Gmz.. o Zoknių neskaityčiau, kaip privalumo, nes šalia Panevėžio yra Pajuostė, kuri sovietiniais metais buvo pritaikyta būtent krovininių lėktuvų leidimuisi.
-
P. -
Parašė Aš Rodyti pranešimą- Bet Kaunas su Ukmerge ar Utena irgi neturi, tai pagal tokią logiką galima tiesti ir per kokią Uteną
manau tai nerimtas, nestiprus argumentas
Tai kodėl viską nori atiduoti Panevėžiui, reikia tolygiai vystyti visus Lietuvos regionus ir miestus, kodėl taip neigiamai nusiteikęs prieš Šiaulius? Kuo jie tau nepatinka- Pro Panevėžį driekiasi ViaBaltica
Taip, čia tavo rimčiausias argumentas. Tai būtų naudinga ir Kaunui ir Lietuvai. Bet tiesiant pro Šiaulius visvien Kaune galima pro Karmėlavą ir LEZą tiesti. Tai būtų kiek toliau, bet ekonomiškai naudingiau.- Tiesiant trasą pro Panevėžį, Kaune ji eitų pro Karmėlavos oro uostą bei Kauno LEZ, kas, mano supratimu, būtų naudinga tiek minėtiems subjektams, tiek visam Kaunui
- Vėžė, tiesiant ją pro Panevėžį, būtų trumpesnė, būtų sutaupyti ~200 milijonų litų (remiuosi Panevėžio miesto atlikta studija, subjektyvumo/objektyvumo klausimą palieku spręsti jums patiems)
Panevėžys irgi turi oro uosto taką, tik jis dabar praktiškai nenaudojamasUž Šiaulius:- Šiauliai turi oro uostą, Panevėžys - ne
Mano argumentai, kodėl naudingiau tiesti per Šiaulius:
1 Einant per Panevėžį tai naudinga tik 1 Lietuvos miestui - Panevėžiui
2 Einant per Kėdainius,(Radviliškį) Šiaulius, Joniškį naudos turėtų 3 miestai
3 Nutiesus pro Šiaulių Zoknių oro uostą, Karmėlavos oro uostą ir sujungus su Vilniumi (Europinės vėžės stotį Vilniuje planuoja įrengti prie oro uosto) būtų geležinkeliu sujungti 3 didieji Lietuvos oro uostai. Juo labiau Zuokniuose dar nemirė civilinis Šiaulių oro uostas.
4 Zuokniuose yra pagrindinis Lietuvos karinis oro uostas, kuriam svarbu turėti galimybe esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms atvežti greitai ir didelius krovinius iš kitų NATO šalių.
5 Nutiesus europinę vėžę nuo Vilniaus iki Šiaulių panaudojant ES lėšas, netiek jau daug liktų ir iki pajūrio nutiesti ir paleisti greitąjį traukinį (Vilnius-Kaunas- Šiauliai- Klaipėda) tai daug pigiau kainuotų Lietuvos biudžetui nei tiesiant nuo Panevėžio ar Kauno atšakų.
Taigi žiūrint Lietuvos, o ne tik Kauno naudos tikrai naudingesnė trasa būtų per Šiaulius.Parašas :)Comment
- Bet Kaunas su Ukmerge ar Utena irgi neturi, tai pagal tokią logiką galima tiesti ir per kokią Uteną
-
Manau, kad tai yra nusišnekėjimas iš tavo pusės, todėl, kad šiuo atveju turimas konkretus pasirinkimas - Šiauliai arba Panevėžys. Pagal tai ir sprendžiama situacija. Nereikia kalbėti nesąmonių su savo išgalvotom situacijomParašė Svecias Rodyti pranešimąBet Kaunas su Ukmerge ar Utena irgi neturi, tai pagal tokią logiką galima tiesti ir per kokią Uteną manau tai nerimtas, nestiprus argumentas
Šiauliai man niekuo ne nepatinkaTai kodėl viską nori atiduoti Panevėžiui, reikia tolygiai vystyti visus Lietuvos regionus ir miestus, kodėl taip neigiamai nusiteikęs prieš Šiaulius? Kuo jie tau nepatinka
O Panevėžiui visko aš neatiduodu, aš jam atiduodu vieną prioritetą. Panevėžys šiai sričiai vystyti turi reikalingus pradmenis - ViaBaltica ir logistikos parką, todėl toks sprendimas yra logiškas.
