Nemanau. Išanalizavo detaliau situaciją ir tikrai nevažiuos. Nes nebus keleivių tokiai ilgai kelionei.
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Rail Baltica I. LT/PL siena - Kaunas
Collapse
X
-
Parašė Konstantin Rodyti pranešimąGal kas turit kokių žinių apie Gepard'ą? Lyg ir buvo planuota rugpjūtį daryt testinį važiavimą...
Comment
-
Kauną pasiekė ypatingas krovinys: europine geležinkelio vėže atgabenta 220 naujų „Škoda“ automobilių
Paslaugų spektrą ir tarptautinių pervežimų į Vakarus apimtis plečianti LTG grupės bendrovė „LTG Cargo“ atliko pirmąjį lengvųjų automobilių pervežimą vien europine vėže iš Čekijos į Palemoną: 22 automobilinių vagonų traukiniu į Lietuvą atgabenta 220 naujų „Škoda“ lengvųjų automobilių, skirtų Baltijos šalių rinkai.
https://ltg.lt/naujienos/2024/kauna-...a-automobiliu/
daugiau foto:
https://www.facebook.com/LTGLietuvosgelezinkeliai/posts/1038021364789293?ref=embed_post
Paskutinis taisė LinS; 2024.11.05, 15:57.
- 21 patinka
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimą
Tai kad Lietuva jau ištaškė 360mln (2015 pinigais, dabar būtų gerokai daugiau) už RB1. Dar kažin kiek planuoja ištaškyti už Panevėžio papildomą atšaką. Dar velniai žino, kiek ištaškė Kaunas-Palemonas jungčiai, kurią reiks perdaryti. Lietuva neina kuklesniu keliu, o eina mismanagemento ir pinigų švaistymo keliu. Tavo minimu keliu iš esmės eina estai, kurie turės ir stotis, ir pačią liniją visame ilgyje.
Juo labiau ką reiškia "ištaškė". Jeigu tai būtų suma tik bėgiams, kurie tarkime būtų nenaudojami, gal ir būtų galima sakyti apie ištaškymą. Tačiau didžioji pinigų dalis nukeliavo išvis ne bėgiams ir net ne geležinkelio keliui:
Rekonstruota 102 km plačiojo geležinkelio (1520 mm), rekonstruota 6 km sugretintos 1435/1520 mm pločio vėžės (Šeštokai-Mockava), pastatyta arba rekonstruota 19 tiltų, rekonstruotos 6 stotys, įrengti 4 viadukai, pastatyta virš 24 km garso izoliavimo sienučių ir atlikta daugybė kitų darbų.
- 12 patinka
Comment
-
Na taip, iš esmės nenaudojama, apie ką jau ne kartą kalbėjom. Kas svarbiausia, net kai 2030 (2033) bus suplanuota tai "naudoti", bus leidžiami dyzeliniai traukiniai, nes to ruožo elekteifikacija apskritai nenumatyta. Kitaip nei clusterfuck'u to vadinti neišeina. Bukas "patriotizmas" ir mėšlo teisinimas atrodo kvailai.
- 3 patinka
Comment
-
Dalyje turi būti numatyta, nes ruože tarp Palemono ir Garliavos bus naudojama esama trasa.
Kitas dalykas, kad elektrifikacija nėra pigi ir visiškai logiškai buvo pasirinkta neelektrifikuoti tų zigzagų per Mockavas ir Šeštokus, kadangi iš esmės vis vien tuo elektrifikuotu ruožu nebūtų praktiškai niekas pasinaudojęs. Lenkijos pusėje elektrifikacijos irgi nėra ir bet koks tarptautinis judėjimas iki 2031 m. (šiai dienai numatytas terminas) vis vien važinėtų su dyzeline trauka. O dabar po laiko sakyti, kad reikėjo iš karto tiesti "normalią" trasą, tai nelabai logiška. Visi turbūt suprato, kad ten tie vingiai nieko gero, bet iš esmės tiems laikams galutinės trasos ir galutiniai sprendiniai dėl RB nebuvo priimti. Tai būtų buve galima sėdėti eilę metų ir nieko neturėti, arba dabar turėti sukurtą infrastruktūrą Marijampolėje, Kaune ir rajonuose, kuria iš esmės ir be 1435 mm traukinių naudojasi daugybė žmonių kasdien.
- 9 patinka
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimąNa taip, iš esmės nenaudojama, apie ką jau ne kartą kalbėjom.
