Rail Baltica I. LT/PL siena - Kaunas

[Svecias]

Latvijos ministras pasirašė memorandumą su Estija dėl „Rail Baltica“ projekto
BNS ir lrytas.lt inf.
2007-07-06 12:53

Latvijos susisiekimo ministras Ainaras Šleseris ketvirtadienį pasirašė taikinamąjį memorandumą su Estija dėl sienos kirtimo punktų ir sienos kirtimo atkarpų nustatymo vykdant „Rail Baltica“ projektą, pranešė BNS ministerijos ryšių su visuomene skyriaus vyresnioji referentė Elina Circienė.

Artimiausiu metu memorandumas bus išsiųstas į Estiją, kad jį pasirašytų ekonomikos ir ryšių ministras Juhanas Partsas.

Latvijos ir Estijos taikinamasis memorandumas numato modernizuoti esamą geležinkelio infrastruktūrą abiejose šalyse, taip pat plėtoti valstybių tarpusavio bendradarbiavimą sienos kirtimo atkarpose. Toliau įgyvendinant projektą „Rail Baltica“ numatoma atlikti išsamesnes jo studijas.

Europinės vėžės „Rail Baltica“ Latvijos ir Estijos sienos kirtimo taškas bus Valka-Valga.

Praėjusią savaitę A.Šleseris tokį susitarimą pasirašė su Lietuvos susisiekimo ministru Algirdu Butkevičiumi.

Rugsėjį Baltijos šalys galėtų pasirašyti bendrą susitarimą trijų šalių susisiekimo ministrų susitikime.

Projektas „Rail Baltica“ numato sujungti greitąja geležinkelio linija Varšuvą, Kauną, Rygą, Taliną ir Helsinkį. Specialistų nuomone, „Rail Baltica“ greitoji linija padės Baltijos šalims efektyviau integruotis į Europą. Baltijos šalyse esamas geležinkelio tinklas techniškai nesuderinamas su Lenkijos ir Vokietijos geležinkelio tinklais dėl skirtingo vėžės pločio.

„Rail Baltica“ projektas įtrauktas į svarbiausių ES projektų sąrašą.

[Aš]

Rail Baltica koordinatorius pripažino Lietuvos pažangą

„Manau, kad šį projektą reikia kuo greičiau vykdyti, diskusijų metas baigėsi“, - pabrėžė Lietuvos susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius pokalbyje su Rail Baltica koordinatoriumi Pavelu Telička.

Ministras teigė, kad Lietuva pateiks Europos Komisijai dvi paraiškas šio projekto darbams finansuoti iš TNT fondų. Viena jų skirta atlikti studijoms (preliminari jos vertė – 27 mln. eurų) , o kita – darbams sienų kirtimo atkarpose vykdyti (preliminari vertė sudarytų 212 mln. eurų).

O man tas A. Butkevičius ima visai patikt. Nesupraskit klaidingai

[Vidma]

Pajudėjo geležinkelio „Rail Baltica“ kūrimo darbai

Atnaujinta 23.30,
Aurelija Malakauskaitė, www.lrt.lt
2007 liepos mėn. 10 d. 15:19
http://www.delfi.lt/news/economy/aut...hp?id=13748157

Projekto „Rail Baltica“ koordinatorius neabejoja, kad apie dešimtmetį aptarinėjama geležinkelio trasa tampa realybe. Po 6 metų visi traukiniai per Lietuvos teritoriją esą važiuos ne mažesniu kaip 120 kilometrų per valandą greičiu, informuoja LTV „Panorama“.

Su Lenkija Lietuva jau sutarusi, kad sieną „Rail Baltica“ kirs ties Mockava-Trakiške, su Latvija – kad sienos kirtimo taškas bus ties Joniškiu-Meitene.

Dabar Lietuva galės pradėti naudoti jau anksčiau „Rail Baltica“ projektui užsitikrintus Europos Sąjungos pinigus: šį mėnesį ketinama skelbti pirmojo etapo – europinės vėžės nuo Lenkijos sienos iki Marijampolės – projektavimo darbų konkursą.

