Rail Baltica I. LT/PL siena - Kaunas

[Salvijus]

Toliau teskte rašoma, kad latviams ir estams šis geležinkelis nelabai reikalingas.

[Furbo]

Na jei jiems nereikalingas, tada praras daug pinigų(iš tranzitinių krovininių traukinių)

[Salvijus]

Na jei jiems nereikalingas, tada praras daug pinigų(iš tranzitinių krovininių traukinių)

O tai ką ir kur transportuos? Išvardinkite krovinių tipus. Estija ir Latvija pernelyg mažos rinkos, kad atsipirktų tokia geležinkelio statyba. Poreikius pilnai tenkina autotransportas ir uostai.
Latvijai ir Estijai aktuali Rytų-Vakarų kryptis, beje kaip ir Lietuvai. Kadangi Lietuva turi sieną su Lenkija tai jai ir labiau aktuali Pietų-Šiaurės kryptis.

[Al1]

Transportuoti yra ką. Kad ir tuos krovinius, kurie yraa iš Rytų ar skirti Rytams, bet dabar transportuojami jūra, o po to geležinkeliais. Iš Vakarų Europos krovinius tiesiai geležinkeliais bus galima gabenti į Rytus ir atvirkščiai. Nors jūrų transportas pigesnis, bet jis ir lėtesnis, be to perkrovimas užtrunka. Įgyvendinus neperkraunamą transportavimą geležinkeliais (pavyzdžiui, panaudojant specialius keičiamų vežimėlių vagonus), transportavimo greitis padidėtų.

[Carnifex]

O gal spjauti į estus, sudominti verčiau Rusiją ir tiesti europinę vėžę per Vilnių, Daugpilį, Pskovą į Sankt Peterburgą? Jiems gal būtų įdomiau eksportas ir importas be perkrovimų tiesiai į Vakarų Europą?

[Al1]

Na tai tuomet reikėtų atstatinėti ruožą Alytus - Varėna (šiais laikais geriau į Valkininkus). O toliau reikėtų latvius įkalbinėti.

[HSV]

Jei Lietuvoje yra trys galimi geležinkelio variantai nuo Kauno iki Latvijos sienos, tai ir latviams ko gero įdomu, nuo kur jie po to turėtų tęsti geležinkelį savo teritorijoje... Įdomu, kaip latviai į visa tai žiūri, koks būtų jų pasirinkimas?

[zajcik]

jei neklystų, tai dar cariniai metais buvo tiesiamas geležinkelis - Varšuva - Sankt Peterburgas, bet jis eina pro Švenčionėlius ir Daugpilį. O kas liečia Panevėžį - Latvijos pusėje neišku kur tiesti. Pro Šiaulius tiesiant, bent jau būtų su kuo sujungti. Žinoma tai ne specialisto nuomonė. RailBaltic nėra trasa skirta Sankt Peterburgui, tai daugiau politinis darinys, bet ekonomiškai labiau pagrįstas būtų pajungiant Helsinkį (netiesiogiai) ir Sankt Peterburgą.

[Al1]

Helsinkis ir Sankt Peterburgas kuo puikiausiai sujungti geležinkeliu tarpusavyje. Jau nupirkti ir bandomi nauji greitieji traukiniai, kurie netrukus pradės kursuoti tarp šių miestų. Ir rusiška vėže.

[fredis]

Nutiesti 335 km. bėgių reikia tiek daug metų ir tiek daug visokių peripetijų... Paskaitau šia tema SCC pranešimus ir man viena aišku, kad ji tikrai reikalinga ir ja tikrai bus ką ir kur transportuoti ir reikia žiūrėti į atsiperkamumą 20 metų į priekį ar dar toliau...

