Rail Baltica I. LT/PL siena - Kaunas

[LT-1]

As taip supratau, kad daug kur RailBaltic sutampa su senuoju keliu... ar ne taip?
Ir dar prie to... ar bus RailBaltic elektrifikuotas?

Ne, tai bus nauja trasa, seni 1520 mm ruozai nebus perdaryti i 1435 mm. O del elektrifikacijos reiketu pasidometi, niekada nesusimasciau apie tai..

[x21]

/\ o ar RailBaltic bus 1435?

[LT-1]

/\ o ar RailBaltic bus 1435?

Be abejo, kad 1435 mm. Kam butu reikalinga Railbaltika 1520 mm vezes? Juk sia veze mes jau turime ir ja galima vaziuoti nuo pat Mockavos iki kur tik nori - Talina, Ryga, Maskva ir t.t.

[pureass]

Tai pro kur jy ties ar pro siaulius ar pro p[anevezy?????

[Vitas]

Strategijos daznai yra akiu dumimas. Daromos tiesiog, kad kazka daryti ir parodyti.. Panasiai kaip politiku priesrinkiminiai pazadai Pvz. Susisiekimo ministerijos sudarytoje strategijoje (kai dar ministras buvo Birziskis) buvo parasyta, kad tiklsinga nutiesti atsaka i Druskininkus Lietuvos teritorija. Tos atsakos ne tik nera, bet ir senoji jau isardyta (Druskininku buvusioje gel. stotyj kempingas, kur begiai ejo - jau privatininkai valdas isiplete..)

Akių dūmimą primena "Rail Baltica" geležinkelio tiesimo planai.
Popieriuose pribraižyta įvairiausių variantų (nuo sienos ir pro Žuvinto ežerą, ir pro Baraginės gyvenvietę), Kauno prieigose - į Mauručius, Rokelius, Palemoną... )
Pakeliui žadėta "šturmuoti" Žuvinto rezervato prieigas, Jiesios kraštovaizdžio draustinį, Pažaislio mišką...
Apie "Rail Baltica" geležinkelio ir "Via Baltica" automobilių trasos statybas sužinojau maždaug vienu metu. Naujaisiais autokeliais nuo Marijampolės iki Kauno, nuo Sitkūnų iki Aristavos eismas vyksta nuo 2000 m. lapkričio 23 d., o būsimo geležinkelio trasoje dar nedirba nė vienas buldozeris.

[Perfect]

"Rail Baltica" pirmam etapui skirta 207 mln. EUR

Susisiekimo ministerijoje vykusiame "Rail Baltica" geležinkelio projekto koordinavimo posėdyje nutarta europinio geležinkelio tiesimui skirti 207 mln. EUR (714 mln. Lt), praneša Susisiekimo ministerija.

"Rail Baltica" yra vienas svarbiausių ES lėšomis finansuojamų transporto projektų. Todėl šios koordinavimo grupės įsteigimas - naujas "Rail Baltica" projekto įgyvendinimo etapas. Jam numatyta skirti 127 mln. EUR (438 mln. Lt) iš Sanglaudos fondo bei daugiau kaip 80 mln. EUR (276 mln. Lt) iš TEN-T fondo lėšų", - sako Europos Komisijos koordinatorius "Rail Baltica" projektui Pavelas Telička.

Dar šiais metais Varšuvoje įvyks antrasis koordinavimo grupės posėdis. "Rail Baltica" geležinkelis sujungs Varšuvą, Kauną, Rygą ir Taliną. Bendra projekto vertė 3,93 mlrd. EUR (13,5 mlrd. Lt), skelbia Transporto investicijų direkcija.

[Vidma]

Europinis geležinkelis per Panevėžį – ir tiesiau, ir pigiau
http://www.delfi.lt/news/economy/aut...hp?id=16195956
Neringa Martinkutė, "Panevėžio balsas"
2008 kovo mėn. 5 d. 00:01


Vakarų Europą su trimis Baltijos valstybėmis sujungsiantis europinės vėžės geležinkelis Lietuvos bendrajame plane numatytas tiesti per Šiaulius. Tuo metu šio projekto galimybių studiją atlikę Panevėžio apskrities viršininko administracijos specialistai priėjo išvadą, jog per Panevėžį, o ne Šiaulius klojama moderni magistralė eitų tiesiau, be to, šis variantas būtų gerokai ekonomiškesnis.
Panevėžio apskrities viršininko administracijos specialistai kol kas negali atsakyti, ar panevėžiečių lūkesčiams, jog per mūsų šalį numatytas tiesti europinės vėžės geležinkelis neaplenks Aukštaitijos sostinės, bus lemta išsipildyti. „Šis klausimas tebėra ir dar ilgokai bus atviras. Apie tai, ar geležinkelis Lietuvoje eis per Panevėžį ar Šiaulius, bus žinoma ne anksčiau kaip po 2020-ųjų. Aišku, mes vilčių neprarandame“, - vakar sakė apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamento direktorė Rita Abaravičiūtė.