„Pirmąkart per projekto koordinavimo metus čia, Vilniuje, aš galiu pasakyti, kad „Rail Baltica“ yra realybė. Šiandien sutarėme: per naują finansavimo etapą – iki 2013 metų – turėtume pasiekti, kad visi traukiniai „Rail Baltica“ trasa važiuotų ne mažesniu kaip 120 kilometrų per valandą greičiu“, – LTV „Panoramai“ sakė „Rail Baltica“ projekto koordinatorius Pavelas Telička.

Tokį greitį savo teritorijoje Lietuva žada pasiekti nutiesusi europinės vėžės geležinkelį nuo Lenkijos sienos iki Kauno, o likusioje atkarpoje iki Latvijos sienos – modernizavusi rusišką vėžę.

„Tas variantas – esamos linijos modernizavimas, bus tol, kol bus pilnai pastatyta europinė vėžė Helsinkis-Varšuva, kad būtų galima krovinius pritraukti ir pasiruošti infrastruktūrą, terminalus ir t. t.“, – sakė bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ „Rail Baltica“ projekto centro direktorius Gediminas Tuganauskas.

Pasak specialisto, Lietuva renkasi variantą, leidžiantį brangų ir ilgai truksiantį projektą išskirstyti į atskirus etapus.

Darbams iki 2013 m. finansuoti Lietuva iš ES norėtų beveik 250 mln. eurų. Projekto koordinatorius, sakydamas, kad ES biudžetas turi ribas, Lietuvai pataria ieškotis ir privačių investuotojų, ir kitų finansavimo šaltinių.

LRT

[tricky_kid]

Is pradziu sis projektas teike daug optimizmo, bet kuo tuoliau tuo labiau pradeda panaseti i eilini lietuviska viesaji pirkima, kurio esme manau visi gerai suprantame: pigu - perku. Bet pigu nereiskia, kad gerai.

Taigi pradzioje buvo snekos apie greita gelezinkelio linija, kuri kirstu Lietuva trumpiausiu keliu, taciau kuo toliau tuo taupymas pradedo imti visru ir rezultatus matome anksciau pateiktame zemelapyje, kuriame gelezinkelis eina senaja jau esama veze link Siauliu per visokias pervazas, kaimelius ir tt ... tai apie koki greitaji susiekima kalbame ? Kaip jie isivaizduoja paleisti greituosius traukinius, kai ant begiu visokios bobutes voliosis ar uzsisvajoje zmones vainesis per pervazas ? o dar tas intensyvus kroviniu traukiniu eismas ?

Tokiomis salygomis projektas labiau primins pinigu metima i bala ...


Beje dar toks pasvarstymas ... jeigu RailBaltika tiestu per Panevezi ir kartu su keleiviniais kombinuotu ir greituju krovininiu traukiniu eisma ... Siuo metu Sveicarija riboja tranzitiniu kroviniu pervezimus sunkvezimiais per saly ir pacius sunkvezimius perveza specialiuose traukiniuose ... manau sita ideja galetu pritaikyti ir RailBaltikos projektuose, nes sunkvezimiu eismas keliuose tikrai intensyvus. Aisku tai butu realu jei pats pervezimas kainuotu panasiai kaip vaziavimas keliais.

Manau galetu tiesti ir nauja gelezinkeli greitaji is Vln i Klp ir i ji perkelti dali sunkvezimiu nuo autostrados ... idomu kiek kainuoja valstybei provezu tvarkymas ?

[Rimas_OK]

Gal ir ne taip supratau, bet panašu, kad čia tik pradžioje bus perdirbta senoji atkarpa:
„Tas variantas – esamos linijos modernizavimas, bus tol, kol bus pilnai pastatyta europinė vėžė Helsinkis-Varšuva, kad būtų galima krovinius pritraukti ir pasiruošti infrastruktūrą, terminalus ir t. t.“

tai būtų galima suprast, kad jau veikiant šitam laikinam sprendimui bus statomas naujas geležinkelis nuo Kauno link Latvijos? Nors, jei terminalai bus statomi prie senojo geležinkelio, tai kaži ar po to jį statys kitur

[Aš]

Taigi pradzioje buvo snekos apie greita gelezinkelio linija, kuri kirstu Lietuva trumpiausiu keliu, taciau kuo toliau tuo taupymas pradedo imti visru ir rezultatus matome anksciau pateiktame zemelapyje, kuriame gelezinkelis eina senaja jau esama veze link Siauliu per visokias pervazas, kaimelius ir tt ... tai apie koki greitaji susiekima kalbame ? Kaip jie isivaizduoja paleisti greituosius traukinius, kai ant begiu visokios bobutes voliosis ar uzsisvajoje zmones vainesis per pervazas ? o dar tas intensyvus kroviniu traukiniu eismas ?

