Rail Baltica I. LT/PL siena - Kaunas

[tech]

Per daug Zuokas nori. ir taip per daug vyriausybės pinigų kišama į Vilnių.

[Neformalas]

truksta zodziu............

Ne nuo zuokas nedaunas,normalus

[Dzipas]

Pagal zuoka viskas vilniui, visa kas lieka lietuvai, o kadangi nieko beveik nelieka tai ir nustipsim kaip dvarneskos ;/ Gerai kad jau pazedejo pasitraukt is mero posto, nes ziuriu kuo toliau tuo labiau jis nusigrybauja, o visai neblogas meras buvo...

[PornStar]

na, is kitos puses OK, galbut Vilnius taip pat noretu to eurogelezinkelio ir tapti svarbiu transporto(ar kazkas tokio) centru. Bet as tik nesuprantu, kodel Zuokas(ar siaip Vilniaus valdzia-visuomene) visus ilgus metus tylejo, o kai jau viskas "is esmes" nuspresta ir suderinta, staiga uzkakariekuojama sava gaidele... Tai mazu maziausiai keista.

[Sula]

na, is kitos puses OK, galbut Vilnius taip pat noretu to eurogelezinkelio ir tapti svarbiu transporto(ar kazkas tokio) centru. Bet as tik nesuprantu, kodel Zuokas(ar siaip Vilniaus valdzia-visuomene) visus ilgus metus tylejo, o kai jau viskas "is esmes" nuspresta ir suderinta, staiga uzkakariekuojama sava gaidele... Tai mazu maziausiai keista.

"Eurogeležinkeliui" vieta Vilniuje seniai jau užrezervuota Jis turėtų eiti nuo Panerių link oro uosto kilpa link dabartinės stoties.
Aplamai tai nėra ko svaigti dėl naujų geležinkelių Kol jie eina toli nuo miestų susisiekimo tinklo, 95-iais procentais naudojami krovinių vežimui.

[PornStar]

"Eurogeležinkeliui" vieta Vilniuje seniai jau užrezervuota Jis turėtų eiti nuo Panerių link oro uosto kilpa link dabartinės stoties.
Aplamai tai nėra ko svaigti dėl naujų geležinkelių Kol jie eina toli nuo miestų susisiekimo tinklo, 95-iais procentais naudojami krovinių vežimui.

galbut Vilniuj eurovezes kazkada ir bus, bet tai bus parasciausiai kazkokia atsaka, o ne RailBaltica, svarbus tarptautinis transporto koridorius, tiesiogiai sujungsiantis sesias Europos valstybes ir tt ir tt. Ir Vilniaus atsakai Briuselis pinigeliu greiciausiai nenumes, tad teks Zuokui krapstyt is savo biudzetelio ir kaulyt is kokio premjero...
O jeigu tu manai kad "nėra ko svaigti dėl naujų geležinkelių", tai cia jau tavo problema. Kroviniu vezimas paprastai yra dar svarbiau nei keleiviai. Kodel Lietuvoje yra daug maziau uzsienio investiciju, nei, sakykim panasaus dydzio Slovakijoje(ten jau yra Peugeot, Samsung ir tt)? O todel, kad tarp Lietuvos ir Europos didziuju valstybiu nera gelezinkelio susisiekimo. Kaip juk i Vokietija ar Italija vesi Lietuvoje pagamintus, sakykim, automobilius? per Klaipedos uosta? sunkvezimiais? nejuokinkit.
Kad ir kaip ten bebutu, neina per Vilniu ViaBaltica, neis ir RailBaltica.

Beje, gal kas zino per kurias Kauno vietas numatyta tiesti RailBaltica?

[tech]

Žinau tik tiek, kad terminalas turėtų būti Palemone ar ten šalia...

