Jau stebiuosi, kodėl niekas nedaroma žmonių patogumui. Jeigu RailBaltica, tai ims ir įrenks stotį pamiškėje. Keisti sprendimai.
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Rail Baltica I. LT/PL siena - Kaunas
Collapse
X
-
Parašė Al1 Rodyti pranešimąViso plano keisti tikrai nereikia, tik pakoreguoti.
Kuriant miesto bendraji plana gelezinkelis buvo "uzbreztas", nes nebuvo jokiu konkretesniu RailBaltica studiju, isskyrus bendrasias. Nemanu, kad miesto taryba oziuotusi, nes kitaip RailBaltica ios viso gali aplenkti miesta. O tai nenaudinga miestui.
dėl greičių (kitame poste), vėlgi neteisus. jei neklystu spec. plane yra nurodyta, kad RB bus greitasis t.y. greitis berods 220 km/h.Silpnoji lytis stipresnė už stipriają dėl stipriųjų silpnybės silpnajai
Comment
-
Parašė aesde Rodyti pranešimąna vėl netiesa sakai. dar 1998 (berods) LRV patvirtino spec. planą, kuriame buvo labai daug detalių sprendimų. Marijampolei nebuvo, kur dingti ji privalėjo parodyti taip kaip nustatyta buvo spec. plane. kitas dalykas kiti rajonai, kur nebuvo patvirtinti detalūs spec.planai, tai ten jie išsivedžiojo kaip norėjo per visokius kaimus (Panevėžio pvz.)
dėl greičių (kitame poste), vėlgi neteisus. jei neklystu spec. plane yra nurodyta, kad RB bus greitasis t.y. greitis berods 220 km/h."I killed the Bank" - Andrew Jackson
Comment
-
Parašė Kosovo Rodyti pranešimąNuo kur ta RB bus 220? jeigu nuo suvalkų iki sestoku patys lenkai neplanuoja didesnio kaip 120 km 2025 m.Silpnoji lytis stipresnė už stipriają dėl stipriųjų silpnybės silpnajai
Comment
-
Benrfrasis planas nera kazkas tokio, ko negalima butu keisti.
Reikes - pakeis.
Greitis iki 220 km/h - perspektyvinis. Pradzioje bus 120 km/h. Apie tai rasoma visur. Galu gale pirmiausiai planuojama vezti korvinius. O kroviniams net ir 120 km/h yra per akis. Keleiviniams reikia greicio. Taciau pastacius stotis uz miestu galima pamirsti apie keleivini susisiekima. Na, Marijampole - bala jos nemate. Bet jei Kauno pakrastyje pastatytu nauja keleivine RailBaltica stoti, tai butu absurdas ir pinigu ismetimas.Paskutinis taisė Al1; 2009.07.07, 21:56.
Comment
-
Siūlau pavažiuoti Lenkijos ruožu Trakiškiai-Suvalkai-Belystokas ir pamatysit kokios tos RailBalticos perspektyvos.
Mūsų geležinkeliai žymiai toliau pažengę nei Lenkijos minėtame ruože. Lenkai turi daugiau strateginių rajonų (Pomeranija, Silezija, Varmija ir kiti) nei Suvalkų kampelis. Galima pasiskaityti reportažą (http://www.miestai.net/forumas/showt...625#post356625) plačiau temoje Vilnius-Šeštokai-Suvalkai-Varšuva. Ir yra žymiai svarbesni transporto koridoriai ties Sokulka ar Brestu nei Suvalkų.
Na nebent priverstų ES. Tačiau žinome kaip baigėsi Via Baltica projektas - sulyg LT/PL ir LT/LV siena.Paskutinis taisė Salvijus; 2009.07.07, 23:23.
Comment
-
Taigi uz europines lesas jie ir tvarkytu savo ruozus. Jiems dar paprasciau - tik istiesinti esama linija sutvarkyti signalizacija, cetralizacija ir kt. Lietuvoje gi reikia tiesti visiskai nauja linija iki Kauno. Kai kur lygiaigreciai esamai, kai kur gerokai toliau nuo esamos. Jei nereiketu standartines vezes, tai butu galima ta pacia linija nuo sienos iki Marijampoles patiesinti ir modernizuoti. Nuo Marijampoles iki Kazlu Rudos pakankamai tiesi.
Comment
-
Parašė Al1 Rodyti pranešimąTaigi uz europines lesas jie ir tvarkytu savo ruozus. Jiems dar paprasciau - tik istiesinti esama linija sutvarkyti signalizacija, cetralizacija ir kt. Lietuvoje gi reikia tiesti visiskai nauja linija iki Kauno. Kai kur lygiaigreciai esamai, kai kur gerokai toliau nuo esamos. Jei nereiketu standartines vezes, tai butu galima ta pacia linija nuo sienos iki Marijampoles patiesinti ir modernizuoti. Nuo Marijampoles iki Kazlu Rudos pakankamai tiesi.