Galima? Galbūt. Bet nebus tiesiama, yra pasakyta aiškiai, iš kurios pusės RailBaltica aplenks Kauną priklausys nuo to, per Šiaulius ar per Panevėžį ji eisTaip, čia tavo rimčiausias argumentas. Tai būtų naudinga ir Kaunui ir Lietuvai. Bet tiesiant pro Šiaulius visvien Kaune galima pro Karmėlavą ir LEZą tiesti. Tai būtų kiek toliau, bet ekonomiškai naudingiau.
Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje, o taipogi ir Lietuvoje, tame klipe nurodytos trasos yra modernizuotos senosios vėžės. Pirmasis etapas. Išskyrus vėžę iki KaunoNa pats trumpiausias maršrutas tikriausiai nutiesti bus pigiausias, bet tai dar nereiškia, kad bus ekonomiškai efektyviausias, naudingiausias šaliai. Paųiūrėk tame tavo pateiktame klipe su P.Telička, kaip Estijoje ir Lenkijoje bus išvingiuota, ten nesistengia kaip stygą kuo tiesiau nutiesti, nes taip jieėms naudingiau, tikisi daugiau pelno, tai kodėl mes turim tiesti kuo trumpesniu maršrutu? Nemaišyk.
Nusišneki ir vėl. Netiesa, nes:Mano argumentai, kodėl naudingiau tiesti per Šiaulius:
1 Einant per Panevėžį tai naudinga tik 1 Lietuvos miestui - Panevėžiui
1. per Šiaulius tiesti kainuotų 200 milijonų litų brangiau - pažeidžiamas Lietuvos interesas
2. per Panevėžį tiesiant būtų naudinga ir Kaunui, ir Panevėžiui, nes būtų užpildyta geležinkelio susisiekimo spraga, esanti šių dviejų miestų atžvilgiu
3. per Panevėžį tiesiant būtų naudingiau ir Kaunui, nes tada vėžė eis per Kauno LEZ ir oro uostą
Kėdainių RailBaltica nekirs. Ji, iš tavo paminėtų, kirs Radviliškį ir Joniškį (tuo atveju, jei bus tiesiama per Šiaulius). Tiesiama per Panevėžį ji kirs Karmėlavą ir Joniškį. Apie pačius Šiaulius arba Panevėžį suprantam patys.2 Einant per Kėdainius,(Radviliškį) Šiaulius, Joniškį naudos turėtų 3 miestai
Tai žiūrėkim Lietuvos žemėlapį, jei nori ieškot naudos kitiems pašaliniams miestams:
http://img33.picoodle.com/img/img33/...sm_4c664a1.png
Tiesiant per Šiaulius, vėžė eitų vieno stambesnio miesto pakraštyje, tiesiant per Panevėžį - dviejų stambesnių miestų viduryje.
Šiaulių oro uostą aš jau įvardijau kaip jų privalumą, nors kažkas nurodė, kad Panevėžys taip pat turi kroviniams gabenti tinkamą oro uostą.Parašė Svecias Rodyti pranešimą
4 Zuokniuose yra pagrindinis Lietuvos karinis oro uostas, kuriam svarbu turėti galimybe esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms atvežti greitai ir didelius krovinius iš kitų NATO šalių.
va kur yra juokinantys argumentai. Įsivaizduoju kaip skubiai RailBaltica geležinkeliu gabenami lėktuvai ir raketos. Baikim juokaut, Lietuvos ekonomikos strategija man neatrodo anekdotas.
Tokia atšaka būtų tiesiama nuo Kauno. O tas sutaupytas atstumas, kaip tu sakai, būtų išnaudojamas tiesiant ilgesniu atstumu dabar (t.y., yra tiesiant per Šiaulius). Ir, kas svarbiausia, trys didieji Lietuvos miestai neturėtų bendros naujosios vėžės, t.y., iš Klaipėdos į Kauną, iš Kauno į Klaipėdą tektų keliauti per Šiaulius, kas būtų žalinga tiek Klaipėdos, tiek Kauno verslui. O būtent šių dviejų miestų bendradarbiavime yra didelis potencialas.5 Nutiesus europinę vėžę nuo Vilniaus iki Šiaulių panaudojant ES lėšas, netiek jau daug liktų ir iki pajūrio nutiesti ir paleisti greitąjį traukinį (Vilnius-Kaunas- Šiauliai- Klaipėda) tai daug pigiau kainuotų Lietuvos biudžetui nei tiesiant nuo Panevėžio ar Kauno atšakų
Padarei išvadą tokią, kokios tau norėjosi, o su ta dalimi, kurią paryškinau, dar ir pralinksminaiTaigi žiūrint Lietuvos, o ne tik Kauno naudos tikrai naudingesnė trasa būtų per Šiaulius.