Tarnautojos teigimu, iki 2013 metų yra numatyta tik esamo geležinkelio, jungiančio tris Baltijos valstybes su Vakarų Europa, modernizacija, europinės vėžės paklojimas iki Kauno. „Šiuo metu taip pat jau aiškūs ir geležinkelio kirtimo punktai Lietuvos pasienyje su Lenkija ir Latvija“, - sakė R.Abaravičiūtė.

Per Panevėžį – ekonomiškiau

Regioninės plėtros departamento direktorės duomenimis, europinės vėžės geležinkelis iš Vokietijos per Lenkiją, Lietuvą, Latviją bei Estiją, o vėliau ir iki Suomijos mūsų šalies bendrajame plane kerta ne Panevėžį, o Šiaulius: „Tokį pasirinkimą plano rengėjai aiškino tuo, kad Panevėžio regionas yra karstinių zonų teritorija“.

Praėjusiais metais galimybių studiją dėl naujos vėžės geležinkelio tiesimo per Panevėžio regioną parengė ir apskrities viršininko administracijos specialistai. „Galimybių studijoje yra pateikiami ir projekto privalumai, ir trūkumai. Pirminiais skaičiavimais, Panevėžį, o ne Šiaulius kertanti naujojo geležinkelio linija - tiesesnė, antra vertus, šis variantas būtų gerokai ekonomiškesnis“, - tvirtino Panevėžio apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamento direktorė R.Abaravičiūtė.

Projektas pripažintas prioritetiniu

Praėjusią savaitę Susisiekimo ministerijoje įvyko pirmasis projekto „Rail Baltica“ tarptautinio koordinavimo grupės posėdis. Grupė suburta aptarti visas šalis partneres jungiančio projekto strateginius tikslus, jo įgyvendinimo aplinkybes, būsimo geležinkelio skirtingų atkarpų sąveikos klausimus bei koordinuoti projekto partnerių veiksmus nuolat keičiantis informacija apie nuveiktus bei planuojamus darbus. Pirmajame posėdyje dalyvavo „Rail Baltica“ koordinatorius iš Europos Komisijos Pavelas Telička, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos ministerijų bei geležinkelių administracijų pareigūnai, atsakingi už europinės vėžės geležinkelio projekto įgyvendinimą.

Pasak P.Teličkos, per pastaruosius dvejus metus padaryta didelė pažanga, o šiuo metu būtini nauji žingsniai įgyvendinant šį labai perspektyvų ir vieną svarbiausių Europos Sąjungos lėšomis finansuotinų projektų.

Lietuvos susisiekimo ministerijos sekretoriaus Almino Mačiulio teigimu, europinės vėžės geležinkeliui tiesti per mūsų šalį pirmajame etape yra numatyta skirti 127 milijonus eurų Sanglaudos fondo, taip pat daugiau kaip 80 milijonų eurų TEN-T fondo lėšų. Valstybių atstovai pasitarime informavo apie padarytus darbus praėjusiais metais, aptarė planuojamas investicijas 2008-2013 metais. Pasitarimo dalyviai pabrėžė, kad jų vyriausybės „Rail Baltica“ projektą laiko prioritetiniu.

[NIR_Rimc]

Nu o ka kitaip panevezieciai gali sakyti? Seip naujo visai gelezinkelio kurimas iseis daug daugiau nei atnaujintas Siauliai - Kaunas. Butu kito miesto straipsnis galetum kitaip galvoti o dabar kai raso suinteresuota salis taip ir gaunasi kad pas juos pigiau ir geriau nei yra istikruju.

[x21]

Nu o ka kitaip panevezieciai gali sakyti? ..

Be to reik biski geografijos pasimiokyti... Pakruojis gali pretenduoti i tesiausia marsruta bet ne Panevezys...

[Svecias]

„Rail Baltica“ juda realybės link

Kazys Kazakevičius, "Lietuvos žinios"
2008 kovo mėn. 6 d. 11:49




Iki 2013 metų europinės vėžės geležinkelis "Rail Baltica" jau turėtų pasiekti Marijampolę, tačiau nuogąstaujama, kad jo tiesimas gali užstrigti biurokratų pinklėse. Pasak susisiekimo ministro Algirdo Butkevičiaus, nors ilgą laiką "Rail Baltica" geležinkelis buvo laikomas utopiniu projektu, dabar jis jau įgyja konkretų pavidalą.

Lietuvoje apsilankęs Europos Komisijos koordinatorius "Rail Baltica" projektui Pavelas Telicka informavo, kad pirmajam projekto įgyvendinimo etapui iš Sanglaudos fondo yra numatyta skirti 127 mln. EUR (438 mln. litų) ir dar 80 mln. EUR (276 mln. litų) - iš transeuropinio TEN-T fondo.

