Rail Baltica I. LT/PL siena - Kaunas

[Vilnietizz]

ES nefinansuos traukinio kursavimo. RB toliau Kauno yra bereikalingas pinigų išmetimas. Esamu geležinkeliu jau seniausiai buvo galima organizuoti ir krovinių vežimą iki pat Suomijos. Tarp Talino ir Helsinkio reikėjo tik geležinkelio keltą paleisti, aišku, įrengiant atitinkamas uostų infrastruktūras. Vėžė ta pati. Perkrovimas Lietuvoje.

Krovinius tikrai galima vežti iki Estijos (nors turbūt ir dabartinį geležinkelį reikėtų rimtai paremontuoti prieš paleidžiant juo traukiniu eismą, neaišku, kokios jis dabar būklės). Bet keleivinis susisiekimas iš Vilniaus į Rygą dabartinėmis sąlygomis būtų visiškai nerentabilus dėl kelionės trukmės. Apie keleivių vežimą toliau iki Talino net neverta kalbėti dėl rato per Valgą.

Beje, argi Suomojoje rusiška vėžė?

[Al1]

Laba diena, geležinkelis iki Estijos ir dabar naudojams ir būklė jo normali. Juk vežami kroviniai ir dabar, pajėgumai pilnai neišnaudoti. Galima imti ir vežti daugiau. Užuot laukę mistinės RB, Estijos geležinkeliai, ypač jiems tai aktualu, tegul ima kuo skubiau gabenti krovinius iš (į) Europą tom linijom, kurias turi. Bo dar už metų ar dviejų Estijoje geležinkeliai nudvės - Rusija nebeveš greitai jau nieko. Liks tik nedidelis importas iš Rusijos (per Rusiją) kuro, metalų ir pan. pačios Estijos reikmėms.

Taip, Suomijioje rusiška vėžė ir 1435 mm ten nereikalinga. Tuo labiau, kad būtų tik uoste. Perkrauti reikėtų pačioje Suomijoje. Žinant kaštus Suomijoje, tai pigiau daryti Lietuvoje.

[Perfect]

O kodėl Lietuva turi iš savo lėšų išlaikyti geležinkelį, kuriuo latviai ar estai vešis sau krovinius?

Argi Lietuva tik iš savo lėšų išlaiko geležinkelio atkarpą į Kaliningrado sritį ir Klaipėdą, kuriomis pagrinde naudojasi Baltarusijos ir Rusijos krovinių eksportuotojai? Lygiai taip pat latviai ir estai mokės už naudojimąsi infrastruktūra Lietuvos teritorijoje. Kitu atveju Lietuvai nereikėjo išvis dalyvauti Rail Baltica projekte.

[Aleksio]

Argi Lietuva tik iš savo lėšų išlaiko geležinkelio atkarpą į Kaliningrado sritį ir Klaipėdą, kuriomis pagrinde naudojasi Baltarusijos ir Rusijos krovinių eksportuotojai? Lygiai taip pat latviai ir estai mokės už naudojimąsi infrastruktūra Lietuvos teritorijoje.

Tai ta infrastruktūra didžiąja dalimi jau seniai yra Lietuvos teritorijoje, nebuvo tik galingo terminalo.

[Al1]

Būtent, kad tai jau esama infrastruktūrą, kurią reikia tik palaikyti reikiamoje būklėje. Naujos linijos tiesimas pateisinamas tik tada, jei yra tvirtos garantijos, kad ji atsipirks, kad duos gerokai daugiau naudos, nei tai, kas turima ar kai tai, kas turima jau išnaudojo savo galimybes. Lietuvai reikėjo dalyvauti RB projekte, tik ir pats RB projektas turėjo būti ne 1435 mm nuo Lenkijos iki Estijos (Suomijos), o esamos infrastruktūros rekonstrukcija, keltas su uosto atitinkamomis infrastruktūromis Taline ir Helsinkyje (ar kažkur šalia) + 1435 mm tokia, kokia dabar yra iki Kauno (Palemono) su perkrovimo terminalais (dalinai ES, dalinai verslo sąskaita).

[Sula]

Beje, argi Suomojoje rusiška vėžė?

Taip.

[Vilnietizz]

Laba diena, geležinkelis iki Estijos ir dabar naudojams ir būklė jo normali. Juk vežami kroviniai ir dabar, pajėgumai pilnai neišnaudoti. Galima imti ir vežti daugiau. Užuot laukę mistinės RB, Estijos geležinkeliai, ypač jiems tai aktualu, tegul ima kuo skubiau gabenti krovinius iš (į) Europą tom linijom, kurias turi. Bo dar už metų ar dviejų Estijoje geležinkeliai nudvės - Rusija nebeveš greitai jau nieko. Liks tik nedidelis importas iš Rusijos (per Rusiją) kuro, metalų ir pan. pačios Estijos reikmėms.