Žiūrėk atidžiai į tai, ką rašai:
Einant per Panevėžį tai naudinga tik 1 Lietuvos miestui - PanevėžiuiAr suvoki, kad tu pats sau prieštarauji?Taigi žiūrint Lietuvos, o ne tik Kauno naudos <...>
Dar kartą paskaityk viską iš naujo ir mąstyk. Žinai, kas visa tai yra? Vilniečio noras prieštarauti kauniečiui Ir nieko kito (galit man sakyt, ką norit, dėl to, aš įrodymų neturiu, bet neabejoju, tuo, ką sakau ir, manau, mano žodžius puikiai pagrindžia ta paryškintoji dalis)
Paskutinis taisė Aš; 2007.07.26, 19:11.Comment
-
Vos neapsiverkiau iš juokoParašė Svecias Rodyti pranešimą ...na atleisk, šis argumentas "užmušantis" savo pobūdžiu. Niekada negirdėjau, kad ES fondų lėšomis būti finansuojami NATO projektai, ar dėl naudos esantiems NATO projektams. ES fondų pinigai skirti plėtros ir ekonominio pobūdžio investicijoms, o NATO lėšos - karinėms. Tad dėl karinio oro uosto poreikių patenkinimo turėtų iš NATO pinigų prašyti, ne ES...
Iš šio projekto, nesvarbu per kur eis linija (ar per Šiaulius ar per Panevėžį), bendram principe laimės Lietuva, o ne cituoju:Taigi žiūrint Lietuvos, o ne tik Kauno naudos tikrai naudingesnė trasa būtų per Šiaulius.bus patenkinta...ne tik Kauno nauda
Comment
-
o tu tuo tikras?Parašė Aš Rodyti pranešimą
Estijoje, Latvijoje ir .........., o taipogi ir Lietuvoje, tame klipe nurodytos trasos yra modernizuotos senosios vėžės. Pirmasis etapas. Išskyrus vėžę iki Kauno Nemaišyk.Comment
-
Taip, aš tuo tikras. Pateikei seną medžiagą, kurią aš buvau pateikęs jau labai seniaiParašė naglisc Rodyti pranešimą Beje, reikia paminėt ir tai, kad ten pateikiami brėžiniai neatitinka legendų, bet tai ne esmė. Esmė, kad klipe nurodytos vėžės yra rusiško standarto.
Nauja linija bus tiesiama tik iki Kauno pirmuoju etapu, ir nuo Kauno iki Rygos antruoju etapu. Ir ji nė pro kur neis per aplinkui, kaip kažkas bando pasakot. Įgyvendinus pirmąjį etapą iki Kauno bus europinė vėžė, o nuo Kauno iki Rygos ir nuo Rygos iki Talino - rusiška. Vėliau bus tiesiama europinė vėžė iki Rygos, bet ne iki Talino, kur matėt aplinkui einančią liniją. Būtent ši situacija (situacija po pirmojo etapo) ir buvo pažymėta vaizdo klipe, nes ir iki Kauno linija ėjo vingiuodama (buvo pažymėta rusiškoji dalis, kuris bus anaujinta)Talinas-Ryga: pagerinti esančias linijas <...>
P.S. pasitaisau, nuo Rygos iki Talino taip pat bus nauja europinė vėžė, tik ji neis per aplinkui, kaip bandoma įrodinėt, nuo Rygos eis ne per toliausiai Baltijos jūros.
