Rail Baltica I. LT/PL siena - Kaunas

[Salvijus]

turėjau omeny atstumą nuo Kauno.

[Vitas]

Kazlų Rūdoje ant naujų euro vežės vėl kažkokios geltonos mašinos. Beje, netgi ir sunkvežimis (su guminėm, ne metalinėm, padangom buvo ant tų bėgių užvažiavęs bet su mažais geležinkelio ratukais, kažką dirbo (...)

Tas ant bėgių užvažiuojantis sunkvežimis tur būt yra ilgabėgių suvirinimo mašina ?

[Haski]

Nežinau, kad bėgiai toj vietoj dar vasarą buvo virinami, o dabar ten išvis nėra jokių palaidų bėgių.. Turiu nuotrauką, įkelsiu šiandien.

[Haski]

Sunkvežimis su konteineriu.

[Eimantas]

Suvirinimo.

[Haski]

Kazlų Rūda. Kovo 9 d. ~16:10 nuo Marijampolės pusės atvažiavo ekskavatorius ant bėgių. Pervažiavęs pervažą įsibėgėjo ant tų savo mažų ratukų ant 7 europinio kelio. Pavažiavęs pora šimtų metrų galimai sugedo - išgirdau labai garsų garsą, o pats ekskavatorius pasirodė, kad nukrito ant ratų (t.y. ratai lietė skaldą, nors prieš tai buvo pakelti). Išlipęs vairuotojas apėjo, apžiūrėjo, įsėdo atgal, pavažiavo keliasdešimt metrų iki perono. Greičiausiai tokiu metu baigės jam darbas ir turėjo nuvaryti ekskavatorių iš geležinkelių teritorijos, nuvarant nuo bėgių. Kažkas rimtai matyt sugedo, nes nesugebėjo pajudinti iš vietos, nors gazavo ir spaudė pedalą iki galo. Turėjo skersai pervažiuoti bėgius, norėdamas pajudinti iš vietos, vairuotojas su kaušu įsikibdamas į netvirtą skaldos dangą traukė ir stūmė visą savo agregatą. Panašu, kad ši "agonija" truko keliasdešimt minučių, juolab, kad po kiekvieno "stumtelėjimo" turėjo apsukti kabina su kaušu 180 laipsniu kampu ir imtis priešingo veiksmo (t.y. jeigu stūmė, iš kitos pusės traukė, o varikliai kaip neveikė, taip neveikė, nes girdėjosi "tuščias gazavimas").

[Al1]

Ar tik nebus taip, kad Amalių viaduko LG net ir nestatys - nepriklauso. Amalių viaduko statyba iš viso numatyta kitoje vietoje, už kelių šimtų metrų nuo dabartinės pervažos į Palemono pusę. Ten bus tiesiamas pietrytinis aplinkkelis. Bet juk jį ne RailBalticos rėmuose finansuos. Taigi, Amalių pervaža tikriausiai liks net ir nutiesus RailBalticą, nes vargu ar aplinkkelio reikalai greitai pajudės.
Be to Palemono pervaža taip pat bus likviduota (numatytas automobilių viadukas virš geležinkelio).
O Marijampolėje, įtariu, kad viadukų statyba pasidalinta tarp savivaldybės ir LG. LG pastatė tik pačius viadukus, o gatves aplink ir pravažiavimą po viadukais tvarkys savivaldybė. Todėl nieko Marijampolėje ir nevyksta. Pinigų nėra, galbūt laukia ES paramos ar finansavimo iš valstybės.

[GediminasJa]

Ar tik nebus taip, kad Amalių viaduko LG net ir nestatys - nepriklauso. Amalių viaduko statyba iš viso numatyta kitoje vietoje, už kelių šimtų metrų nuo dabartinės pervažos į Palemono pusę. Ten bus tiesiamas pietrytinis aplinkkelis. Bet juk jį ne RailBalticos rėmuose finansuos. Taigi, Amalių pervaža tikriausiai liks net ir nutiesus RailBalticą, nes vargu ar aplinkkelio reikalai greitai pajudės.
Be to Palemono pervaža taip pat bus likviduota (numatytas automobilių viadukas virš geležinkelio).
O Marijampolėje, įtariu, kad viadukų statyba pasidalinta tarp savivaldybės ir LG. LG pastatė tik pačius viadukus, o gatves aplink ir pravažiavimą po viadukais tvarkys savivaldybė. Todėl nieko Marijampolėje ir nevyksta. Pinigų nėra, galbūt laukia ES paramos ar finansavimo iš valstybės.