Taip, Suomijioje rusiška vėžė ir 1435 mm ten nereikalinga. Tuo labiau, kad būtų tik uoste. Perkrauti reikėtų pačioje Suomijoje. Žinant kaštus Suomijoje, tai pigiau daryti Lietuvoje.

Kalbėdamas apie remontą, aš turėjau omeny ne krovinių vežimą geležinkeliu tarp Latvijos ir Estijos (žinau, kad ten vežami kroviniai ir dabar), o krovinių vežimą esamu geležinkeliu Šiauliai-Ryga (mano žiniomis tik Jelgava-Ryga atkarpa normaliai naudojama, juk iš Jelgavos į Rygą važiuoja ir keleiviniai traukiniai). Ar aš kažko nežiniai ir ta linija iš Lietuvos į Latviją kroviniai ir dabar vežami? Pataisykite jei klystu.

Pagrindinė mano mintis visgi buvo ta, kad dabartinėmis sąlygomis keleivinis susisiekimas Vilnius-Ryga ar tuo labiau iki Talino būtų visiškai nerentabilus.

[Aleksio]

Kalbėdamas apie remontą, aš turėjau omeny ne krovinių vežimą geležinkeliu tarp Latvijos ir Estijos (žinau, kad ten vežami kroviniai ir dabar), o krovinių vežimą esamu geležinkeliu Šiauliai-Ryga (mano žiniomis tik Jelgava-Ryga atkarpa normaliai naudojama, juk iš Jelgavos į Rygą važiuoja ir keleiviniai traukiniai). Ar aš kažko nežiniai ir ta linija iš Lietuvos į Latviją kroviniai ir dabar vežami?

Taip, linija Šiauliai-Jelgava yra naudojama krovinių vežimui.

[Elis]

Pagrindinė mano mintis visgi buvo ta, kad dabartinėmis sąlygomis keleivinis susisiekimas Vilnius-Ryga ar tuo labiau iki Talino būtų visiškai nerentabilus.

Well, rekonstravus Vilniaus-Rygos geležinkelį, kad juo traukiniai galėtų važiuot bent 160 km/h maršrutas galėtų būti rentabilius. Kalbant apie maršrutą iki Talino- latviai ir estai galėtų užsiimti buvusios linijos Ryga-Pernu per Limbažius atkūrimu.
Beje, Šiauliai labiau tiktų kaip geležinkelio hub'as- į juos sueitų linijos ne tik iš Vilniaus, Rygos/Talino/Helsinkio, Varšuvos, bet ir iš Klaipėdos, Mažeikių (galima pasvajot ir apie geležinkelio į Liepoją, Skuodą atkūrimą ), Panevėžio (mano svajonėse ir maršrutas į Daugpilį egzistuoja ). Kauno ryškus pliusas tai tik galimi keleiviai ir kroviniai iš Rusijos, bet jie RB tikrai nesudarys ryškios dalies.

[Aleksio]

Pinigus iš kur paimti (statyboms ir dotacijoms)?

[Al1]

Tai ir turėtų būti RB. Bent statyboms. Dotacijų gali ir nereikėti, jei viską kaip reikiant organizuoti. O jei ir reikės damokėti, tai kodėl damokama aviakompanijoms? Kuo geležinkeliai blogesni, dargi savo, ne svetimų šalių.

Kas dėl Šiaulių, tai jie keleiviniams mazgui netinkami. Kaunas yra tinkamiausias, per Šiaulius ir taip važiuoja traukiniai, dar važiuotų ir stotų traukiniai į Rygą ir toliau į Taliną.

[Vitas]

o kaip juos priverst tai pripažint?

Rašyti toliau. Suorganizuoti kitų suinteresuotų žmonių rašymą. Jei rezultato neduoda rašymas į LG, rašyti į Susisiekimo ministeriją ir dar "aukščiau"...
Rašinėjimai į internetinius forumus daug naudos neduoda.

P.S.: šioje temoje (RB-I) rašinėdami apie RB tiesimą (ar netiesimą) į Latviją, Estiją, Suomiją, jau krypstame nuo kurso. Mintims už LT/PL siena-Kaunas ribų yra tema RB-II, taip pat galima sukurti naują temą.

[Petr]

Pritariu Al1 dėl vežės. Tai tik bandymas įpiršti tą 1435mm į tas šalis, kur ji išvis nėra naudojama. Kroviniai butų perkraunami Kaune, keleiviai taip pat.

[Fulgur]

Pritariu Al1 dėl vežės. Tai tik bandymas įpiršti tą 1435mm į tas šalis, kur ji išvis nėra naudojama.

