Rail Baltica I. LT/PL siena - Kaunas

[Svecias]

gal truputi ne i tema bet, geros naujienos (deja tik ne mums)




Inauguration of the TGV Est high-speed line: high-speed rail link launched between Paris and Bratislava

[/url]

Dėkui už naujienas, čia turbūt apie prancūzus?

[naglisc]

dar naujienu

[Aš]

/\ pasirašėm tokį memorandumą su Lenkija, na, o dabar:

Lietuva ir Latvija pasirašė memorandumą dėl „Rail Baltica“ sienos kirtimo taško

Birželio 27 d. Rygoje susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius ir Latvijos susisiekimo ministras Ainaras Šlesers pasirašė memorandumą dėl sienos kirtimo taško bei pasienio atkarpos nustatymo įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą.

Ministrai susitarė, kad pirmajame projekto Rail Baltica įgyvendinimo etape bus modernizuojama esama infrastruktūra atkarpoje Kaunas – Ryga. Tolesniam projekto įgyvendinimui numatoma atlikti išsamesnes studijas dėl europinės vėžės geležinkelio.

Dvišaliame memorandume numatyta, kad „Rail Baltica“ kirs Lietuvos – Latvijos sieną esamos geležinkelio linijos susikirtimo vietoje su Valstybės siena geležinkelio atkarpoje Joniškis (iš Lietuvos pusės) - Meitene (iš Latvijos pusės).

Memorandume taip pat nustatyta „Rail Baltica“ pasienio atkarpa, kuri bus nuo Šiaulių (Lietuvos Respublika ) iki Jelgavos (Latvijos Respublika ).

Pasirašiusios šį memorandumą, šalys kreipsis dėl lėšų skyrimo iš ES TEN-T fondo 2007 – 2013 m . finansiniam laikotarpiui „Rail Baltica“ projekto pirmojo etapo darbams finansuoti.

Lietuva ir Latvija memorandumu taip pat sutarė kartu toliau dirbti harmonizuojant visus „Rail Baltica“ techninius bei veiklos parametrus. Latvijos pusė tokį pat dvišalį memorandumą dėl geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ sienos kirtimo taško numato pasirašyti ir su Estija.

„Šio memorandumo pasirašymas – labai svarbus žingsnis įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą. Esame dėkingi Latvijos pusei už konstruktyvų darbą“,- pažymėjo Lietuvos susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius. Pasak ministro, Europos Parlamento Transporto komitetas tarp šešių reikalingiausių Europai transporto projektų yra įvardinęs ir geležinkelio „Rail Baltica“ projektą, o tai įpareigoja mus dar aktyviau dirbti jį įgyvendinant. Jis taip pat pažymėjo, kad diskusijose dar reikės suderinti bendrus veiksmus, geležinkelio techninius parametrus, įgyvendinimo terminus, aptarti keitimosi informacija ir projekto viešinimo procedūras.

Lietuvos ir Latvijos susisiekimo ministrų susitikime aptarti kiti su projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimu susiję klausimai, taip pat Latvijos – Rusijos sienos kirtimo problemos kelių transporte. Vizito metu ministras A. Butkevičius apžiūrėjo Rygos tarptautinį oro uostą.

Nors ir lėtai, bet, vis dėl to, judama pirmyn. Pasirodo, Šiaulių ir Panevėžio dilema buvo išspręsta Šiaulių naudai

[Garnett]

Siauliai always Wins! labai dziugu, kad eis per Siaulius. Su Saulenu reiks padaryt zebenksties alaus

[Aš]

Pasirodo, Šiaulių ir Panevėžio dilema buvo išspręsta Šiaulių naudai

Vis dėl to, tai dar nėra galutinai nuspręsta:

„Rail Baltica“ dar neprasilenkė su Panevėžiu

Svarstomos dvi pagrindinės trasos, kuriomis „Rail Baltica“ kirstų mūsų šalį: Kaunas-Gaižiūnai-Radviliškis-Šiauliai-Joniškis-Ryga arba Kaunas-Karmėlava-Panevėžys-Joniškis-Ryga.

Man, kaip kauniečiui, atmetant visus „Šiauliai prieš Panevėžį“ dalykus, labiau priimtinas antras variantas. Beje, kaip galima matyt naudojantis žemėlapiu, jis būtų tiesesnis, tuo pačiu ir greitesnis bei naudingesnis tranzito atžvilgiu.