"Numatytų lėšų turėtų pakakti nutiesti europinės vėžės geležinkelį iki Kauno. Šiuo metu vyksta parengiamieji darbai - paskelbtas konkursas ruožo nuo Lietuvos ir Lenkijos sienos iki Marijampolės projektavimo darbams. Realiai dirbti turėtų būti pradėta 2009 metais, ir iki 2013 metų "Rail Baltica" jau turėtų pasiekti Marijampolę", - teigė A.Butkevičius.

Ministro teigimu, dar per porą metų geležinkelis turėtų būti nutiestas iki Kauno. Tiesa, neseniai dar kartą buvo koreguota būsima trasa ir nutarta, kad nuo Marijampolės būsimas europinės vėžės geležinkelis drieksis ne beveik tiesia linija iki Kauno, o užsuks į Kazlų Rūdą.

"Manau, tai paskutinis šio ruožo koregavimas, daugiau jis nebus taisomas", - aiškino A.Butkevičius.

Per penkerius metus

"Lietuvos geležinkelių" generalinio direktoriaus pavaduotojo Alberto Šimėno teigimu, iki Kauno "Rail Baltica" turėtų būti nutiesta iki 2015 metų. Planuojama, kad traukinių greitis sieks 250 kilometrų per valandą, galbūt visas ruožas bus net elektrifikuojamas. Todėl tiek pačiai trasos sankasai, tiek jos aplinkai bus keliami itin dideli reikalavimai. Mat trasoje negalės būti jokių pervažų, sankirtų su kitais keliais.

Beveik tuo pat metu, kai "Rail Baltica" bus tiesiama Lietuvoje, tokie patys darbai vyks ir Lenkijoje. Šiuo metu ten taip pat vyksta parengiamieji darbai. Tiesa, kol kas kaimynai dar nenutarė, per kurias teritorijas naujasis geležinkelis drieksis nuo Bialystoko iki Suvalkų, tuo tarpu dėl kitų ruožų jau nutarta.

"Nekyla abejonių, kad "Rail Baltica" bus reikalinga ne tik keleiviams vežti, bet ir kroviniams gabenti. Jau dabar yra galimybių iš Vokietijos per Lietuvą į Rusiją pervežti didžiulius kiekius konteinerių, tačiau viską riboja perkrovimo galimybės", - sakė A.Šimėnas. Jis minėjo, kad šiuo metu nelaukiant, kol bus nutiesta "Rail Baltica" trasa iki Marijampolės, kaip tik rengiamasi plėsti Šeštokų geležinkelio stoties galimybes ir ten perkrauti kur kas didesnius konteinerių kiekius nei iki šiol.

Marijampoliečiai rūpinsis patys

Dar prieš beveik dešimtmetį, kai tik buvo pradėta kalbėti apie "Rail Baltica", marijampoliečiai tikėjosi, kad ties Marijampole atsiras ne tik geležinkelio keleivių stotis, bet bus kuriamas ir didžiulis krovinių terminalas. Tačiau dabar paaiškėjo, kad valstybės lėšomis logistikos centrai bus kuriami tik Kaune, Vilniuje ir Klaipėdoje.

"Stotis keleiviams, be abejo, bus, bet už valstybės lėšas pastatyti krovinių terminalo nežadama. Juolab kad ir tuose už valstybės lėšas vystomuose logistikos centruose bus sukurta tik infrastruktūra, o visa kita įsirengs patys investuotojai. Jie galės kurti krovinių terminalą ir Marijampolėje, tam nei ministerija, nei "Lietuvos geležinkeliai" neprieštaraus", - sakė A.Butkevičius.

Marijampolės verslininko Algio Žvaliausko teigimu, jiems svarbiausia, kad niekas neprieštarautų dėl terminalo ties Marijampole steigimo, ir į numatytą jam teritoriją būtų nutiestos geležinkelio atšakos. Visa kita - pačių verslininkų rūpestis. Mat jau dabar yra daug potencialių investuotojų tiek iš Lietuvos, tiek ir užsienio, kurie norėtų ties Marijampole statyti geležinkelio krovinių stotį. Jai jau numatyta beveik 250 ha teritorija.

Reikia tobulinti įstatymus

Tiek būsimam krovinių terminalui, tiek ir pačiai "Rail Baltica" trasai reikalinga žemė šiuo metu yra privačių savininkų rankose. Norint joje projektuoti kokias nors statybas, žemės sklypus būsimo terminalo savininkams teks išpirkti, o tuos, kurie reikalingi geležinkelio trasai, - paimti visuomenės poreikiams.