Vienas pliusas, kad LTG dabar ne kažkokią ne nusususią PESA atsiuntė, o kažką geresnio kas jaučiu skirta Klaipėdos maršrutui, tai daug erdviau ir patogiau. Lenkų pusėje man rods kai pirmą kartą važiavau irgi mažiau vagonų iki Mockavos važiavo, kas reiškia kad padidėjo capacity, tai bent tiek.
Kadangi čia tema apie RB2, tai:
- Kaip gali būti neprioritetas ištiesinti tuos idiotiškus vingius??? Elektrifikacija ir signalizacija - kada???
- Vežė yra jau 10+ metų - tai kur yra LTG riedmenys europinei vėžei?? Kodėl vis dar vienas reisas??? Alternatyviai, kodėl lenkiškas traukinys vis dar ne iki Kauno?
- Kur spaudimas Lenkijai susitvarkyti kritinius taškus savo infrastruktūroje???
Tai jeigu va šitaip "puikiai" dabar išnaudojama RB1 infrastruktūra, tai RB2 nematau jokių prielaidų geresniam pasiruošimui eksploatuoti.
- 2 patinka
Comment
-
Nelabai suprantu tamstos argumentacijos. "Ką Lenkija padarė?" Dėl ko padarė? Ar jie kažką turėjo padaryti dėl vieno ar dviejų traukinių iš Lietuvos su keliasdešimt keleivių? Mes nesame pasaulio bamba, kad jie dėl mūsų kažką išskirtinai darytų. Jeigu anksčiau nedarė, tai akivaizdu, kad patiems didesnio poreikio tam nebuvo. Projektas RB buvo ir yra vykdomas, bei jo eigoje Lenkija rekonstruos dali tarp Balstogės ir Elk, bei nusities naujai gabalą tarp Elk ir LT sienos. Tik pagrindinis dalykas, kad jie skirtingai nei mes, visų pirma žiūri savo interesų ir daro taip, kad Lenkijos gyventojams būtų patogiau. T.y. rekonstruodami trasas ar jas tiesdami naujai, vis vien jas tiesa pro/šalia gyvenviečių, miestų, o ne taip kaip mes pradiniame variante - Panevėžio stotį susiplanuojame už keliolikos kilometrų nuo miesto viduryje laukų.
Visi galime pasimėtyti sarkazmais "VMS lygio argumentas" ir panašiais, bet poreikis, potencialas ir pan. yra aiškiai paskaičiuojamas bei suplanuojamas. Kai už sienos 170 km reikia važiuoti beveik keturias valandas, tai įsivaizduoti, kad pas mus pasidarius kažkokią super turbo megą geležinkelio liniją tarp Kauno ir sienos atsirastų šimtai keleivių kasdien - reikia neturėti proto.
Žinoma, kad kai "neegzistuoja poreikis"
*-ką šiuo atveju daro PKP Intercity ir lygiagrečiai nemato poreikio daugiau nei dviem traukiniams per dieną. Net ir į tuos pačius du, visada galima gauti bilietą. Kai pvz. Balstogė - Varšuva, savaitgaliais į rytinius link Varšuvos ir vakarinius link Balstogės, perkant paskutinę dieną net galima vietos negauti.Paskutinis taisė sleader; Vakar, 15:25.
- 2 patinka
Comment
-
Man sunkiai suprantamas žmonių nepasitenkinimas RB I. Pagal kai kurių lūkesčius, ši atkarpa turėtų būti HS su kasvalandiniais išvykimais Varšuvos kryptimi. Tik kažkodėl pamirštama, kad nuo LT-PL sienos ribos Lenkijoje eina visiškai suvargusi linija, kurios būklė priklauso tiktai nuo Lenkijos prioritetų. Ši linija visų pirma buvo nutiesta krovinių gabenimui, kam ji puikiai išnaudojama dabar ir, tikėtina, kad bus sėkmingai naudojama ateityje. O kad ja paleido ir keleivinį eismą, tai už šias pastangas reikia dėkoti, o ne keiktis.Paskutinis taisė Perfect; Šiandien, 09:13.
- 5 patinka
Comment
-
Parašė Perfect Rodyti pranešimąMan sunkiai suprantamas žmonių nepasitenkinimas RB I. Pagal kai kurių lūkesčius, ši atkarpa turėtų būti HS su kasvalandiniais išvykimais Varšuvos kryptimi.
