Rail Baltica I. LT/PL siena - Kaunas

[C5]

Iki Kauno kroviniai važiuos 160 km/h, keleiviai - 200 km/h. Nuo Kauno iki LT/LV sienos bus atnaujinta rusiška vėžė ir ten greitis sieks 120 km/h (gal kažkiek skirsis kroviniams ir keleiviams, nežinau). Vėliau, nutiesus europinę vėžę ir šiame ruože, greitis juo, neabejoju, viršys rusiškosios vėžės greitį. Arba bus kaip iki Kauno, arba kokie 160 km/h maksimaliai.
.

Šiek tiek panaršiau Wikipedia:
Tarptautinė vėžė – 1435 milimetrų, naudojama daugumoje vakarų šalių, jos nedidelė atkarpa yra ir Lietuvoje – nuo Lenkijos sienos iki Šeštokų.
Plačioji vėžė – 1520 milimetrų, naudojama buvusiose tarybinėse šalyse, dėl tarybų valdžios nenoro, kad europiečiai galėtų Rusijoje panaudoti karinius traukinius. Šios vėžės sudaro daugumą Lietuvos geležinkelių.


Tai jūs dabar, nusimanantys tame reikale, pasakykit, kas čia per cirkas gaunas? Taip išeina, kad įsėdęs Varšuvoj (Berlyne) tuo pačiu traukiniu į Helsinkį nenuvažiuosi, nes Kaune reiks persėst į rusiškom vėžėm pritaikytą traukinį???
Arba čia visiška nesąmonė, arba čia kažko totaliai nesuprantu...

[Rimas_OK]

Tai gal jie kol kas nuo Kauno ruošiasi perdirbti, perstumiant vieną bėgį, o visą kitą paliekant Ir tada galėsime važiuoti net 120 km/h greičiu

[SkyMan]

<...> Tai jūs dabar, nusimanantys tame reikale, pasakykit, kas čia per cirkas gaunas? Taip išeina, kad įsėdęs Varšuvoj (Berlyne) tuo pačiu traukiniu į Helsinkį nenuvažiuosi, nes Kaune reiks persėst į rusiškom vėžėm pritaikytą traukinį???
Arba čia visiška nesąmonė, arba čia kažko totaliai nesuprantu...

Manau, kad bus du statybos etapai:

1. Nauja europinė iki Kauno (200 km/h) + krovinių terminalas Palemone ir modernizuojama esama rusiška vėžė (120 -160km/h)
2. Nauja europinė - nuo Kauno per Šiaulius arba per Panevėžį.

Nemanau, kad panaikins esamą rusišką iki Mariampolės, nes tai vienas iš krovinių koridorių į Rusijos Kaliningrado sritį. (LG praras pelną )

Tarp kitko, nuo senų laikų, egzistuoja technologija, keičianti keleivinių traukinų riedmenis, kitam vėžės pločiui. Keleivius reikia tik trumpam, be bagažo, išlaipinti.

[Svecias]

Vakar per Panoramą rodė, tai pagal schemą aiškiai matėsi, kad numatyta atšaka nuo Kauno iki Vilniaus. Idomu, čia už tas pačias lėšas iš ES numatyta ją tiesti ir kada?

[C5]

Manau, kad bus du statybos etapai:
Tarp kitko, nuo senų laikų, egzistuoja technologija, keičianti keleivinių traukinų riedmenis, kitam vėžės pločiui. Keleivius reikia tik trumpam, be bagažo, išlaipinti.

Spėju, tai ir yra atsakymas į mano klausimą. Ačiū

[Aš]

Vakar per Panoramą rodė, tai pagal schemą aiškiai matėsi, kad numatyta atšaka nuo Kauno iki Vilniaus. Idomu, čia už tas pačias lėšas iš ES numatyta ją tiesti ir kada?

O ar neatkreipei dėmesio, nuo Kauno RB ėjo link Panevėžio ar link Šiaulių (turiu omeny europinę dalį)? Gal jau yra kokie nors pirminiai numatymai.

Kad iki Vilniaus bus kada nors atšaka, tai neabejoju, bet nesu girdėjęs konkrečios datos ir to nebus iki 2013, kai planuojama baigti RB projektą Lietuvoje (nežinau visą ar tik pirmą etapą).

[naglisc]

Tai jūs dabar, nusimanantys tame reikale, pasakykit, kas čia per cirkas gaunas? Taip išeina, kad įsėdęs Varšuvoj (Berlyne) tuo pačiu traukiniu į Helsinkį nenuvažiuosi, nes Kaune reiks persėst į rusiškom vėžėm pritaikytą traukinį???
Arba čia visiška nesąmonė, arba čia kažko totaliai nesuprantu...

toks daiktas yra ir Lietuvoje

[Svecias]

O ar neatkreipei dėmesio, nuo Kauno RB ėjo link Panevėžio ar link Šiaulių (turiu omeny europinę dalį)? Gal jau yra kokie nors pirminiai numatymai.