Tokiomis salygomis projektas labiau primins pinigu metima i bala ...

Aiškinu: ta vingiuojanti juoda (žemėlapyje) linija - tai pirmasis etapas. Šiame etape bus atnaujinta esama infrastruktūra, sudarytos galimybės traukiniams judėti 120 km/h. Kitame etape bus tiesiama nauja europinio tipo vėžė (vienas iš dviejų raudonai pažymėtų variantų). Jos greitis turėtų siekti apie 160 km/h, berods.

tai būtų galima suprast, kad jau veikiant šitam laikinam sprendimui bus statomas naujas geležinkelis nuo Kauno link Latvijos?

Vualia

Manau galetu tiesti ir nauja gelezinkeli greitaji is Vln i Klp ir i ji perkelti dali sunkvezimiu nuo autostrados ... idomu kiek kainuoja valstybei provezu tvarkymas ?

Aš neabejoju, kad norint visiškai išnaudoti RailBaltica magistralės galimybes, prie jos per Kauną bus prijungti ir Klaipėda bei Vilnius. Tik žinant, kad šių darbų sąmata bus milijardų eilės, kad tai bus jau mūsų šalies vidaus reikalas, o ne Europos regiono, kaip yra šiuo atveju, tiesiant RailBaltica (tai reiškia, kad nebus taip dosniai dalijami ES pinigai arba bent jau teks, tikėtina, ilgiau laukti), tai prognozuočiau, kad tai bus dar labai negreitai.

---

Vokietija gali prisidėti prie "Rail Baltica" projekto

[Vidma]

Aš pilnai pateisinu tuos kurie kartais išreiškia čia savo nuomonę šiaip iš noro pabendrauti, todėl nieko baisaus kad kartais visai ne į tėmą, nes reikia savo reitingą pakelti.

Bet kai ministrai pradeda ne į tėmą, jau darosi labiau panašu į tas blondines ... iš TV.

Vokietija gali prisidėti prie "Rail Baltica" projekto

Panašu kad kažkam nežinant Vokietija jau seniai prie šio projekto prisidėjusi

Project description
The Trans-European railway Rail Baltica, linking Helsinki – Tallinn – Riga – Kaunas – Warsaw and continuing on to Berlin, is to be developed within the territories of the co-operating EU Member States. ...........

...... ir labai panašu kad pažengusi kurkas toliau negu bet kuri kita valstybė ketinanti dalyvauti šiame projekte. Panašu kad ir Lenkija labiau suinteresuota atkarpa "Berlinas-Varšuva", negu tolimesne projekto dalimi dėl kurios pas mus taip verda diskusijos.

Three new researches are finished
Part of the work to be realised within the framework of the Work Package III Development of a Joint approach for Case Study development and Evaluation has been realised in INTERREG IIIB RAIL BALTICA project - "Studies of the border-zone and cross-border infrastructure planning in the area of the German-Polish border in the sphere of the traffic corridor of Rail Baltica" prepared and ordered by German project partners are available. ..........

..... Full content of the document you can find here.

...The main goal of study “Freight Villages in Brandenburg and Berlin – Transport and logistical starting point of the railway link to the Baltic States, potentials and requirements” is research on the possibilities to create or develop existing traffic system for connection of inland and Baltic Sea’s ports and other places. The document deals with freight villages – tasks of logistics, transport corridors, significant of logistics for the German economy etc., description of logistics Region Berlin – Brandenburg, view about freight villages along the Rail Baltica as well as summary of research and recommendations. ............

Full content of the document you can find here.

....The document “Studies of the border – zone and cross – border infrastructure planning in the area of the German – Polish border in the sphere of the traffic corridor of Rail Baltica” is dedicated to
- drawing up of a compressed overview of the activities in progress and planned on both sides of the border in the infrastructure area of all transport carriers,
- drawing up of recommended actions for the further procedure in the cross – border cooperation,
- determination of the relevant contacts for the infrastructure projects – insofar as possible within the framework of the studies, ........