- 2 patinka
Comment
-
Parašė Perfect Rodyti pranešimąŠi linija visų pirma buvo nutiesta krovinių gabenimui, kąm ji puikiai išnaudojama dabar ir, tikėtina, kad bus sėkmingai naudojama ateityje. O kad ja paleido ir keleivinį eismą, tai už šias pastangas reikia dėkoti, o ne keiktis.
Galim pasidžiaugti bent, kad dabar ir Lenkija ir Lietuva turi planus nutiesti naują greitą geležinkelį per Ełk, Suvalkus, Mariampolę.
- 1 patinka
Comment
-
Na jei sakot, tai priimu kaip duotybę, kad "nėra techninių galimybių".
Tada RB1 pricetag gaunasi 347 mln Eur (2015 m. kainomis) atrodo gana didelė pricetag už liniją, kurios paskirtis/pajėgumas vos keli prekiniai sąstatai dienoje (ilgą laiką net neturint LTG jokių nuosavų riedmenų europinei vėžei), o apie keleivius apskritai negalvota. Aišku pasidžiaukim, kad plačioji vėžė iki kaliningrado patobulėjo, tai va šitas manau ir buvo tikrasis LTG prioritetas tais laikais (su Dailydka kaip vadovu ir rods su Eligijaus Masiulio kaip ministro palaiminimu projektui, įdomu ką pastarasis dabar veikia...)
Dar pabaigsiu savo piktinimąsi ir paliksiu Jums pasakoti - kaip čia cool kad pravažiuoja 1 keleivinis traukinys iki Varšuvos: tai nafig buvo reikalingas RB1 žinant, kad lenkai savo pusėje net nesiruošė nieko ypatingai patobulinti infrastruktūroje. Dar kartą šitame kontekste paminėsiu Suvalkų stoties atvejį, kur negali joks krovininis (ar keleivinis) traukinys pravažiuoti neužsukdamas į Suvalkų stotį. Šitas konkretus atvejis rodo pirmiausiai "suinteresuotojo" LTG "gebėjimą" identifiktuoti probleminius taškus, ir gebėjimus apskritai bendradarbiauti su subjektais už sienos - jeigu yra problema, tai LTG per URM galėjo prieiti prie lenkų infrastruktūros operatoriaus, netgi pasirūpinti gauti kokią europinę pagalbą "tarpsieninio dvišalio bendradarbiavimo" projektui įgyvendinti, kad tik lenkai sutvarkytų. Bet ar kas nors tuo rūpinosi iki 2015 ir ar nuo 2015 metų įvyko Lenkijos pusėje? Kokias pastangas įdėjo LTG?
P.s. Nepykit ant manęs, dabar gi man pilnatis
- 1 patinka
Comment
-
Parašė Rijikas Rodyti pranešimąTada RB1 pricetag gaunasi 347 mln Eur (2015 m. kainomis) atrodo gana didelė pricetag už liniją, kurios paskirtis/pajėgumas vos keli prekiniai sąstatai dienoje (ilgą laiką net neturint LTG jokių nuosavų riedmenų europinei vėžei), o apie keleivius apskritai negalvota.
Pirmo etapo įgyvendinimas Lietuvoje kainavo 347 mln. Eurų. Tame skaičiuje ES parama sudarė 195 mln. Eurų (56 %), 16 mln. Eurų (5 %) valstybės biudžeto lėšos ir 135 mln. Eurų (39 %) bendrovės lėšos. Tame skaičiuje rangos darbai ruože PL/LT v.s. – Kaunas kainavo 301 mln. Eurų. Tame skaičiuje ES parama sudarė 166 mln. Eurų (55,1 %), 5 mln. Eurų (1,7 %) valstybės biudžeto lėšos ir 130 mln. Eurų (43,2 %) bendrovės lėšos.Paskutinis taisė Ignalina; Vakar, 18:37.
- 2 patinka
Comment
-
Parašė Ignalina Rodyti pranešimąNu baikit iš šiknos traukiot tuos skaičius.
Tad tokia ta kaina buvo 2015 m. už viską kas ten bepriklauso 347 mln Eur. "Darbai" įvardyti atskira eilute - 301 mln eur, tai va tokia ta kaina "statybai", kas ir kur ten pakišo likusius 46 mln. jau neklausk, bet "investavo"
Kita vertus skaičius turėtų būti didesnis, nes Jiesia-Palemonas ir Kaunas-Palemonas dar šviežiau įgyvendinta - tai čia rods irgi RB1 dalis? Ar čia jau RB2?