[Gator]

Tuo labiau karmelavoj juk oro uostas yra

[Aš]

/\ tai ir buvo vienas iš aspektų kodėl rinkausi vėžę pro Karmėlavą. Manau, kad tai būtų naudinga ne tik pagrindiniam krovinių (ateityje ir ne vien jų) oro uostui Lietuvoje, bet ir Kauno LEZ, kuri taip pat yra šalia Karmėlavos

Tad nepykit šiauliečiai, aš palaikysiu idėją „RailBaltica“ magistralę tiesti pro Panevėžį

[Vidma]

dalis panevėžiečių nusivylė. Informacija iš esmės skelbė, kad europinis geležinkelis kirs ne Panevėžį, o Šiaulius. Daugeliui pasirodė, kad kova dėl ekonominės krašto gerovės galutinai pralošta kaimynui.

Tačiau transporto specialistai teigia, kad tikrosios dviejų apskričių varžytuvės dėl europinių vėžių greitojo geležinkelio „Rail Baltica“ dar tik įsibėgėja.

„Rail Baltica“ – bet kita„
Panevėžys nepralošė Šiauliams, nes toji kova apie, kurią tiek daug buvo rašyta, iš esmės nė neprasidėjo. Susisiekimo ministrai pasirašė sutartį, kuri nėra susijusi su „Rail Baltica“ greituoju traukiniu, – „Verslo vartams“ sakė Transporto ir kelių tyrimo instituto Eismo inžinerijos skyriaus viršininkas Arvydas Domatas. – Minėtas susitarimas reiškia, kad bus modernizuojamos esamos vėžės – jos liks rusiško pločio ir jomis bus galima važiuoti nuolatiniu 120 kilometrų per valandą greičiu“.

Greitaeigis traukinys važiuotų vidutiniu180 kilometrų per valandą greičiu. Svarstomos dvi pagrindinės trasos, kuriomis „Rail Baltica“ kirstų mūsų šalį: Kaunas-Gaižiūnai-Radviliškis-Šiauliai-Joniškis-Ryga arba Kaunas-Karmėlava-Panevėžys-Joniškis-Ryga.

Kažkur spaudoje rašė kad Latviai prisidės, jei „Rail Baltica“ traukinių greitis bus nemažesnis nei 200-220 km/h, jie išvis būtų labiau suinteresuoti jei tai būtų 250-300 km/h. Kitaip tai tik pinigų švaistymas ir projektas nebevertas „Rail Baltica“ vardo.

[c2h5oh]

Panevėžys nepralošė Šiauliams, nes toji kova apie, kurią tiek daug buvo rašyta, iš esmės nė neprasidėjo. Susisiekimo ministrai pasirašė sutartį, kuri nėra susijusi su „Rail Baltica“ greituoju traukiniu, – „Verslo vartams“ sakė Transporto ir kelių tyrimo instituto Eismo inžinerijos skyriaus viršininkas Arvydas Domatas. – Minėtas susitarimas reiškia, kad bus modernizuojamos esamos vėžės – jos liks rusiško pločio ir jomis bus galima važiuoti nuolatiniu 120 kilometrų per valandą greičiu“. .

Taigi pacituotasis straipsnis apie pasirašytą susitarimą rašo priešingai. Juk "rail baltica" iki šiol buvo vadinamas europinės vėžės projektas. Ir iš straipsnio išplaukia, kad jeigu kada nors europinę vėžę bus sugalvota tęsti nuo Kauno link Latvijos - ji eis pri Šiaulius.

Ar ne taip?

[Aš]

/\

Ministrai susitarė, kad pirmajame projekto Rail Baltica įgyvendinimo etape bus modernizuojama esama infrastruktūra atkarpoje Kaunas – Ryga. Tolesniam projekto įgyvendinimui numatoma atlikti išsamesnes studijas dėl europinės vėžės geležinkelio.

Suskaidau: „pirmame etape“ - „esama infrastruktūra“, „tolesniam įgvendinimui“ - „europinės vėžės“.

Priimtas sprendimas dėl pirmo etapo. Taigi, bus modernizuojama esama geležinkelio infrastruktūra, kuri eina pro Šiaulius. Kaip suprantu, vėliau bus tiesiama europinė vėžė, o konkrečiai pro kur nuspręsta nėra. Tai gana gerai iliustruoja šis paveiksliukas:

Juoda - pirmasis etapas, o kaip matai, vėliau europinei vėžei yra du variantai (bus įgyvendintas tik vienas).
http://foto.terpe.lt/inkelti/20070110/z2.JPG
/\ geležinkelio linijo greičių žymėjime yra klaidų, iki Kauno greitis turėtų siekti 200 km/h, už Kauno - 160 km/h (atrodo). Taip pat ten pažymėta, kad naujoji trasa būtų rusiškojo tipo, tai netiesa, ji būtų europinio tipo. Rusiškojo tipo trasa, kuri pažymėta juoda punktyrine linija, būtų tik atnaujinama iki 120 km/h.

