Rail Baltica I. LT/PL siena - Kaunas

[Jemelia]

Tai, kad ne. Visi pagrindiniai viešieji pirkimai, susiję vėžės tiesimu, bus vykdomi bendros įmonės. Nacionaliniu lygmeniu paliekama įgyvendinti tik su stočių ir krovinių terminalų įrengimu susijusius pirkimus.

vz.lt

O tai negi Lietuva siekė absoliučiai visus viešuosius pirkimus perkelti į nacionalinį lygį? Yra tai patvirtinančios citatos? Ir antra: ar Lietuva būtų turėjusi galimybę nacionaliniu lygmeniu įgyvendinti "krovinių terminalų statybos, pagrindinių stočių infrastruktūros ir pan" viešuosius pirkimus, jei jokio noro tokioms galimybėms gauti mūsiškiai nebūtų pareiškę? Ar tie "smulkūs" pirkimai, kurie kaip tvirtinama, atneš į Lietuvos biudžetą apie 40 mln eurų, ir be mūsiškių spyriojimosi mums būtų buvę padovanoti bendros įmonės "RB Rail"? O gal tyliai tupint kaip pelėms po šluota tie 40 mln būtų papildę Latvijos biudžetą? Suprantu, kad EK funcionieriams nusispjaut, į kieno kišenę - latvių ar lietuvių tie milijonai pateks. Man, ir ačiū Dievui tiems, kas atstovavo Lietuvą šiose derybose, - nenusispjaut. Ir todėl man nepriimtinas besmegeniškas varymas forumuose ant savų, neaišku kokiais sumetimais tarškant, kad viskas ką daro mūsiškiai, lietuviai, yra blogiau negu blogai, o teisingus ir gerus sprendimus priimti gali tik visi kiti, bet ne mes.

[Al1]

Rugpjūtį pasivažinėjau RB ir aš. Važiavau iki Suvalkų.
Kaunas - siena su Lenkija ruožo ilgis apie 115 km. Maršrutą aptarnauja "Przewozy regionalne" dvivagonės Pesos SA133. Mačiau net tris - 002, 019 ir 020. Jos yra paruoštos tarptautiniam maršrutui, t.y. užrašai traukiniuose (avarinis išėjimas, gesintuvas ir t.t.) dubliuoti lietuvių kalba. Švieslentės rodo lietuviškus stočių pavadinimus, išskyrus tai, kad nėra lietuviškų raidžių. Garsinė informacija skelbiama lenkiškai ir lietuviškai, tačiau stočių pavadinimai tik lenkiški. Todėl yra taip: „Kita stotis - Kozłowa Ruda“, „Kita stotis - Marjampol“, „Kita stotis - Kowno“. Traukinių mašinistai ir konduktoriai Lenkijoje iki Trakiškių - lenkai, Trakiškėse keičiasi prasilenkiant traukiniams, toliau Lietuvoje traukinius valdo ir bilietus parduoda LG mašinistai ir konduktoriai. LG, aišku, moka lenkams už šį traukinį. Nes būtent LG svarbu vykdyti RB finansavimo sąlygas dėl keleivinio susisiekimo. Jei tokių sąlygų nebūtų buvę, joks keleivinis traukinys nevažinėtų.

Traukiniu galima važiuoti tiek Lenkijos viduje, tiek Lietuvos viduje, tarifai vietiniai.
Iš Kauno į Suvalkus važiavo apie 12-15 žmonių, 3 ar 4 su dviračiais. Lietuvos stotyse (Kazlų Rūdoje ir Marijampolėje) niekas neįlipo, tik Kazlų Rūdoje išlipo 1 ar 2 žmonės. Trakiškėse išlipo 2, įlipo 5. Bet tie 5 bilietų nepirko, nes buvo mašinisto ir konduktoriaus pažįstami. Dauguma važiavo iki Suvalkų, tik keli keleiviai važiavo toliau. Suvalkuose į traukinį įlipo apie 2-3 dešimtis keleivių.

