Rail Baltica I. LT/PL siena - Kaunas

[Vytautas_LT]

Čekai modernizuoja savo geležinkelius. Dresdenas-Praha, Praha-Viena ir kitose linijose greitis iki 250km/h. Darbai sparčiai vyksta, modernizuojami keliai, rausiami nauji tuneliai, statomos estakados, rekonstruojamos stotys... Pamačius darbų apimtis liūdna daros į Lietuvos geležinkelius žiūrėt ir jų "ultramodernius" projektus..


Beje prieš šimtą metų iš Vilniaus į Kauną nuvykti traukiniu užtrukdavo apie valandą, tuo tarpu dviaukštis traukinys ir jo kosminis greitis pateikiamas kaip kažkoks superduper dalykas..

Nieko nepadarysi, Lietuvoje visada viskas kitaip nei normaliose šalyse.

[Eimantas]

Turbūt daugeliui pagalvojus apie Rail Balticą kyla asociacijos su ICE ar TGV traukiniais. Ot bus spjaudymosi, kai pamatys joje M62, dūmais apsipylusius

Čekai modernizuoja savo geležinkelius. Dresdenas-Praha, Praha-Viena ir kitose linijose greitis iki 250km/h. Darbai sparčiai vyksta, modernizuojami keliai, rausiami nauji tuneliai, statomos estakados, rekonstruojamos stotys... Pamačius darbų apimtis liūdna daros į Lietuvos geležinkelius žiūrėt ir jų "ultramodernius" projektus..

Aštuonių vagonų tarpmiestinis ar dviejų vagonų "tramvajus" infrastruktūrą veikia kitaip, nei 4000-6000 tonų svorio traukinys...

[dariuks]

teko bendraut su buvusiu VDR gelezinkelieciu. jis sake, kad pas juos "taigos barabanas" (musiskas M62 ) tempdavo iki 900t traukinius... todel manau, kad daugumos europos saliu begiai negauna tokios apkrovos, kuria gauna Lietuvoj. turbut del to ir keleiviniai gali lakstyt greiciau.

[Salvijus]

Net ir Latvija pagaliau suskubo imtis RailBaltica projekto vykdymo. LDZ oficialiame puslapyje pasklebta informacija apie inžinierinių tyrimų ir žemės kadastrinių išmatavimų nuo Jelgavos iki Lietuvos-Latvijos sienos (41,9-75,9 km ruože, 240 ha plote) konkursą (paraiškos priimamos iki 2009-06-08) "Bėgių atnaujinimas RailBaltica koridoriuje Latvijoje". Darbai turi būti atlikti per 8 mėn. nuo sutarties sudarymo - t. y. 2009-2010 m.

Šaltinis: http://www.ldz.lv/?object_id=4021

[Al1]

Na, RailBaltica kvepia milziniskomis lesomis is ES fondu. Taip kad sunkmeciu jos labai viliojanciai atrodo.

[Al1]

UK, kuri siaip negarseja ypac siuolaikiniu traukiniu transportu (bent jau lyginant su Prancuzija, Vokietija ar Japonija), paprasti priemiestiniai traukiniai keliauja iki 160km/h greiciu. Pats matavau greiti su GPS ir ne vienoje atsitiktineje atkarpoje rode ~150km/h. Nors linijos pastatytos pries gerus 100 ar daugiau metu. Todel kiek keistokai atrodo kalbos, kad 160km/h reikalingas vos ne kazkoks ateities technologinis inzinerijos stebuklas. Siuo metu tai daugmaz priemiestiniu traukiniu standartas.

Jokio stebuklo cia nera. Taciau reikalingos tikra dideles lesos. Ne tik infrastruktutai pritaikyti, bet ir isigyti visiskai naujus traukinius. Nei vienas is dabartiniu LG truimu traukiniu nera skirtas 160 km/h greiciui, isskyrus pora dviauksciu. Bet ar ju pakaks? Beda tame, kad gelezinkeliu srityje esame atsilike geru 20-30 metu nuo V. Europos. Didziausias atslikimas atsirado ne sovietmeciu, kaip kad kai kam gali atrodyti, bet per beveik 20 nepriklausomybes metu. Ir tik pastaruosius kelis metus vyko zenkliu permainiu teigiama linkme. Gi Vakaruose, visa ta laika buvo einama i prieki.