Išvis, arba šis žemėlapis moraliai pasenęs, arba mūsų žiniasklaida kliedi. Gali pagal žemėlapį galimus trasų variantus nusistatyti pats:

Svarstomos dvi pagrindinės trasos, kuriomis „Rail Baltica“ kirstų mūsų šalį: Kaunas-Gaižiūnai-Radviliškis-Šiauliai-Joniškis-Ryga arba Kaunas-Karmėlava-Panevėžys-Joniškis-Ryga.

Taisymas:
Na, bus painiava, bet ką padarysi

Į šveisiai žalias linijas nekreipkit dėmesio. Raudona linija(os) - du galimi naujos europinės vėžės variantai:


Jei neklystu, iš Kauno į Panevėžį dabar nėra tiesioginės trasos. Tai būtų dar vienas aspektas kodėl būtų naudinga ją tiesti pro Panevėžį.

Kaip matom, kas jau kas, bet Joniškis gali būt ramus

[Hazard]

Man kažkaip keista kodėl nedaro Vilnius-Panevėžys ir Latvija (geriausias susisiekimas su sostine) arba jei neišeina normaliausiai atrodo Kaunas-Panevėžys, nes Šiauliai kažkaip biški į šoną nukrypęs

[Aš]

Man kažkaip keista kodėl nedaro Vilnius-Panevėžys ir Latvija (geriausias susisiekimas su sostine) <...>

Čia tau daug atsakymų pateiks liniuotė ir žemėlapis su pažymėtu masteliu. Manau, reikalingų investicijų skirtumas būtų dešimtženklis (litais). O taip pat reikia atsižvelgti į Lietuvos regionų politiką, logistika koncentruojama Kaune ir turi geras perspektyvas dėka pagrindinio, kol kas tik krovinių, oro uosto, transporto koridorių (IXB ir ViaBaltica), Nemuno suteikiamos galimybės upinei laivybai ir t.t.. Beje, prie mūsų logistikos galimybių itin žymiai gali prisidėti Klaipėdos TEU srautas Na, žodžiu.

Argumentai, kur turėtų driektis naujoji europinė geležinkelio vėžė:

Už Panevėžį:

• Kaunas neturi tiesioginės geležinkelio trasos su Panevėžiu ir atvirkščiai (su Šiauliais situacija geresnė)
• Per Panevėžį eina ViaBaltica
• Tiesiant trasą per Panevėžį, Kaune ji eitų pro Karmėlavos oro uostą bei Kauno LEZ, kas, mano supratimu, būtų naudinga tiek minėtiems subjektams, tiek visam Kaunui
• Vėžė, tiesiant ją per Panevėžį, būtų trumpesnė, būtų sutaupyti ~200 milijonai litų

Už Šiaulius:

• Šiauliai turi oro uostą, Panevėžys - ne

[dts]

Aš už Panevėžį nors aišku tai subjektyvi nuomonė..

[Vidma]

Jei kas nors kiek bandė sekti "Rail Baltica" sprendimų eigą, arba panaršyti po kitų valstybių puslapius, turėjo pastebėti, kad visos suinteresuotos šalys kalba apie greitojo susisiekimo bei krovinių gabenimo galimybę. Lenkai užsimena apie galimybę turėti trasą 250-320 km/h, latviai - 250-300 km/h, estai - irgi kalba tik apie 250km/h, Sank-Peterbugas ir pageidauja kad 250km/h trasa būtų pratesta iki jų ir tik paskutiniu momentu atsiranda dar ir Helsinkio variantas.

Nors lietuviai ir šaukia kad jie labiausiai suinteresuoti šiuo projektu, bet labiau panašu kad tai ir yra didžiausias stabdis viso projekto. Nes kai prasideda kalbos kaip čia sutaupius nors vieną centą, ir gal lietuviams užteks ir 160 km/h, pasidaro nebeidomus šis projektas aplamai, nesvarbu kad ir europinio standarto geležinkelis.