"Pagal dabar galiojančius teisės aktus, žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros užtrunka labai ilgai. Ypač tuomet, kai žemės savininkai kategoriškai nesutinka, kad jų žemė būtų paimta. Tuomet būtini teismų pritarimai", - teigė Marijampolės apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento direktorė Irena Kneizevičienė.

Anot jos, kol ginčijamasi teismuose, visi darbai yra sustabdomi ir laukiama galutinio sprendimo. Ir ne vien dėl pačio paėmimo fakto, bet ir dėl paimamo žemės sklypo vertės. Tai dažnai užtrunka ne vieną mėnesį. Tad yra reikalingos įstatymų pataisos, kad teismuose pirmumo teise būtų svarstomi žemės sklypo paėmimo klausimai, tik paskui deramasi dėl atlyginimo už paimtą žemę. Be to, vykdant tokius projektus, kurie yra itin svarbūs visai Lietuvai, turėtų būti sudarytos sąlygos vietoj paimamo žemės sklypo pasiūlyti kitą valstybinės žemės sklypą, taip pat apriboti žemės savininkų, su kuriais jau vyksta derybos dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, galimybes tą sklypą perleisti kitiems asmenims.

"Dar šį mėnesį reikiamas įstatymų pataisas žadam pateikti svarstyti Seimui. Tikiuosi, kad joms bus pritarta, jei ne - abejoju, ar iš tiesų pavyks įsisavinti tuos Europos Sąjungos skirtus milijonus", - sakė susisiekimo ministras.


http://www.lzinios.lt/lt/2008-03-06/...ybes_link.html

[Nikas]

prasidėjo. Pergyre Lietuvą, tai dabar viskas dešimtmečiais skaičiuosis...

[pureass]

tai vaziuos per kazlu ruda, tai reiskias bus tiesiamas per siauliu o ne per panavezy DDD

[tivoli]

tai vaziuos per kazlu ruda, tai reiskias bus tiesiamas per siauliu o ne per panavezy DDD

Ką čia sukliedėjai? Tikiesi ekspreso Kazlų Rūda - Šiauliai? Tai, kad vėžios eitų per Kazlų Rūdą nieko nekeičia, nes šiaip šis miestelis eina link Kauno krypties iš Marijampolės, o ne link Šiaulių krypties nuo Kauno. Pasižiūrėk žemėlapyje.

[aesde]

as visgi buciau linkes pastatyti babkes kokioje kontoroje, kad iki 13 metu nebus railbaltikos

[Romas]

/\
Panašu į teisybę

Galima spėti, kad žemiau cituojamas straipsnis iš TID (Transporto investicijų direkcijos) tinklapio parašytas 2003-2004 m.

Lietuva planuoja 2004 m. parengti teritorinio plano projektą ir paraišką finansavimui iš Europos paramos fondų gauti, 2004-2006 m. rengti projektus, 2007-2010 m. vykdyti pirmojo geležinkelio tiesimo etapo darbus.

http://www.tid.lt/lt/pages/view/?id=133


Beje, transportininkai kaip susitarę įsigudrina savo naujienas pateikti be datų:
- LR Susisiekimo ministerija: http://www.transp.lt/
- Transporto investicijų direkcija: http://www.tid.lt/lt/news/
- Lietuvos kelių direkcija: http://www.lra.lt/lt.php/teisine_inf...dokumentai/547
- Naujienų portalas "Kelias.net": http://www.kelias.net/6104.html

Maloni išimtis - "Lietuvos geležinkeliai" http://www.litrail.lt/wps/portal

[liutass]

Gal yra specialistų, žinančių Rail balticos maršrutą per Kauną?

[Aš]

/\ čia.

Negalutinis variantas. Informaciją pateikė Naglisc.

Upių uostui esant Petrašiūnuose, būtų gera kombinacija (jei trasa išliks tokia, kaip parodyta). Dabar tiesim geležinkelį iki Marvelės ir papildomai mokėsim 200 milijonų litų (infliacija šią kainą dar gerokai pakoreguos, manau).

[paukstis]

Manau, kad upių uosto įrengimui Petrašiūnuose net ir 200 mln. neužtektų...Tektų visą Nemuno vagą iki Petrašiūnų gilint...vien ką kalbėt apie Nemuną ties/po geležinkelio tiltu...Upių uostas Petrašiūnuose, tai čia visiškai nelogiškas nonsensas...

[somis]

Būtent. Su tuo upių uostu petrašiūnuose ten valdininkai norėjo tik nuo savęs daug rūpesčių nusimesti, iš serijos:
pastatome uostą kur pigiau - o po to jau verslininkų rūpestis bus, kaip tą uostą naudoti.
Tiesiog ten Nemunas nėra tinkamas pramoninei laivybai, nebent jį reikėtų patvenkti

[Romas]

/\ Čia tema apie nemuno uostus ar apie geležinkelį?