Rail Baltica I. LT/PL siena - Kaunas

[liutass]

Įįspūdinga išvada. Važiuoti troleibusais yra absurdas. Su autyomobiliu greičiau. Kokios įžvalgos genialios...

Jei nori siaip pasivazineti, jei neturi ka veikti, tai taip, tada galima ir su tuo traukinuku

[Rimas_OK]

Įįspūdinga išvada. Važiuoti troleibusais yra absurdas. Su autyomobiliu greičiau. Kokios įžvalgos genialios...

Jei reikia per dieną maršrutu sulakstyti 10 kartų, tai tikrai troleibuso greitis yra absurdas. Jei nuvažiuoti vieną kartą į svečius, tada taip, galima ir neskubant šeštadienio rytą pasivažinėt.
Tas pats ir su traukiniu į Marijampolę. Kol nenuvažiuoja į vieną pusę per 20 min, tai tinka nebent savaitgaliui senelius aplankyt nuvažiuot.

[Rimas_OK]

Ne per seniausiai teko pasivažinėti link Lenkijos sienos pro Kazlų Rūdą. Nustebau pamatęs pervažą (!). Po to darsyk nustebau pamatęs antrą pervažą. Kai trečia kartą automobiliu kirtau 21 amžiaus geležinkelio bėgius, pradėjau dairytis iš kurio ūkininko pasiskolinti šakes ir važiuot į Vilnių Tiesa, ne pas dabartinį ministrą žinoma, o pas Eligijų M., kuris priėmė sprendimą dėl tokio absurdiško geležinkelio statybos

[Arunasx]

Bet šiaip tai yra visiškas fake maršrutas ir fake projektas už 360 milijonų. Gator nevisiškai suprato mano paironizavimą dėl tikslaus kelionės trukmės laiko, bet jeigu pabandytum važiuoti tuo maršrutu, suprastum, ką turiu omeny. Kaip maršrutas tai yra visiška nesąmonė ir panašu, kad visas projektas tebuvo skirtas Mitnijos (MG Baltic) ir kitų tuometinių bebrų draugelių prafinansavimui. Tokia gana akivaizdi ES pinigų išgrobstymo schema, kai pastatytas objektas už 360 milijonų, kuris jau 4 metus yra faktiškai nenaudojamas. Kaip kitaip tai vadinti, jei ne pinigų išgrobstymu?

Palaikau pilnai. LG senieji bebrai įsisavino ES babkes, o naudotis neįmanoma ir plius kelia pavojų nereguliuojamomis pervažomis.

[liutass]

Pastatys dar viena uz 360 mln. Turesim dvi.

[Al1]

Varšuva - Lukas (Elk) 200 km/h
Lukas - siena su Lietuva 250 km/h

Lenkijoje irgi jau 4 metus rekonstruojama linija Varšuva - Bialsytokas RailBalticos rėmuose. Maksimalus greitis 160 km/h. Taip kad apie RB svaigsta tik Lietuva, Latvija ir Estija. Lenkija, pasirodo, jokios 240-250 km/h RB netiesia, o bukai rekonstruoja esamą liniją, pateikdama tai kaip RB tiesmą. Ar Lenkijoje pinigai "įisisavinami", kaip ir Lietuvoje, nutiesus RB nuo sienos iki Kauno be signalizacijos? Ne. Lenkai viską daro proto ribose ir nesvaigsta apie greituosius geležinkelius. Tiesiog padarys gerą esamos linijos rekonstrukciją. Ji jau beveik baigta nuo Rembertuvo stoties Varšuvoje iki Malkinios). Bialystoke, beje, šiemet kapitaliai renovuojamas stoties pastatas, nors geležinkelio rekonstrukcijos darbai paties Bialystoko dar nepasiekė. Pačioje Lenkijoje 240-250 km/h geležinkeliai tik tolimos ateities planuose. Jų nėra ir dar negreitai bus tiek Berlyno kryptimi, tiek ir Krokuvos/Katovicų kryptimi. Net ir Vokietijoje nuo Berlyno iki Lenkijos sienos geležinkelis klasikinis, tik maks 120-160 km/h. O atskiruose ruožuose ir dar mažesnis greitis. Pats važiavau ne kartą, taip kad nereikia čia man makaronų kabinti, jei kas bandys. Todėl aš dar kartą kartoju, kad tokia RB, kokią čia pas mus stumia - greitoji (240-250 km/h) tai yra svaigalai. Reikėtų kalbėti apie transeuropinę Baltijos magistralę nuo Berlyno iki Talino ir tik jos rėmuose tiesti tą RB. Priešingu atveju yra pinigai į balą (žemę).