Toje medžiagoje esantys europinės trasos variantai Lietuvos teritorijoje per tą laiką taip pat pasikeitė, aš juos atnaujinau čia.Paskutinis taisė Aš; 2007.08.02, 11:59.Comment
-
Dar vienas iš svaresnių argumentų už Panevėžį būtų geležinkelio linijos atgaivinimas. Iš duotos statistinės medžiagos pastebėjau, kad per jį - Panevėžį, neina jokia svarbesnė linija, nėra jokio susisiekimo su pagrindiniais Lietuvos, nekalbant apie užsienio šalių miestus.دائما الليتوانيهComment
-
Šiaip aišku yra viena, kad Kaune geležinkelis eis į LEZ ir per Palemoną ir oro uostą tikrai pasieks. Be to, Rail Baltica proektas nėra naujas, jis buvo pradėtas svarstyt dar 1992 m. Lietuva iki 2000 m. planavo nutiest naują geležinkelį iš Šeštokų į Kauną, bet ne per Marijampolę, o iš Šeštokų tiesiu taikymu į Garliavą, iš ten iki Palemono ir iki dabartinio LEZ. Buvo svarstomi netgi projektai, bet kažkas pradėjo rėkt, kad geležinkelis eis per žuvinto rezervatą, tai nutarė jį aplenkti, todėl geležinkelis ir buvo pasirinktas per Marijampolę. Taip pat prie kelio į Jonavą, už Karmėlavos buvo planuota statyti naujas pramonės gamyklas ir buvo planuota sujungti Kauną su Jonava. Aišku, pritrūko pinigų geležinkeliui ir jis bus nutiestas tik 2010-2012 m., bet jau per Marijampolę.Paskutinis taisė Kosovo; 2007.08.02, 05:33."I killed the Bank" - Andrew JacksonComment
-
A. Butkevičius: Rail Baltica - prioritetas visai Europai
Svarbus momentas:
Pasirodo, paraleliai su „Rail Baltica“ vykdomas dar vienas projektasPasak jo, tai buvo sėkmingai atliktų darbų rezultatas – šiais metais Lietuva, Lenkija ir Latvija pasirašė Supratimo memorandumus dėl „Tail Baltica“ trasos sienų kirtimo taškų.
Taisymas:
P.Telička susitikime pažymėjo, kad iki šių metų pabaigos numatoma priimti sprendimą dėl ES finansinės paramos „Rail Baltica“ projektui ir visos projekto šalys jį galės pradėti įgyvendinti kuo anksčiau. Taip pat gerėja krovininio transporto perspektyvos Šiaurės-Pietų kryptimi.Ministras A.Butkevičius informavo, kad jau artimiausiu metu bus skelbiamas konkursas „Rail Baltica“ projektavimo darbams. Taip pat numatoma įsteigti „Rail Baltica“ projekto šalių tarptautinę koordinavimo grupę, kuri būtų atsakinga už šio projekto įgyvendinimą. Pasak jo, Lietuva imasi iniciatyvos surengti pirmąjį grupės posėdį bei siekia šį projektą įgyvendinti kaip galima greičiau.Šaltinis.„Rail Baltica“ koordinatorius P.Telička pažymėjo, kad šiuo metu Europos Komisija yra labai pozityviai nusiteikusi „Rail Baltica“ projekto atžvilgiu.
Liko 48 dienos
Paskutinis taisė Aš; 2007.11.13, 21:05.Comment
-
ta per kur ji ties?
Comment
-
www.vz.lt„Rail Baltica“ vis pakeliui
Arūnas Milašius
2007.11.14 07:13
Europos Komisija linksta skirti lėšų „Rail Baltica“ projektui įgyvendinti, tačiau mūsų šalirs verslininkai būsimą geležinkelį vertina nevienareikšmiškai.
„Nors oficialiai ši žinia dar nėra patvirtinta, tačiau europarlamentarai jau linksta prie nuomonės, kad projektas gyvybingas ir reikalingas. Prieštaravimų daug mažiau nei prieš pora metų, kai buvo pradėta kalbėti apie jo įgyvendinimą. "Manau, kad iki Naujųjų metų sprendimas bus patvirtintas. Lietuvai skiriama suma bus artima jos poreikiams ir pavasariop prasidės realūs projektavimo darbai“, – tikina EK paskirtas projekto „Rail Baltica“ (RB) koordinatorius Pavelas Telička. Jis neslepia, kad bus patenkintos ir kitų šiame projekte dalyvaujančių Baltijos valstybių paraiškos. Dėl paramos nesikreipė tik ketvirtoji RB dalyvė – Lenkija, ji ieškos kitų finansavimo šaltinių.
Projektui finansuoti vien Lietuva 2007–2013 m. siekia gauti apie 267,5 mln. Lt paramą iš ES. „Rail Baltica“ projekto pirmam etapui įgyvendinti mūsų šalis numačiusi skirti iš viso 500 mln. Lt.
Pagaliau susitarė
„Džiaugiuosi, kad pagaliau pavyko susitarti, nes prieštaravimų buvo ne tik tarp projekto dalyvių, bet ir pačių šalių viduje“, – pripažino p. Telička.
Koordinatoriaus duomenimis, valstybes pakeisti poziciją privertė statistika – įstojus į ES didžiausi krovinių srautai keliavo į Rytus, tad gabenimas geležinkeliu nuo iš Šiaurės į Pietus nebuvo aktualus. Šiandien mažėja krovinių į Rusiją ir daugėja pačioje ES.
