Parašė John
Atsiprašau už nežinojimą ir galbūt kvailą klausimą, bet ar yra bent kokia nors vizija, kaip bus naudojama Rail Baltica? Ar prioritetas bus teikiamas keleivių pervežimui (kažkaip labai sunku būtų tuo tikėti), ar krovinių gabenimui? Ar yra kažkokia idėja, kaip tai veiktų ir ar tai išvis apsimokėtų (gal tiesiog geriau gabenti krovinius keltais iš Vokietijos?) ir t.t. Jau kokius 20 metų linksniuojamas terminas "Rail Baltica", bet iki šiol taip ir nesupratau, kam tiksliai bus skirtas tas geležinkelis (jei jis išvis kada nors bus). 
Atkūrus Baltijos valstybių nepriklausomybę, šiose šalyse pasikeitė geopolitinė padėtis, pakito krovinių vežimo maršrutai. Lietuvos geografinė padėtis yra patogi vežimams tarp buvusios Tarybų Sąjungos ir Europos valstybių plėtoti. Lietuvos transporto sistemą numatoma plėsti vadovaujantis bendrais Europos transporto sistemos plėtros strateginiais tikslais
2016 METAIS VAŽIUOSIME RAIL BALTICA
„Rail Baltica“ - europinio standarto nauja geležinkelių linija, Lietuva I koridoriaus integracijai į transeuropinį transporto tinklą yra nemažai nuveikusi -1998 m. pradėti rengti privalomieji projektavimo dokumentai, o 1999 m. lapkričio mėn. 11 d. LR Vyriausybė nutarimu Nr. 1273 patvirtino Europinio standarto geležinkelio nuo Lietuvos ir Lenkijos sienos iki Kauno linijos tiesimo specialiojo plano sprendinius.
Įgyvendinus „Rail Baltica“ projektą būtų nutiestas greitasis geležinkelis, suteikiantis galimybę važiuotu šalia Baltijos jūros nuo Talino iki Varšuvos 160-250 km/h greičiu. Patogūs greitaeigiai keleiviniai traukiniai galėtų pritraukti nemažai keleivių - verslininkus ir turistus. Visa tai pagyvintų Baltijos šalių turizmo sektoriaus veiklą ir duotų neabejotiną ekonominę naudą.
2003 m. spalio 9 d. Europos Komisija „Rail Baltica“ pripažino reikšmingu Europai projektu ir įtraukė jį į tarptautinių transporto tinklų plėtros prioritetų sąrašą. Šis Europos Komisijos sprendimas leis Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims pasinaudoti Europos Sąjungos fondų parama, nes jo įgyvendinimo išlaidos vien tik Lietuvos teritorijoje sieks 800 mln. eurų, o visam projektui finansuoti Baltijos valstybėse ir Lenkijoje reikės 3,93 mlrd. eurų.
„Rail Baltica“ - modernus europinius standartus atitinkantis ir pirmasis Lietuvoje greitasis geležinkelis - pagerintų viso Baltijos regiono ryšį su Vakarų Europa ir suaktyvintų jo plėtrą, pagreitintų Lietuvos integravimąsi į ES.
Taip pat:
„Rail Baltica“ politiniu ir planavimo aspektu
Pagrindinė „Rail Baltica“ projekto idėja išvystyti aukštos kokybės geležinkelio liniją keleivių ir krovinių vežimui tarp Baltijos valstybių ir Lenkijos, o taip pat tarp Baltijos valstybių ir kitų ES šalių per Varšuvą. Nutiesus geresnės kokybės geležinkelio linijas pagerės susisiekimas sausumos transportu tarp Baltijos ir Šiaurės šalių (ypač Suomijos), o tolimoje ateityje gal būt ir toliau – su Centrine Azija. Modernizuotos geležinkelio jungtys neturės neigiamo poveikio aplinkai, padės sumažinti automobilių spūstis Europos kelių tinkle, pagerins susisiekimą su Baltijos valstybėmis ir galimai pagerins sąlygas sparčiai regioninei plėtrai.
Gera ir ekonomiška transporto sistema yra išankstinė sąlyga sparčiam ekonomikos augimui išlaikyti ir Europos integracijai palengvinti.
„Greitasis“ – po 2013 metų
Kol prasidės „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimas šiaurinėje dalyje, o jis prasideda pirmiausia Lietuvos ir Lenkijos pasienyje, reikia ne tik modernizuoti senąjį geležinkelį, bet ir pritraukti kuo daugiau krovinių ir keleivių.
Iki 2006 metų buvo deklaruojama, kad „Rail Baltica“ būtinai turi būti europinių vėžių pločio. Tačiau ši sąvoka per praėjusius metus buvo išplėsta – kaip ir pats projektas.
„Atliktos studijos parodė, kad krovinių vežimas nuo Varšuvos iki Talino rusiškomis geležinkelio vėžėmis pagal svarbą taip pat gali būti „Rail Baltica“, – teigė A.Domatas. – Rekonstravus rusiškas vėžes padidėtų bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ paslaugų patrauklumas verslui ir pramonei – iki šiol bendrovė praranda nemažai pajamų dėl per lėto susisiekimo“.
Europos Komisijos užsakymu „Rail Baltica“ tiesimo galimybių studiją rengė Danijos konsultacinė firma. Ji pasiūlė tris variantus. Pirmasis – europine vėže sujungti Varšuvą ir Taliną. Kitas variantas šiek tiek brangesnis – Varšuva-Helsinkis. O trečiasis – rekonstruoti dabartinę geležinkelio trasą iki Talino.