Full content of the document you can find here.

[Kosovo]

Čia tau daug atsakymų pateiks liniuotė ir žemėlapis su pažymėtu masteliu. Manau, reikalingų investicijų skirtumas būtų dešimtženklis (litais). O taip pat reikia atsižvelgti į Lietuvos regionų politiką, logistika koncentruojama Kaune ir turi geras perspektyvas dėka pagrindinio, kol kas tik krovinių, oro uosto, transporto koridorių (IXB ir ViaBaltica), Nemuno suteikiamos galimybės upinei laivybai ir t.t.. Beje, prie mūsų logistikos galimybių itin žymiai gali prisidėti Klaipėdos TEU srautas Na, žodžiu.


Abiejų variantų, magistralei einant per Šiaulius ar Panevėžį, atstumai nebus labai skirtingi. Kadangi atstumų skirtumas nežymus, tai galima remtis kitais dalykais:

Už Panevėžį:

• Kaunas neturi tiesioginės geležinkelio trasos su Panevėžiu ir atvirkščiai (su Šiauliais situacija geresnė)
• Per Panevėžį eina ViaBaltica
• Tiesiant trasą per Panevėžį, Kaune ji eitų pro Karmėlavos oro uostą bei Kauno LEZ, kas, mano supratimu, būtų naudinga tiek minėtiems subjektams, tiek visam Kaunui

Už Šiaulius:

• Šiauliai turi oro uostą, Panevėžys - ne
• Šiauliai turi LEZ, Panevėžys - ne

Šiaulių LEZ

Šiaulių laisvoji ekonominė zona (450 ha) buvo įsteigta 1996 m. liepą, priėmus Lietuvos Respublikos Šiaulių laisvosios ekonominės zonos įstatymą (Žin., 1996, Nr. 67-1596).

Lietuvos Respublikos Seime priimtu Lietuvos Respublikos Šiaulių laisvosios ekonominės zonos likvidavimo įstatymu(Žin., 2002, Nr. 56-2227) ši zona likviduojama.

[Aš]

Lietuvos Respublikos Seime priimtu Lietuvos Respublikos Šiaulių laisvosios ekonominės zonos likvidavimo įstatymu(Žin., 2002, Nr. 56-2227) ši zona likviduojama.

Kadangi nesu tiesiogiai susijęs su tokiais objektais ir mano informacijos šaltiniai yra bendriniai, tai ir pateikiau tai, kas juose buvo nurodoma. Informacija apie Lietuvos LEZ buvo paimta iš „Vikipedijos“ Na, tokiu atveju Panevėžys, už kurį aš laiduoju, turėtų dar didesnę persvarą

Gal čia netinkama tema, bet kodėl Šiaulių LEZ buvo nuspręsta likviduoti?

[Mantas]

Simbolinė "Rail Baltica" pradžia
http://vz.lt/Default.aspx?ArticleID=...3-96571933d1bc

"Ši mėnesį turime skelbti tarptautinį konkursą priešprojektiniams ir projektavimo darbams. Ar iki 2013 m. turėsime visą "Rail Baltica" (RB) geležinkelį Lietuvoje, dar negaliu pasakyti. Tačiau dalis tikrai turėtų būti. (..)"

"Pirmą kartą nuo savo paskyrimo prieš dvejus metus galiu užtikrintai pasakyti, kad RB projektas bus įgyvendintas. Visos šalys - Lenkija, Lietuva, Latvija ir Estija - tvirtai pasižadėjo atlikti viską, kas būtina, ir skirti reikiamų lėšų. Iki 2013 m. Lietuvos teritorija riedmenys važiuos 120 km/val. greičiu"

Pasak p. Butkevičiaus, šiuo metu sutariama, kad europinė vėžė būtų pritaikyta vežti kroviniams 160 km/val., o keleiviams - 200 km/val. greičiu, o rusiška vėžė modernizuojama visa iki tokio lygio, kad ja būtų galima važiuoti 120 km/val. greičiu. Vėliau bus vertinama, kiek tai ekonomiškai naudinga, ir bus sprendžiama, ar tikslinga toliau gerinti geležinkelį. Ponas Telička užsimena, kad po 2013 m. geležinkelio linija gali būti tobulinama, kad ja riedėtų greitaeigiai traukiniai.