[Al1]

Labiausiai nepatinka apie šį maršrutą yra tai, kad jis yra labai vingiuotas. Kartą važiavau Marijampolė-Kaunas, bet ant rusiškos vėžės, tai tik nuo Kazlų Rūdos miškų (berods Vinčų) įsibegėjo iki šiek tiek pakenčiamesnių greičių.

Jeigu atsiras greitasis geležinkelis, tai ši trasa arba bus kaip regioninė europinė (kuria galima ir krovinius vežti) linija arba iš vis nereikalinga linija.

Vingiuotas tai dar nieko nereiškia. Esmė tame, kad LG tiesiog profanuoja keleivinį susisiekimą. Vien tik važiuojant iš Kauno į Bialystoką su lenkiška automotrise, matosi, kaip skirtingai dirba LG ir lenkų mašininstai. Ir tai ne linijoje problema. Lietuviai kaip prisišikę, nei pagreičio yra, nei spaudžia normaliai. Lenkai net ir prastensiame kelyje važiuoja dinamiškiau ir greičiau. Lygiai tas pats ir su LG turimomis pesomis 620M. Jokios važiavimo dinamikos, atrodo, važiuoja lyg apsišikę ar pirmą kartą atsisėdę už automotrisės "vairo". Aišku, čia ne mašinistų problema, kaip jiems liepia, taip ir važiuoja.

[Al1]

Palaikau pilnai. LG senieji bebrai įsisavino ES babkes, o naudotis neįmanoma ir plius kelia pavojų nereguliuojamomis pervažomis.

Pervažos jau reguliuojamos. Čia pirmus metus po RB nutiesimo jos buvo nereguliuojamos, tada ties kiekviena pervaža traukinys sulėtindavo greitį iki 20-25 km/h. Bet iš esmės tai, kad RB nutiesė be signalizacijos, už tai turėtų lėkti galvos ir LG bonzams, ir ministerijoje ir kituose valstybės įstaigose, kurios atsakingos už geležinkelį ir ne tik. Deja... Dar vienas momentas - naujas pečiųjų tiltas Šeštokų stotyje. Kiek jis kainavo? Kokia iš jo nauda? Ten toooks eismas, kad žmonės valandomis pereiti per geležinkelį negali? Verčiau būtų įrengę požeminę perėja Paneriuose, nes pėsčiųjų tiltas važiuojantiems traukiniu nepatogus, jis skirtas pereiti iš vienos Panerių gyvenvietės pusės į kitą, o ne tarp peronų. Tuo tarpu keleiviai vaikšto per bėgius... Paneriai - viena iš daugiausia keleivių generuojančių mažųjų stočių ir antra Vilniaus regione (pačios Vilniaus stoties neskaitant) po Lentvario. O gal už tuos milijonus tiltui Šeštokuose buvo galima įrengti signalizaciją RB? Jei ne visoje, tai bent dalyje? RB signalizacija yra tarp sienos su Lenkija ir Šeštokų. Tiesiog paliko tą, kuri buvo iki rekonstrukcijos. Todėl ten ir greitis jau normalesnis.

[digital]

https://kauno.diena.lt/naujienos/kau...-gresme-947283

– Pirminė idėja – kaip vėjas skriejantys traukiniai ir realybė smarkiai skiriasi. Nuo Balstogės iki Kauno apie 200 km dardama penkias su puse valandos, nors žadėtas iki 250 km/val. greitis. Ar tai nėra Lietuvos klaida, kad vėžė nėra tokia tiesi, kad leistų pasiekti planuotą greitį? Beje, ir tarptautiniame audite analizuojamas vėžės iki Kauno atvejis.

– Lietuva – pirma valstybė, į kurią iš Vakarų Europos įvažiuojama „Rail Baltica“, tad mums žingsnius reikėjo daryti pirmiesiems. Taip, vėžė nuo Lietuvos ir Lenkijos sienos iki Kauno buvo nutiesta tokia, kuria galima važiuoti mažesniu, nei žadėta, greičiu, tačiau tam tiesiant šią atkarpą pritarė tiek ES, tiek kaimyninės šalys.