[Salvijus]

Jokio stebuklo cia nera. Taciau reikalingos tikra dideles lesos. Ne tik infrastruktutai pritaikyti, bet ir isigyti visiskai naujus traukinius. Nei vienas is dabartiniu LG truimu traukiniu nera skirtas 160 km/h greiciui, isskyrus pora dviauksciu. Bet ar ju pakaks? Beda tame, kad gelezinkeliu srityje esame atsilike geru 20-30 metu nuo V. Europos. Didziausias atslikimas atsirado ne sovietmeciu, kaip kad kai kam gali atrodyti, bet per beveik 20 nepriklausomybes metu. Ir tik pastaruosius kelis metus vyko zenkliu permainiu teigiama linkme. Gi Vakaruose, visa ta laika buvo einama i prieki.

Pritariu - geležinkelių modernizavimu susirūpinta visai neseniai. Per tuos 20 m. jie buvo totaliai nualinti - sunkiama tik nauda, bet neinvestuojama beveik nieko.
Visas dėmesys buvo sutelktas į autokelius, kur pasistumėjimas tikrai labai jaučiasi.

[Wycka]

Net ir Latvija suskubo imtis RailBaltica projekto vykdymo. LDZ oficialiame puslapyje pasklebta informacija apie inžinerinių tyrimų ir žemės kadastrinių išmatavimų nuo Jelgavos iki Lietuvos-Latvijos sienos (41,9-75,9 km ruože, 240 ha plote) konkurso iki 2009-06-08 "Bėgių atnaujinimas RailBaltica koridoriuje Latvijoje". Darbai turi būti atlikti per 8 mėn. nuo sutarties sudarymo - 2009-2010 m.

Šaltinis: http://www.ldz.lv/?object_id=4021

Vadinasi, nebeverta abejoti, kad RailBaltica tikrai eis pro Šiaulius. Tokiam kontekste Panevėžiui gresia vos ne kaimo statusas.

[Al1]

Vadinasi, nebeverta abejoti, kad RailBaltica tikrai eis pro Šiaulius. Tokiam kontekste Panevėžiui gresia vos ne kaimo statusas.

Dar turejai vilciu? Ir taip buvo aisku, kad per Panevezy - menkai tikimas variantas.
Tiesiai sviesiai - RailBaltica bus rusiskos vezes gelezinkelis su standartine vezes keitimu i rusiska Lietuvoje. Kur - Sestokuose, Marijampoleje ar Kaune - kitas klausimas. Na nera jokio ekonominio pagrindo tiesti 1435 mm magistrale iki Talino. Palnuose dar ir jungtis keltu su Helsinkiu. O ten juk rusiska veze...
Juk keleivius galima vezti ir su persedimu, svarbu, kad bendrai gretis ir paslaugu kokybe butu konkurencinga kitoms transporto rusims. O 15 min. persedimui menkai tepailgintu ir taip kelias valandas trunkancia kelione i Varsuva ar netgi dar toliau... Tiesti 1435 mm veze vien kroviniams i/is Lietuvos, Latvijos ir Estijos i Vakarus irgi nera nei ekonominio pagrindo, nei racinalumo. Ekonomiskai labai naudinga ir racionalu yra isnaudoti sia magistrale kroviniu gabenimui i Rusija ir NVS. O ten kokia veze?

[Salvijus]

Dar turejai vilciu? Ir taip buvo aisku, kad per Panevezy - menkai tikimas variantas.
Tiesiai sviesiai - ViaBaltica bus rusiskos vezes gelezinkelis su standartine vezes keitimu i rusiska Lietuvoje. Kur - Sestokuose, Marijampoleje ar Kaune - kitas klausimas. Na nera jokio ekonominio pagrindo tiesti 1435 mm magistrale iki Talino. Palnuose dar ir jungtis keltu su Helsinkiu. O ten juk rusiska veze...
Juk keleivius galima vezti ir su persedimu, svarbu, kad bendrai gretis ir paslaugu kokybe butu konkurencinga kitoms transporto rusims. O 15 min. persedimui menkai tepailgintu ir taip kelias valandas trunkancia kelione i Varsuva ar netgi dar toliau... Tiesti 1435 mm veze vien kroviniams i/is Lietuvos, Latvijos ir Estijos i Vakarus irgi nera nei ekonominio pagrindo, nei racinalumo. Ekonomiskai labai naudinga ir racionalu yra isnaudoti sia magistrale kroviniu gabenimui i Rusija ir NVS. O ten kokia veze?