Kažkaip miglotai su tais greičiais.

[Aš]

Kažkaip miglotai su tais greičiais.

Iki Kauno kroviniai važiuos 160 km/h, keleiviai - 200 km/h. Nuo Kauno iki LT/LV sienos bus atnaujinta rusiška vėžė ir ten greitis sieks 120 km/h (gal kažkiek skirsis kroviniams ir keleiviams, nežinau). Vėliau, nutiesus europinę vėžę ir šiame ruože, greitis juo, neabejoju, viršys rusiškosios vėžės greitį. Arba bus kaip iki Kauno, arba kokie 160 km/h maksimaliai.

Tai:

Ponas Telička užsimena, kad po 2013 m. geležinkelio linija gali būti tobulinama, kad ja riedėtų greitaeigiai traukiniai.

nuteikia optimistiškai.

[Mantas]

Gal kiek ir aiškiau, dėkui

[laSSas_]

Kiek keista, kad 1520 mm vežę rekonstruos iki 120 km/h, nes jos projektinis greičio limitas yra 160 km/h.

[naglisc]

projektinis greičio limitas

kas tai yra?

[Aš]

kas tai yra?

Remdamasis vien logika, manau, kad tai yra maksimalus įmanomas traukinių greitis toje vėžėje, numatytas ją projektuojant. Jei vis dėl to klystu, tegul mane pataiso.

Kiek keista, kad 1520 mm vežę rekonstruos iki 120 km/h, nes jos projektinis greičio limitas yra 160 km/h.

Jei yra taip, kaip sakai, tai nežinia, galbūt geresniai rekonstrukcijai reikia daugiau lėšų (tiek daugiau, kiek jau nebegalime sau leisti).

[naglisc]

Remdamasis vien logika, manau, kad tai yra maksimalus įmanomas traukinių greitis toje vėžėje, numatytas ją projektuojant. Jei vis dėl to klystu, tegul mane pataiso.
.

na ta patį ir aš pagalvojau, bet ....

yra tokis dalykas kaip "tilting train", tai keleiviniai traukiniai su specialia važiuokle, kuri leidžia važiuoti mažo spindulio kreivėmis, kurios paprastai ir riboja greitį, dideliu greičiu. tokie traukiniai gan populiarūs kalnuotose vietovėse, o ir šiaip ten kur nori apseiti be didesnių investicijų į infrastruktūra. pvz Virgin train, suomiški greitieji (200 km/h), itališki.

jei googlinsit tai galit ieškoti ir pagal frazes "pendolino" ar "tilting train"

P.S. taip kad 160km/h suprojektuotu keliu gali lėkti traukinys ir didesniu greičui.

[Eimantas]

Remdamasis vien logika, manau, kad tai yra maksimalus įmanomas traukinių greitis toje vėžėje, numatytas ją projektuojant. Jei vis dėl to klystu, tegul mane pataiso.

ER200 (ЭР200) tarp Piterio ir Maskvos 200km/h važiuoja.


http://www.parovoz.com/newgallery/in...AUTHOR=&MONTH=

[Aš]

/\ tai juk projektinis greitis ne nuo vėžės tipo priklauso. Ne vien nuo jos, aš taip manau Gal rusų vėžė tokia pati, bet tai nereiškia, kad jos kokybė vienoda ir t.t.

[Eimantas]

Aš galvojau, kad vėžės plotį turėjai galvoje

[naglisc]

/\ tai juk projektinis greitis ne nuo vėžės tipo priklauso. Ne vien nuo jos, aš taip manau Gal rusų vėžė tokia pati, bet tai nereiškia, kad jos kokybė vienoda ir t.t.

rusų vėžė, pagal savo charakteristikas yra netgi geresnė už europinę, dėl vienos paprastos priežasties - ji platesnė.

kokybė manyčiau yra kitas klausimas ir jos negalima kergti su vėžės charakteristikom. kokybė priklauso nuo žmogaus. dar kitas klausimas būtų technologijos, čia manau jau rasime skirtumų. tačiau vėl gi galutinis rezultatas priklauso nuo žmogaus. vienas su pasenusiom ir primityviom sugeba pasiekti aukščiausius rezultatus, o kitam ir superduper technika nepadeda.