Slovakijoj yra turgus. Ten prie 9-aukščio namo yra daržas, kuriame žmonės produktus auginas. Black hole in Europe

[ANDRIUS]

Siap truputi per anksti ce tokis triuksmas del tu gelezinkeliu pakeltas. Turiu labai gera pazistama is gelezinkeliu departamento... tai kazkodel koleikas nenusimato, kad greitu metu darbai prades sparciai judeti i prieki. Tode mero leptelejimai ir panasus dalykai dar daug kartu gales pasikartoti.
Anyway, pasiteirausiu kaip ten is tikruju reikalai einas

[Arunas]

Pramoninku konfederacija paskelbe, jog palaiko Zuoko siekius, kad Rail Baltica "neaplenktu Vilniaus".

Vistik idomu, kas po siais paskutinio menesio pareiskimais slepiasi - Linavos noras bet kokiom priemonem suzlugdyti Rail Baltica tiesima per Lietuva?

[alonso]

debilai visiski ir zuokas ir visi kiti.

[liutass]

[Tomas]

Visai nenustebčiau, jei iš tiesų trasą pakeistų

[liutass]

manes Lietuvoje jau labai labai seniai niekas nestebina

[ANDRIUS]

Niekas jokios trasos nekeis.
Zuokas pavelavo minimuim 4 metais. Jis gali dziaugtis tik atsaka i Vilniu. Trasa yra jau senu seniausiai patvirtinta ir jai pakeisti nebent ponas meras is savivaldybes lesu (ar privaciu investuotoju ) paklotu kelis mlrd litu. O tai unreal

[Tomas]

Atšaka į Vilnių, o ateity į Klaipėda ir kitur yra be abejo būtina.
Bet matai ponams pramonininkams ne fasonas pro kaimą važinėt.

[liutass]

Siek tiek apie Dipoli

Dvimiesčio idėja įgauna realių bruožų

Ketinimai sujungti du stambiausius šalies miestus kilo ir užgeso gilios brežnevinės stagnacijos metais

Naujųjų laikų politikai įprato neraudonuodami nugvelbti svetimas idėjas ir jas plačiai paskleisti kaip savas. Taip atsitiko ir su Vilniaus - Kauno dvimiesčiu. Šį antradienį Elektrėnuose susirinkę Vilniaus bei Kauno apskričių kai kurių savivaldybių vadovai ne tik aptarė šią idėją, bet pagaliau ir prisiminė tikrąjį jos autorių.

Valdininkai susiprato

Po kelerius metus trukusių apsistumdymų abiejų stambiausių šalies miestų ir prie jų prilipusių šešiolikos mažesnių savivaldybių atstovai beveik vienu balsu pasisako už dvimiesčio idėjos įkūnijimą. Tai ne vienas miestas su per šimtą kilometrų besitęsiančiu Savanorių prospektu, kaip šią idėją bando kandžiai pašiepti pesimistai, tai - bandymas dideliame regione derinti ekonominius veiksmus, atlikti tai, kas daroma kitose pasaulio šalyse.

Dvimiesčio prireikė dėl labai apčiuopiamų priežasčių. Išdidusis Vilnius gal bandytų ir toliau nepastebėti kitų miestų pilkos kasdienybės, tačiau sostinės valdininkai pagaliau suprato, jog naujasis Vilnius gali nustebinti tik prie lietuviškų mastelių pripratusius provincialus. Tačiau Europos akimis Vilnius, nors ir išblizgintas, yra tik nedidelis miestas, toks vidutiniokas, kokių nepastebi stambūs investuotojai.

“Vilniaus ir Kauno dvimiestis kuriamas todėl, kad galėtume padidinti Vilniaus miesto..., - iš parengto rašto skaitė Vilniaus miesto mero patarėja Dalia Bardauskienė ir tuoj pat pridūrė tai, ko dar nesuspėta parašyti, - Vilniaus ir Kauno regiono konkurencingumą. Mokslininkai buvo įrodę, jog šie regionai neišnaudoja visų galimybių”.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius Jurgis Vanagas žvilgtelėjo iš toliau: “Lietuva patenka į trikampio vidurį, kurio kampuose yra milijoniniai Ryga, Minskas ir Varšuva. Šie miestai ir traukia investuotojus, o Vilnius bei Kaunas kiekvienas atskirai yra tik perspektyvūs vidutiniokai”.