Sutinku, kad reikia modernizuoti esamas linijas bent iki 160 km/h. Tai kur racionaliausia, Jūsų nuomone, būtų stotis su standartinės vėžės keitimu į rusišką? Šeštokai - per maža gyvenvietė ir toli nuo kitų Lietuvos transporto arterijų. Realesnės atrodytų Marijampolės ir Kauno stotys?
Nieko čia blogo, kad keleivis turės 15-20 min. persėdimui į kitą keleivinį - Vakarų Europoje daug kur reikia persėsti. Nedidelė mankštelė ir tiek. Pasienio tikrinimo juk senokai neliko. Vis tiek didžioji dalis keleivių važiuotų ne iš Berlyno į Rygą, bet daugiausia tai būtų keliaujantys vietos maršrutais.

[x21]

Ar gali skirtingu standartu keliai susikirsti viename lygyje?

[Al1]

Sutinku, kad reikia modernizuoti esamas linijas bent iki 160 km/h. Tai kur racionaliausia, Jūsų nuomone, būtų stotis su standartinės vėžės keitimu į rusišką? Šeštokai - per maža gyvenvietė ir toli nuo kitų Lietuvos transporto arterijų. Realesnės atrodytų Marijampolės ir Kauno stotys?
Nieko čia blogo, kad keleivis turės 15-20 min. persėdimui į kitą keleivinį - Vakarų Europoje daug kur reikia persėsti. Nedidelė mankštelė ir tiek. Pasienio tikrinimo juk senokai neliko. Vis tiek didžioji dalis keleivių važiuotų ne iš Berlyno į Rygą, bet daugiausia tai būtų keliaujantys vietos maršrutais.

Racionalesnis variantas - Kaune perkrovimas. Mazenis perkrovimo terminalas isliks ir Sestokuose. Keleiviams persedimas galetu likti kad ir Sestokuose.
Na netikiu, kad nutiesus RailBaltica su 1435 mm veze iki Kauno, butu demontuota rusiska veze i Marijampole, Sestokus. Priesingu atveju sie miestai lieka be krovininio gelezinkelio vietos pervezimams. O iki Alytaus tektu isardyti linija, nes standartine veze i Alytu ir is nieko nebutu gabenama. Juk ir dabar pagrindiniai kroviniai i Alytu - naftos produktai, dujos, akmens anglis ir zaliavos. Viskas is Rusijos, NVS ar Mazeikiu. Tas par ir su Marijampole + grudai, automobiliai. Todel tikriausiai nuo Sestoku eis gerokai istiesintas dvikelis - rusiska + standartine veze iki Marijampoles. Nuo Marijampoles tiketina, kad standartine veze pasuks link Mauruciu tiesesniu keliu. O rusiska veze isliks iki Kazlu Rudos. Cia tik mano prielaidos.

[Al1]

Ar gali skirtingu standartu keliai susikirsti viename lygyje?

Gali. Siaurukai kertasi su placiaja veze. Sestokuose kertasi irgi. Taciau magistralese taip niekas nedarytu. Butu statomas viadukas.

[Salvijus]

Racionalesnis variantas - Kaune perkrovimas. Mazenis perkrovimo terminalas isliks ir Sestokuose. Keleiviams persedimas galetu likti kad ir Sestokuose.
Na netikiu, kad nutiesus RailBaltica su 1435 mm veze iki Kauno, butu demontuota rusiska veze i Marijampole, Sestokus. Priesingu atveju sie miestai lieka be krovininio gelezinkelio vietos pervezimams. O iki Alytaus tektu isardyti linija, nes standartine veze i Alytu ir is nieko nebutu gabenama. Juk ir dabar pagrindiniai kroviniai i Alytu - naftos produktai, dujos, akmens anglis ir zaliavos. Viskas is Rusijos, NVS ar Mazeikiu. Tas par ir su Marijampole + grudai, automobiliai. Todel tikriausiai nuo Sestoku eis gerokai istiesintas dvikelis - rusiska + standartine veze iki Marijampoles. Nuo Marijampoles tiketina, kad standartine veze pasuks link Mauruciu tiesesniu keliu. O rusiska veze isliks iki Kazlu Rudos. Cia tik mano prielaidos.

