biudžetus, patvirtintus 2000-2006 m., tai smarkiai sulėtintų geležinkelio tiesimo tempus, nes dabar ES parama transporto projektams numatyta bemaž perpus mažesnė nei naujojoje finansinėje perspektyvoje.
Ministerijos valstybės sekretorius nelinkęs svarstyti "Rail Baltic" statybos terminų, kurie yra patvirtinti Europos Komisijos. Tačiau, pasak jo, yra panašaus pobūdžio projektų, pastaruoju metu įgyvendinamų senosiose ES narėse, jie gauna trečdalį konkrečiam laikotarpiui numatytų lėšų ir yra įgyvendinami maždaug dviem trečdaliais atsiliekant nuo grafiko.
O Lenkija, kuri vangiai dalyvauja kituose Lietuvai svarbiuose infrastruktūros projektuose, tokiuose kaip magistralė "Via Baltica" bei elektros tiltas, geležinkeliui tiesti yra mažesnė kliūtis. Lenkams nereikia tiesti europinės vėžės, o ruože nuo Varšuvos iki Suvalkų - ją pakanka rekonstruoti.
"Lenkai nesako, kad „Rail Baltic“ projektas jiems nesvarbus, - pasakojo p. Mačiulis. – Tiesiog jiems kur kas svarbesnis šiaurės-pietų transporto koridorius, vedantis į Gdanską, bei kelias iš rytų į vakarus, kuriuo plūsta tranzito srautas iš Rusijos į Vakarus ir atgal."
Yra ir kita priežastis, dėl kurios geležinkelio statyba gali smarkiai vėluoti. Pasak p. Mačiulio, tokio masto projektas gali viršyti ES paramos Lietuvai skirtą metų limitą. Dėl to gali susiklostyti aplinkybės, kad 3 metus - pirmąjį "Rail Baltic" tiesimo etapą, gali tekti stabdyti visas kitas investicijas į transporto infrastruktūrą.

Ieškos privataus kapitalo
"Akivaizdu, kad negalima 3 m. palikti visų kitų šalies kelių be investicijų, nes jų būklė ims sparčiai blogėti. Todėl manau, kad reikės ieškoti galimybių pritraukti privatų kapitalą", - sakė pašnekovas.
Jis palygino, kad tokie projektai, kaip tunelio po Lamanšu ar tilto iš Danijos į Švediją ties Malme statyba - irgi vyko dalyvaujant privačiam kapitalui.
Toks bendradarbiavimas galėtų vykti koncesijos ar kokiu kitu principu. Ir, anot p. Mačiulio, jau yra užsienio kompanijų, kurios tokiomis galimybėmis domisi.
Pašnekovas įsitikinęs, kad statydama geležinkelį be europinės patirties Lietuva neišsivers – visai tikėtina, kad konkursus darbams vykdyti laimės Vakarų Europos įmonės. Labai realu, kad tie nugalėtojai bus specialiai tam konkursui sukurtas konsorciumas, kuriame dalyvaus ir Lietuvos įmonė ar įmonės.
„Juk jokia užsienio įmonė neatsigabens į Lietuvą nei sunkiosios technikos, nei darbuotojų, - sako p. Mačiulis. – Tad akivaizdu, kad didelė projektui įgyvendinti skirtos sumos dalis liks Lietuvoje. Be to, tokio masto projektas suteiks visokių papildomų galimybių uždirbti Lietuvos verslui. Jas sunku įvertinti tiksliai, bet manau, kad tai bus tikrai ne keli procentai projekto vertės, o gerokai daugiau.“

