Rail Baltica I. LT/PL siena - Kaunas

[Vytautas_LT]

Patys turėjom europietiško gabarito vagonus.

Po to juos lenkams pardavėm?

[Eimantas]

Pirkti iš čekų, jiems ir parduoti. Bet negarantuoju, gal kas tikrai žino.

[Kosovo]

http://www.alfa.lt/straipsnis/102840...09-07-30_13-03

[Vidma]

„Rail Baltica“ projektas įsibėgėja
http://www.delfi.lt/news/economy/aut...hp?id=23368426
Patikslinta 13.22 val., Mindaugas Nastaravičius, www.lrt.lt
2009 liepos mėn. 31 d. 12:52

„Lietuvos geležinkeliai“ pasirašė pirmąją tarptautinio europinės vežės geležinkelio „Rail Baltica“ sutartį. 40 kilometrų geležinkelio atkarpos nuo sienos iki Marijampolės statybos pradžia numatoma kitų metų pabaigoje, skelbia Lietuvos radijas.

Geležinkelio atkarpos nuo Lenkijos sienos iki Marijampolės infrastruktūros plano ir poveikio aplinkai konkursą laimėjusi kelių ir tiltų projektavimo bendrovė „Kelprojektas“ darbus atliks per 13 mėnesių.

Rugpjūtį bus pasirašytą sutartis ir su geležinkelio atkarpų galimybių studijos konkurso nugalėtoja.

Abiejų sutarčių vertė – beveik 1,5 mln. litų. Atlikus šiuos darbus ir įsigijus geležinkeliui reikalingos žemės, bus pradėti projektavimo ir statybos darbai, kuriuos ketinama baigti iki 2014 m. pabaigos.

Planuojama, kad nutiesus naują geležinkelį bei kai kur patobulinus esamą, iš Kauno iki Varšuvos traukiniu bus galima nuvykti maždaug per 4 valandas. Projekto „Rail Baltica“, sujungsiančio Helsinkį, Taliną, Rygą, Kauną ir Varšuvą, darbų vertė Lietuvoje – per 1,5 mlrd. litų. Dalį lėšų projektui skiria Europos Komisija.

www.lrt.lt

[2Pack]

Ta Railbaltica jau dabar yra amžiaus statyba. Galiu kirst, akd ir iki 2014 jos nepastatys. O dar kiek pinigėlių bus paplauta ją statant

[Vytautas_LT]

Planuojama, kad nutiesus naują geležinkelį bei kai kur patobulinus esamą, iš Kauno iki Varšuvos traukiniu bus galima nuvykti maždaug per 4 valandas.

Neįmanoma. Lenkijoje nuo Suvalkų iki Balstogės keleiviniai traukiniai nevažiuoja greičiau 80 km/h. Norint nuvažiuoti iki Varšuvos per 4-5 valandas, reikia kad traukinys lėktų bent 120 km/h, kaip mūsiškis Vilnius-Klaipėda. Reikia iš esmės perkloti ruožą Suvalkai-Kazlų Rūda, nes ten būklė liūdna. Lietuvoje greitis 40-80 km/h, nuo Šeštokų iki Suvalkų tik 40-50 km/h.
Kad lenkai modernizuotų liniją nuo Suvalkų iki Balstogės - vilčių mažai. Labai vingiuotas kelias ir daugumoje vietų trumpabėgiai.

[Wycka]

Reikia iš esmės perkloti ruožą Suvalkai-Kazlų Rūda, nes ten būklė liūdna. Lietuvoje greitis 40-80 km/h, nuo Šeštokų iki Suvalkų tik 40-50 km/h.
Kad lenkai modernizuotų liniją nuo Suvalkų iki Balstogės - vilčių mažai. Labai vingiuotas kelias ir daugumoje vietų trumpabėgiai.

Kaip aš supratau, kažkur nuo Baltstogės iki pat Kauno bus tiesiami visiškai nauji europinės 1435mm vėžės bėgiai. Iš pradžių greitis juose projektuojamas 120km/h su perspektyva padidinti iki 160km/h. O šiaip manęs neramina kitas dalykas: 1,5 mlrd. Lt vertės projektas būtų puikus būdas skatinti Lietuvos ekonomikos atsigavimą, tačiau jeigu darbai prasidės tik 2010m. pabaigoje (o realiai gali būti dar vėliau), tai dar ilgai murkdysimės ekonominėje duobėje, nes už 1,5 metų prognozuojamas ekonomikos kilimas. O tada vėl brangs ir darbo jėga, ir medžiagos, taigi 1,5 mlrd. Lt greičiausiai nebeužteks...