Tikrasis autorius

Jau aštuntoji dvimiesčio idėjai skirta konferencija šią savaitę buvo surengta Elektrėnuose - Vilniaus ir Kauno dvimiesčio centre.

Renginyje šios idėjos autorystę bandyta suteikti dabartiniam Vilniaus miesto merui Artūrui Zuokui ir buvusiam Kauno merui Erikui Tamašauskui. Konferencijos rengėjai klaidingai paskelbė, jog šiems politikams vadovaujant pirmą sykį buvo iškelta dvimiesčio idėja. Šia proga abu valdininkai buvo pavadinti istorinėmis asmenybėmis. Tiesa, renginyje dalyvavęs E.Tamašauskas paskubėjo atsisakyti šio titulo.

“Pasijaučiau lyg būčiau dinozauras”, - paaiškino E.Tamašauskas.

Tik tada buvo prisimintas tikrasis Vilniaus ir Kauno dvimiesčio autorius - profesorius Jurgis Vanagas. Tačiau ne visi šiandien žino aplinkybes, kada ir kaip profesoriui kilo ši mintis. Juo labiau jog tuo metu, kai ši idėja kilo, jis dar nebuvo profesorius.

“Pirmą kartą šią idėją įvardijau 1969-aisiais. Buvau jaunas, ką tik apsigynęs disertaciją Kauno politechnikos instituto dėstytojas. Tada man kilo mintis vadovauti dviejų šaunių studentų - Vytauto Matusevičiaus ir Edmundo Vyčio diplominiams projektams”, - prisimena prof. J.Vanagas.

Diplominiams darbams vadovauti jaunasis dėstytojas į talką pasikvietė jau turėjusį autoritetą prof. Kazimierą Šešelgį.

“Projektų idėja - urbanizacijos srovių tyrimas tarp Vilniaus ir Kauno. Taip pirmą kartą iš esmės išnagrinėta dvimiesčio idėja. Šis projektas buvo nusiųstas į sąjunginę diplominių projektų apžiūrą ir ten apdovanotas pirmojo laipsnio diplomu”, - pasakoja J.Vanagas.

Tačiau kaip tik tuo metu Lietuvoje, nesitariant su Kremlium, buvo pasirinkta kitokia labai naudinga urbanistinė koncepcija - stengtasi kraštą vystyti tolygiai, neišskiriant kokių nors miestų, kaip tai klaidingai darė kaimynai latviai, visas šalies struktūras sutelkdami į Rygą.

“Nors dvimiesčio projektas buvo padėtas į stalčių, tačiau aš nepykau, nes pats pritariau tolygiam krašto vystymui - supratau, kad šis būdas gali apsaugoti Lietuvą nuo kitakalbių antplūdžio”, - aiškino J.Vanagas.

Patekom į pilkąją zoną

Šiuo metu padėtis rinkoje pasikeitė. Kaimyniniai Ryga, Varšuva ir laikinai A.Lukašenkos gniaužtuose smaugiamas Minskas turi vadinamojo Euro City statusą - tokie centrai vilioja investuotojus.

“Taigi Lietuva yra kaip tik tarp šių milijoninių miestų - mes patekome į pilkąją niekam neįdomią zoną”, - sako J.Vanagas.

Todėl vienintelė galimybė susigrumti su milijoniniais kaimyninių valstybių miestais - įkurti dvimiestį, kuriame jau šiuo metu yra per 1,5 mln. gyventojų.

“Vilnius linksta daugiau į humanitarinę pusę, Kaunas - atgauna ir stiprina pramoninio šalies centro bruožus, taigi, sujungus šių miestų ir dviejų apskričių rinkas, susidaro labai stiprus centras”, - tikina J.Vanagas.