Tikimasi krovinių persiskirstymo
O Albertas Šimėnas, AB "Lietuvos geležinkeliai" plėtros direktorius, "Rail Baltic" perspektyvas vertina labai optimistiškai ir pabrėžia, kad infrastruktūros plėtra yra labai svarbi šalies verslo plėtrai.
„Ten, kur teka kroviniai, teka ekonomikos kraujas, ten vyksta gyvenimas. Akivaizdu, kad geležinkelis "Rail Baltic" turės Lietuvos ekonomikai teigiamos įtakos. Dar daugiau įtakos ši magistralė turės tiems regionams, per kuriuos ji bus nutiesta",- tikina p. Šimėnas.
Pasak pašnekovo, per Lietuvos-Lenkijos sieną dabar kasmet gabenama po 12 mln. t krovinių, iš jų tik apie 400.000 t – geležinkeliu. Daugiau vežti traukiniais tiesiog neįmanoma, nes Šeštokuose didesnio kiekio negalima perkrauti. Nutiesus "Rail Baltic", geležinkeliu turėtų būti gabenama gal net iki pusės viso dabartinio krovinių kiekio.
Tačiau Algirdas Baranauskas, asociacijos „Linava“ sekretorius transporto politikai ir informacijai, su tuo nesutinka ir nemano, kad europinės vėžės geležinkelis nulems krovinių srautų pasiskirstymą.
"Tiesiog yra tam tikros krovinių rūšys, kurios tinka gabenti geležinkeliu – tai anglys, nafta, mazutas, konteineriai. Bet kai kurios krovinių rūšys bus gabenamos automobilių transportu net nepriklausomai nuo įkainių, nes viską lemia greitis. Traukiniu neatgabensi krovinio „nuo durų iki durų“, reikėtų perkrauti, o tada atsiranda prastovos“,- vardija kelių transporto pranašumus p. Baranauskas.
Anot jo, toks krovinių gabenimas netenkins greitai gendančių ar šiaip skubiai gabentinų krovinių užsakovų, o versle skubių krovinių kategorijai priskiriama vis daugiau prekių. Todėl p. Baranauskas linkęs manyti, kad europinis geležinkelis Lietuvoje labiau konkuruos su jūrų transportu.
Ponui Mačiuliui taip pat atrodo, kad "Rail Baltic" įtaka krovinių gabenimui gali būti pernelyg sureikšminta.
„ES senosiose narėse geležinkelių infrastruktūra nepalyginti geresnė nei Lietuvoje, bet ir ten automobiliais gabenama net 65% visų krovinių, o geležinkeliu – tik apie 10%. Bet Lietuvoje geležinkeliais į Vakarų Europą kol kas tėra gabenama vos apie 2% krovinių",- svarsto Susisiekimo ministerijos pareigūnas.

Tikslas - Suomijos kroviniai
"Lietuvos geležinkelių" plėtros direktoriaus įsitikinimu, daug kas priklausys nuo ekonomikos - tokia arterija kaip „Rail Baltic“ tikrai gali sugeneruoti ir papildomą krovinių srautą. Anot jo, milžiniški krovinių kiekiai iš Suomijos į pietinę Europą dabar plukdomi Baltijos ir Šiaurės jūromis, o iš šių jūrų pietinėje dalyje esančių uostų toliau gabenami sausumos transportu. „Rail Baltic“ yra potencialus konkurentas kovoje dėl šio krovinių srauto.
"Jeigu naudingiau bus gabenti krovinius traukiniais, geležinkeliui gali atitekti ir iš esmės visi šiaurės-pietų kryptimi per Lietuvą keliaujantys kroviniai",- svarsto p. Šimėnas.
Jo nuomone, "Rail Baltic" labiausiai gali keisti dabartinius krovinių srautus iš Suomijos ir Baltijos šalių į Pietų Vokietiją, Austriją, Italiją, kitas Viduržemio jūros regiono šalis. Pasak pašnekovo, tokių pasikeitimų priežastys gali būti ne tik skirtingi krovinių gabenimo įkainiai, bet tikimybė, kad bus vis labiau ribojamas krovininių automobilių eismas per Vakarų Europą.
„Akivaizdu, kad tą papildomą krovinių srautą prognozuoti irgi labai sunku, - vertina pašnekovas. – Manau, kad visai reali tikimybė, kad europinės vėžės geležinkelio atšaka gali būti nutiesta iš Talino į Sankt Peterburgą. Tokiu atveju per Lietuvą pajudėtų krovinių srautas iš Šiaurės Rusijos į Pietų Europą.“
Ponas Mačiulis, teigiamai vertindamas tokios atšakos tiesimo idėją, primena, kad ji negalėtų būti finansuojama iš ES lėšų, tačiau ja suinteresuotas galbūt būtų ne tik verslas, bet ir Rusijos valstybė.