Susisiekimo ministerija paskelbė, kad jau artimiausiu metu bus skelbiamas „Rail Baltica“ projektavimo darbų konkursas. Jau nuspręsta ir kurioje vietoje susijungs Lenkijos bei Lietuvos trasos.
Laikomasi nuomonės, kad šis projektas ekonomiškai bus gyvybingas“, – teigia p. Telička.
Nuomonės skirtingos
„Mūsų verslui tai bus naudinga, nes iki šiol iš Europos viską gabenome vilkikais ir traukiniais. Galėtume gabenti ir geležinkeliu. Aišku, įmonė, norėdama naudotis europinės vėžės teikiamais pranašumais, turės investuoti“, – tikino Inga Balsytė, UAB „Autoverslas“ rinkodaros ir pardavimo direktorė.
Bendrovė Vievyje valdo lengvųjų automobilių gabenimo terminalą. RB planuojama tiesti per Kauną ir tektų galvoti, kaip krovinius gabenti iki ten ir atgal. Tuo labiau kad šiandien dar neaišku, kur bus šia linija važiuojančių traukinių stotelės.
„Valstybė turi daug aktualesnių darbų nei naujo geležinkelio tiesimas. Lietuvai ši vėžė reikalinga tik iki Marijampolės ar Kauno regionams, kur turės būti didžiulis logistikos centras. Žinant, kad valstybė nesugebėjo nutiesti Vilniaus aplinkkelio, nes neišsprendė žemės problemų, neaišku, kaip reikės supirkti sklypus geležinkeliui“, – teigia Algimantas Kondrusevičius, vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas. Jis tikina, kad galima rasti verslui naudingesnių sričių, į kurias verta investuoti šimtus milijonų litų.Comment
-
Atrodo, kad jei ES nepritars geležinkelio linijų modernizavimui iki aukštesnio lygio (bent 200km/h traukinių greičio), tai visos tos investicijos tikrai nueis šuniui ant uodegos
Nors man keista, kaip valdžios vyrai seniau nesuprato, kad 120km/h yra tikrai jau pasenęs greitis.Comment
-
Labai svari ir nešališka tikro eGZperto nuomonė. Negi visi šitie eGZpertai (pvz., Vilniaus oro uosto valdžia, kalbėdama apie Kauno ir Palangos oro uostus) patys nesuvokia, kaip juokingai jie atrodo su savo tokiais objektyviais pasisakymais?„Valstybė turi daug aktualesnių darbų nei naujo geležinkelio tiesimas.“, – teigia Algimantas Kondrusevičius, vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas.Comment
-
Jau geriau išvis tylėtų...Comment
-
Kijevas, Kišiniovas, Bukareštas, Sofija ir Graikijos Aleksandropolis - visai kitas maršrutas ir kitas regionas, nors ir eina iš dalies lygiagrečiai Rail Balticai. Tuo labiau, kad Rail Baltica sutelpa į Šengeno zoną, o šitas eitų skersai ES sienų. Beje, kodėl nesugalvojo tiesti jūros dugnu, kaip Rusijoje įprasta?Parašė liutass Rodyti pranešimąComment
-
būtum tu Linavos prezidentas šnekėtum tą patį, nes kitaip tamsto karjera Linavoje ir pasibaigtu. ir apskritai taip ir turi šnekėti žmugus iš kurio biznį nori apsunkinti (netgi sakyčiau apkarpyti)Parašė r08n Rodyti pranešimąSilpnoji lytis stipresnė už stipriają dėl stipriųjų silpnybės silpnajaiComment
-
Nu kalbet aisku gali ginant savo verslo interesus, bet kas uzdraus mums ta pasisakyma ivertinti kaip visiskai neobjektyvu ir saliska?Parašė aesde Rodyti pranešimąComment
-
„Rail Baltica” startas: be greitųjų traukinių
Ištrauka:
Tarptautinėje konferencijoje „Rail Baltica – nuo vizijos iki realybės“, vykusioje spalio 4 d. Vilniuje, daugelį metų planuotam europinės vėžės projektui buvo duotas tikrasis startas įtvirtintas konferencijos komunikate. Tai ne tik aukščiausių Europos Sąjungos ir jos šalių politikų pritarimas, bet ir paskelbti pirmieji konkursai projektavimo darbams ir tikslesni techninai duomenys, rodantys, jog šiuo geležinkeliu greitieji traukiniai nevažiuos.
Skirtingai nei daug Lietuvoje puoselėtų vilčių sudaužęs, spalio 10 – 11 d. Vilniuje vykęs, tarptautinis Energetikos saugumo forumas, Prezidentūroje spalio 4 d.organizuota konferencija „Rail Baltica – nuo vizijos iki realybės“, davė gerų žinių mūsų šaliai.