Profesorius labai rimtai siūlo pasvarstyti galimybę į Kauną, kaip pramoninį miestą, perkelti kai kurias valstybės institucijas, pavyzdžiui, ministerijas.

“Kaunas ilgus metus buvo Vilniaus donoras, todėl mes, vilniečiai, turėtume grąžinti šiam miestui skolą ir taip atkurti dvimiesčio pusiausvyrą”, - siūlo J.Vanagas.

Vilniaus meras pavėlavo į traukinį

Įgyvendinus dvimiesčio idėją, Vilnius šiek tiek pataisytų jam labai nenaudingą geografinę padėtį - šalies sostinė yra tik keliasdešimt kilometrų iki kitos valstybės sienos. Be to, pažabojus ambicijas, būtų galima daug sėkmingiau panaudoti tarptautinius transporto koridorius, kurie kerta Kauno regioną.

Tiesa, šią savaitę Vilniaus meras A.Zuokas visus labai nustebino, pasiūlęs keisti geležinkelio greitosios europinės “Rail Baltic” linijos kryptį. Tarsi pabudęs iš gilaus miego Vilniaus meras Vyriausybei patarė “Rail Baltica” projekte nagrinėti kelis trasos variantus - ne tik Briuseliui jau pasiūlytą trasą per Kauną, Šiaulius, bet ir su Kauno-Vilniaus jungtimi bei alternatyvų variantą per Alytų, Vilnių, Panevėžį. Tačiau Vilniaus meras gerokai pavėlavo į traukinį.

Pernai kauniečiai per didelius vargus įtikino Susisiekimo ministrą Z.Balčytį, kad ši linija turi eiti ne šalia Kauno, kaip buvo planuojama keistuolių Susisiekimo ministerijos specialistų, bet per Kauną. Susisiekimo ministerija susitaikė su ryžtinga ir vieninga Kauno miesto ir rajono savivaldybių pozicija ir pranešė, jog pakoreguotas projektas jau pateiktas Briuseliui. Todėl kaip griaustinis iš giedro dangaus nuskambėjo Vilniaus mero pasiūlymas šalies Vyriausybei europinę geležinkelio liniją tiesti per Vilnių.

Užvakar Elektrėnuose susirinkę Vilniaus ir Kauno savivaldybių atstovai bandė išvengti diskusijų dėl Vilniaus mero akibrokšto. Jo patarėja Dalia Bardauskienė tik abstrakčiai prasitarė apie pageidavimus “Rail Baltica” atšaką nutiesti nuo Kauno iki Vilniaus.

Elektrėnų vizija

Tikimasi, kad iš Vilniaus į Kauną traukiniai riedės mažiausia 160 km per valandą greičiu, o prof. J.Vanagas viliasi, jog netolimoje ateity bus pasiektas ir per 200 km per valandą greitis.

“Tokiu atveju laikas nebebus kliūtis norint dirbti ir mokytis bet kurioje dvimiesčio dalyje”, - sakė J.Vanagas.

Greitasis geležinkelis atvertų naujas galimybes Elektrėnams, esantiems pusiaukelėje tarp didžiųjų miestų. Tikėtina, kad greitieji traukiniai sustos tik šiame mieste, todėl Elektrėnai iš tikrųjų turi galimybių vadintis dvimiesčio centru.

Šio miesto VšĮ “Jaunimo krantas” valdybos pirmininkas Rimantas Varanauskas pateikė originalius laisvalaikio praleidimo parkų projektus, kurie gali būti įgyvendinti nelaukiant, kol didieji miestai leis tai daryti. Elektrėniškių projektai šįmet bus pateikti Kanų parodoje.