Projekto valdymą perėmus „RB Rail AS“, pradėtas kelti klausimas, kodėl ši „Rail Baltica“ dalis tokia lėta, tad numatomas vėžės nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos iki Kauno greitinimas.

Bet reikia teisingai apsispręsti dėl scenarijaus, kaip tai padaryti, – bandant esamą vėžę patiesinti ar kloti naują, o seną paliekant kroviniams vežti. Kiek tai kainuos, priklausys nuo to, kuris scenarijus bus pasirinktas. Jei pavyktų išsaugoti, kas jau padaryta, kainuotų mažiau, jei tiestume visai naują, būtų brangiau, prisidėtų ir žemės paėmimo klausimas. Čia reikia išsiaiškinti, kas naudingiau. Vėžės perdarymas gali būti ekonomiškai naudingesnis trumpuoju laikotarpiu, o naujos tiesimas – ilguoju. Bet kokiu atveju kalbame apie šimtus milijonų eurų.

Atlikta studija, kaip padidinti greitį šiame ruože. Bet Lietuva nepatenkinta jos rezultatais, nes siūlomose alternatyvose nauja vėžė kirs-tų senąją ir padarytų ją nebenaudojamą. Tad dabar yra nesutarimų, kokį priimti sprendimą.

– Ar tai turėtų būti Lietuvos biudžeto reikalas, ar didžiąja dalimi būtų finansuojama iš ES biudžeto?

– Dėl to turi būti susitarta.

[Sula]

Straipsnis su šiokias tokiais ataskymais dėl vadinamosios Rail Baltica I:

Į traukinį Lietuva įšoko per anksti: „Rail Baltica“ papildomai gali pareikalauti iki 700 mln. eurų

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/transpo....d?id=83460215


Dabar galime pasakyti, kad, preliminariais skaičiavimais, įgyvendinant tiek vieną, tiek kitą alternatyvą, kaina būtų apie 600–700 mln. Eur. (…) Dvigubai didesnę modernizacijos kainą, nei iki šiol pastatytos geležinkelio linijos, lemia modernizacijai būtinų darbų apimtys. (...) Kainai taip pat nemažą įtaką darys ir tokie veiksniai kaip žemės, kurią reikės išpirkti, kaina bei dviejų lygių sankirtos“, – aiškina „Lietuvos geležinkeliai“. Bendrovė tikisi, kad jungties su Lenkija korekcijas didžiąja dalimi finansuos Europos Sąjunga. Tokiu atveju Lietuvai tektų sukrapštyti 15 proc. nuo prognozuojamos 600–700 mln. eurų sumos, t. y. apie 90–105 mln. eurų.

[Al1]

O kodėl ES turėtų duoti? Ar ne per didelis naglumas nusitiesti, o paskui aiškinti, kad negerai, duokite dar...

[liutass]

o nuo Lenkijos sienos eis 240 km/h? Jei ne, tai kam ta atsaka LT PL koreguoti?

[Edd]

Parasyta kad iki Lenkijos sienos reikia pasiekti projektini greiti 250km/h. Isvis nesupratau kam ta veze tiese, butu dabar nutiese normalia, aisku kazkam reikejo isisavinti lesas. O Kauno - Vilniaus atsaka isvis ne i tema, statyta pries n+k metu, tikrai ne ES finansuota ir 1520 veze, o ne 1435. Kai pamatysim isvis kaip ta nauja veze eis tada bus galima komentuoti afera ar ne.

[alga]

O kodėl ES turėtų duoti? Ar ne per didelis naglumas nusitiesti, o paskui aiškinti, kad negerai, duokite dar...

Nes ES supranta, kad davė pinigų vienvėžei jungčiai senu vingiuotu keliu be signalizacijos, o dabar prašys naujai tiesiai greitajai linijai, t.y. skirtingam dalykui. Tamstos teiginys skamba, kad jei ES davė pinigų išasfaltuoti žvyrkelius, nebeduos automagistralės statybai.