Tarp Kauno ir Kazlų Rūdos pervažų signalizacijos veikia ir 1435 mm linijoje. Todėl traukinys važiavo nestabdydamas ties kiekviena pervaža maždaug 70-80 km/h greičiu. Buvo techninis sustojimas Jiesioje su popierių perdavimu. Toliau ties Mauručiais greitį sulėtino (dar prieš Kaunas - Marijampolė kelio viaduką, kuris yra rekonstruojamas ir šalia statomas naujas) ir šliaužė per visą stotį kokių 25 km/h greičiu. Iki Kazlų Rūdos vėl pastovus 70-80 km/h greitis. Per visą Kazlų Rūdos stotį šliaužė, sustojo perone įlaipinimui ir išlaipinimui, toliau vėl šliaužė. Nuo Kazlų Rūdos prasideda įdomesni dalykai. Greitis apie 60 km/h, stabdymai ties kiekviena pervaža. Tačiau Vinčus pravažiavo nemažindamas greičio, nes pervaža veikiai ir būna uždaroma rankiniu būdu. Prieš Marijampolę yra kelios pervažos su vartais, kai kurie iš jų nuolat užrakinti. Prie vienos iš pervažų buvo budėtojas su vėliavėle, pervaža buvo uždaryta vartais. Tačiau prieš visas šias pervažas buvo lėtinamas greitis. Marijampolėje per stotį vėl šliaužimas, net nepaisant to, kad Sporto g. pervaža su veikiančia signalizacija. Marijampolėje sustojimas, popierių perdavimas mašinistui. Toliau vėl kartojosi istorija su pagreitėjimu ir stabdymais prieš kiekvieną pervažą. Net Marijampolės pakraštyje, prieš kelio į Kalvariją pervažą greitis buvo sulėtintas, nors pervaža veikianti, yra budėtojas ir šlagbaumas.

Išimtį sudarė Jungėnų (Kalvarijos stoties) pervažos. Jos abi veikiančios (tiek kelyje į Kalvariją, tiek ir už stoties Šeštokų link esanti), todėl, o stebukle, greitis nebuvo mažinamas nei prieš pervažas, nei važiuojant per pačią Kalvarijos stotį. Kalvarijos stotyje perono 1435 mm keliui nėra. 1435 mm kelias buvusio pirmojo kelio vietoje, o buvęs peronas išardytas, palikta tik nedidelė jo dalis prieš stoties pastatą. Ties Miliais pervaža buvo uždaryta vartais ir stovėjo budėtojas su vėliavėle. Greitis buvo sumažintas. Tie budėtojai tose pervažose su vartais nuolat nebudi, jie pastatyti būtent traukinių į Lenkiją ir iš jos praleidimui. Prieš Šeštokų pervaža greitis vėl sumažintas ir prasideda lėtas šliaužimas per stotį su sustojimu kelioms sekundėms stotyje. Kas sakė, kad Šeštokuose nėra perono? Pirmas kelias su senu ilgu peronu yra skirtas 1435 mm traukiniams. Todėl nomalus komercinis sustojimas Šeštokuose galimas, ir LG deda ant keleivių, nedarydama traukinių sustojimo Šeštokuose. Tarifas vidinis, sustojimas tegul ir minutei jokios įtakos grafikui neturi. O vienas kitas papildomas keleivis atsirastų.

Nuo Šeštokų iki Mockavos ir toliau iki sienos veikia sena blokuotės sistema ir signalizacija, todėl traukinys sudvejintu keliu spaudė iki 100 km/h. Per Mockavos stotį vėl šliaužimas, sustojimas ir dokumentų paėmimas. Beje, Mockavoje palikta SUW2000 automatinio vėžės pločio keitimo sistema. Iki sienos su Lenkija vėl važiavo apie 100 km/h greičiu. Nuo sienos iki Trakiškių prasidėjo pats prasčiausias ruožas. 3 km šliaužė apie 20-25 km/h greičiu, vienoje vietoje, posūkyje, traukinys smarkiai pasviro ir sugirgždėjo. Trakiškėse labai ilgas stovėjimas 25 min. Čia, kaip minėjau, keičiasi lenkų ir lietuvių mašinistai ir konduktoriai tarp prasilenkiančių traukinių. Penktadieniais ir pirmadieniais mašinistus ir konduktorius abu pusės atveža (nuveža) automobiliais. Bent taip turėtų būti, nemanau, kad važiuoja iki Suvalkų. Nuo Trakiškių iki Suvalkų greitis 40-50 km/h. Lenkijoje daug nereguliuojamų pervažų, bet prieš jas sumažinti greičio nereikia. Nors blokuotė kažin ar veikia šiame ruože. Suvalkuose krypties keitimas, traukinys stovi apie 15 min. Valytojos valo saloną.

Iš Suvalkų į Kauną išvažiavo apie 20 keleivių, Suvalkuose įlipo tik 5, įskaitant ir mane. 2 ar 3 važiavo su dviračiais. Trakiškėse niekas neišlipo, užtat įlipo 6 keleiviai, visi lietuviai. Kazlų Rūdoje išlipo šeima su vaikais (4 žmonės), įlipo 6, važiuojantys į Kauną. Beje, LG konduktoriai kalba ir lenkiškai.