Daug naudos įgyvendinus dvimiesčio idėją gaus ir kiti miestai, nuo Vilniaus ir Kauno magistralės nutolę iki 30 kilometrų.

http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=25196

[Ežiukas]

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/article.php?id=5885839

[99]

būtų graudu, jei nebūtų juokinga

Dvigubi sostinės mero žaidimai
Vyriausybės Tranzito komitetas pernai vienbalsiai pritarė argumentuotam kauniečių siūlymui europinę geležinkelio liniją Varšuva - Talinas tiesti per Kauną. Tačiau griaustiniu iš giedro dangaus šią savaitę nuskambėjo Vilniaus mero Artūro Zuoko užmojai “Rail Baltica” pasukti per sostinę.

Pateikiant informaciją iš pradžių bandyta iškreipti pramonininkų nuomonę, o po to jau neigta, kad apskritai siūlytas alternatyvusis variantas.

Bando įlipti į nuvažiavusį traukinį

Kauno valdžia prisiskyrė nuopelnus, jog pernai, pirmą sykį nuo nepriklausomybės atkūrimo, pavyko visus miesto politikus susodinti prie vieno stalo ir susitarti veikti vieningai.

Bendromis pastangomis pasisekė sumažinti kai kurių Susisiekimo ministerijos bei Transporto investicijų direkcijos valdininkų įtaką susisiekimo ministrui Zigmantui Balčyčiui.

Lankydamasis Kaune susisiekimo ministras pasižadėjo ištaisyti klaidą ir nebepritarti siūlymui, kad ši vėžė aplenktų Kauną, kad nauja geležinkelio stotis būtų statoma nedideliame naujaisiais Vasiukais pakrikštytame Mockavos kaimelyje.

Ministras ištesėjo duotą pažadą - Tranzito komitetas, kuriam vadovauja premjeras Algirdas Mykolas Brazauskas, vienbalsiai pritarė galutiniam siūlymui.

Apie šį sprendimą informuotas ir Briuselis. Taigi jau 2010 m. europinė vėžė pasiektų Kauną. Atrodė, kad problema išspręsta ir liko tik pasirengti konkretiems darbams -prie Kauno LEZ planuoti krovinių intermodalinį terminalą.

Tačiau šią savaitę iš gilaus miego nubudo Vilniaus meras Artūras Zuokas. Kalbama, kad Ministras Pirmininkas A.M.Brazauskas nepatikėjo savo akimis perskaitęs Vilniaus mero laišką apie jam kilusį “nerimą, jog tiesiant “Rail Baltica” bus apeita sostinė”.

Laiške rašoma: “Tik visapusiškai įvertinus variantus gali būti parinkta optimali geležinkelio trasa, maksimaliai tenkinanti valstybės, atskirų regionų, visuomenės ir bendrus ES bei geležinkelio interesus”.

Vienas iš premjero patarėjų ironiškai pasakė: “Traukinys jau nuvažiavo, o Vilniaus meras dar bando į jį įlipti. Tai ne tik juokinga. Tokie neatsakingi pareiškimai gali labai pakenkti valstybei - kiltų skandalas, jeigu dėl Lietuvos kaltės užstrigtų šios trasos tiesimas”.

Iškreipė pramonininkų teiginius

Į pagalbą Vilniaus miesto savivaldybė bandė pasitelkti Pramonininkų konfederaciją. Šios organizacijos viceprezidentas Mykolas Aleliūnas labai nustebo perskaitęs Vilniaus miesto savivaldybės viešųjų ryšių specialistų parengtą ir išplatintą informaciją, esą jis pritariąs Vilniaus miesto savivaldybės išreikštam susirūpinimui dėl “Rail Baltica” geležinkelio linijos tiesimo.

“Mano pasirašytame rašte net nesuabejojau, jog “Rail Baltica” turi būti tiesiama, kaip ir numatyta, per Kauną. Atsižvelgdami į keliamą dvimiesčio idėją, siūlom modernizuoti ir Kauno - Vilniaus geležinkelio liniją”, - aiškino M.Aleliūnas.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išplatintame pranešime M.Aleliūno teiginių neliko - akcentuojama, jog Pramonininkų konfederacija palaiko Vilniaus miesto savivaldybės siekį, kad greitojo europinio geležinkelio linija Varšuva - Talinas eitų per Vilnių.