[Al1]

Koks dar naujas ruozas. Viska RailBaltica gali baigtis stai kuo:

"S.Dailydka užsiminė, kad Susisiekimo ministerija yra iniciavusi Žemės įstatymo pakeitimus, kurie leistų paspartinti žemės paėmimo visuomenės reikmėms procedūras, t.y. – leisti pradėti techninio projektavimo darbus iškart kai bus patvirtintas žemės paėmimo projektas. Be šio žingsnio būtų labai sunku laiku suspėti nutiesti „Rail Baltica“ geležinkelį. Todėl šiuo metu galvojama apie laikiną variantą – esamos linijos rekonstrukciją. Rekonstruoto geležinkelio ruože minimalus greitis bus gerokai mažesnis nei 120 km/h".

Iš http://www.litrail.lt/wps/portal/!ut...0NSUwZmFsc2U!/

[doncius]

Nelabai nauja bet vis tiek naujiena kurios čia berods nebuvo

Rail Baltica“ įsibėgėja – prie darbų starto linijos stoja prancūzai
Rugpjūčio 14 d., www.litrail.lt

AB „Lietuvos geležinkeliai“ pasirašė sutartį su antrojo „Rail Baltica“ geležinkelio projekto viešųjų pirkimų konkurso nugalėtoja – tarptautine transporto inžinerijos įmonių grupe SYSTRA. Ji parengs galimybių studiją atkarpoje nuo Marijampolės iki Kauno. Sutarties vertė - beveik milijonas litų.


Sutartį pasirašė Albertas Šimėnas, AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus pavaduotojas, šiuo metu laikinai einantis generalinio direktoriaus pareigas, ir Alain Gaudry, SYSTRA S.A. komercijos direktorius Europai.


Šia sutartimi SYSTRA S.A. įsipareigojo nustatyti tinkamiausią esamos geležinkelio linijos rekonstrukcijos ir vėžių sujungimo ar tiesimo atkarpoje nuo Marijampolės iki Kauno variantą ir palyginti jį su „nieko neveikimo“ variantu, t.y. jei būtų palikta taip, kaip yra dabar.


„Pono A.Gaudry vadovaujamos specialistų komandos parengtos galimybių studijos išvados bus labai svarbios ne tik mums, „Lietuvos geležinkelių“ darbuotojams“, kurie tiesiogiai dirbsime prie šio projekto , bet ir Kauno, Marijampolės, Kazlų Rūdos gyventojams, – sakė Albertas Šimėnas. - Tik atlikus šią studiją galėsime sudėlioti visus taškus ant „i“, t.y. spręsti, kiek ir kur reikės paimti žemės visuomenės poreikiams, kur bus pagrindiniai logistikos centrai, stotys, kur bus kuriamos darbo vietos ir kur pagerinsime susisiekimą geležinkeliu.“


A.Šimėno teigimu, dar 1999 m. buvo parengtas specialusis planas šiai atkarpai, tačiau pasikeitus ekonominei situacijai bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginiam komitetui priėmus naujus sprendimus dėl Kauno viešojo logistikos centro statybos, iškilo poreikis vėl įvertinti dešimties metų senumo dokumentus ir išanalizuoti naujas geležinkelio linijos tiesimo galimybes maksimaliai išnaudojant turimą žemę bei kitus išteklius.


SYSTRA S.A. atstovas Alain Gaudry pabrėžė, kad, nors šiuo metu kompanija turi nemažai užsakymų transporto inžineriniams projektams atlikti, dalyvauti „Rail Baltica“ konkurse jiems buvo labai svarbu.


„Manęs nenustebino šio konkurso rezultatai, – sakė A.Gaudry. – Tikėjomės nugalėti, kadangi turime visą reikalingą kompetenciją ne tik geležinkelių transporto srityje, bet ir patirties dirbant Baltijos šalyse bei patikimų partnerių Lietuvoje. Aš pats labai džiaugiuosi šio konkurso rezultatu ir jaučiu didelę asmeninę atsakomybę, kad darbai būtų vykdomi kokybiškai ir laiku, kadangi jau kurį laiką dirbu su transporto koridoriaus, kuriam priklauso „Rail Baltica“, projektais. Man labai svarbu, kad veiktų visa sistema.“


SYSTRA grupė, kurios pagrindinė būstinė yra Prancūzijoje, dirba Europoje, JAV ir Azijoje. Tai viena pirmaujančių tarptautinių įmonių grupių transporto inžinerijos srityje. Jos specializacija – miesto ir geležinkelių transportas nuo tramvajų iki regioninio greitojo transporto tinklo ir automatinių transporto valdymo sistemų. SYSTRA dirba jau per 50 metų, projektus įgyvendino 140 šalių.