[Al1]

Esmė tame, kad žvyrkelis nėra magistralės dubleris ir tai visai kitas kelias. O RB tai tas pats geležinkelis, ta pati jungtis. Visaiškai naujas geležinkelis nuo Lenkijos iki Kauno - o kam tada tas jau nutiestas? Jis visiškai nereikalingas. Absoliučiai. Tai kas tai yra? ES lėšų įsisavinimas melo ir aferizmo būdu? O jei pertiesiamas jau nutiestas, tai kodėl iš karto nebuvo tiesiamas toks, koks turi būti? Kokių dar analogijų reikia? Stataisi namą, pasistatai, o paskui sakai, kad ne, man toks netinka, nugriausiu, ar iš esmės perstatysiu. Na, jei tai tik tavo pinigai, gali durnavoti, kaip nori. Bet jei ne tavo pinigais statoma?

[Shots]

Esmė tame, kad žvyrkelis nėra magistralės dubleris ir tai visai kitas kelias. O RB tai tas pats geležinkelis, ta pati jungtis. Visaiškai naujas geležinkelis nuo Lenkijos iki Kauno - o kam tada tas jau nutiestas? Jis visiškai nereikalingas. Absoliučiai. Tai kas tai yra? ES lėšų įsisavinimas melo ir aferizmo būdu? O jei pertiesiamas jau nutiestas, tai kodėl iš karto nebuvo tiesiamas toks, koks turi būti? Kokių dar analogijų reikia? Stataisi namą, pasistatai, o paskui sakai, kad ne, man toks netinka, nugriausiu, ar iš esmės perstatysiu. Na, jei tai tik tavo pinigai, gali durnavoti, kaip nori. Bet jei ne tavo pinigais statoma?

Jei būtų statę naują tai būtų visai nepastatę, t. y. nespėję ES 2026 perpektyvą. Ten gi ten rašo LR įstatymai buvo tokie, kad žemės paėmimo procedūros užtruktų 5-7 metus. Nebuvo praktikos su tokiais atvejais. ES pati pritarė tokiam variantui. Dėl naujos trasos LT/PL siena - Kaunas dar sprendimo nėra.

[Al1]

Prie ko čia 2026 ir žemės paėmimas? Nereikėjo tada visai nieko tiesti. O ką, dabar su žeme kitaip? Jei išpirko nuo Kauno iki Latvijos sienos, tai nebūtų dabar išpirkę ir nuo Lenkijos iki Kauno? Jei nebūtų tos linijos nutiesę, tai dabar būtų kalba tik apie RB nuo Lenkijos sienos iki Latvijos sienos ir Vilniaus, o ne nuo Kauno iki Latvijos...

[Shots]

Prie ko čia 2026 ir žemės paėmimas?

Ogi prie to, kad jau dar klausimas ar spės laiku pastatyt, o jei dar prisidėtų atkarpa iki Kauno tikrai reikalo nepaskubintų.

Nereikėjo tada visai nieko tiesti.

Neiko nedarysi, nieko ir neturėsi. Finansavimo intensyvumas 85%. Turbūt didesnio ir nėra. Nepainaudos Lietuva pasinaudos kiti. Tai čia gal labiau ne Lietuva, o ES nukentės, jai sugalvos dėl tu 8 min. statyt naujai. Šiemet pabaigs galės krovinius vež į Palemoną. O Latviai ir Estai dabar skubins reikalą, nes jie be terminalų.

O ką, dabar su žeme kitaip? Jei išpirko nuo Kauno iki Latvijos sienos, tai nebūtų dabar išpirkę ir nuo Lenkijos iki Kauno?

Ne su žeme, o su įstatymu išpirkti žemę kitaip. Ir iki Latvijos sienos dar neišpirko žemės. Procedūra sutrumpinta, bet vis dar ilga. Įsivaisduok per tavo sklypą sugalvoja tiest geležinkelį. Džiaugsies ar bandysi visais būdais kovot? Už žemę irgi nepermoka.

Jei nebūtų tos linijos nutiesę, tai dabar būtų kalba tik apie RB nuo Lenkijos sienos iki Latvijos sienos ir Vilniaus, o ne nuo Kauno iki Latvijos...

Nebesikartosiu.

[Al1]

Todėl, kad RB tik kaip pinigų įsisavinimo priemonė, todėl taip viskas ir vyksta. Būtų ekonomiškai pagrįsta, tai ir pats verslas ragintų, ir valstybė kitokią politiką vykdytų, udarnais tempais darytų, kad tik nauda būtų kuo greičiau.

[Aleksio]

O Latviai ir Estai dabar skubins reikalą, nes jie be terminalų.

Ir tegul jie neturi terminalų dar šimtus metų. Latvijai pakaks Rengės linijos atstatymo.