Rail Baltica I. LT/PL siena - Kaunas

[John]

Pralaidumas be signalizacijos yra labai ribotas. Kaip įsivaizduoju, dabar leidimas traukiniui važiuoti yra duodamas rankiniu būdu t. y. dispečeris kiekvienoje stotyje praneša, ar į tą ruožą įvažiavo traukinys ir atitinkamai leidžia arba neleidžia kitam traukiniui važiuoti. Tai tarkim tarp Kauno ir Kazlų Rūdos galėtų važiuoti tik vienas traukinys vietoj kokių 20 su normalia signalizacija. Visame Kaunas-Mockava ruože teoriškai turbūt tik kokie 3 traukiniai vienu metu dabar gali važiuoti. Žodžiu gausis nesąmonė, jei per dieną pradės važiuoti diagiau traukinių.

[ifl]

DELFI yra gan ilgas interviu su LTG Infra generaliniu direktoriumi. Pora vietų įstrigo dėl RB1:





Visas straipsnis: https://m.delfi.lt/verslas/transport...hp?id=92042287

Ar jie galvoja greitu metu diegti RB1 naują eismo valdymo sistemą ir leisti ja traukinius į Lenkiją iš Kauno (ne Mockavos)? Turint omeny, kad šio ruožo nebereikės nutiesus RB2, būtų gana drąsus sprendimas. Kita vertus, RB2 neturėsime dar kokius dešimt metų, tai, priklausomai nuo kainos, sprendimas gali būti geras pirmas žingsnis paklausos kelionėms į Lenkiją skatinimui. Jei naujos eismo valdymo sistemos diegti neplanuojama, tai apie kokias tiksliai pralaidumo problemas čia yra kalbama, turint omeny, kad keleiviniai traukiniai tuo ruožu nevažinėja, o krovininių srautai vis dar yra simboliniai?

Tai kažkur buvo šnekama, kad traukinys kursuos tiesiai iki Kauno ateityje + grūdai iš Ukrainos, nes nenumatoma, kad karas baigsis.

[VLR]

Tai kažkur buvo šnekama, kad traukinys kursuos tiesiai iki Kauno ateityje + grūdai iš Ukrainos, nes nenumatoma, kad karas baigsis.

Tai LTG įrengs eismo valdymo sistemą visame RB1 1435 mm. ruože? Būtų idomu sužinoti daugiau info, t.y. kada tai bus daroma, (apytiksliai) kiek kainuos ir pan.

[ifl]

Tai LTG įrengs eismo valdymo sistemą visame RB1 1435 mm. ruože? Būtų idomu sužinoti daugiau info, t.y. kada tai bus daroma, (apytiksliai) kiek kainuos ir pan.

Čia, manau, reiktų kreiptis papildomos informacijos į LTG Infra, nes buvo kalbama tik apie Lenkijos traukinį iki Kauno (kai tik atsiras tinkamas tam traukinys).

[ejs-ejs]

Tai LTG įrengs eismo valdymo sistemą visame RB1 1435 mm. ruože? Būtų idomu sužinoti daugiau info, t.y. kada tai bus daroma, (apytiksliai) kiek kainuos ir pan.

Būtų mano valia - išbandyčiau ETCS2. Nežinia tik ar yra tinkamų jai pritaikyti lokomotyvų.

[Gator]

Čia, manau, reiktų kreiptis papildomos informacijos į LTG Infra, nes buvo kalbama tik apie Lenkijos traukinį iki Kauno (kai tik atsiras tinkamas tam traukinys).

Kai atsiras LTG įsigytas traukinys? Ar lenkų?

[John]

Kai atsiras LTG įsigytas traukinys? Ar lenkų?

Niekas nieko apie tai nesako. Žinoma Lietuva turėtų būti labiausiai suinteresuota tokio maršruto egzistavimu ir patogumu. Tai reiškia, kad LTG turėtų kuo greičiau varyti pirkti naujų traukinių. SuMinas savo laiške LTG neseniai irgi minėjo poreikį pirkti riedmenis. Bet turint omeny, kad apie riedmenų trūkumą kalbama jau gerą dešimtmetį, bet riedmenys visvien nėra perkami, sunku rasti optimizmo. Kad nesibaigtų viskas tuo, kad lenkai mandagiai atsiprašys, pasiims savo traukinuką ir nebekels kojos į šitą sienos pusę.