[aesde]

Transportuoti yra ką. Kad ir tuos krovinius, kurie yraa iš Rytų ar skirti Rytams, bet dabar transportuojami jūra, o po to geležinkeliais. Iš Vakarų Europos krovinius tiesiai geležinkeliais bus galima gabenti į Rytus ir atvirkščiai. Nors jūrų transportas pigesnis, bet jis ir lėtesnis, be to perkrovimas užtrunka. Įgyvendinus neperkraunamą transportavimą geležinkeliais (pavyzdžiui, panaudojant specialius keičiamų vežimėlių vagonus), transportavimo greitis padidėtų.

kitaip tariant greitai gendančius produktus. o koks poreikis tokiam vežimui?

[Al1]

Kodėl greitai gendančius? O jei reikia greitai pristatyti ir negendančius produktus? Be to dalį krovinių, gerai organizavus pervežimus geležinkeliu, būtų galima atmušti iš autotransporto.

[kempas]

Žymei geriau būtų jei traukinys ekspresas kursuotų tarp Frankfurto prie Oderio, per Varšuva iki Kauno ir vežtų "fūras" ant platformos. Manyčiau nemaža dalis vairuotojų rinktūsi šį maršrutą, sutaupytų laiko, nereiktų trankytis bloguose keliuose, bei mokėti kelių mokesčių. Kažką kitą transportuoti nemanau ar yra ka.

[Wycka]

Toliau teskte rašoma, kad latviams ir estams šis geležinkelis nelabai reikalingas.

Ne visai tiesa. Latviai ir estai ABEJOJA šio geležinkelio reikalingumu. Ir tai visai suprantama. Dar neaišku kada Rail Baltica realiai pasieks Kauną, dar mažiau aišku ar Lietuva teiksis jį tęsti dar šiauriau.
Dėl reikalingumo ir atsiperkamumo, aišku viena, kad jeigu jis yra tiesiamas ir ES skyrė tam finansavimą, vadinasi, reikalingas. Transportuojama bus ne tik LT, LV ir EE kroviniai, bet ir iš Helsinkio paimti kroviniai ir, žinoma, keleiviai. Juk yra planas, kad tarp Talino ir Helsinkio kursuos geležinkelio keltas. O gal vieną dieną techninės ir finansinės galimybės leis abi sostines sujungti povandeniniu tuneliu. Pagaliau ateityje bus galima nutiesti atšaką Talinas (arba Tartu) — Sankt Peterburgas.

[Al1]

Kai latviai ir estai pamatys, kad nutiesta linija iki Kauno duoda geras pajamas, tai ims galvoti kitaip.

[HSV]

Žymei geriau būtų jei traukinys ekspresas kursuotų tarp Frankfurto prie Oderio, per Varšuva iki Kauno ir vežtų "fūras" ant platformos. Manyčiau nemaža dalis vairuotojų rinktūsi šį maršrutą, sutaupytų laiko, nereiktų trankytis bloguose keliuose, bei mokėti kelių mokesčių. Kažką kitą transportuoti nemanau ar yra ka.

Baltijos rinka nėra tokia didelė, kad būtų dideli kiekiai krovinių pervežami geležinkeliais, be to krovinius iki geležinkelio ir nuo geležinkelio dar reikia kažkur vežti autotransportu, perkrauti, visa tai taip pat kainuoja, todėl autotransporto paslaugos kažin ar bus brangesnės už geležinkelio. Be to iš Vokietijos automobiliai atvažiuoja per 2-3 dienas, kažin, ar geležinkeliu atvyktų greičiau. Apie eksporto krovinius šnekant - net nežinau kaip bus, nes autotransportu eksportas iš Lietuvos vakarų kryptimi ir taip nebrangiai išvežamas. Na, gal didesniam kiekiui medienos, durpių, trąšų ar IKEA baldams išvežti ir būtų kažkokia perspektyva.

Dėl mašinų transportavimo geležinkeliu gal ir galima pagalvoti, bet reikia atsižvelgti į transportavimo laiką ir kainą, nes kitaip kažin ar apsimokės vežėjams... Be to, dar yra toks transportavimo būdas, kai ant geležinkelio platformų padedamos automobilinės priekabos be važiuoklės, bet toks transportas pas mus pakolkas nėra išvystytas...