Prieš dvi savaites, pasirašius kitą „Rail Baltica“ projekto sutartį su UAB „Kelprojektas“, šio vieno svarbiausių Europos geležinkelio projekto įgyvendinimas akivaizdžiai pasistūmėjo. Šiuo metu atliekami parengiamieji atkarpos nuo Lenkijos sienos iki Marijampolės specialiojo plano bei poveikio aplinkai vertinimo darbai. UAB „Kelprojektas“ savo darbus įsipareigojo baigti per 13 mėnesių.


Įgyvendinus šias sutartis bei įsigijus naujam geležinkeliui reikalingos žemės, bus pradėti geležinkelio projektavimo ir statybos darbai. Planuojama, kad nutiesus naują geležinkelį bei kai kur patobulinus esamą, iš Kauno iki Varšuvos traukiniu bus galima nuvykti maždaug per 4 valandas.


„Rail Baltica“ – vienas iš prioritetinių Europos geležinkelių projektų, sujungsiantis Helsinkį, Taliną, Rygą, Kauną ir Varšuvą. Bendra planuojama „Rail Baltica“ darbų vertė – virš 1,5 mlrd. litų. Šiam projektui dalį pinigų skyrė Europos Komisijos TEN-T fondas. Finansinė pagalba skirta 2008-2014 m. periodui.

[Wycka]

Rail Baltica“ įsibėgėja – prie darbų starto linijos stoja prancūzai
Rugpjūčio 14 d., www.litrail.lt
Prieš dvi savaites, pasirašius kitą „Rail Baltica“ projekto sutartį su UAB „Kelprojektas“, šio vieno svarbiausių Europos geležinkelio projekto įgyvendinimas akivaizdžiai pasistūmėjo. Šiuo metu atliekami parengiamieji atkarpos nuo Lenkijos sienos iki Marijampolės specialiojo plano bei poveikio aplinkai vertinimo darbai. UAB „Kelprojektas“ savo darbus įsipareigojo baigti per 13 mėnesių.
Įgyvendinus šias sutartis bei įsigijus naujam geležinkeliui reikalingos žemės, bus pradėti geležinkelio projektavimo ir statybos darbai. Planuojama, kad nutiesus naują geležinkelį bei kai kur patobulinus esamą, iš Kauno iki Varšuvos traukiniu bus galima nuvykti maždaug per 4 valandas.

Viskas parašyta gerai ir gražiai, nu bet terminai... Jeigu tik š.m. rugpjūtį pasirašyta sutartis dėl projektavimo darbų, kurie užtruks 13mėn. ir planuojama baigti 2010m. rugsėjo pradžioje ir tik tada bus galima pradėti geležinkelio projektavimo ir statybos darbus. Jeigu viskas bus sklandu (nors tokio masto objektuose taip retokai būna), realūs statybos darbai tik prasidės 2011m. pavasarį. Tačiau LRSM visus šiuos darbų etapus visai kitaip susiplanavusi:

2005 m. liepos 20 d. Europos Komisija ketverių metų kadencijai paskyrė europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo koordinatorių, kuriuo tapo buvęs eurokomisaras, čekų kilmės Pavel Telička.

„Rail Baltica“ statybos etapų terminai:

geležinkelio ruožas nuo Varšuvos iki Kauno turi būti užbaigtas 2010 metais;

ruožas nuo Kauno iki Rygos – 2014 metais;

ruožas nuo Rygos iki Talino – 2016 metais.
„Rail Baltica“, sujungsianti Lenkiją su Suomija per tris Baltijos šalis, sukurs sąlygas moderniam krovinių ir keleivių transportavimui, o taip pat sustiprins šio regiono integraciją į visų ES šalių geležinkelių tinklą.

Šaltinis:http://www.transp.lt/Default.aspx?El...TopicID=117&DL=

Tai kada realiai bus ta RailBaltica ir kada realiai bus galima įsėsti į Europinį traukinį Kaunas-Varšuva?

[Salvijus]

Viskas parašyta gerai ir gražiai, nu bet terminai... Jeigu tik š.m. rugpjūtį pasirašyta sutartis dėl projektavimo darbų, kurie užtruks 13mėn. ir planuojama baigti 2010m. rugsėjo pradžioje ir tik tada bus galima pradėti geležinkelio projektavimo ir statybos darbus. Jeigu viskas bus sklandu (nors tokio masto objektuose taip retokai būna), realūs statybos darbai tik prasidės 2011m. pavasarį. Tačiau LRSM visus šiuos darbų etapus visai kitaip susiplanavusi:


Šaltinis:http://www.transp.lt/Default.aspx?El...TopicID=117&DL=

Tai kada realiai bus ta RailBaltica ir kada realiai bus galima įsėsti į Europinį traukinį Kaunas-Varšuva?

