Man labai Jūsų svarstymai panašūs į kažkada neseniai skaitytą straipsnį. Pateiktas pavyzdys buvo toks - inžinieriai pabaigė geležinkelio projektą , kuris kainavo milijardus ir leido sutaupyti kelionės laiką 10 - 20 minučių. Pašnekovas sako - kada būtų klientai laimingesni - ar dabar ar jei likusį gyvenimą keliaujant ta linija tų milijardų dėka butų kiekvieną kartą pavaišinami šampanu ?
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Rail Baltica I. LT/PL siena - Kaunas
Collapse
X
-
Metropolis
Dėl RB2 projekto: apskritai dabar reiktų klausti, ne kiek finansuos jį ES/LT, bet kas finansuos nuostolingą šios linijos eksploatavimą (tikėtina, kad labai didelius nuostolius), nes keleiviniai greitieji traukiniai Baltijos šalyse tikrai tokie bus (jau paprasti keleiviniai geležinkeliai dabar nesugeba konkuruoti su kitu antžeminiu transportu), nebent visus dabartinius lėktuvų keleivius perkeltume į šį geležinkelį. Kadangi juo nevažiuos kroviniai, jis nelabai kada atsipirks (nebent būtų daug ir didelės perkamosios galios keleivių). Taigi kas dotuos šios linijos išlaikymą? Ar nebus taip, kad nutiesus liniją, ji nebeveiks, nes bus pigiau laikyti užkonservuotą, nei leisti kelis traukinius per dieną? Juk ši linija turėtų konkuruoti su lėktuvais, autobusais ir visokiais mikrais į Vakarų pusę. Kol kas, manau, bus tik rekonstruota dabartinė RB geležinkelio linija, ir stebima, kiek kainuoja jos išlaikymas (bent jau nuo Lenkijos sienos iki Kauno). RB2 projektas, toks, koks siūlomas (greitasis europinės vėžės dvikelis keleivinis geležinkelis), nors ir atrodo labai patrauklus keleivio akimis, bet ūkio subjekto akimis bent šiandien primena labai sunkiai įsipaišantį į realybę. Jis labiausiai turėtų patikti Estijos/Latvijos gyventojams, kuriems vakarų/pietų Europa yra toli, bet kiek tų šalių gyventojų ta kryptimi vyksta? Estijos - l. mažai (jų akys į šiaurę nukreiptos), Latvijos irgi nelabai daug. Lietuviai, tuo tarpu, pirmiausia (bent jau šiuo metu atsižvelgia į bilieto kainą). Tai reiškia, kad lengviausiai keleivius "pasiimtų" žemų kaštų avialinijos, mikrai ir pan., bet ne brangus greitasis geležinkelis. Tuomet liktų į jį pritraukti Vakarų keleivius, vykstančius iš/į Baltijos šalis. Ši perspektyva irgi, bent, kol kas, atrodo miglota - juk jau dabar iš Vakarų galima nesunkiai pasiekti Baltijos šalis oro transportu, o iš Skandinavijos - ir jūrų. Todėl, jei planuotume RB2, labiausiai reiktų orientuotis į Vokietijos, Lenkijos, Čekijos, gal ir Suomijos, traukinių važiuotojus, kuriems turėtų būti sudaromos galimybės, atvykus į Baltijos šalis traukiniu, lengvai naudotis ir pvz. vietos keleiviniais traukiniais (t.y. Baltijos šalių geležinkeliai turėtų prisijungti prie interrail sistemos, būti draugiški tokiems keleiviams ir pan.). Tai - pakankamai didelis iššūkis šiuo metu daugiausia į krovinių vežimą besiorientuojantiems geležinkeliams. Jie pirmiausia turėtų atimti rinkos dalį iš furų, užkeldami jas ant geležinkelio platformų ir gabendami rekonstruota RB trasa. Dar viena (bent kažkokia) išeitis RB2 projekto gyvavimui - tinkamai apmokestinti vilkikų, autobusų transportą už naudojimąsi kelių infrastruktūra ir tą patį padaryti žemų kaštų oro bendrovėms (nors ir kaip būtų gaila keleivių).
Comment
-
Parašė udrius Rodyti pranešimąneužsiimk demagogija - ne kapeikas, bet keliasdešimt milijonų pirmame etape ir kas met dar po keletą milijonų išlaikymui.