Jeigu RF pasistato megauostą ir per ten veža savo krovinius, dar priverčia Baltarusiją, kokia mums nauda iš 1520, nelikus krovinių tranzito? Kad patirtis yra? Ir kas iš to, jei nėra užsakymų?

Keleiviams, kurie važiuoja Vln-Klp tas pats ar europine važiuoti, ar rusiška. Jei kažkas veža grūdus iš miestelio į uostą - jiems irgi.

O krovinius iš Lenkijos, Vokietijos atsivežti būtų lengviau ir pigiau.

[Al1]

Kaliningrado sritis niekur nedingsta. Rusija megauosto nepasistatys. Baltarusijos neprivers. Visų Lietuvos geležinkelių perdarymas į 1435 mm yra nesąmonė, jau geriau tada juos iš viso išardyti.

[Petr]

Tai vadinsis tik šokinėjimas pagal ES dudele. Na tarkim perdarys Lietuva visus geležinkelius į 1435mm. Investicijos didelės, o kur bus iš to pajamos? Pajamos yra kaip tik iš perkrovimo ir Rusijos tranzito. O jeigu klausite, kodėl Lietuvoje turi būti tas perkrovimas, o ne Latvijoje ar Estijoje, tai atsakymas labai paparastas - nes istoriškai taip susiklostė. Ir tai nereiškia kad Lietuva turi perdarynėti geležinkelius tam, kad latviai ar estai perkrovimų turėtų. Mano manymu Lietuva išvis turėjo pasakyti: europinė vežė iki Kauno, o toliau 1520mm. ES visitiek duotų pinigų, nes Latvija ir Estija pradėtų derėtis. O jei ne, tai gal RF subsidijų duotu (RŽD net patys kažkada savo pagalbą siūlė). Kiek žinau, Suomija žiūri į Rail Baltica kaip į nesamonę dėl šitos 1435mm vežės.

[Perfect]

Al1, teigiate, kad tarp Estijos, Latvijos ir Lietuvos jau egzistuoja reikalinga infrastruktūra, t.y. rusiška vėžė, kuria galima pervežti tiek krovinius, tiek keleivius, ir papildomos linijos pagal jus nereikia, nes jos išlaikymas reikalaus tik papildomų kaštų. O koks skirtumas ar tarp Estijos, Latvijos ir Lietuvos bus rusiška vėžė ar standartinė? Dabar egzistuoja rusiška, bet realiai kiek ji yra išnaudojama? Ar šios vėžės eksploatacija atsiperka? Tuo tarpu, pastačius standartinės vėžės kelią ir jį sujungus su Lenkija bus visai kitas interesas naudotis šiuo šiaurė-pietūs maršrutu. Šia kryptimi rusiška vėžė yra neperspektyvi ir ją bus galima uždaryti taip pasiliekant tik prie standartinės vėžės. Aišku, išlaikant rusiškos vėžės liniją su Daugpiliu rytų-vakarų kryptimi.

[Al1]

Ne aš teigiu, kad egzistuoja linija, o tai yra faktas, kurį kiekvienas pats asmeniškai gali patikrinti, jei netiki mano žodžiais. Infrastruktūra turi būti ne perteklinė, nes jos išlaikymas kainuoja. Papildomos linijos eksploatacija kainuotų papildomus pinigus, o dėl krovinių ir keleivių tai netgi europinėse RB galimybių studijose gan miglotos galimybės. Žodžiu, krovinių srautas nėra garantuotas toks, kad atsipirktų infrastruktūra. Turint omenyje, kad planuojama greitoji linija, tai krovinių gabenimas ja įprastais traukiniais (iki 100-120 km/h) iš viso būtų dar niekur pasaulyje nenaudojama praktika ir kiek tai kainuotų yra aišku - daug daugiau nei paprasta negreitąja linija.
Rusiškos vėžės eksploatacijos nereikia lyginti su greitąją linija. Visų pirma, tai infrastruktūra yra sukurta seniai. Antra, riedmenys yra, jie vienodi visam tinklui. RB atveju riedmenų nėra, jų reikės pirkti, jie nefinansuojami ES lėšomis. Gal ten kiek ir pavyktų išmušti, bet tik keleiviniams. Rusiška vėžė yra vienintelė perspektyvi regione. Būtent RB yra neperspektyvi, nes lygiai taip pat krovinius galima gabenti rusiška vėže investavus kur kas mažiau. Visa tai aišku, jei tik draugaujama su logika. Tačiau yra tik buka politika - suduosim smūgį Rusijai, atsikratysim palikimo, įsiliesime į Vakarus (vis liejamės ir neįsiliejame), būsime modernūs, efektyvesni (lyg nuo bėgių pločio priklauso modernumas ar efektyvumas - juokinga) ir pan. Tušti žodžiai. Laikas eina, vagonai Š-P kryptimi iš Vakarų ir į juos nerieda ne dėl to, kad neįmanoma fiziškai ar ribota infrastruktūra, o dėl to, kad tokia buka politika. Juk su kroviniais lygiai taip pat kaip su keleiviais iki Rygos. Atseit, tik 1435 mm linija yra panacėja, o dabar egzistuojančia niekaip neišeina paleisti traukinio... Kokį traukinį paleido nutiesta RB iki Kauno, matome. Kroviniai iš viso nevežami. Ir kiek tas cirkas ilgai tęsis? Mažiausiai dar apie 3 metus. Dar kartą kartoju, kad viskas yra, tereikia tik pasiūlyti užsieniečiams kaip dabar sakoma, produktą - krovininį traukinį Varšuva - Šeštokai - Kaunas - Ryga - Talinas - Helsinkis. Taline, aišku, perkrovimas į keltą ne vagonų, o krovinių. Kol kas krovinių kiekį ir nomenklatūrą labiausiai ribotų perkrovimo galimybės Šeštokuose.