Greitasis europinių vėžių traukinys Varšuva-Helsinkis, anot A.Domato, yra ateities projektas. 2007-2013 metais bus atlikta tik šio projekto studija.
„Be to, kol kas atrodo, kad europinių vėžių geležinkelio tiesimas nuo Varšuvos per tris Baltijos šalis labiausiai rūpi tik Lietuvai. Kaimynai kol kas vangiai bando įsijungti į šį procesą“.
Šio projekto galutinis įgyvendinimas, anot pašnekovo, 2006 metų sausio 1-osios kainomis Lietuvai kainuotų 3 milijardus litų. Visam projektui reikėtų beveik 4 milijardų eurų. Tačiau iki bus pradėta statyti, projektas gali pabrangti du ir daugiau kartų. „Rail Baltica“ statybos darbai gali trukti nuo 4,5 iki 9,5 metų.
Greitaeigis traukinys važiuotų vidutiniu 180 kilometrų per valandą greičiu.
Kol prasidės „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimas šiaurinėje dalyje, o jis prasideda pirmiausia Lietuvos ir Lenkijos pasienyje, reikia ne tik modernizuoti senąjį geležinkelį, bet ir pritraukti kuo daugiau krovinių ir keleivių.
Iki 2006 metų buvo deklaruojama, kad „Rail Baltica“ būtinai turi būti europinių vėžių pločio. Tačiau ši sąvoka per praėjusius metus buvo išplėsta – kaip ir pats projektas.
„Atliktos studijos parodė, kad krovinių vežimas nuo Varšuvos iki Talino rusiškomis geležinkelio vėžėmis pagal svarbą taip pat gali būti „Rail Baltica“, – teigė A.Domatas. – Rekonstravus rusiškas vėžes padidėtų bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ paslaugų patrauklumas verslui ir pramonei – iki šiol bendrovė praranda nemažai pajamų dėl per lėto susisiekimo“.
Europos Komisijos užsakymu „Rail Baltica“ tiesimo galimybių studiją rengė Danijos konsultacinė firma. Ji pasiūlė tris variantus. Pirmasis – europine vėže sujungti Varšuvą ir Taliną. Kitas variantas šiek tiek brangesnis – Varšuva-Helsinkis. O trečiasis – rekonstruoti dabartinę geležinkelio trasą iki Talino.
Greitasis europinių vėžių traukinys Varšuva-Helsinkis, anot A.Domato, yra ateities projektas. 2007-2013 metais bus atlikta tik šio projekto studija.
„Be to, kol kas atrodo, kad europinių vėžių geležinkelio tiesimas nuo Varšuvos per tris Baltijos šalis labiausiai rūpi tik Lietuvai. Kaimynai kol kas vangiai bando įsijungti į šį procesą“.
Šio projekto galutinis įgyvendinimas, anot pašnekovo, 2006 metų sausio 1-osios kainomis Lietuvai kainuotų 3 milijardus litų. Visam projektui reikėtų beveik 4 milijardų eurų. Tačiau iki bus pradėta statyti, projektas gali pabrangti du ir daugiau kartų. „Rail Baltica“ statybos darbai gali trukti nuo 4,5 iki 9,5 metų.
Greitaeigis traukinys važiuotų vidutiniu 180 kilometrų per valandą greičiu.
Rail Baltica
Rail Baltica creates the possibility to shift the major freight transport in the regions from road to rail, which at the time being is transported towards Russia and North direction, by heavy trucks. In case of Poland the trucks follow the local roads and directly cross the villages of Podlasie region (North-East Poland) creating danger to their inhabitants. Taking over the freight by railway line, would increase the safety of the local roads, but also reduce the CO2 emissions and oil consumption. Furthermore, it would create a convenient passenger connection, which does not exist at the moment.
Rail Baltica could be a sustainable sound alternative to planned expressway Via Baltica, which has involved many controversies mostly due to the environmental concerns. In contrary to Via Baltica, the implementation of Rail Baltica project could become a good practice example of sustainable and efficient utilisation of the Cohesion and Structural Funds, bringing social and economical benefits, as well as environmental and climate improvements.
The railway has a low market share on passenger travel along the route, especially in Estonia and Latvia. International travel is done by car, bus and air, but very little by train.
Rail Baltica creates the possibility to shift the major freight transport in the regions from road to rail, which at the time being is transported towards Russia and North direction, by heavy trucks. In case of Poland the trucks follow the local roads and directly cross the villages of Podlasie region (North-East Poland) creating danger to their inhabitants. Taking over the freight by railway line, would increase the safety of the local roads, but also reduce the CO2 emissions and oil consumption. Furthermore, it would create a convenient passenger connection, which does not exist at the moment.
Rail Baltica could be a sustainable sound alternative to planned expressway Via Baltica, which has involved many controversies mostly due to the environmental concerns. In contrary to Via Baltica, the implementation of Rail Baltica project could become a good practice example of sustainable and efficient utilisation of the Cohesion and Structural Funds, bringing social and economical benefits, as well as environmental and climate improvements.
The railway has a low market share on passenger travel along the route, especially in Estonia and Latvia. International travel is done by car, bus and air, but very little by train.
Kaskaip visada isivaizdavau kad vazines Deutsche Bahn kadangi (kaip as supratau) sake kad tikroji Rail Baltica prasides nuo Berlino ir kadangi DB turi geresnius traukinius uz PKP, (dar galima pridet kai Vilniaus gelezinkelio stotyje buvo maketas su Lietuvos zemelapiu ir buvo Rail Baltikos kelias padarytas taip pat, o traukiniai per ji vazinejo kiek primenu ICE 2)
Comment