Manau, kad dar negreit važiuosim, nes pagal ansktesnius projektus geležinkelis turėjo būti baigtas 2003 m., o jau 2007 m. traukiniai turėjo važiuoti 200 km/h.
Kokie dabar metai?

[Raptor]

Gerai butu, jeigu dar is Kauno atsakas iki Klaipedos ir Vilniaus nutiestu

[Al1]

Neties. Bent jau ne RailBaltic'os projekto remuose. Apie atsaka i Vilniu uzsimenama, bet tai tik plepalai. Ir is viso jokios europines vezes per LT, LV ir EE iki pat Suomijos nebus. Europine veze tik iki Kauno, o po to - rusiska.

[Vytautas_LT]

Ir is viso jokios europines vezes per LT, LV ir EE iki pat Suomijos nebus. Europine veze tik iki Kauno, o po to - rusiska.

Kitaip ir negali būti - tai realiausias ir ko gero geriausias sprendimas. Beje, rusišką vėžę pritaikyti didesniam greičiui yra lengviau nei europinę, taip pat yra ir daug kitų techninių niuansų. Visiems europinės vėžės per LT, LV, EE šalininkams patarčiau giliau pasidomėti tiek vieno, tiek kito standarto galimybėmis. Nėra kažkokia tai fantastika ta europinė vėžė. O rusai savo laiku įdėjo labai daug į technologijų tobulinimą ir mes, Baltijos šalys, buvome prioritetinės savo laiku. Modernizavus esamą infrastruktūrą pasiekti galima labai daug.
RailBaltica turi būti išspręsta ne klojant naujus bėgius per visą šalį, o derinant traukinių eismą. Iki Kauno nutiesti dvigubo standarto kelią yra būtina, nes ten tarptautinius persėdimus atlikti bus daug geriau nei Šeštokuose, prekinių vagonų perkrovimą vykdyti bus geriau. Rusišką vėžę iki Marijampolės ir Šeštokų palikti būtina, nes ja turės važinėti priemiestiniai ir rinktiniai prekiniai traukiniai. Nelabai realu tikėtis, kad bus nupirkta automotrisė ar dyzelinis traukinys europinėje vėžėje aptarnauti tik vienam maršrutui.

[Wycka]

Kitaip ir negali būti - tai realiausias ir ko gero geriausias sprendimas. Beje, rusišką vėžę pritaikyti didesniam greičiui yra lengviau nei europinę, taip pat yra ir daug kitų techninių niuansų. Visiems europinės vėžės per LT, LV, EE šalininkams patarčiau giliau pasidomėti tiek vieno, tiek kito standarto galimybėmis. Nėra kažkokia tai fantastika ta europinė vėžė. O rusai savo laiku įdėjo labai daug į technologijų tobulinimą ir mes, Baltijos šalys, buvome prioritetinės savo laiku. Modernizavus esamą infrastruktūrą pasiekti galima labai daug.

Kvailai atrodys ta RailBaltica, kai nuo Kauno iki Talino bėgiai eis zigzagais, toks ten ir greitis, skamba kaip fantastika net 160km/h, kur dar ten 200km/h. Idealiu atveju reiktų 'stygų' nuo Kauno iki Rygos (gali būti ir per Šiaulius arba per Panevėžį) ir nuo Rygos iki Talino. Tada greitaeigis traukinys galės konkuruoti net su aviacija, atsiras prasmė gaivinti keleivių pervežimą. Vėžės plotis esminio skirtumo nesudaro, Ispanijoje ir Portugalijoje vėžė dar platesnė.

[Salvijus]

Kvailai atrodys ta RailBaltica, kai nuo Kauno iki Talino bėgiai eis zigzagais, toks ten ir greitis, skamba kaip fantastika net 160km/h, kur dar ten 200km/h. Idealiu atveju reiktų 'stygų' nuo Kauno iki Rygos (gali būti ir per Šiaulius arba per Panevėžį) ir nuo Rygos iki Talino. Tada greitaeigis traukinys galės konkuruoti net su aviacija, atsiras prasmė gaivinti keleivių pervežimą. Vėžės plotis esminio skirtumo nesudaro, Ispanijoje ir Portugalijoje vėžė dar platesnė.