Taip pat nepamirškim kito dalyko, kuris kažkodėl iki šiol nebuvo paminėtas. Žinau, kad net ir Tomas čia su manim sutiks.
Tas dalykas, tai ES skirtų pinigų (kalbame turbūt apie kažką ties 800-900 mln. EUR) poveikis Lietuvos ekonomikai: privačių kontraktų, mokesčių, darbo vietų ir panašiomis formomis. Tai būtų milžiniškas postūmis ekonomikai. O ir likusi suma (bent jau nemaža jos dalis), kurią skirtų Lietuva, būtų išleista ne kažkur, bet šalies viduje.Paskutinis taisė John; 2013.12.03, 17:10.
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimąTai labai pigu. Tokią operacijų kainą galima nesunkiai dengti iš bilietų pardavimo bei kitų komercinių veiklų (pvz. komercinio ploto nuomos stotyse). Realiai tai netgi labai tikėtina, kad tokia linija neš pelną.
Taip pat nepamirškim kito dalyko, kuris kažkodėl iki šiol nebuvo paminėtas. Žinau, kad net ir Tomas čia su manim sutiks.
Tas dalykas, tai ES skirtų pinigų (kalbame turbūt apie kažką ties 800-900 mln. EUR) poveikis Lietuvos ekonomikai: privačių kontraktų, mokesčių, darbo vietų ir panašiomis formomis. Tai būtų milžiniškas postūmis ekonomikai. O ir likusi suma (bent jau nemaža jos dalis), kurią skirtų Lietuva, būtų išleista ne kažkur, bet šalies viduje.
Atseit parama ekonomikai? Tai viso labo tik narkotikai, nesukuriantys jokio tęstinumo. Jau nekalbant tai kad dalis pinigų išvažiuos atgal į vakarus - paaiškės, kad neturime nei specialistų nei medžiagų.Paskutinis taisė udrius; 2013.12.03, 18:50.
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimąTai labai pigu. Tokią operacijų kainą galima nesunkiai dengti iš bilietų pardavimo bei kitų komercinių veiklų (pvz. komercinio ploto nuomos stotyse). Realiai tai netgi labai tikėtina, kad tokia linija neš pelną.
Comment
-
Parašė udrius Rodyti pranešimą
Nustok apgaudinėti save ir kitus - pajamų aiškiai neužteks. Ar dabar jų užtenka? NE. tai ką tu nori apgauti?
Atseit parama ekonomikai? Tai viso labo tik narkotikai, nesukuriantys jokio tęstinumo. Jau nekalbant tai kad dalis pinigų išvažiuost atgal į vakarus - paaiškės, kad neturime nei specialistų nei medžiagų.Paskutinis taisė John; 2013.12.03, 18:54.
Comment
-
Parašė Aleksio Rodyti pranešimąOK, tegul bilietai padengs linijos išlaikymo kaštus (nors tai ir neįmanoma), o iš kokių pinigų bus dengiamas riedmenų pirkimas, jų eksploatacijos išlaidų dengimas?
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimąKodėl neįmanoma? O kaip su Vilnius-Minskas? Kodėl ten dengia?
Comment
-
Parašė Rembo3 Rodyti pranešimąFaktas. aplamai, nėra priežaščių kodėl tos linijos nereiktų tiesti
Parašė index Rodyti pranešimąO šiaip tai labai keistas tavo nusistatymas, kad kažkodėl Vilnius yra kažkoks blogis ir tai kas su juo susiję tikrai tikrai neapsimoka.