Komunikate, kuris buvo pristatytas atvykusiems į Vilnių Europos Komisijos bei devynių Europos šalių atstovams buvo įtvirtintos esminės “Rail Baltica” vystymosi gairės.
Jame pažymima, kad būtina atgaivinti ES geležinkelių rinką ir didinti jos efektyvumą nacionaliniu, europiniu lygiu, tiek ir bendrai viso geležinkelių transporto sektoriaus mastu. Tam pasitarnausiantis naujasis Europinės vėžės geležinkelis “Rail Baltica”, kurio bendruomenė – visos projektą remiančios šalys nutarė, kad šis geležinkelis ne tik “taps Europos krovinių gabenimo tinkoo dalimi”, bet ir atitiks bendrą krovinių gabenimo greičio standartą - ne mažesnį kaip 120 km/val. greitį visuose ruožuose iki 2013m.
Komunikate taip pat pažymima, kad bus kuriamos sąlygos ne vien krovinimas, bet ir keleiviams gabenti.
Galiausiai patvirtinta, kad sienų kirtimo taškai tarp pirmųjų projekte dalyvaujančių valstybių – Lietuvos ir Lenkijos suderinti ir finansavimo planavimas 2007-2013 m. finansinėje ES paramos perspektyvoje atliktas.
Kaimynai pritaria
Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Suomijos atstovai konferencijoje taip pat pažymėjo, kad „Rail Baltica“ yra labai svarbi tolesnei šių šalių plėtrai bei sėkmingai integracijai į ES.
Pasak Latvijos transporto ministro Ainars Šlesers, tarptautine konferencija „Rail Baltica“ – nuo vizijos iki realybės“ siekiama akumuliuoti Europos transporto ir logistikos sektoriaus susidomėjimą europinio modernaus geležinkelio „Rail Baltica“ projektu ir visu Rytinės Baltijos regionu. “Manau, kad pirmuoju etapu tik padėsime pagrindą tolimesniam projekto vystymui Latvijoje ir Estijoje”, - tvirtina jis.
Tai, kad nuo kalbų perinama prie darbų patvirtino Susisiekimo minsiterijos sekretorė L. Zumerienė, “Keliui” teigusi, kad jau paskelbtas pirmasis konkursas projektų rengimo darbams.
Pasak jos, šiuo metu paskelbtas tarptautinis konkursas dėl "Rail Baltica" techninio projekto, ir tikimasi, kad jis bus parengtas iki 2009 m. vidurio, o vėliau bus skelbiamas tarptautinis konkursas statybos darbams. Planuojama, kad iki 2013 metų nuo Lenkijos pusės iki Kauno jau bus nutiesta europinė vėžė, o geležinkelyje nuo Lenkijos sienos iki Talino bus galima pasiekti iki 160 km/val. greitį.
Abejonės dėl greičio
Pagaliau traukinys pajudėjo” – lengviau atsiduso kai kurie specialistai, nors ginčytinų aspektų liko. Vilniaus Gedimino Technikos Universiteto docentas A. Šakalys, konferencijos dalyviams siūlė pakeisti formuluotę komunikate dėl būsimojo greičio. Pasak jo, 120 km/val. greitis – XIX a. techninis geležinkelių standartas, todėl ne itin racionalu jį įtvirtinti mūsų amžiuje. „Galbūt verta komunikate kalbėti apie 160-200 km/val. ar dar didesnius greičius”, - klausė jis.
Susisiekimo minsiterijos sekretorius A. Mačiulis, teigė, jog realiai trasoje greičiai bus didesni, ypač keleivinių traukinių, tačiau Europoje kroviniai paprastai važiuoja 120-140 km/val. greičiu. „Pagrindas yra projektuojamas 200 km/val. greičiui, o realus bus apie 160 km/val. Kroviniai važiuos lėčiau, - dėsto specialsitas. – Jei kalbėtume apie greičius virš 200 km/val. projekto įgyvendinimo sąnaudos ir techninis projektas pasikeistų kardinaliai, bent jau taip matyti iš keletą alternatyvų pasiūlytų studiją rengusios Danijos bendrovės „COWI“ variantų“.
Visgi apie projekto partnerių skirtingas vizijas bylojo Lenkijos susisiekimo ministerijos valstybės sekretoriaus B. Kowalski pranešime minėti šios šalies siekiai turėti greitąjį geležinkelį, kuriame traukinaii skrietų ne mažesniu kaip 240-250 km/val. greičiu.