“Rail Baltica” europinė vėžė sujungs trijų valstybių sostines -Varšuvą, Rygą ir Taliną bei antrąjį Lietuvos miestą Kauną. Šį kartą Vilnius lieka nuošalėje dėl prastesnės geografinės padėties, tačiau Vilniaus meras siūlo alternatyvų variantą - jeigu Vilniaus neįmanoma pritraukti iki europinės vėžės, tai ją reikia pritraukti prie Vilniaus.

Taigi “Rail Baltica” siūloma pastumti apie šimtą kilometrų į Rytus - per Alytų, Vilnių ir Panevėžį.

Kauno meras nenori komentuoti

Sakoma, kad melo kojos yra trumpos. Vilniaus savivaldybės valdininkai, nesulaukę pritariančiųjų mero idėjai, pradėjo naikinti pėdsakus. Tačiau pavėlavo.

Pramonininkų konfederacijos viceprezidentas M.Aleliūnas patikino, kad pramonininkai alternatyvaus varianto net neketina svarstyti: “Mums niekas nepateikė svarių argumentų, dėl kokios priežasties reikėtų pakeisti geležinkelio liniją. Būdami dvimiesčio idėjos rėmėjais mes suinteresuoti gerinti susisiekimą tarp Vilniaus ir Kauno, bet jokiu būdu nežlugdydami “Rail Baltica” projekto”.

Praradę įtakingą rėmėją Vilniaus miesto savivaldybės valdininkai suskubo keisti poziciją. Pavyzdžiui, praėjusį antradienį dvimiesčio idėjai skirtoje konferencijoje Elektrėnuose Vilniaus mero patarėja Dalia Bardauskienė apsidraudė nuo diskusijų pareikšdama, kad Vilniaus savivaldybė esą kalbėjusi tik apie “Rail Baltica” atšaką nuo Kauno iki Vilniaus. Konferencijoje dalyvavęs Kauno mero pavaduotojas Erikas Tamašauskas vilniečių taip ir neišdrįso paklausti, kaip Vilniaus mero veiksmai susiję su dvimiesčio idėjos realizavimu.

Europinės vėžės tiesimo per Kauną iniciatorius, Kauno miesto tarybos narys Gediminas Petrauskas, sako, kad Vilniaus meras žaidžia dvigubą žaidimą: oficialiai kalba apie dvimiesčio idėją, o paslapčia dėl savanaudiškų tikslų kenkia ne tik Kaunui, bet ir valstybei.

Visą savaitę pratylėjo ir Kauno meras Arvydas Garbaravičius. Iš pradžių jis tikino neturįs jokios oficialios informacijos apie jo partijos kolegos naujausius norus. Tačiau merui drąsos pakomentuoti juos pritrūko ir vakar, kai ant jo stalo jau gulėjo A.Zuoko pasirašytas laiškas Ministrui Pirmininkui. Apie šią problemą “Kauno dienai” meras pasiūlė pasikalbėti su pirmuoju jo pavaduotoju Adolfu Antanu Balučiu.

“Deja, man sunku būtų komentuoti, nes šia problema domisi meras”, - sakė A.A.Balutis.

Paaiškėjo, kad A.Garbaravičius savo pirmajam pavaduotojui ne tik užmiršo pasakyti apie šį pavedimą, tačiau neperdavė ir gautos informacijos. Užmiršo ar nenorėjo? Bandytą nudanginti Vilniaus mero laišką A.A.Balutis gavo iš “Kauno dienos” ir pažadėjo pirmadienį apsvarstyti susidariusią situaciją bei nutarti dėl reagavimo.
"Kauno diena"

[PornStar]

e e, Kauno treninginiai, nejuodinkit Vilniaus cia, ok? Kur reikes, ten RailBaltica ir eis. Gal net ir per strategini bei netreninguota Cigonu tabora.

[alonso]

geriau per snipiskes, dar imsir cigonai su svirkstais traukiniui padangas pradurs..