Žinoma, kad demontuoti rusišką vėžę ruože Kaunas-Marijampolė-Šeštokai-Alytus nelogiška ir nepagrįsta. Bet ar iki Kauno negali eiti tiek europietiška, tiek rusiška vėžė, o senojoje Kauno geležinkelio stotyje būtų atskiras peronas su europietiška vėže - panašiai kaip Kaliningrado pietinėje (jei neklystu, važiavau 1998 m.) stotyje.

[Eimantas]

Galvoju mums būtų naudingiausia, kad standartinė (europietiška) vėžė ir liktų nutiesta tik iki Kauno (nepasiektų Latvijos ar Estijos). Tokiu atveju perkrovimas (terminalai, sandėliai, ir t.t.) būtų pas mus.

[dariuks]

o kodel Sestokuose negaletu isplesti stoties? padarytu ten persedimu - perkrovimu vieta. na, zinoma, kiekvienas savo kiemo ziuri. betgi kiek kainuoja tiesti nauja kelia? kazko man nesitiki, kad apsimoketu dabar ta euroveze testi tolyn... mano nuomone - perkrovimo arba vezimeliu keitimo punktas sestokuose butu pats greiciausias ir pigiausias variantas... o dabar - skuba konkursa surengt, kad tik spetu europos lesu prigriebt. nuties kelia iki Marijampoles ant ilgesniu pabegiu, o pinigu isnaudos, kaip nauja tiesdami

[Vytautas_LT]

o kodel Sestokuose negaletu isplesti stoties? padarytu ten persedimu - perkrovimu vieta. na, zinoma, kiekvienas savo kiemo ziuri. betgi kiek kainuoja tiesti nauja kelia? kazko man nesitiki, kad apsimoketu dabar ta euroveze testi tolyn... mano nuomone - perkrovimo arba vezimeliu keitimo punktas sestokuose butu pats greiciausias ir pigiausias variantas... o dabar - skuba konkursa surengt, kad tik spetu europos lesu prigriebt. nuties kelia iki Marijampoles ant ilgesniu pabegiu, o pinigu isnaudos, kaip nauja tiesdami

O man kažkodėl atrodo, kad dar geriau būtų rusišką vėžę iki Varšuvos nutiesti.

[Wycka]

o kodel Sestokuose negaletu isplesti stoties? padarytu ten persedimu - perkrovimu vieta. na, zinoma, kiekvienas savo kiemo ziuri. betgi kiek kainuoja tiesti nauja kelia? kazko man nesitiki, kad apsimoketu dabar ta euroveze testi tolyn... mano nuomone - perkrovimo arba vezimeliu keitimo punktas sestokuose butu pats greiciausias ir pigiausias variantas... o dabar - skuba konkursa surengt, kad tik spetu europos lesu prigriebt. nuties kelia iki Marijampoles ant ilgesniu pabegiu, o pinigu isnaudos, kaip nauja tiesdami

Koks skirtumas kiek kainuoja, jeigu ES apmoka??? Džiaukimės, jeigu mūsų inžinieriai ir darbininkai darbo keliems metams gauna. Pagaliau ir jau nutiestą kelią reikės prižiūrėti, remontuoti, kažkada ir elektrifikuoti. Nejaugi visus darbus tik vokiečiai, prancūzai ar olandai atliks? Aš tik už tai, kad ta RailBaltica LR teritorijoje būtų kuo ilgesnė. Juk tiesiant šį kelią neišvengiamai dar bus remontuojami (arba statomi nauji) tiltai, viadukai, vandens pralaidos, peronai ir kita infrastruktūra. Teoriškai šalia Railbalticos turėtų pabrangti ir NT.