Anot jo, tai būtų atieties vizija, kuri priimtina Lenkijai.
Infrastruktūros klausimas
Kad norai turėti greitojo geležinkelio liniją „Rail Baltica“ ruože nėra realūs konferencijoje bandė užsiminti ir A.Butkevičius, sakydamas, jog tokiems užmojams reikalingos visiškai kitos investicijos ir techniniai sprendimai, nei numatyta pirmajame „COWI“ studijos variante. „Kai greičiai perkopia 200 km/val. tenka iš esmės atsisakyti pervažų, jas perkelti į du lygius, visiškai kitaip projektuojama ir geležinkelio infrastruktūra“, - teigia ministras.
Ekspertai sako, jg buvo pasirinktas pigiausias projekto vystymo kelias, tačiau tai nereiškia, kad jis yra pats geriausias.
A. Šeduikis, buvęs „Lietuvos geležinkelių“ Technikos tarnybos vyriausiasis inžinierius, Europos greitųjų geležinkelių „EurailSpeed 95” programos narys, teigia, kad planuoti didesnius greičius visgi reikia dabar. “Numatydami mažesnius greičius automatiškai užkertame kelią didesniems. Juk greitojo geležinkelio žemės sankasos ir posūkių spindulys yra visiškai kitokie nei tradicinių. Jei sakoma, kad bus tik atnaujintos senosios geležinkelio atkarpos Lenkijoje, tampa aišku, kad tai nebus greitasis geležinkelis ir netolimoje ateityje jo mes neturėsime“, - sako specialistas.
Anot jo, jei tradiciniame geležinkelyje posūkio spindulys gali būti vos pora kilometrų, tai greitajame – ne mažiau 7 km. Tai reiškia, kad senoji vėžė iš esmės neatitiks techninių reikalavimų ir norint greitojo geležinkelio ateityje reikėtų jį iš naujo nutiesti. „Siūlyčiau projektuoti greitojo geležinkelio pagrindus, ir tinkamus parametrus, nors atrodytų, kad šiandien tai brangiau atsieina. Ateityje visi tik padėkos, kad buvome įžvalgūs, nes transportas nestovi vietoje, ir matome, kaip Europoje vis daugiau traukinių rieda 300 km/val. greičiu. Greičio rekordai viršyjantys 500 km/val. atrodo fantastiškai, tačiau tėra laiko klausimas, kuomet jie bus pritaikyti kasdienėms reikmėms. Tam reikia ruoštis, ypač jei finansuoja ES, kad vėliau negaudami lėšų neliktume Europs užkampiu.“, - mano A. Šeduikis.
Kroviniams - prioritetas
Šiandien Lietuvoje mažai tikima, kad keleivinis transportas bus perspektyvus ir konkurencingas lyginant su oro ar kelių transportu. Konferencijoje tuo garsiai abejojo Susisiekimo ministerijso atstovai ir kai kurie Europos šalių geležinkelių specialistai.
Panašu, kad siekiant „Rail Baltica“ projektą pajudinti iš mirties taško priimtas pragmatiškas sprendimas – vystyti europinę vėžę link Kauno, kur ilgainiui įsikurs logistikos centras. Ar projektavimo darbai bus toliaregiški – kitas klausimas, tačiau krovinių gabenimui, tokio geležinkelio turėtų pakakti.
Tarptautiniai ekspertai teigia, jog vėžių skirtumas nebus kliūtimi nuo Kauno toliau per Latviją ir Estiją kroviniams keliauti, tad „Rail Baltica“ funkcionuos kai tik pirmasis etapas bus baigtas.
“COWI” ekspertai studijoje pabrėžia, kad įgyvendinus pirmąjį investicijų paketą, prognozuojama, kad “Rail Baltica” geležinkelių transportas perims apie 1,5 mln. t krovinių iš kelių transporto. Vėliau, modernizuojant geležinkelį esą būtų galima perimti dar daugiau. Ar tai daug, atsako statistika. Šiuo metu absoliuti Lietuvos transportininkų pervežtų krovinių dalis tenka kelių ir geležinkelio sektorių atstovams – atitinkamai 30 mln.t ir 26 mln.t. Preliminariais Susisiekimo ministerijos duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį krovinių gabenimas kelių transportu lgyinant su atitinkamu 2006 m. laikotarpiu padidėjo maždaug 15 proc. Tuo tarpu bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ per pirmąjį šių metų pusmetį vežė 3,3 proc. daugiau nei per tą patį 2006 m. laikotarpį.