Parašė Metropolis Rodyti pranešimąDėl RB2 projekto: apskritai dabar reiktų klausti, ne kiek finansuos jį ES/LT, bet kas finansuos nuostolingą šios linijos eksploatavimą (tikėtina, kad labai didelius nuostolius), nes keleiviniai greitieji traukiniai Baltijos šalyse tikrai tokie bus (jau paprasti keleiviniai geležinkeliai dabar nesugeba konkuruoti su kitu antžeminiu transportu), nebent visus dabartinius lėktuvų keleivius perkeltume į šį geležinkelį. Kadangi juo nevažiuos kroviniai, jis nelabai kada atsipirks (nebent būtų daug ir didelės perkamosios galios keleivių). Taigi kas dotuos šios linijos išlaikymą? Ar nebus taip, kad nutiesus liniją, ji nebeveiks, nes bus pigiau laikyti užkonservuotą, nei leisti kelis traukinius per dieną? Juk ši linija turėtų konkuruoti su lėktuvais, autobusais ir visokiais mikrais į Vakarų pusę. Kol kas, manau, bus tik rekonstruota dabartinė RB geležinkelio linija, ir stebima, kiek kainuoja jos išlaikymas (bent jau nuo Lenkijos sienos iki Kauno). RB2 projektas, toks, koks siūlomas (greitasis europinės vėžės dvikelis keleivinis geležinkelis), nors ir atrodo labai patrauklus keleivio akimis, bet ūkio subjekto akimis bent šiandien primena labai sunkiai įsipaišantį į realybę. Jis labiausiai turėtų patikti Estijos/Latvijos gyventojams, kuriems vakarų/pietų Europa yra toli, bet kiek tų šalių gyventojų ta kryptimi vyksta? Estijos - l. mažai (jų akys į šiaurę nukreiptos), Latvijos irgi nelabai daug. Lietuviai, tuo tarpu, pirmiausia (bent jau šiuo metu atsižvelgia į bilieto kainą). Tai reiškia, kad lengviausiai keleivius "pasiimtų" žemų kaštų avialinijos, mikrai ir pan., bet ne brangus greitasis geležinkelis. Tuomet liktų į jį pritraukti Vakarų keleivius, vykstančius iš/į Baltijos šalis. Ši perspektyva irgi, bent, kol kas, atrodo miglota - juk jau dabar iš Vakarų galima nesunkiai pasiekti Baltijos šalis oro transportu, o iš Skandinavijos - ir jūrų. Todėl, jei planuotume RB2, labiausiai reiktų orientuotis į Vokietijos, Lenkijos, Čekijos, gal ir Suomijos, traukinių važiuotojus, kuriems turėtų būti sudaromos galimybės, atvykus į Baltijos šalis traukiniu, lengvai naudotis ir pvz. vietos keleiviniais traukiniais (t.y. Baltijos šalių geležinkeliai turėtų prisijungti prie interrail sistemos, būti draugiški tokiems keleiviams ir pan.). Tai - pakankamai didelis iššūkis šiuo metu daugiausia į krovinių vežimą besiorientuojantiems geležinkeliams. Jie pirmiausia turėtų atimti rinkos dalį iš furų, užkeldami jas ant geležinkelio platformų ir gabendami rekonstruota RB trasa. Dar viena (bent kažkokia) išeitis RB2 projekto gyvavimui - tinkamai apmokestinti vilkikų, autobusų transportą už naudojimąsi kelių infrastruktūra ir tą patį padaryti žemų kaštų oro bendrovėms (nors ir kaip būtų gaila keleivių).
Parašė John Rodyti pranešimąTai labai pigu. Tokią operacijų kainą galima nesunkiai dengti iš bilietų pardavimo bei kitų komercinių veiklų (pvz. komercinio ploto nuomos stotyse). Realiai tai netgi labai tikėtina, kad tokia linija neš pelną.
Taip pat nepamirškim kito dalyko, kuris kažkodėl iki šiol nebuvo paminėtas. Žinau, kad net ir Tomas čia su manim sutiks.
Tas dalykas, tai ES skirtų pinigų (kalbame turbūt apie kažką ties 800-900 mln. EUR) poveikis Lietuvos ekonomikai: privačių kontraktų, mokesčių, darbo vietų ir panašiomis formomis. Tai būtų milžiniškas postūmis ekonomikai. O ir likusi suma (bent jau nemaža jos dalis), kurią skirtų Lietuva, būtų išleista ne kažkur, bet šalies viduje.
Comment
-
Parašė liutass Rodyti pranešimąO nuo kada Lietuvoje skaiciuojama kas pelninga? Juk kruva objektu jau pastatyta ir dar bus statoma i nuostoli. Tai ir arenos, stadionai, metro, tramvajai, avialinijos ir pan. Ir kas?