Naujoji požeminė pravaža projektuojama maždaug už pusės kilometro nuo esamos pervažos, Kauno marių kryptimi. Savivaldybės įmonės „Kauno planas“ specialistai šiuo metu rengia detalųjį planą, o miesto valdžia projektui jau skyrė 30 tūkst. eurų.

Pravažą po geležinkeliu savo lėšomis įrengs „Rail Baltica“ projekto vykdytojai, o savivaldybei teks pasirūpinti privažiuojamaisiais keliais. Šie darbai gali kainuoti kelis šimtus tūkstančių eurų.

Transporto priemonėms tuomet neliks jokių kliūčių, mat „Rail Baltica“ geležinkelio linijoje išvis negali būti vieno lygio sankirtų su automobilių keliais.

Senoji Amalių pervaža taip pat taps požeminė – ji bus pritaikyta pėstiesiems ir dviratininkams.

http://www.miestai.net/forumas/showp...postcount=2980

[Al1]

Žodžiu, jei savivaldybė nesukrapštys pinigų, tai nebus nei senos pervažos, nes vietoje jos įrengs požeminę pėsčiųjų perėją LG, nei naujo pravažiavimo po geležinkeliu, nes LG pastatys tik viaduką, o privažiavimai - savivaldybės rūpestis. Turint omenyje, kaip Kaunui sunkiai sekasi su gatvių remontu ir net Panemunės tilto perstatymu, tai nenuostabu, kad įvyks pravalas... Toks pats pravalas tikriausiai laukia ir Marijampolės, nors ten bent vienam pravažiavimui, jei bus sukrapštyti pinigai, dar yra šansų atsirasti iki RailBalticos tiesimo pabaigos. Šiaip tai mane stebina, kad RailBalticos tiesimo metu iš viso nebuvo numatyta likviduoti kai kurias pervažas su intensyviu automobilių eismu. Marijampolė tiesiog išsireikalavo viadukų, bet ir pačiam miestui reikės prisidėti. Dar lieka pavojinga ir intensyvi pervaža Kaune Kreidos g., Kazlų Rūdos Žemaitės g. pervaža, Jungėnų (kelias Marijampolė - Kalvarija) pervaža...

[Mantukas05]

Ar tik nebus taip, kad Amalių viaduko LG net ir nestatys - nepriklauso. Amalių viaduko statyba iš viso numatyta kitoje vietoje, už kelių šimtų metrų nuo dabartinės pervažos į Palemono pusę. Ten bus tiesiamas pietrytinis aplinkkelis. Bet juk jį ne RailBalticos rėmuose finansuos. Taigi, Amalių pervaža tikriausiai liks net ir nutiesus RailBalticą, nes vargu ar aplinkkelio reikalai greitai pajudės.
Be to Palemono pervaža taip pat bus likviduota (numatytas automobilių viadukas virš geležinkelio).
O Marijampolėje, įtariu, kad viadukų statyba pasidalinta tarp savivaldybės ir LG. LG pastatė tik pačius viadukus, o gatves aplink ir pravažiavimą po viadukais tvarkys savivaldybė. Todėl nieko Marijampolėje ir nevyksta. Pinigų nėra, galbūt laukia ES paramos ar finansavimo iš valstybės.

O tas aplinkelis kartais neįeina į Kauno marių draustinio teritoriją? Neesu "gamtos aktyvistas" , tik šiaip įdomų pasidarė. Nes jei tą visą reikalą stumia tolyn link Palemono nuo Amalių... Net neisivazduoju , kaip tada pasikeis visas kraštovaizdis toje vietoje ir kaip ten viskas turi atrodyti.