Net ir atėmus iš kelių transporto 0,5 proc. krovinių pusės metų apyvartos, kažin ar iš esmės krovinių srautai persiskirstys.
Kodėl geležinkelis neveikia šiandien?
Klausimas kodėl geležinkelio jungtis su Lenkija neveikia ar bent jau nesivysto dabar kai Šeštokuose turime terminalą, galintį perkrauti krovinius iš vieno standarto vėžės vagonų į kito? Politikai tikina, kad greičiai per maži Lenkijoje, kur atskirose atkarpose jie sumažėja iki 60 km/val., o ir tradicijos krovinius iš Europos gabenti geležinkeliu dar nėra.
Ekspertai sako, kad pirmiausia sistema stringa dėl mažų greičių ir labai nelanksčios geležinkelių įmonių veiklos. „Nereikia nei europinės vėžės aptarinėti. Pabandykite šiandien nugabenti porą ar trejetą vagonų į Latviją iš Lietuvos. Turėsite nueiti kryžiaus kelius ir visvien jų nenugabensite, nes tokios paslaugos neapsimoka „Lietuvos geležinkeliams“, - „Keliui“ tvirtino vienos didžiausių šalies logistikos bendrovių vadovas.
G. Hafer, „Deutsche Bahn International GmbH“ Vidurio ir Rytų Europos bei NVS šalių Logistikos direktorius, kuris atkreipė dėmesį į tai, jog pirmiausia ko reikia naujiems krovinių srautams – tinkamų sąlygų veikti logistikos operatoriams. „Mes jau dirbame Lenkijoje, tad būtų logiška pratęsti mūsų veiklą ir Baltijos šalyse. Kita vertus dar neaiškus ir operatoriaus klausimas „Rail Baltica“ projekte“, - teigia jis.
Šveicarijos geležinkleių operatoriaus bendrovės „Hupac Intermodal S.A.“ verslo vystymo vadovas A. Grisone, „Keliui“ teigė, jog jų bendrovės tinklas – vienas labiausiai išvystytų intermodalinių gabenimų Europoje, ypač Italijoje ir Vokietijoje. Ji dirba ir Lenkijoje, tad noras dirbti Lietuvos ir Rytų kryptimis yra nemažas. „Visgi dar nėra taip lengva šiandien pasiekti susitarimą su visais rinkos dalyvaiis, ypač vyriausybėmis. Čia išskirtinis verslas“, - sako jis.
Ekspertas patvirtino, jog kol kas daugiau girdi kalbų, nors Vilniuje teigė pamatęs ir pirmųjų darbų užuomazgas.
Statybų belaukiant
2007 m pradžioje AB „Lietuvos geležinkeliai“ buvo įkurtas „Rail Baltica“ projekto centras, kuris turi organizuoti naujo geležinkelio projektavimo ir statybos darbus. Buvo suformuota valstybės biudžeto specialioji programa, kurioje kaupiamos nacionalinio biudžeto lėšos bei ES finansinės paramos investicijos.
Lietuva sulaukė kaimyninių šalių - Lenkijos, Latvijos ir Estijos paramos, šalys-partneriai susitarė dėl bendros „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo vizijos, pasirašė tarpusavio supratimo memorandumus dėl valstybių sienų kirtimo taškų bei valstybių sienų kirtimo atkarpos. „Europos Komisijai priėmus sprendimą dėl šių paraiškų patenkinimo, galėsime greičiau įgyvendinti numatytus darbus. Tikimės EK paramos šiam projektui, kuris realiai leis pašalinti kliūtis Baltijos šalių valstybėms de facto įsilieti į bendrą bendrijos geležinkelių rinką“,- tvirtina A.Butkevičius.
info: www.kelias.net (Gytis Vincevičius)Paskutinis taisė Metropolis; 2007.11.23, 14:54.Comment
-
http://www.delfi.lt/news/economy/aut...hp?id=15209230„Rail Balticai“ kelią pastojo žemės pirkliai
Nuo Talino iki Berlyno planuojamos nutiesti tarptautinės greitojo geležinkelio linijos "Rail Baltica" projektas gali įklimpti Lietuvoje. Pastaruoju metu šiam reikalui ir Baltijos šalyse, ir Lenkijoje, ir Briuselyje skiriama daug dėmesio - planuojami pirmieji statybos darbai, ateityje plūstelės pinigų srautas. Visa tai neprasprūdo pro ausis žemės pirkliams, rašo „Lietuvos rytas“.gera gyventi geraiComment
Comment