[Salvijus]

o kodel Sestokuose negaletu isplesti stoties? padarytu ten persedimu - perkrovimu vieta. na, zinoma, kiekvienas savo kiemo ziuri. betgi kiek kainuoja tiesti nauja kelia? kazko man nesitiki, kad apsimoketu dabar ta euroveze testi tolyn... mano nuomone - perkrovimo arba vezimeliu keitimo punktas sestokuose butu pats greiciausias ir pigiausias variantas... o dabar - skuba konkursa surengt, kad tik spetu europos lesu prigriebt. nuties kelia iki Marijampoles ant ilgesniu pabegiu, o pinigu isnaudos, kaip nauja tiesdami

Geriausia, manau, jog galutinė ir didžioji RailBaltica stotis būtų Kaune, nes Šeštokai - per maža gyvenvietė. Stoties buvimas Kaune padidintų šio svarbaus Lietuvoje transporto mazgo (turbūt nereikia rašyti iš kur į kur) reikšmę, būtų nemažai investuota į esamos struktūros gerinimą, paspartėtų statybos ir t. t. Atsigautų Kauno viešbučiai bei kiti lankomi objektai - vien senamiestis ko vertas, visokie linksmybių ir pramogų centrai ir t. t. Pagaliau darbo jėgos pasiūla didesnė - į Šeštokus važinėtų tie patys kauniečiai.
Ir pagaliau Kaunas iš provincialaus miesto vėl taptų vienu didesniu centru Baltijos valstybėse - kaip bebūtų ir dabar tai juk 4-tas pagal dydį miestas po Rygos, Vilniaus, Talino.
Žinoma mažesnės stotys galėtų būti ir Šeštokuose bei Marijampolėje.
O ką gi veikti Šeštokuose - nei senamiesčio, nei pramogų, pagaliau nei tranzitinių autokelių ir t. t., tik stotis ir sandėliai - keliautoją tik atbaidys.

[deep'as]

Geriausia, manau, jog galutinė ir didžioji RailBaltica stotis būtų Kaune, nes Šeštokai - per maža gyvenvietė. Stoties buvimas Kaune padidintų šio svarbaus Lietuvoje transporto mazgo (turbūt nereikia rašyti iš kur į kur) reikšmę, būtų nemažai investuota į esamos struktūros gerinimą, paspartėtų statybos ir t. t. Atsigautų Kauno viešbučiai bei kiti lankomi objektai - vien senamiestis ko vertas, visokie linksmybių ir pramogų centrai ir t. t. Pagaliau darbo jėgos pasiūla didesnė - į Šeštokus važinėtų tie patys kauniečiai.
Ir pagaliau Kaunas iš provincialaus miesto vėl taptų vienu didesniu centru Baltijos valstybėse - kaip bebūtų ir dabar tai juk 4-tas pagal dydį miestas po Rygos, Vilniaus, Talino.
Žinoma mažesnės stotys galėtų būti ir Šeštokuose bei Marijampolėje.
O ką gi veikti Šeštokuose - nei senamiesčio, nei pramogų, pagaliau nei tranzitinių autokelių ir t. t., tik stotis ir sandėliai - keliautoją tik atbaidys.

Europinę vėžę reikia tiesti iki Kauno neabejotinai, jei Europos sąjunga skiria tam lėšas, tačiau nelabai suprantu tavo argumentų apie viešbučius ir pramogas, juk keliautojas vyks iš taško A į tašką B, o Kaunas bus tarpinė stotelė, kurioje per 20min reikės pakeisti traukinį (dabar traukinys keičiamas šeštokuose).

Visgi man atrodo keista kodėl iki šiol Lietuva nepadarė nieko, kad galėtų traukiniais gabenti krovinius į Vakarų europą. Tokia galimybė Lietuvai duotų pajamas ne tik perkraunant krovinius nuo vienos vėžės ant kitos, bet ir didelį pliusą bandat pritraukti užsienio investicijas į pramonės sektorių. Dabar jos nusėda Slovakijoje, Slovėnijoje, Čekijoje ar Lenkijoje iš kurių lengvai ir tuo pačiu pigiai pasiekiama vakarų Europa. Kiek teko domėtis tai į Rusiją gabenti krovinius traukiniais yra bene 3 kartus pigiau nei vežti fūra.Gal kas turi daugiau informacijos apie krovinių gabenimo kaštus?