[Al1]

Tai kad regioninio parko riba ir eina maždaug geležinkeliu į marių pusę. O kur prasideda apylanka per HE, tai palei ją, o ne palei liniją į Kauną.

[Mantukas05]

Reiškiasi draustinis nukentės,ar jo dalis. Bet dėl to aplinkelio info praktiškai nulis.

[Al1]

Nenukentės, gi nuo geležinkelio link marių yra draustinis.

[Mantukas05]

Gaila neturiu "laikraštinio" formato LRyto,ten žymiai daugiau info buvo apie tas pervažas , negu internetinio puslapyje.

[Al1]

Šiandien buvau Kaune darbo reikalais, o nuo pietų buvo laisvo laiko. Pavažiavau traukiniu iki Kazlų Rūdos ir grįžau atgal. Kaune ant tilto klojami nauji mediniai pabėgiai 1435 mm pusėje. Dar nebaigtas tilto dažymas - nuėmus senus pabėgius valoma ir dažoma vidinės apatinės dalies konstrukcijos. Ar 1520 mm pusės pabėgiai nauji, neaišku. Iki Jūrės greitis ribotas. Nuo Jūrės iki Kazlų Rūdos važiuojama kokiu 80 km/h greičiu. Tiksliai sunku pasakyti. Šiame ruože praktiškai jokie darbai nevyksta, nors dar ne viskas baigta. Nuo Mauručių iki Kauno eismas vyksta vienu keliu. Pristatyta daug triukšmą slopinančių sienelių. Keleiviams nuo jų tik blogiau - pasižiūrėti normaliai pro langus maišo. Bet jos reikalingos palei geležinkelį gyvenantiems žmonėms. Nuo Kauno didelė dalis geležinkelio ten, kur nėra sienelių, aptverta. Tikriausiai bus aptverta tinkline tvora ir visa linija. Kazlų Rūdoje požeminės perėjos nebus. 1435 mm peronas yra priešingoje nuo stoties kelyno pusėje. Jis jau stovi, tik praėjimas iki jo neįrengtas. Atrodo, kad ten bus ir perėja per geležinkelį į kitą jo pusę.

[Mantukas05]

Šiandien buvau Kaune darbo reikalais, o nuo pietų buvo laisvo laiko. Pavažiavau traukiniu iki Kazlų Rūdos ir grįžau atgal. Kaune ant tilto klojami nauji mediniai pabėgiai 1435 mm pusėje. Dar nebaigtas tilto dažymas - nuėmus senus pabėgius valoma ir dažoma vidinės apatinės dalies konstrukcijos. Ar 1520 mm pusės pabėgiai nauji, neaišku. Iki Jūrės greitis ribotas. Nuo Jūrės iki Kazlų Rūdos važiuojama kokiu 80 km/h greičiu. Tiksliai sunku pasakyti. Šiame ruože praktiškai jokie darbai nevyksta, nors dar ne viskas baigta. Nuo Mauručių iki Kauno eismas vyksta vienu keliu. Pristatyta daug triukšmą slopinančių sienelių. Keleiviams nuo jų tik blogiau - pasižiūrėti normaliai pro langus maišo. Bet jos reikalingos palei geležinkelį gyvenantiems žmonėms. Nuo Kauno didelė dalis geležinkelio ten, kur nėra sienelių, aptverta. Tikriausiai bus aptverta tinkline tvora ir visa linija. Kazlų Rūdoje požeminės perėjos nebus. 1435 mm peronas yra priešingoje nuo stoties kelyno pusėje. Jis jau stovi, tik praėjimas iki jo neįrengtas. Atrodo, kad ten bus ir perėja per geležinkelį į kitą jo pusę.

O kaži Kazlų Rūdoje į tą 1435mm kelią bus padarytas kelias? Pvž.nuo to tilto? perono?