Comment
-
Tai ir istiesintu. Tie greiciai iki 220 km/h - tai perspektyva. Tokiems greiciams reikia tiesti visiskai nauja gelezinkeli nuo pat Varsuvos. Apie tai rimtu kalbu nebuvo. Visos studijos pradzioje numato greiti iki 120 km/h (ar iki 140 km/h +/-). O tam nereikalingas naujas gelezinkelis Lenkijoje. Pakanka modernizuoti sena. Jei butu poreikis, tolimoje perspektyvoje butu modernizacija iki 220 km/h. Tada ir tiestu visiskai naujas linijas net ir Lenkijoje. Bet ar tas poreikis bus???Paskutinis taisė Al1; 2009.07.08, 14:59.
Comment
-
Parašė Al1 Rodyti pranešimąGal reiketu lenkams atstaytiti istorini teisinguma ir patiems pakeisti veze i rusiska.
Comment
-
Parašė Al1 Rodyti pranešimąTai ir istiesintu. Tie greiciai iki 220 km/h - tai perspektyva. Tokiems greiciams reikia tiesti visiskai nauja gelezinkeli nuo pat Varsuvos. Apie tai rimtu kalbu nebuvo. Visos studijos pradzioje numato greiti iki 120 km/h (ar iki 140 km/h +/-). O tam nereikalingas naujas gelezinkelis Lenkijoje. Pakanka modernizuoti sena. Jei butu poreikis, tolimoje perspektyvoje butu modernizacija iki 220 km/h. Tada ir tiestu visiskai naujas linijas net ir Lenkijoje. Bet ar tas poreikis bus???I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
Parama Siaurojo geležinkelio klubui
Comment
-
Parašė Sovijus Rodyti pranešimąKad jau labai vingiuotas geležinkelio ruožas ir nuo Suvalkų iki Belystoko (žr. nuotraukas).
Nuo Bialystoko iki Varšuvos greitis padorus, linija apytiesė, su vėjeliu leki. Ko gero ten sena Peterburgas Varšuva linija, kai caras braižydavo trasas su liniuote ir pieštukuYou can change your car, you can change your house, you can change your Wetherspoon, you can change your wife or religion, even you can change your sex. But you can never change the team you support...
Comment
-
Parašė Wycka Rodyti pranešimąPoreikis kam? Kroviniams ar keleiviams? Kroviniams vargu ar didelis, nes labiau apsimokės vežti į Klaipėdą ir plukdyti jūra. O keleiviams... Potencialas yra, tik klausimas ar LG (ar kitų kompanijų) vadyba sugebės tai išnaudoti. Nieko naujo nepasakysiu, kad didžiausias pelnas (arba mažiausias nuostolis) gaunamas iš pervežimų didesniais atstumais (~nuo 300km), o Lietuvos ribose tokį teturime tik vieną maršrutą Vilnius-Klaipėda. Niekas man neįrodys, kad šis maršrutas labai nuostolingas. Belieka tik dar vienas būdas — tarptautiniai pervežimai, bet LG formavimo traukiniai į užsienį tevažiuoja tik į Maskvą ir Sankt Peterburgą. Kelionė nėra labai patraukli, nes ją pabrangina vizos kaina. Kelionė šiandien į Lenkiją per Šeštokus nėra tokia patraukli todėl, kad labai ilgai trunka (ir dėl važiavimo greičio, ir dėl persėdimo Šeštokuose, ir dėl lanksto per Kazlų Rūdą ir Marijampolę, ir t.t.). Taigi kažkada nutiesus RailBaltiką ir ja paleidus keleivinius traukinius, kurie (labai tikiuosi) važiuos tiesiai ir greitai, atsiranda potencialas: ilgas maršrutas, kurį galima nuvažiuoti greičiau traukiniu nei autobusu; pigi kelionė, kainuojanti pigiau nei važiuoti autobusu ar juo labiau skristi lėktuvu + nereikės pirkti vizos, nes Lenkija ir Lietuva yra Šengeno narės; galimybė sąlyginai greitai ir pigiai nuvažiuoti į Vakarų Europą (Berlyną, Prahą, Vieną, Frakfurtą prie Maino, Hanoverį, Hamburgą ir t.t.) arba su persėdimu arba su vagonų perkabinimu Varšuvoje. Tuo pačiu nepamirškime, kad ilgoms kelionėms geležinkelių kompanijos gali pasiūlyti ir kitų, papildomų paslaugų (ir iš to uždirbti papildomą litą ar eurą): vagonas-restoranas, spauda, gėrimų ir užkandžių automatai, suvenyrai ir t.t.. Taip pat kuo daugiau keleivių, tuo daugiau gali uždirbti ir traukinių stotys nuomodamos erdves komercinei veiklai (kavinės, gėlių, suvenyrų ir spaudos pardavėjai). Net ir apibendrindamas nepasakysiu nieko naujo: šiandien Lietuvoje su aviatransportu konkuruoja tik autobusai, tačiau traukinys gali važiuoti greičiau ir pigiau, neįstringa miestų transporto kamščiuose, gali pasiūlyti daugiau komforto ir papildomų paslaugų nei autobusai. Traukinys turi pranašumų net prieš lėktuvą (atstumuose iki 1000km): nereikia atlikti check-in, daugiau saugumo, pigiau keliauti ir traukinys atvažiuoja į stotį, kuri paprastai yra miesto centre, o oro uostai dažniausiai yra miesto pakraštyje arba net už šimtų km nuo miesto centro (pvz.: Londonas, Kaliningradas). Vakarų Europa jau vėl atsigręžė į traukinius, tik mes užsisvajoję užsiliūliavę savo burtažodžiu NUOSTOLINGA.