Logistikos centro iniciatyva
"Rail Baltic" šalininkai įžvelgia svarbių Lietuvos pranašumų, jei pirmiausia europinė vėžė bus tiesiama iki Kauno ir tik vėliau - toliau Talino link.
"Tai duoda Kaunui laiko užimti logistikos centro nišą. Kol geležinkelis pasieks Rygą ir Latvijos sostinė galės konkuruoti su Kaunu, čia verslas jau turės įdirbį. Tas įdirbis turėtų kompensuoti Rygos, kaip uosto, patogesnę vietą",- svarsto p. Šimėnas.
Anot jo, jei geležinkelininkai perimtų dalį krovinių iš automobiliais juos gabenančių vežėjų, pastarieji gali prisitaikyti ir prie naujų aplinkybių - tai paprastai pavyksta lankstesniems ir žiūrintiems į priekį.
"Dideliu atstumu krovinius efektyviau gabenti geležinkeliu. Labai lengva įsivaizduoti padėtį, kad vilkikai atveža krovinius į logistikos centrą, kuriame priekabos kraunamos į platformas, o išsiveža kitas traukiniais atgabentas priekabas. Toks pats procesas turėtų vykti ir kitame maršruto gale. Suprantama, kad dalis vežėjų galėtų užsiimti būtent tokia veikla“,- pataria "Lietuvos geležinkelių" plėtros direktorius.
Ponas Šimėnas neatmeta galimybės, kad geležinkeliu į Pietų Europą gali patraukti ir tokie kroviniai, kaip iš Lietuvos eksportuojamos trąšos – viskas priklauso nuo gabenimo sąnaudų.

Persodins keleivius
Europinis geležinkelis turės nemažai įtakos ir keleivių gabenimo verslui – į greitai lekiančius traukinius turėtų persėsti dabar į Vakarų Europą autobusais bei nedideliais nuotoliais lėktuvais keliaujantys žmonės.
„Geležinkelis kur kas daugiau įtakos turės būtent keleivių gabenimo rinkai, čia konkurencija sustiprės, - vertina p. Baranauskas. – Nugalėtoją lems komfortas, greitis ir kaina.“

Vz

[Quack]

Shoodoo shoodas..
Nors kiek suprantu, jei butu tik veze iki Kauno, mes vistiek butume prijungti prie Europiniu gel. tinklu, o tik broliai latviai bei estai liktu be.
Ar as kazka maisau..

[liutass]

Shoodoo shoodas..
Nors kiek suprantu, jei butu tik veze iki Kauno, mes vistiek butume prijungti prie Europiniu gel. tinklu, o tik broliai latviai bei estai liktu be.
Ar as kazka maisau..

Taip, bent jau iki 2013 latviai su estais neturetu. Jeigu veliau patvirtintu biudzeta, tai turetu prasitesti iki Helsinkio.

[Pokštininkas]

O kas dėl Vilniaus tai europinę vėžia galėtų šalia geležinkelio S.Peterburgas-Varšuva nutiesti nuo Vilniaus iki Gardino. Beje tai tiesiausias kelias iš Vilniaus į Lenkiją.

[liutass]

O kas dėl Vilniaus tai europinę vėžia galėtų šalia geležinkelio S.Peterburgas-Varšuva nutiesti nuo Vilniaus iki Gardino. Beje tai tiesiausias kelias iš Vilniaus į Lenkiją.

Daug ka galetu....

[liutass]

Baltijos Asamblėja paragino EK greičiau apspręsti dėl projekto "Rail Baltica"

[Sula]

O kas dėl Vilniaus tai europinę vėžia galėtų šalia geležinkelio S.Peterburgas-Varšuva nutiesti nuo Vilniaus iki Gardino. Beje tai tiesiausias kelias iš Vilniaus į Lenkiją.