Man ta RailBaltica skamba kaip kažkas iš fantastikos srities. Kas tais traukiniais važiuos kai net dabar nė vieno traukinio neturim į Rygą ir Taliną. Kaip tuomet yra atliekamos galimybių studijos.
Tiesa, ši linija daugiau bus statoma prekiniams traukiniams - bet ką įspūdingo reikės vežti, kad geležinkelio prisisreikė.
Kažkaip viskas atrodo "šakėmis ant vandens parašyta".

RailBaltica turi būti išspręsta ne klojant naujus bėgius per visą šalį, o derinant traukinių eismą. Iki Kauno nutiesti dvigubo standarto kelią yra būtina, nes ten tarptautinius persėdimus atlikti bus daug geriau nei Šeštokuose, prekinių vagonų perkrovimą vykdyti bus geriau. Rusišką vėžę iki Marijampolės ir Šeštokų palikti būtina, nes ja turės važinėti priemiestiniai ir rinktiniai prekiniai traukiniai. Nelabai realu tikėtis, kad bus nupirkta automotrisė ar dyzelinis traukinys europinėje vėžėje aptarnauti tik vienam maršrutui.

Pritariu, nes Marijampolėje vyksta ir vietos krova - ką jie darys atkirsi nuo visos Lietuvos geležinkelių sistemos.

[Al1]

Kvailai atrodys ta RailBaltica, kai nuo Kauno iki Talino bėgiai eis zigzagais, toks ten ir greitis, skamba kaip fantastika net 160km/h, kur dar ten 200km/h. Idealiu atveju reiktų 'stygų' nuo Kauno iki Rygos (gali būti ir per Šiaulius arba per Panevėžį) ir nuo Rygos iki Talino. Tada greitaeigis traukinys galės konkuruoti net su aviacija, atsiras prasmė gaivinti keleivių pervežimą. Vėžės plotis esminio skirtumo nesudaro, Ispanijoje ir Portugalijoje vėžė dar platesnė.

Nebus tu zigzagu. Gi tiesins ir rusiskos vezes linija. Tik velesniame etape. Gretai niekas nesidaro. Svarbu, kad pajudetu bent ruozo iki Kauno statyba. Krovininiams traukiniams greicio pakaks. O keleiviniams - nera net ir Vakaru Europoje tokio ilgio gretumines magistrales, kai kad bus RailBalticos ilgis (Varsuva - Talinas).

[Vytautas_LT]

Kvailai atrodys ta RailBaltica, kai nuo Kauno iki Talino bėgiai eis zigzagais, toks ten ir greitis, skamba kaip fantastika net 160km/h, kur dar ten 200km/h. Idealiu atveju reiktų 'stygų' nuo Kauno iki Rygos (gali būti ir per Šiaulius arba per Panevėžį) ir nuo Rygos iki Talino. Tada greitaeigis traukinys galės konkuruoti net su aviacija, atsiras prasmė gaivinti keleivių pervežimą. Vėžės plotis esminio skirtumo nesudaro, Ispanijoje ir Portugalijoje vėžė dar platesnė.

Zigzagai tik vienoje vietoje - Suvalkai - Kazlų Rūda. Va ten tai siūlyčiau pakeliauti ir "pasigrožėti".
O toliau... Kybartai-Kaunas linija jau dabar laukia modernizavimo, Gaižiūnai-Šiauliai keliose vietose laukia dvikelio, Šiauliai-Joniškis-Meitenė-Jelgava irgi būtų modernizuojama kažkelintame etape. Čia visur praktiškai įmanoma pasiekti 160 km/h greitį, tik tam reikia įvykdyti gan nemažai pertvarkymų.
Liūdniausia bus su Suvalkijos atšaka, kur praktiškai reikėtų kloti naują kelią.

[Al1]

Dar viena "silpna" vieta - Palemonas - Gaiziunai. Vingiuota ir vienkelis.

[Wycka]

Zigzagai tik vienoje vietoje - Suvalkai - Kazlų Rūda. Va ten tai siūlyčiau pakeliauti ir "pasigrožėti".
O toliau... Kybartai-Kaunas linija jau dabar laukia modernizavimo, Gaižiūnai-Šiauliai keliose vietose laukia dvikelio, Šiauliai-Joniškis-Meitenė-Jelgava irgi būtų modernizuojama kažkelintame etape. Čia visur praktiškai įmanoma pasiekti 160 km/h greitį, tik tam reikia įvykdyti gan nemažai pertvarkymų.
Liūdniausia bus su Suvalkijos atšaka, kur praktiškai reikėtų kloti naują kelią.

Žemėlapyje nubrėžkite tiesią liniją nuo Marijampolės iki Kauno GS ir nuo Kauno GS iki Šiaulių GS. Didžiausi lankai gausis Kazlų Rūda ir Jonava.