Ten viskas buvo pavazduota daugiau scematiškai. Bendra Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos schema su atšaka į Vilniu, o ar eis per Šiaulius ar per Panevėžį iš matyto vaizdo sunku suprasti

[Rimas_OK]

toks daiktas yra ir Lietuvoje

Čia kaip suprantu pavaizduoats traukinys su pasistumiančiais ratais?

Šiaip tai kiek teko girdėti sovietmečiu, kai žmonės važiuodavo už SSSR ribų, tai būdavo keičiami ratai pakeliant traukinį. Ratai, ar tai visa važiuoklė.

[laSSas_]

Nežinau kokia sistema yra Lietuvoje, bet Baltarusijoje (traukiniai vykstantys iš Rusijos į Europą ir atgal) keičiama būtent pakeliant vagonus ir pakeičiant vėžimėlius (važiuoklę).

Čia gal ir nedaug matosi, bet geresnių filmukų dabar nerandu:

http://www.youtube.com/watch?v=lcIScb7LUpc

[Aš]

Nežinau kokia sistema yra Lietuvoje, bet Baltarusijoje (traukiniai vykstantys iš Rusijos į Europą ir atgal) keičiama būtent pakeliant vagonus ir pakeičiant vėžimėlius (važiuoklę).

O jei atvyksta N vagonų sąstatas, tai jiems visiems turi būti pakeista važiuoklė? Nelabai žinau, kaip tai vyksta. Bet jei yra taip, kaip mąstau, tai turėtų būti ilgas ir nuobodus (ypač keleiviams) darbas.

Štai kaip Rail Baltica projektą pristato Europos sąjunga:

Šiek tiek vaizdų iš Kauno ir Šeštokų, taip pat galimybė susipažinti su Pavel'u Telička, Rail Baltica koordinatoriumi

---
Argumentai, kur turėtų driektis naujoji europinė geležinkelio vėžė (atnaujinta):

Už Panevėžį:

• Kaunas neturi tiesioginės geležinkelio trasos su Panevėžiu ir atvirkščiai (su Šiauliais situacija geresnė)
• Pro Panevėžį driekiasi ViaBaltica
• Tiesiant trasą pro Panevėžį, Kaune ji eitų pro Karmėlavos oro uostą bei Kauno LEZ, kas, mano supratimu, būtų naudinga tiek minėtiems subjektams, tiek visam Kaunui
• Vėžė, tiesiant ją pro Panevėžį, būtų trumpesnė, būtų sutaupyti ~200 milijonų litų (remiuosi Panevėžio miesto atlikta studija, subjektyvumo/objektyvumo klausimą palieku spręsti jums patiems)

Už Šiaulius:

• Šiauliai turi oro uostą, Panevėžys - ne

[laSSas_]

Tiesa, riedmenų keitimo procesas vyksta gan ilgai. Kiekvienas vagonas atkabinamas ir riedemenys keičiami atskirai. Bet su N vagonų susitvarko

O pirmi du argumentai "už Panevėžį", ypač pirmasis gal net labiau už Šiaulių kryptį pasisako mano supratimu.

[naglisc]

prieš keletą metų, kai buvo tiesioginis traukinys Varšuva-Vilnius-Varšuva, stotį, kur yra tas įrenginys, jei neklystu pravažiuodavo per 20 min. per tą laiką budavo dar ir atliktos pasienio ir muitinės procedūros. keleiviams išlipti nereikėdavo.. technologija ten paprasta. traukinį stumia vagonais į priekį, kai pirmasis vagonas pravažiuoja įrenginį prisikabina kitos vėžės lokomotyvas ir pirmyn į finišą

[Aš]

O pirmi du argumentai "už Panevėžį", ypač pirmasis gal net labiau už Šiaulių kryptį pasisako mano supratimu.

Keista logika. Aš su tuo nesutikčiau. Akivaizdu, kad jei su vienu miestu susisikiemas išplėtotas, o su kitu - ne, tai reikia plėstis ten, kur susisiekimas dar išvis neegzistuoja, tam, kad būtų užpildyta esanti spraga.

[AIRzol]

• Pro Panevėžį driekiasi ViaBaltica

Kodėl geriau, kad geležinkelis eis lygiagrečiai su keliu?

[Aš]

Kodėl geriau, kad geležinkelis eis lygiagrečiai su keliu?

Ne Rail Baltica nemaža dalimi bus naudojama krovinių transportui. Ji padės vystyti tokias sritis, kaip logistika. Panevėžys, turėdamas ViaBalticą, turi tam tikrus pradinius krovinių srautus. Todėl Rail Baltica ir ViaBaltica magistralių junginys vienas kitą papildytų, siekiant optimaliausio rezultato juos būtų galima apjungti bendrai panaudai.

