Rail Baltica I. LT/PL siena - Kaunas

[udrius]

Man labai Jūsų svarstymai panašūs į kažkada neseniai skaitytą straipsnį. Pateiktas pavyzdys buvo toks - inžinieriai pabaigė geležinkelio projektą , kuris kainavo milijardus ir leido sutaupyti kelionės laiką 10 - 20 minučių. Pašnekovas sako - kada būtų klientai laimingesni - ar dabar ar jei likusį gyvenimą keliaujant ta linija tų milijardų dėka butų kiekvieną kartą pavaišinami šampanu ?

[Metropolis]

Dėl RB2 projekto: apskritai dabar reiktų klausti, ne kiek finansuos jį ES/LT, bet kas finansuos nuostolingą šios linijos eksploatavimą (tikėtina, kad labai didelius nuostolius), nes keleiviniai greitieji traukiniai Baltijos šalyse tikrai tokie bus (jau paprasti keleiviniai geležinkeliai dabar nesugeba konkuruoti su kitu antžeminiu transportu), nebent visus dabartinius lėktuvų keleivius perkeltume į šį geležinkelį. Kadangi juo nevažiuos kroviniai, jis nelabai kada atsipirks (nebent būtų daug ir didelės perkamosios galios keleivių). Taigi kas dotuos šios linijos išlaikymą? Ar nebus taip, kad nutiesus liniją, ji nebeveiks, nes bus pigiau laikyti užkonservuotą, nei leisti kelis traukinius per dieną? Juk ši linija turėtų konkuruoti su lėktuvais, autobusais ir visokiais mikrais į Vakarų pusę. Kol kas, manau, bus tik rekonstruota dabartinė RB geležinkelio linija, ir stebima, kiek kainuoja jos išlaikymas (bent jau nuo Lenkijos sienos iki Kauno). RB2 projektas, toks, koks siūlomas (greitasis europinės vėžės dvikelis keleivinis geležinkelis), nors ir atrodo labai patrauklus keleivio akimis, bet ūkio subjekto akimis bent šiandien primena labai sunkiai įsipaišantį į realybę. Jis labiausiai turėtų patikti Estijos/Latvijos gyventojams, kuriems vakarų/pietų Europa yra toli, bet kiek tų šalių gyventojų ta kryptimi vyksta? Estijos - l. mažai (jų akys į šiaurę nukreiptos), Latvijos irgi nelabai daug. Lietuviai, tuo tarpu, pirmiausia (bent jau šiuo metu atsižvelgia į bilieto kainą). Tai reiškia, kad lengviausiai keleivius "pasiimtų" žemų kaštų avialinijos, mikrai ir pan., bet ne brangus greitasis geležinkelis. Tuomet liktų į jį pritraukti Vakarų keleivius, vykstančius iš/į Baltijos šalis. Ši perspektyva irgi, bent, kol kas, atrodo miglota - juk jau dabar iš Vakarų galima nesunkiai pasiekti Baltijos šalis oro transportu, o iš Skandinavijos - ir jūrų. Todėl, jei planuotume RB2, labiausiai reiktų orientuotis į Vokietijos, Lenkijos, Čekijos, gal ir Suomijos, traukinių važiuotojus, kuriems turėtų būti sudaromos galimybės, atvykus į Baltijos šalis traukiniu, lengvai naudotis ir pvz. vietos keleiviniais traukiniais (t.y. Baltijos šalių geležinkeliai turėtų prisijungti prie interrail sistemos, būti draugiški tokiems keleiviams ir pan.). Tai - pakankamai didelis iššūkis šiuo metu daugiausia į krovinių vežimą besiorientuojantiems geležinkeliams. Jie pirmiausia turėtų atimti rinkos dalį iš furų, užkeldami jas ant geležinkelio platformų ir gabendami rekonstruota RB trasa. Dar viena (bent kažkokia) išeitis RB2 projekto gyvavimui - tinkamai apmokestinti vilkikų, autobusų transportą už naudojimąsi kelių infrastruktūra ir tą patį padaryti žemų kaštų oro bendrovėms (nors ir kaip būtų gaila keleivių).

[John]

neužsiimk demagogija - ne kapeikas, bet keliasdešimt milijonų pirmame etape ir kas met dar po keletą milijonų išlaikymui.

Tai labai pigu. Tokią operacijų kainą galima nesunkiai dengti iš bilietų pardavimo bei kitų komercinių veiklų (pvz. komercinio ploto nuomos stotyse). Realiai tai netgi labai tikėtina, kad tokia linija neš pelną.