[Emigraves]

Ne aš teigiu, kad egzistuoja linija, o tai yra faktas, kurį kiekvienas pats asmeniškai gali patikrinti, jei netiki mano žodžiais. Infrastruktūra turi būti ne perteklinė, nes jos išlaikymas kainuoja. Papildomos linijos eksploatacija kainuotų papildomus pinigus, o dėl krovinių ir keleivių tai netgi europinėse RB galimybių studijose gan miglotos galimybės. Žodžiu, krovinių srautas nėra garantuotas toks, kad atsipirktų infrastruktūra. Turint omenyje, kad planuojama greitoji linija, tai krovinių gabenimas ja įprastais traukiniais (iki 100-120 km/h) iš viso būtų dar niekur pasaulyje nenaudojama praktika ir kiek tai kainuotų yra aišku - daug daugiau nei paprasta negreitąja linija.
Rusiškos vėžės eksploatacijos nereikia lyginti su greitąją linija. Visų pirma, tai infrastruktūra yra sukurta seniai. Antra, riedmenys yra, jie vienodi visam tinklui. RB atveju riedmenų nėra, jų reikės pirkti, jie nefinansuojami ES lėšomis. Gal ten kiek ir pavyktų išmušti, bet tik keleiviniams. Rusiška vėžė yra vienintelė perspektyvi regione. Būtent RB yra neperspektyvi, nes lygiai taip pat krovinius galima gabenti rusiška vėže investavus kur kas mažiau. Visa tai aišku, jei tik draugaujama su logika. Tačiau yra tik buka politika - suduosim smūgį Rusijai, atsikratysim palikimo, įsiliesime į Vakarus (vis liejamės ir neįsiliejame), būsime modernūs, efektyvesni (lyg nuo bėgių pločio priklauso modernumas ar efektyvumas - juokinga) ir pan. Tušti žodžiai. Laikas eina, vagonai Š-P kryptimi iš Vakarų ir į juos nerieda ne dėl to, kad neįmanoma fiziškai ar ribota infrastruktūra, o dėl to, kad tokia buka politika. Juk su kroviniais lygiai taip pat kaip su keleiviais iki Rygos. Atseit, tik 1435 mm linija yra panacėja, o dabar egzistuojančia niekaip neišeina paleisti traukinio... Kokį traukinį paleido nutiesta RB iki Kauno, matome. Kroviniai iš viso nevežami. Ir kiek tas cirkas ilgai tęsis? Mažiausiai dar apie 3 metus. Dar kartą kartoju, kad viskas yra, tereikia tik pasiūlyti užsieniečiams kaip dabar sakoma, produktą - krovininį traukinį Varšuva - Šeštokai - Kaunas - Ryga - Talinas - Helsinkis. Taline, aišku, perkrovimas į keltą ne vagonų, o krovinių. Kol kas krovinių kiekį ir nomenklatūrą labiausiai ribotų perkrovimo galimybės Šeštokuose.

Kokios eilės tie infrastruktūros išlaikymo kaštai? Kas į juos įeina?

[Al1]

Priežiūra ir remontas (ne kapitalinis, nors ir jam gali būti atidedamos lėšos, tačiau vargu ar pas mus taip daroma). Kokie kaštai žino tik LG. Primesti iš akies galima pagal LG ataskaitas. Gal 15-20 procentų nuo visų sąnaudų. Didžiausios sąnaudos - darbo užmokestis ir amortizacija (bet pastarasis dalykas iš dalies popierinis), tačiau apima tiek infrastruktūrą, tiek ir riedmenis.