[Al1]

Koks kelias? Perėja per bėgius nuo pirmojo perono per visus kelius iki 1435 mm perono bus. Gi ne oru lėkios keleiviai. Tik neaišku, ar bus galima ja pereiti į kitą geležinkelio pusę. Kol kas tvoros vieno segmento ties ta vieta nėra. Gal tik laikinai.

[Mantukas05]

Koks kelias? Perėja per bėgius nuo pirmojo perono per visus kelius iki 1435 mm perono bus. Gi ne oru lėkios keleiviai. Tik neaišku, ar bus galima ja pereiti į kitą geležinkelio pusę. Kol kas tvoros vieno segmento ties ta vieta nėra. Gal tik laikinai.

Aš turėjau omenyję ir ar nuo to viaduko bus padarytas kelias.

[Al1]

O kam? Juo pereinama iš vienos geležinkelio pusės į kitą ne stoties (kur keleiviniai sustoja) vietoje, o toliau. Abiejose geležinkelio pusėse yra gatvės.

[Haski]

Kaip matau diskusija užvirė dėl Kazlų Rūdos. Šiek tiek padėsiu. Taip, perėjos nėra iki 4 perono, yra tik iki 3 perono (4 kelias į "Marijampolė-Kaunas"). Perėjimas į kitą geležinkelio pusę, į Esperanto gatvę buvo uždarytas užpernai kai statė dekoratyvinę žalią tvorą palei geležinkelį iš Esperanto gatvės pusės.
Žmonės buvo labai nepatenkinti, nes labai daug žmonių iš aplinkinių gatvelių pėsčiomis ar dviračiais persikeldavo į kitą miesto dalį, nes būtent toje dalyje (kur yra Borisevičiaus, Vytauto gatvė ir jo gale poliklinika) yra pagrindinės miesto institucijos. Pastatytas viadukas yra visai kitoje vietoje, tarp stoties ir pagrindinės pervažos, nuo stoties kokie 300 metrų. Niekas nenorės pėsčiomis bereikalingai sukarti kilometro.
Lygiagrečiai su stotimi, kitoje geležinkelio pusėje yra porą gatvelių daugiau, taigi ir gyventojų, negu ten kur pastatytas viadukas.

Viadukas veda iš Daukanto gatvės (ši miesto dali mažiau apgyvendinta, bet labai didelis fūrų judėjimas) į Sporto gatvę kurios gale yra (jau nuo Viaduko matosi) Maxima...
Galiausiai po skundų geležinkeliečiai atidarė "nelegalią" perėją per stoties teritoriją. Dabar toje vietoje yra antigarso tvora, be vienos sienos, pravažiavimas paliktas darbiniam transportui, ekskavatoriams.

Taigi, naujasis "europinis" peronas. Kažkur jau matytas stilius, tik ne Lietuvoj - ant perono autobusų tipo stotelė su 3 metalinėmis pritvirtintomis kėdėmis ir šalia pastatytu ženklu melynomis raidėmis "Kazlų Rūda". (čia iš kitos pusės fotografuota, Esperanto gatvės).


Čia pačioje stotyje, tiksliau trečiame perone. Pažiūrėjus į nuotraukos dešinį kraštą pamatytumėte europinį peroną ir darbinį transportą. Perėjimo kaip matote nėra, bet tikrai bus vėliau. Europiniai keliai šioje vietoje yra 7-inti ir 8-inti. Visi kiti rusiškos vėžės.


O čia nuo viaduko link stoties (į Kauno pusę):

Aiškiai matomi bėgiai. Traukinys po manimi - manevrinis atvažiavęs iš Kybartų pusės.

O perėjimo į kitą geležinkelio pusę, už ketvirto perono, greičiausiai nebebus, nes "idant apsaugotų žmones", LG privers juos naudotis viaduku esančiu už gerų kelių šimtų metrų, arba dvidešimt papildomų minučių iki reikiamos vietos.


Dabar stebiu, kad dauguma žmonių kerta štai čia statybvietę, eina per bėgius, taip pat per tuos nesutvarkytus naujus europinius bėgius, kur nėra skaldos, duobės ir aukščiausiai iškilę bėgiai lyginant su žmonėmis.