Taip pat nepamirškim kito dalyko, kuris kažkodėl iki šiol nebuvo paminėtas. Žinau, kad net ir Tomas čia su manim sutiks.

Tas dalykas, tai ES skirtų pinigų (kalbame turbūt apie kažką ties 800-900 mln. EUR) poveikis Lietuvos ekonomikai: privačių kontraktų, mokesčių, darbo vietų ir panašiomis formomis. Tai būtų milžiniškas postūmis ekonomikai. O ir likusi suma (bent jau nemaža jos dalis), kurią skirtų Lietuva, būtų išleista ne kažkur, bet šalies viduje.

[udrius]

Tai labai pigu. Tokią operacijų kainą galima nesunkiai dengti iš bilietų pardavimo bei kitų komercinių veiklų (pvz. komercinio ploto nuomos stotyse). Realiai tai netgi labai tikėtina, kad tokia linija neš pelną.

Taip pat nepamirškim kito dalyko, kuris kažkodėl iki šiol nebuvo paminėtas. Žinau, kad net ir Tomas čia su manim sutiks.

Tas dalykas, tai ES skirtų pinigų (kalbame turbūt apie kažką ties 800-900 mln. EUR) poveikis Lietuvos ekonomikai: privačių kontraktų, mokesčių, darbo vietų ir panašiomis formomis. Tai būtų milžiniškas postūmis ekonomikai. O ir likusi suma (bent jau nemaža jos dalis), kurią skirtų Lietuva, būtų išleista ne kažkur, bet šalies viduje.

Nustok apgaudinėti save ir kitus - pajamų aiškiai neužteks. Ar dabar jų užtenka? NE. tai ką tu nori apgauti?

Atseit parama ekonomikai? Tai viso labo tik narkotikai, nesukuriantys jokio tęstinumo. Jau nekalbant tai kad dalis pinigų išvažiuos atgal į vakarus - paaiškės, kad neturime nei specialistų nei medžiagų.

[Aleksio]

Tai labai pigu. Tokią operacijų kainą galima nesunkiai dengti iš bilietų pardavimo bei kitų komercinių veiklų (pvz. komercinio ploto nuomos stotyse). Realiai tai netgi labai tikėtina, kad tokia linija neš pelną.

OK, tegul bilietai padengs linijos išlaikymo kaštus (nors tai ir neįmanoma), o iš kokių pinigų bus dengiamas riedmenų pirkimas, jų eksploatacijos išlaidų dengimas?

[John]

Nustok apgaudinėti save ir kitus - pajamų aiškiai neužteks. Ar dabar jų užtenka? NE. tai ką tu nori apgauti?

Atseit parama ekonomikai? Tai viso labo tik narkotikai, nesukuriantys jokio tęstinumo. Jau nekalbant tai kad dalis pinigų išvažiuost atgal į vakarus - paaiškės, kad neturime nei specialistų nei medžiagų.

Ar dabartinis Vilnius-Kaunas keleivinis servisas nedengia linijos operacinių kaštų?

[John]

OK, tegul bilietai padengs linijos išlaikymo kaštus (nors tai ir neįmanoma), o iš kokių pinigų bus dengiamas riedmenų pirkimas, jų eksploatacijos išlaidų dengimas?

Kodėl neįmanoma? O kaip su Vilnius-Minskas? Kodėl ten dengia? Kaip su Vilnius-Kaunas?

[Aleksio]

Kodėl neįmanoma? O kaip su Vilnius-Minskas? Kodėl ten dengia?

"Nesvarbu, kaip balsuoja. Svarbu, kas skaičiuoja". Jeigu LG pasakė, kad Vilnius-Minskas davė 360 kLt pelno, tai dar nieko nereiškia.

[liutass]

O nuo kada Lietuvoje skaiciuojama kas pelninga? Juk kruva objektu jau pastatyta ir dar bus statoma i nuostoli. Tai ir arenos, stadionai, metro, tramvajai, avialinijos ir pan. Ir kas?

[Al1]