Tiesiausias, bet netrumpiausias.
Kai reikės stovėti dvejuose pasieniuose, du kartus traukti pasus ir ES piliečiams gauti BY tranzito vizas.

[Hexen]

Europinė vėžė turi būti nutiesta iki valstybės 1000-mečio


Gruodžio 7 dieną miesto savivaldybėje Tarybos narys Gediminas Petrauskas surengė spaudos konferenciją, kurioje buvo paaiškinta, kada ir už kokias lėšas europinio geležinkelio vėžė iš Lenkijos gali būti nutiesta per Lietuvą (Kauną) į Latviją. Apie tai Tarybos narys ir jo bendraminčiai kolegos vakar diskutavo su Lietuvos transporto investicijų direkcijos vadovais.

Gediminas Petrauskas sakė, kad nutarta dirbti kartu, nes laikas bėga, apie europinę geležinkelio vėžę kalbama nuo 1996 metų, “dabar jau nėra kada laukti, reikia imtis veiklos, o tai daro Kaunas. Ši vėžė reikalinga ne tik Kaunui, ne tik visai Lietuvai, bet ir Europai, pagaliau NATO šalims. Ji būtų finansuojama iš Sanglaudos fondo. Jeigu nesugebėsime paimti šių pinigų, jie neatiteks Lietuvos kultūrai, švietimui ar dar kuriai nors sričiai - atiteks kitoms šalims, kurių panai gerokai didesni negu mūsų, tai Rumunija, Slovakija, Slovėnija ir kt. Mes, lietuviai, esame labai kuklūs, mūsų norai per menki, laikas keistis, - sakė miesto tarybos narys G.Petrauskas. - Europinė vėžė turi būti nutiesta iki 2009 metų - iki valstybės 1000 - mečio, o ne iki 2010 metų. Pasak jo, caro laikais dirbdami su karučiais per 2 metus nutiesė 80 km, o dabar galimybės kitos. Vėžė turi turėti dvi atšakas: iki Geležinkelio stoties ir iki Oro uosto, kuris, manau, ateityje taps pagrindiniu Lietuvos oro uostu.

Spaudos konferencijoje dalyvavo ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto prof. A.Šakalys. Jis sakė: “kai kas mano, kad transportininkai nusiteikę skriausti kitas sritis, tai netiesa. Dabar kaimyninės šalys imasi bendrų veiksmų, nes tai labai svarbi - strateginė sritis. Iki šiol vėžės perspektyvos yra tik planuose, finansinio plano nėra. Jis turi būti rengiamas nedelsiant. Tai turėtų būti kasdieninis kažkurios valstybinės institucijos darbas”.

Gediminas Petrauskas tvirtai teigė, kad Kaunas, kaip visada, pirmiausiai imasi iniciatyvos. Europinė vėžė bus.

[liutass]

Labai abejoju ar tai bus.

[Nikas]

Bus...gavau paštą is Briuselio. Ir VIA BALTICA projektas ten yra beveik visur. Tik nelabai suprantu kam Europai to reikia?
Be to užbaigs tik 2019 metais.
Kol kas investuota 0 mln. euro.

[liutass]

Bus...gavau paštą is Briuselio. Ir VIA BALTICA projektas ten yra beveik visur. Tik nelabai suprantu kam Europai to reikia?
Be to užbaigs tik 2019 metais.
Kol kas investuota 0 mln. euro.

O kam Europai reikia Lietuvos?

Del RB projekto Lietruvoje tai turi buti kazkas daroma Lietuvoje valstybes mastu, o dabar nedaroma niekas. Tam reikia ir pinigu skirti, ir labai rimtai rodyti iniciatyva. Taciau tam Lietuvoje siuo metu nera nei laiko, nei pinigu, nei ypac noro.

[Nikas]

Reikia. Laiko yra visada. Ir pinigų bus.
Projekto vertė yra 2650 mln. euro,
Astūmas - 1190 km.