Comment
-
Parašė Wycka Rodyti pranešimąPoreikis kam? Kroviniams ar keleiviams? Kroviniams vargu ar didelis, nes labiau apsimokės vežti į Klaipėdą ir plukdyti jūra. O keleiviams... Potencialas yra, tik klausimas ar LG (ar kitų kompanijų) vadyba sugebės tai išnaudoti. Nieko naujo nepasakysiu, kad didžiausias pelnas (arba mažiausias nuostolis) gaunamas iš pervežimų didesniais atstumais (~nuo 300km), o Lietuvos ribose tokį teturime tik vieną maršrutą Vilnius-Klaipėda. Niekas man neįrodys, kad šis maršrutas labai nuostolingas. Belieka tik dar vienas būdas — tarptautiniai pervežimai, bet LG formavimo traukiniai į užsienį tevažiuoja tik į Maskvą ir Sankt Peterburgą. Kelionė nėra labai patraukli, nes ją pabrangina vizos kaina. Kelionė šiandien į Lenkiją per Šeštokus nėra tokia patraukli todėl, kad labai ilgai trunka (ir dėl važiavimo greičio, ir dėl persėdimo Šeštokuose, ir dėl lanksto per Kazlų Rūdą ir Marijampolę, ir t.t.). Taigi kažkada nutiesus RailBaltiką ir ja paleidus keleivinius traukinius, kurie (labai tikiuosi) važiuos tiesiai ir greitai, atsiranda potencialas: ilgas maršrutas, kurį galima nuvažiuoti greičiau traukiniu nei autobusu; pigi kelionė, kainuojanti pigiau nei važiuoti autobusu ar juo labiau skristi lėktuvu + nereikės pirkti vizos, nes Lenkija ir Lietuva yra Šengeno narės; galimybė sąlyginai greitai ir pigiai nuvažiuoti į Vakarų Europą (Berlyną, Prahą, Vieną, Frakfurtą prie Maino, Hanoverį, Hamburgą ir t.t.) arba su persėdimu arba su vagonų perkabinimu Varšuvoje. Tuo pačiu nepamirškime, kad ilgoms kelionėms geležinkelių kompanijos gali pasiūlyti ir kitų, papildomų paslaugų (ir iš to uždirbti papildomą litą ar eurą): vagonas-restoranas, spauda, gėrimų ir užkandžių automatai, suvenyrai ir t.t.. Taip pat kuo daugiau keleivių, tuo daugiau gali uždirbti ir traukinių stotys nuomodamos erdves komercinei veiklai (kavinės, gėlių, suvenyrų ir spaudos pardavėjai). Net ir apibendrindamas nepasakysiu nieko naujo: šiandien Lietuvoje su aviatransportu konkuruoja tik autobusai, tačiau traukinys gali važiuoti greičiau ir pigiau, neįstringa miestų transporto kamščiuose, gali pasiūlyti daugiau komforto ir papildomų paslaugų nei autobusai. Traukinys turi pranašumų net prieš lėktuvą (atstumuose iki 1000km): nereikia atlikti check-in, daugiau saugumo, pigiau keliauti ir traukinys atvažiuoja į stotį, kuri paprastai yra miesto centre, o oro uostai dažniausiai yra miesto pakraštyje arba net už šimtų km nuo miesto centro (pvz.: Londonas, Kaliningradas). Vakarų Europa jau vėl atsigręžė į traukinius, tik mes užsisvajoję užsiliūliavę savo burtažodžiu NUOSTOLINGA.
Vakarų Europa jau seniai atsigręžus į traukinius, didžioji dalis Rytų Europos irgi, tik LG kažko laukia (matyt savo bankroto, nes Lietuvoj tai būtų ne stebuklai)"I killed the Bank" - Andrew Jackson
Comment
Comment