Faktas. aplamai, nėra priežaščių kodėl tos linijos nereiktų tiesti

Demagogija. Buvo jau išvardintos visos priežastys, kodėl RB2 atšaka į Vilnių nereikalinga, ir kodėl iš viso RB2 su 240 km/h greičiu nereikalinga. Optimaliausias variantas būtų maks. 200 km/h linija, kurią būtų galima naudoti ir krovinių gabenimui. Bet jokios 1435 mm atšakos į Vilnių nereikia. O tie, kurie čia aiškina apie 240 km/g linijų privalumus, tai aš irgi paaiškinsiu, kad tai menka nauda. Tarkime, turime RB2 nuo Vilniaus iki Kauno ir nuo Kauno per Panevėžį į Rygą. Ir ką mes turime? Nuo Vilniaus į Rygą per Kauną gaunasi tiek pat arba +/-10 km nei dabartine linija per Kaišiadoris, Radviliškį, Šiaulius, Joniškį... Vadinasi, vidutiniškai kelionė RB2 užtruktų apie 90 minučių, įskaitant judėjimo krypties keitimą Kaune, kam reikia iki 10 minučių. Dabar, gi, rekonstravus visą liniją nuo Vilniaus iki Kaišiadorių ir Kauno, nuo Kaišiadorių iki Radviliškio nutiesus antruosius kelius, rekonstravus stočių kelynus, ypač Radviliškio ir Šiaulių, kad būtų padidintas traukinių greitis stotyse, būtų galima į Rygą nuvažiuoti per maždaug 2 val. 15 minučių. Akivaizdus pranašumas prieš autobusą ir automobilį. Taip pat ir lėktuvą, nes nereikia registracijos ir t.t.

O šiaip tai labai keistas tavo nusistatymas, kad kažkodėl Vilnius yra kažkoks blogis ir tai kas su juo susiję tikrai tikrai neapsimoka.

Vilnius ne blogis, bet reikia mąstyti ir pinigus skaičiuoti.

Dėl RB2 projekto: apskritai dabar reiktų klausti, ne kiek finansuos jį ES/LT, bet kas finansuos nuostolingą šios linijos eksploatavimą (tikėtina, kad labai didelius nuostolius), nes keleiviniai greitieji traukiniai Baltijos šalyse tikrai tokie bus (jau paprasti keleiviniai geležinkeliai dabar nesugeba konkuruoti su kitu antžeminiu transportu), nebent visus dabartinius lėktuvų keleivius perkeltume į šį geležinkelį. Kadangi juo nevažiuos kroviniai, jis nelabai kada atsipirks (nebent būtų daug ir didelės perkamosios galios keleivių). Taigi kas dotuos šios linijos išlaikymą? Ar nebus taip, kad nutiesus liniją, ji nebeveiks, nes bus pigiau laikyti užkonservuotą, nei leisti kelis traukinius per dieną? Juk ši linija turėtų konkuruoti su lėktuvais, autobusais ir visokiais mikrais į Vakarų pusę. Kol kas, manau, bus tik rekonstruota dabartinė RB geležinkelio linija, ir stebima, kiek kainuoja jos išlaikymas (bent jau nuo Lenkijos sienos iki Kauno). RB2 projektas, toks, koks siūlomas (greitasis europinės vėžės dvikelis keleivinis geležinkelis), nors ir atrodo labai patrauklus keleivio akimis, bet ūkio subjekto akimis bent šiandien primena labai sunkiai įsipaišantį į realybę. Jis labiausiai turėtų patikti Estijos/Latvijos gyventojams, kuriems vakarų/pietų Europa yra toli, bet kiek tų šalių gyventojų ta kryptimi vyksta? Estijos - l. mažai (jų akys į šiaurę nukreiptos), Latvijos irgi nelabai daug. Lietuviai, tuo tarpu, pirmiausia (bent jau šiuo metu atsižvelgia į bilieto kainą). Tai reiškia, kad lengviausiai keleivius "pasiimtų" žemų kaštų avialinijos, mikrai ir pan., bet ne brangus greitasis geležinkelis. Tuomet liktų į jį pritraukti Vakarų keleivius, vykstančius iš/į Baltijos šalis. Ši perspektyva irgi, bent, kol kas, atrodo miglota - juk jau dabar iš Vakarų galima nesunkiai pasiekti Baltijos šalis oro transportu, o iš Skandinavijos - ir jūrų. Todėl, jei planuotume RB2, labiausiai reiktų orientuotis į Vokietijos, Lenkijos, Čekijos, gal ir Suomijos, traukinių važiuotojus, kuriems turėtų būti sudaromos galimybės, atvykus į Baltijos šalis traukiniu, lengvai naudotis ir pvz. vietos keleiviniais traukiniais (t.y. Baltijos šalių geležinkeliai turėtų prisijungti prie interrail sistemos, būti draugiški tokiems keleiviams ir pan.). Tai - pakankamai didelis iššūkis šiuo metu daugiausia į krovinių vežimą besiorientuojantiems geležinkeliams. Jie pirmiausia turėtų atimti rinkos dalį iš furų, užkeldami jas ant geležinkelio platformų ir gabendami rekonstruota RB trasa. Dar viena (bent kažkokia) išeitis RB2 projekto gyvavimui - tinkamai apmokestinti vilkikų, autobusų transportą už naudojimąsi kelių infrastruktūra ir tą patį padaryti žemų kaštų oro bendrovėms (nors ir kaip būtų gaila keleivių).