Ir dar kartą, tai 347 mln Eur (GALIMAI su pliusu) - kokia čia ta didžioji išleistų pinigų grąža ir kaip ten su servisu?
Ir kaip ten su LTG ir atitinkamų ministerijų lyderyste sprendžiant gyvybinius klausimus Lenkijos pusėje supuvusiame geležinkelyje?
- 1 patinka
Comment
-
Neatsibodo spardyti nustipusį kuiną?
Dabar suradote dar vieną vektorių kaltinti Lietuvą už tai kad ji nešokdino Lenkijos, dešimtkart didesnės šalies, kad pas ją bloga vėžė.Kai pas mus ir santykiai ne visada buvo auksiniai. Gal priminti kaip viskas atrodė kokiais 2009-ais? Lenkų mažumos problemos, pavardžių rašymo problemos?
Kas bus toliau? Gal apkaltinsite Lietuvą, kad mes nedarėme spaudimo Latvijai jog toji vietoje modernios stoties galėjo nusitiesti bėgius į centrą? Tam kad lietuviai be persėdimų nuvažiuotų į Rygą? Tuo tarpu kitoje stočių temoje drošit lietuvius už tai kad pas mus sena stotis palyginimui su Ryga.
Yra toks tipas žmonių kuriems visada viskas blogai. Nesvarbu kas. Būtinai reikia ieškoti sliekų.
- 9 patinka
Comment
-
Parašė Rijikas Rodyti pranešimąDar kartą šitame kontekste paminėsiu Suvalkų stoties atvejį, kur negali joks krovininis (ar keleivinis) traukinys pravažiuoti neužsukdamas į Suvalkų stotį.
Kitas, labiau techninis kontekstas, kuris svarbus jau šio forumo aplinkoje: Stotis nėra tas parts, kas keleivių peronai. Net jei būtų bėgiai, apvažiuojantys Suvalkų stoties keleivių peronus, į Suvalkų stotį vistiek reiktų įvažiuoti. Ir kažkodėl niekas nesipiktina, kad kaskart reikia važiuoti per 'Płociczno koło Suwałk'.
Comment
-
Parašė Rijikas Rodyti pranešimąNa jei sakot, tai priimu kaip duotybę, kad "nėra techninių galimybių".
Tada RB1 pricetag gaunasi 347 mln Eur (2015 m. kainomis) atrodo gana didelė pricetag už liniją, kurios paskirtis/pajėgumas vos keli prekiniai sąstatai dienoje (ilgą laiką net neturint LTG jokių nuosavų riedmenų europinei vėžei), o apie keleivius apskritai negalvota. Aišku pasidžiaukim, kad plačioji vėžė iki kaliningrado patobulėjo, tai va šitas manau ir buvo tikrasis LTG prioritetas tais laikais (su Dailydka kaip vadovu ir rods su Eligijaus Masiulio kaip ministro palaiminimu projektui, įdomu ką pastarasis dabar veikia...)
Dar pabaigsiu savo piktinimąsi ir paliksiu Jums pasakoti - kaip čia cool kad pravažiuoja 1 keleivinis traukinys iki Varšuvos: tai nafig buvo reikalingas RB1 žinant, kad lenkai savo pusėje net nesiruošė nieko ypatingai patobulinti infrastruktūroje. Dar kartą šitame kontekste paminėsiu Suvalkų stoties atvejį, kur negali joks krovininis (ar keleivinis) traukinys pravažiuoti neužsukdamas į Suvalkų stotį. Šitas konkretus atvejis rodo pirmiausiai "suinteresuotojo" LTG "gebėjimą" identifiktuoti probleminius taškus, ir gebėjimus apskritai bendradarbiauti su subjektais už sienos - jeigu yra problema, tai LTG per URM galėjo prieiti prie lenkų infrastruktūros operatoriaus, netgi pasirūpinti gauti kokią europinę pagalbą "tarpsieninio dvišalio bendradarbiavimo" projektui įgyvendinti, kad tik lenkai sutvarkytų. Bet ar kas nors tuo rūpinosi iki 2015 ir ar nuo 2015 metų įvyko Lenkijos pusėje? Kokias pastangas įdėjo LTG?
P.s. Nepykit ant manęs, dabar gi man pilnatis
https://www.radio.bialystok.pl/wiado...alki/id/174535
- 3 patinka
Comment
Comment