[Vitas]

Rugpjūtį pasivažinėjau RB ir aš. Važiavau iki Suvalkų.
Kaunas - siena su Lenkija ruožo ilgis apie 115 km. Maršrutą aptarnauja "Przewozy regionalne" dvivagonės Pesos SA133. Mačiau net tris - 002, 019 ir 019. (...).

Aš mačiau keturias: 001, 002, 019 ir 020.

[Romas]

Ačiū Al1 už įspūdžius.
Kodėl reikia perdavinėti dokumentus ir lėtinti greitį prieš pervažas?

[Al1]

Nėra blokuotės ir signalizacijos.

[statyba]

Kas sakė, kad Šeštokuose nėra perono? Pirmas kelias su senu ilgu peronu yra skirtas 1435 mm traukiniams. Todėl nomalus komercinis sustojimas Šeštokuose galimas, ir LG deda ant keleivių, nedarydama traukinių sustojimo Šeštokuose. Tarifas vidinis, sustojimas tegul ir minutei jokios įtakos grafikui neturi. O vienas kitas papildomas keleivis atsirastų.


Būtent dėl šito ir rašiau skundą Lietuvos Geležinkeliams, tačiau buvo labai gražiai "atsifutbolinta"...

[Al1]

Tai jau naglas melas.

[Fulgur]

Traukiniu galima važiuoti tiek Lenkijos viduje, tiek Lietuvos viduje, tarifai vietiniai.

Jeigu sugebetų dėl to susitarti Vilnius - Ryga ruože arba Vilnius - Daugpilis... Ech, kai prispaudžia, tai gali.

[Al1]

Tai nelabai įmanoma, nes Vilniaus - Rygos ruože eina kalba apie nemažą keleivių dalį, kurią gali atimti kitos šalies traukinys. Gi RB atveju tokių keleivių mažai. Čia kitas niuansas. Kadangi nėra signalizacijos ir mažinant traukinio kursavimo kaštus, LG traukinius aptarnauja pati Lietuvos teritorijoje. Priešingu atveju turėtų mokėti lenkams gerokai daugiau, lenkų mašinistų darbo laikas būtų ilgesnis, nes jie nakvotų Kaune. Saugumas dabar tik nuo LG priklauso, lenkai visiškai už nieką neatsako, jei kas atsitiks Lietuvos teritorijoje važiuojant linija be blokuotės ir signalizacijos.

[statyba]

Tai jau naglas melas.

o kaip juos priverst tai pripažint?

[Fulgur]

Tai nelabai įmanoma, nes Vilniaus - Rygos ruože eina kalba apie nemažą keleivių dalį, kurią gali atimti kitos šalies traukinys.

Tai tegu porinėmis dienomis viena veža, neporinėmis kita. Ar dar kažkaip susitaria. Dabar net nesitaria. Prie tokio gyventojų tankio nevežti šalies viduje yra blogai ir įmonei, ir gyventojams. Nes gyventojų tiek mažai, kad atskiro traukinio negauna, o įmonei irgi negautos pajamos.

[Al1]

Neveš, nes juk tam reikia RB. Juk tik dėl to, kad, atseit, dabartinis geležinkelis netinkamas keleivių vežimui ir nekonkurencingas, reikia RB su 240 km/h greičiu. Va tada tai veš...

[Vilnietizz]

Jeigu sugebetų dėl to susitarti Vilnius - Ryga ruože arba Vilnius - Daugpilis... Ech, kai prispaudžia, tai gali.

ES galės finansuoti traukinio maršrutą į Rygą nebent tada, kai bus baigtos RB statybos iki Rygos. Dabartinėmis sąlygomis nemanau, kad savo lėšomis verta leisti paprastą, lėtąjį traukinį iš Vilniaus į Rygą per Šiaulius, Jelgavą dėl to, kad dėl ilgos kelionės trukmės jis paprasčiausiai bus labai nekonkurencingas ir nerentabilus. Nebent Kaunas-Ryga apsimokėtų kažkiek.

P.S. ir Kaunas-Balstogė traukinio nelabai pavadinsi rentabiliu, bet jis turi važinėti, nes toks mūsų įsipareigojimas ES už pinigus, skirtus RB-1 statyboms. Nebus jokio keleivinio susisiekimo - pinigus gali tekti ir grąžinti.