[Wycka]

Be to, dar yra toks transportavimo būdas, kai ant geležinkelio platformų padedamos automobilinės priekabos be važiuoklės

Arba universalūs konteineriai.

[Al1]

Baltijos rinka nėra tokia didelė, kad būtų dideli kiekiai krovinių pervežami geležinkeliais, be to krovinius iki geležinkelio ir nuo geležinkelio dar reikia kažkur vežti autotransportu, perkrauti, visa tai taip pat kainuoja, todėl autotransporto paslaugos kažin ar bus brangesnės už geležinkelio. Be to iš Vokietijos automobiliai atvažiuoja per 2-3 dienas, kažin, ar geležinkeliu atvyktų greičiau. Apie eksporto krovinius šnekant - net nežinau kaip bus, nes autotransportu eksportas iš Lietuvos vakarų kryptimi ir taip nebrangiai išvežamas. Na, gal didesniam kiekiui medienos, durpių, trąšų ar IKEA baldams išvežti ir būtų kažkokia perspektyva.

Dėl mašinų transportavimo geležinkeliu gal ir galima pagalvoti, bet reikia atsižvelgti į transportavimo laiką ir kainą, nes kitaip kažin ar apsimokės vežėjams... Be to, dar yra toks transportavimo būdas, kai ant geležinkelio platformų padedamos automobilinės priekabos be važiuoklės, bet toks transportas pas mus pakolkas nėra išvystytas...

Nepamiršti reikia, kad tranzitas maitina LG. Didelė dalis krovinių autotransportu vežama per Lietuvą į kitas šalis. Jei dalį jų perkėlus ant bėgių? Greitis ne visada turi reikšmės gabenant krovinius. Be to tinkamai organizavus pervežimus, paleidus kokius nors šaudyklinius traukinius, traukiniu iš Vokietijos į Lietuvą bus greičiau nei autotransportu - tik per parą. Vien tik nutiesti geležinkelį nepakanka, kroviniai neatsiras savaime. Reikia dirbti ir bus tų krovinių.

[Wycka]

Nepamiršti reikia, kad tranzitas maitina LG. Didelė dalis krovinių autotransportu vežama per Lietuvą į kitas šalis. Jei dalį jų perkėlus ant bėgių? Greitis ne visada turi reikšmės gabenant krovinius. Be to tinkamai organizavus pervežimus, paleidus kokius nors šaudyklinius traukinius, traukiniu iš Vokietijos į Lietuvą bus greičiau nei autotransportu - tik per parą. Vien tik nutiesti geležinkelį nepakanka, kroviniai neatsiras savaime. Reikia dirbti ir bus tų krovinių.

Pritariu. Krovinių kiekiais turėtų rūpintis vadybininkai, o ne inžinieriai.

[HSV]

Nepamiršti reikia, kad tranzitas maitina LG. Didelė dalis krovinių autotransportu vežama per Lietuvą į kitas šalis. Jei dalį jų perkėlus ant bėgių? Greitis ne visada turi reikšmės gabenant krovinius. Be to tinkamai organizavus pervežimus, paleidus kokius nors šaudyklinius traukinius, traukiniu iš Vokietijos į Lietuvą bus greičiau nei autotransportu - tik per parą. Vien tik nutiesti geležinkelį nepakanka, kroviniai neatsiras savaime. Reikia dirbti ir bus tų krovinių.

Kas be ko, be darbo nieko nebus, reikia dirbti, ieškoti krovinių srautų...
Žvelgiant į rytus, reikia dar įvertinti daugybę niuansų su rusų muitine, kitais niuansais. Rytuose tuo klausimu dar atsilikimas ir nelankstumas didžiulis. Be to į rytus vis dar platusis geležinkelis...
Abejoju, ar šaudykliniai traukiniai turėtų perspektyvą. Pats faktas, kad kroviniai atvyks greičiau čia nėra svarbiausias, nemanau, kad tai bus ir pigiau, nei vežant autotransportu, juk rašiau, kad reikia dar įvertinti krovos darbus, transportavimą nuo/iki sandėlio... Sienų tarp Šengeno šalių taip pat nėra