[ifl]

Būtų mano valia - išbandyčiau ETCS2. Nežinia tik ar yra tinkamų jai pritaikyti lokomotyvų.

Tai kad nelabai yra prasmės diegti kažką kito nestandartinio, vistiek visi juda pamažu link ERTMS.

[VLR]

Tokio projekto kaina būtų, spėju, koks 100m Eurų? Kaip keliui, kuris bus nebereikalingas vos pabaigus RB - nemažai. Nors, kai jau tiek išmesta ir kai projektas yra tokios politinės reikšmes, gal ir normali suma.

[John]

Tai kad nelabai yra prasmės diegti kažką kito nestandartinio, vistiek visi juda pamažu link ERTMS.

Tai kad ETCS yra ERTMS dalis. Tiek vienas, tiek kitas kažkokius vėjus rašot.

[ifl]

Tai kad ETCS yra ERTMS dalis. Tiek vienas, tiek kitas kažkokius vėjus rašot.

Aš kaip tik ir pabrėžiau tą, kad jokio kito varianto be ETCS nebus, nes standartas - ERTMS.

[John]

Aš kaip tik ir pabrėžiau tą, kad jokio kito varianto be ETCS nebus, nes standartas - ERTMS.

Sorry, ne taip supratau

[John]

Tokio projekto kaina būtų, spėju, koks 100m Eurų? Kaip keliui, kuris bus nebereikalingas vos pabaigus RB - nemažai. Nors, kai jau tiek išmesta ir kai projektas yra tokios politinės reikšmes, gal ir normali suma.

Pagal infliacijos rodiklius, tokio projekto kaina šiemet būtų apie 20% didesnė, nei pernai. O kitąmet bus maždaug dar 20% ontop didesnė, nei šiemet. Tai jei prieš porą metų būtų kainavę ~100 milijonų, dar po poros metų matyt kalba bus apie ~200 milijonų.

[doc7austin]

Sveiki, šią nuotrauką jau paskelbiau lygiagrečioje temoje. Tai Trakiszki(Gr), geležinkelio pervaža tarp Lietuvos ir Lenkijos: https://img.bildhost.com/file/bildho...DC8E94770.jpeg

[liootas]

Matyt neturi ji visada laiko įsigilinti į kiekvieną temą ir reikalą. Atsakė pagal info, kurią patarėjai surinko ir tiek.

Gaila, kad niekas plačiai nekalba apie RB1 visišką feilą ir galimą korupciją. Gal reiktų LRT tyrimų skyriui pasiūlyti? Ar jau yra darę kažką ta tema?

[John]

Matyt neturi ji visada laiko įsigilinti į kiekvieną temą ir reikalą. Atsakė pagal info, kurią patarėjai surinko ir tiek.

Gaila, kad niekas plačiai nekalba apie RB1 visišką feilą ir galimą korupciją. Gal reiktų LRT tyrimų skyriui pasiūlyti? Ar jau yra darę kažką ta tema?

LRT be šansų. Neturi nė vieno žmogaus, kuris galėtų to imtis. Pancerovas su Davidonytė galėtų, bet reiktų, kad jiems kas nors išaiškintų, kas tas RB1 ir kas ten su juo blogai, nes patys vargu ar užkabintų.

[gerietis]

LRT be šansų. Neturi nė vieno žmogaus, kuris galėtų to imtis. Pancerovas su Davidonytė galėtų, bet reiktų, kad jiems kas nors išaiškintų, kas tas RB1 ir kas ten su juo blogai, nes patys vargu ar užkabintų.

Viskas ištirta ir kaltininkas rastas - ES paskirtas koordinatorius. Jei ne jis, būtų iš karto pastatę dvibėgį, tiesų, elektrifikuotą, signalizuotą, su moderniomis stotimis ir krovinių terminalais.