O kas liečia greituminės trasos tiesimą, tai visur kolkas eina kalba tik nauju maršrutu, nes tada gali iš pagrindų trasą paruošti pagal naujus reikalavimu, gi modernizuojant seną tektų stabdyti eismą keliems metams, o tai jau didžiuliai nuostoliai dabartiniam krovinių srautui ir ne tik Lietuvoje. Tuo pačiu būtų pažeista vietinių krovinių srautų schema. Atliekant tai etapais, eismas vistiek būtų galimas tik užbaigus visą atkarpą, o pasekmės būtų tokios kad užbaigus, tektų išnuojo renuovuoti pirmų etapų darbus, aišku tai gautusi darbas be pabaigos, bet nors tada tikrai darbo nepritruktų.

Šiaip tai labai juokingai ir atrodytų statant liniją su perspektyva bent jau kokių 30 m į ateitį, statyti ją vežlio greitumo. Taip kad tai ir yra vienas iš optimaliausių variantų esamą seną liniją tik modernizuoti ir pagrinde paliekant vietiniams pervežimams bei nesumerkiant didelių investicijų, o toliau svajoti apie tikrai perspektivų "Rail Baltica" projektą su 250-320 km/h greičiais.

[Aš]

Jei kas nors kiek bandė sekti "Rail Baltica" sprendimų eigą, arba panaršyti po kitų valstybių puslapius, turėjo pastebėti, kad visos suinteresuotos šalys kalba apie greitojo susisiekimo bei krovinių gabenimo galimybę. Lenkai užsimena apie galimybę turėti trasą 250-320 km/h, latviai - 250-300 km/h, estai - irgi kalba tik apie 250km/h, Sank-Peterbugas ir pageidauja kad 250km/h trasa būtų pratesta iki jų ir tik paskutiniu momentu atsiranda dar ir Helsinkio variantas.

Gal galėtum man pateikti tų „kalbų“ pavyzdžių? Kokią nors nuorodą ar panašiai. Skaitau šiandieninį (atrodo) estų straipsnį apie RailBaltica projektą (parašytas estiškai) ir ten matau tik
„120 km/h“ bei „160 km/h“

Mano norai irgi būtų visai kitokie, bet galim sau leist tai, ką galim

[Vidma]

Geležinkelį „Rail Baltica“ tiesti pro Panevėžį būtų pigiau
http://www.pava.lt/ava/content/news....lt&categoryId=

Panevėžio apskrities viršininko administracijos užsakymu jau parengta studija „Greitojo geležinkelio „Rail-Baltica“ alternatyvų analizė Šiaurinėje Lietuvos dalyje“. Studiją atlikusių specialistų išvadomis, planuojamo europinio geležinkelio trasa pro Panevėžį būtų trumpesnė ir pigesnė palyginti su trasa Šiaulių kryptimi.

Studiją atliko valstybinės įmonės „Transporto ir kelių tyrimo institutas“ Eismo inžinerijos skyrius.

Šios studijos tikslas buvo išanalizuoti visas geležinkelio „Rail Baltica“ tiesimo linijos pro Panevėžį aplinkybes.

Pirmuoju projekto „Rail-Baltica“ įgyvendinimo etapu bus iš dalies rekonstruota senoji geležinkelio vėžė, einanti per Šiaulius. Tolesniam projekto įgyvendinimui numatoma atlikti išsamesnes studijas dėl europinės vėžės geležinkelio.

Studiją „Greitojo geležinkelio „Rail-Baltica“ alternatyvų analizė Šiaurinėje Lietuvos dalyje“ atlikusių specialistų išvadomis, planuojamo naujo geležinkelio trasa pro Panevėžį būtų 25 kilometrais trumpesnė ir apie 200 milijonų eurų pigesnė palyginti su trasa Šiaulių kryptimi.

Transporto ir kelių tyrimo instituto specialistai su atlikta studija supažindino Panevėžio apskrities viršininkę Gema Umbrasienę, Regioninės plėtros departamento specialistus bei Panevėžio miesto vicemerą Povilą Vadopolą.

Viešai ši studija bus pristatyta Panevėžio apskrities viršininko administracijoje rugsėjo mėnesį.

2007-06-27
Naujieną parengė: Daiva Skirkevičienė, vyr. specialistė ryšiams su visuomene

[Eimantas]

Tuoj Šiauliai savo studiją pasirengs, turbūt irgi pigesnis variantas būtų...

[somis]

Žo. laimės tie, kurie geriau su Vilniuje esančia valdžia sutars

[Gator]

O Kauno kokia pozicija? Juk pro oro uosta einanti veze butu kur kas prasmingesne ir logiskesne

[Aš]

/\ oficialios šiuo klausimu turbūt nėra. Bet galim sukurt neoficialią ir paskatinti oficialią