[Al1]

ES nefinansuos traukinio kursavimo. RB toliau Kauno yra bereikalingas pinigų išmetimas. Esamu geležinkeliu jau seniausiai buvo galima organizuoti ir krovinių vežimą iki pat Suomijos. Tarp Talino ir Helsinkio reikėjo tik geležinkelio keltą paleisti, aišku, įrengiant atitinkamas uostų infrastruktūras. Vėžė ta pati. Perkrovimas Lietuvoje.

[Perfect]

ES nefinansuos traukinio kursavimo. RB toliau Kauno yra bereikalingas pinigų išmetimas. Esamu geležinkeliu jau seniausiai buvo galima organizuoti ir krovinių vežimą iki pat Suomijos. Tarp Talino ir Helsinkio reikėjo tik geležinkelio keltą paleisti, aišku, įrengiant atitinkamas uostų infrastruktūras. Vėžė ta pati. Perkrovimas Lietuvoje.

Nematau logikos teiginyje, kad standartinės vėžės geležinkelio užtenka iki Kauno. Kam tą brangią vėžę reikėjo tiesti iki Kauno, kai būtų užtekę įrengti krovinių terminalą Šeštokuose ar Marijampolėje?

[Aleksio]

Kam tą brangią vėžę reikėjo tiesti iki Kauno, kai būtų užtekę įrengti krovinių terminalą Šeštokuose ar Marijampolėje?

Kad Kaune būtų kažkas (1435mm), ko nėra Vilniuje.

[Al1]

Keleiviniam susisiekimui persėdimui stoties reikia normaliame mieste, o ne kaime. Krovinius, skirtus Lietuvai, geriau vežti į Kauną ir iš ten toliau skirstyti. Kaunas yra beveik centre Lietuvos. Bet kokiu atveju 1520 mm geležinkelis nuo Kazlų Rūdos iki Šeštokų turėjo būti modernizuotas.

[Aleksio]

Keleiviniam susisiekimui persėdimui stoties reikia normaliame mieste, o ne kaime.

Vilniečiui visiškai nesvarbu, kokiais traukiniais jis važiuos: Vilnius-Šeštokai + Šeštokai-Balstogė ar Vilnius-Kaunas + Kaunas-Balstogė.

[Perfect]

Keleiviniam susisiekimui persėdimui stoties reikia normaliame mieste, o ne kaime. Krovinius, skirtus Lietuvai, geriau vežti į Kauną ir iš ten toliau skirstyti. Kaunas yra beveik centre Lietuvos. Bet kokiu atveju 1520 mm geležinkelis nuo Kazlų Rūdos iki Šeštokų turėjo būti modernizuotas.

O tai kam Latvijai ir Estijai adresuotus krovinius perkraudinėti Kaune kai tą galima padaryti Latvijoje ir Estijoje? Tas pats galioja ir su keleiviais. Vežant krovinius perkrovimas Kaune reikalaus laiko ir svarbiausia - bus papildomos rinkliavos. Aišku, Lietuvos geležinkeliams tai paranku, bet latviams ir estams iš to jokios naudos.

[Al1]

O kodėl Lietuva turi iš savo lėšų išlaikyti geležinkelį, kuriuo latviai ar estai vešis sau krovinius? Geležinkelis jau yra, jo pajėgumai neišnaudoti iki galo. Kam reikalingas papildomas geležinkelis, kurio eksploatacija kainuos papildomus pinigus? Ir tik nereikia sakyti, kad už pervežimus bus mokama. Taip, bus. Bet juk kaime Maximų XXX niekas nestato, pakanka ir X - daugiau pelno iš XXX kaime nebus.

Kodėl tik vilniečiai? O latviai? Normaliai suorganizavus susisiekimą su Ryga dalis keleivių iš Latvijos autobusų ir automobilių persėstų į traukinį į Varšuvą. Taip pat ir važiuojančių iš (į) Estiją. Persėdimui yra svarbi stotis, nes tiesioginio maršruto Ryga - Varšuva tikrai nebūtų. Kaunas - habas. Į jį suvažiuoja traukiniai, susėda į europinės vėžės ir toliau į vakarus. Yra skirtumas, ar persėdimas mieste, ar kaime. Absoliučiai visų persėdimų suderinti negalima, daliai keleivių reikėtų palaukti, o laukti Kaune tai ne Šeštokuose. Persėdimų turi būti kuo mažiau, tarp Baltijos šalių ir Lenkijos optimaliausiais yra tik vienas persėdimas ir todėl yra svarbu, kad jis būtų dideliame mieste, o ne kaime.