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimą...Krepšinio komandos
Comment
-
Pinigai daug kur švaistomi. Bet man įdomu, iš kur Lietuvoje bus paimtos lėšos linijos eksploatacijai. Jau dabar daugelyje rajonų savivaldybės neturi lėšų sumokėti autobusų parkams už mokinių vežimą. Taip pat neatsiskaitoma už lengvatinių keleivių vežimą. O kur dar valstybės mastu vėluojantys atlyginimai. Lietuvoje pirma pagalvojama, o tik paskui ieškoma lėšų, už kurias būtų galima išlaikyti objektus. Čia būtų panašiai, kaip su gatvių apšvietimu. Jis dalyje šalies modernizuotas, bet dalį laiko išjungtas, nes nėra pinigų sumokėti už elektrą.
Čia neoficiali informacija iš LG keleivių direkcijos darbuotojo. Iš visų LG maršrutų yra pelningas tik Vilnius - Minskas, nes traukinių užpildymas artimas 100%. Maršrutai Vilnius - Kaunas ir Vilnius - Klaipėda yra nuostolingi. Tik kai kurie reisai iš pastarųjų maršrutų būna pelningi. Realiai LG užsiima keleivių vežimų, nes linijos išlaikymo išlaidas gali dengti iš krovinių direkcijos lėšų.
Mano nuomone, dalis valdininkų kovoja dėl atšakos iki Vilniaus tik dėl to, kad jiems nubyrės į kišenę. Atšaka reiškia naujas statybas, naujus užsakymus ir leidimus. O pas mus nemažai valdininkų mėgsta "paskatinimus" už jų atliekamą darbą.
Comment
-
Parašė sknts Rodyti pranešimąPinigai daug kur švaistomi. Bet man įdomu, iš kur Lietuvoje bus paimtos lėšos linijos eksploatacijai. Jau dabar daugelyje rajonų savivaldybės neturi lėšų sumokėti autobusų parkams už mokinių vežimą. Taip pat neatsiskaitoma už lengvatinių keleivių vežimą. O kur dar valstybės mastu vėluojantys atlyginimai. Lietuvoje pirma pagalvojama, o tik paskui ieškoma lėšų, už kurias būtų galima išlaikyti objektus. Čia būtų panašiai, kaip su gatvių apšvietimu. Jis dalyje šalies modernizuotas, bet dalį laiko išjungtas, nes nėra pinigų sumokėti už elektrą.
Čia neoficiali informacija iš LG keleivių direkcijos darbuotojo. Iš visų LG maršrutų yra pelningas tik Vilnius - Minskas, nes traukinių užpildymas artimas 100%. Maršrutai Vilnius - Kaunas ir Vilnius - Klaipėda yra nuostolingi. Tik kai kurie reisai iš pastarųjų maršrutų būna pelningi. Realiai LG užsiima keleivių vežimų, nes linijos išlaikymo išlaidas gali dengti iš krovinių direkcijos lėšų.
Mano nuomone, dalis valdininkų kovoja dėl atšakos iki Vilniaus tik dėl to, kad jiems nubyrės į kišenę. Atšaka reiškia naujas statybas, naujus užsakymus ir leidimus. O pas mus nemažai valdininkų mėgsta "paskatinimus" už jų atliekamą darbą.
Comment
-
Parašė Gnoss Rodyti pranešimąJūsų pasiklausius atrodo, kad bet kokie nauji projektai pasmerkti nuostoliams, o ką jau bekalbėti apie įvykdytus. Geriau jau nihil novi ....
Comment
-
Atnaujinamas Ryga-Šiauliai traukinių reisas -
По маршруту Рига-Шяуляй могут пустить пассажирский поезд
http://www.delfi.lv/biznes/transport....d?id=43869044
Во вторник в Риге президент Latvijas Dzelzceļs (LDz) Угис Магонис и президент Литовской железной дороги Стасис Дайлидка подписали ряд соглашений о трансграничном сотрудничестве, а также договорились о новом пассажирском маршруте Рига-Шяуляй.
Comment
-
Parašė Gnoss Rodyti pranešimąJūsų pasiklausius atrodo, kad bet kokie nauji projektai pasmerkti nuostoliams, o ką jau bekalbėti apie įvykdytus. Geriau jau nihil novi ....
Parašė Gator Rodyti pranešimąPritariu. Pagal kai kuriuos turbut reikia ir beveik visus autobusus Lietvoje nuimt, nes tik nuostolius nesa.
Comment
Comment