Tyrė Šarūnas Černiauskas, Inese Liepina (Re : Baltica), Holger Roonemaa (Delfi.ee), Martin Laine (Delfi.ee), Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“

„2007 m. Lietuvai rengiantis įgyvendinti projektą „Rail Baltica“ iškilo netikėta kliūtis – žemės paėmimas visuomenės poreikiams. Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesai vykdavo 5–7 ir daugiau metų, tai buvo svari priežastis, dėl kurios projektas galėjo būti neįvykdytas. Įvertinęs minėtas priežastis ir siekdamas nestabdyti projekto, Europos Komisijos paskirtas projekto „Rail Baltica“ koordinatorius rekomendavo nuo sienos su Lenkija iki Kauno geležinkelį tiesti ant AB „Lietuvos geležinkeliai“ žemės sklypų, esančių palei esamą geležinkelio trasą, kuri daro lankstą atkarpoje Mockava–Šeštokai–Marijampolė, ir užtikrinti racionalius techninius 120 km per valandą traukinių greičio parametrus. Toks sprendimas leido gerokai sumažinti laiko ir finansines sąnaudas. Rekomendacijai pritarė Lietuvos bei ES valdžios institucijos ir projektui įgyvendinti skyrė finansavimą“, – raštu pateiktame komentare teigia „Lietuvos geležinkeliai“.

https://www.delfi.lt/verslas/transpo....d?id=83460215

[digital]

Geležinkelio ruože nuo Kauno iki Lenkijos sienos bus keičiamos saugos sistemos

Geležinkelio ruože nuo Kauno iki sienos su Lenkija bus keičiamos ir atnaujinamos saugumo sistemos. Įmonės „LTG Infra“ eismo valdymo vadovas Tomas Jonikaitis sako, kad dalis jų nebuvo atnaujintos jau 50 metų.

„Dauguma stočių ir tarpstočių sistemų šiame ruože jau baigia savo gyvavimo ciklą, jos buvo įrengtos 1970–2012 metais. Visose šiame ruože esančiose geležinkelio stotyse ir tarpstočiuose, įskaitant pervažas, bus įdiegta ir atnaujinta mikroprosesorinė eismo valdymo sistema“, – sakė T. Jonikaitis.

Pasak jo, tai vienintelė keleivių ir krovinių jungtis tarp Lietuvos ir Vakarų Europos: „Čia eismo saugumas ir pralaidumas strategiškai svarbūs ne tik bendrovei, bet ir valstybės mastu“.

Modernizuojant sistemas bus atnaujintos ar įdiegtos iešmų valdymo pavaros, šviesoforai, traukinių vietos nustatymo įranga, pervažų signalizacija ir kitos su traukinių eismo valdymu susiję įrenginiai bei sistemos.

Sutartį su rangovu „LTG Infra“ tikisi pasirašyti kitų metų pradžioje, o baigti darbus per porą metų. Projekto vertė paaiškės bendrovei radus rangovą.

Panašios apimties projektas – signalizacijos sistemų modernizavimas – buvo įgyvendintas 2012 metais ruože Kaunas–Kybartai, kai pusiau automatinė relinė sistema buvo pakeista kompiuterizuotu automatiniu sprendimu. Šie darbai vienkelio geležinkelio ruožo pralaidumą padidino nuo 2 iki 3 kartų.

[digital]

Skelbiamos naujos „Rail Baltica“ vėžės iki Lenkijos teritorijos ir sklypai

Išnaudos dabartinę vėžę

Naują europinės vėžės geležinkelio dvikelį planuojama tiesti naujomis teritorijomis. Kur leidžia techninės galimybės, bus siekiama panaudoti esamo europinio geležinkelio ruožus. Šis ruožas, kurio techninės charakteristikos neatitinka „Rail Baltica“ projekto reikalavimų, ir toliau bus eksploatuojamas regioniniam keleivių susisiekimui ir karinio mobilumo reikmėms. Dabar juo kursuoja krovininiai traukiniai tarp Kauno intermodalinio terminalo ir Vakarų Europos.

Planuojama, kad atkarpoje nuo Kauno iki Lenkijos sienos bus pastatyta 116 naujų statinių, reikalingų būsimai geležinkelio infrastruktūrai – tunelių, tiltų, viadukų, gyvūnų perėjų, pralaidų.

[Aiwux]

Vienintelis man kylantis klausimas, kodėl nebuvo galima iškart tiesti tokią vėžę...