[AIRzol]

Heh įdomiai tu mąstai. Paprastai (oro, vandens, žemės) keliai pasiteisina, kai jie kertasi, o ne, kai eina lygiagrečiai. Kam krovinį perkelti pusiaukelyje, jei jis, vienaip ar kitaip, būtų pasiekęs tą patį galutinį tikslą? Šiuo atveju kelias kaip tik praras dalį krovinių ir keleivių dėl geležinkelio.

[Aš]

Heh įdomiai tu mąstai. Paprastai (oro, vandens, žemės) keliai pasiteisina, kai jie kertasi, o ne, kai eina lygiagrečiai. Kam krovinį perkelti pusiaukelyje, jei jis, vienaip ar kitaip, būtų pasiekęs tą patį galutinį tikslą? Šiuo atveju kelias kaip tik praras dalį krovinių ir keleivių dėl geležinkelio.

Bet pagalvok, jei galiotų tik toks veiksnys, kaip kad tu nurodai, kad nereikia greta einančio geležinkelio, tuomet kokia išvis yra Rail Baltica projekto prasmė, žinant, kad jau turime ViaBaltica

Geležinkeliai yra transporto sritis, kuri mažiau teršia aplinką, nuimti dalį srautų nuo ViaBaltica magistralės ir perkelti juos į geležinkelį būtų naudinga. Tai nurodoma ir Europos sąjungos vaizdinėje medžiagoje.

Aš sutinku, jei keliai kirstųsi, tai būtų dar naudingiau. Tačiau lokaliu Lietuvos mastu, Šiaulių ir Panevėžio atžvilgiu, nėra to „kertančiojo“ kelio. Juk Šiaulių atveju jo taip pat nebus. Todėl, kodėl gi tų srautų neperkėlus ten, kur verslui tai bus naudingiau, į geležinkelius ar į kelius, ir neleidus jam pasirinkti

Rail Baltica nebus vietinės reikšmės projektas, kroviniai, kurie bus gabenami Rail Baltica, didele dalimi bus tranzitiniai. Kaip minėjau, nauda mums - logistikos ir kitų su tuo susijusių sričių vystymas. Panevėžyje, turinčiame pradinius tų krovinių srautus ViaBalticos dėka kuriama ir pradinė tam reikalinga infrastruktūra - Panevėžio logistikos parkas, ko nėra Šiauliuose

[AIRzol]

Bet pagalvok, jei galiotų tik toks veiksnys, kaip kad tu nurodai, kad nereikia greta einančio geležinkelio, tuomet kokia išvis yra Rail Baltica projekto prasmė, žinant, kad jau turime ViaBaltica

Nes skiriasi krovinių pervežimo charakteristikos. Traukiniu pigiau vežti daug (lyginint su fūra), neapsimoka vežti mažai. Aš nesakau, kad reikia ar nereikia RailBaltic, tik noriu pasakyti, kad ViaBaltic tai ne argumentas Panevėžio naudai.

[tivoli]

Heh įdomiai tu mąstai. Paprastai (oro, vandens, žemės) keliai pasiteisina, kai jie kertasi, o ne, kai eina lygiagrečiai. Kam krovinį perkelti pusiaukelyje, jei jis, vienaip ar kitaip, būtų pasiekęs tą patį galutinį tikslą? Šiuo atveju kelias kaip tik praras dalį krovinių ir keleivių dėl geležinkelio.

Keletą žymiausių pavyzdžių, kai pagrindinis kelias ir geležinkelis eina greta ir efektyviausias judėjimas vyksta: linija Paris-Lyonaiss-Marseille; Bruxelles - Lille - Paris; Berlin - Hanover - Amsterdam; Hamburg - Hanover -Wurzburg - Nurnberg - Munich; Frankfurt - Stutgart; Kobenhavn - Malmo - Stokholm. Tas pats maršrutas Vilnius - Kaunas. O į ratuotą priemonę riedančią keliu ir lokomotyvą bildančią bėgiais reik žiūrėti ne kaip į konkurentus , bet kaip vartotojui pasirinkimo galimybę - pvz. iš asmeninės patirties pasakysiu: keliauti iš Kobenhavn į Stokholm autobusu, t.y. važiuoti virš 600km. yra žymiai ilgiau laiko reikalaujanti kelionė nei traukiniu, bet užtat ir žymiai pigesnė - išlieka galimybė pasirinkti, tad kaip ir daugelis studentų, aš renkuosi pigesnį autobusinį variantą, o koks verslininkas taupantis laiką važiuos brangesne, bet trumpesnį laiką "suryjančia" transporto priemone. Kaip tik ši konkurencija atveria naujas pasirinkimo galimybes. Tad ko čia piktintis ne matau reikalo.