Būtent. Dar daugiau. Lietuvoje viešasis transportas degradavęs. Tam, kad žmonės naudotųsi viešuoju transportu, jie turi turėti juo galimybę nuvykti nuo A iki B į vos ne kiekvieną užkampį. Norint, kad geležinkelis taptų keleivinio susiekimo šerdimi, reikia gerinti ir tarpmiestinį susisiekimą kitais traukinių maršrutais, gerinti autobusų susisiekimą, atkurti priemiestinį susisiekimą, kad jis būtų ne moksleiviams į mokyklas vežioti, o tiek pensininkui, tiek dirbančiam žmogui. Tai rimtas išūkis valstybei. Deja, gyvenant skolon, nykstant tautai ir nesant jokių perspektyvų ateičiai to padaryti neįmanoma.

Tai labai pigu. Tokią operacijų kainą galima nesunkiai dengti iš bilietų pardavimo bei kitų komercinių veiklų (pvz. komercinio ploto nuomos stotyse). Realiai tai netgi labai tikėtina, kad tokia linija neš pelną.

Taip pat nepamirškim kito dalyko, kuris kažkodėl iki šiol nebuvo paminėtas. Žinau, kad net ir Tomas čia su manim sutiks.

Tas dalykas, tai ES skirtų pinigų (kalbame turbūt apie kažką ties 800-900 mln. EUR) poveikis Lietuvos ekonomikai: privačių kontraktų, mokesčių, darbo vietų ir panašiomis formomis. Tai būtų milžiniškas postūmis ekonomikai. O ir likusi suma (bent jau nemaža jos dalis), kurią skirtų Lietuva, būtų išleista ne kažkur, bet šalies viduje.

Kiek jau buvo žadama apie postūmius ekonomikai stojant į ES, ateinant ES milijardams. Kur visa tai??? Kur? Nebus čia jokių postūmių, nes norint, kad jis būtų, reikia kompleksiško požiūrio į ekonomiką, o ne imti kažkurią vieną šaką...

[John]

O nuo kada Lietuvoje skaiciuojama kas pelninga? Juk kruva objektu jau pastatyta ir dar bus statoma i nuostoli. Tai ir arenos, stadionai, metro, tramvajai, avialinijos ir pan. Ir kas?

...Krepšinio komandos

[liutass]

...Krepšinio komandos

tame tarpe ir tai. Yra begales valdisku projektu kur svaistomi pinigai.

[udrius]

John - būk geras- pripažink, kad nusišnekėjai ir pripažink, kad šioje srityje esi visiškas neišmanėlis. Nes tie tavo išsisukinėjimai , patikėk vaikiški

[sknts]

Pinigai daug kur švaistomi. Bet man įdomu, iš kur Lietuvoje bus paimtos lėšos linijos eksploatacijai. Jau dabar daugelyje rajonų savivaldybės neturi lėšų sumokėti autobusų parkams už mokinių vežimą. Taip pat neatsiskaitoma už lengvatinių keleivių vežimą. O kur dar valstybės mastu vėluojantys atlyginimai. Lietuvoje pirma pagalvojama, o tik paskui ieškoma lėšų, už kurias būtų galima išlaikyti objektus. Čia būtų panašiai, kaip su gatvių apšvietimu. Jis dalyje šalies modernizuotas, bet dalį laiko išjungtas, nes nėra pinigų sumokėti už elektrą.

Čia neoficiali informacija iš LG keleivių direkcijos darbuotojo. Iš visų LG maršrutų yra pelningas tik Vilnius - Minskas, nes traukinių užpildymas artimas 100%. Maršrutai Vilnius - Kaunas ir Vilnius - Klaipėda yra nuostolingi. Tik kai kurie reisai iš pastarųjų maršrutų būna pelningi. Realiai LG užsiima keleivių vežimų, nes linijos išlaikymo išlaidas gali dengti iš krovinių direkcijos lėšų.

Mano nuomone, dalis valdininkų kovoja dėl atšakos iki Vilniaus tik dėl to, kad jiems nubyrės į kišenę. Atšaka reiškia naujas statybas, naujus užsakymus ir leidimus. O pas mus nemažai valdininkų mėgsta "paskatinimus" už jų atliekamą darbą.

[liutass]

Pinigai daug kur švaistomi. Bet man įdomu, iš kur Lietuvoje bus paimtos lėšos linijos eksploatacijai. Jau dabar daugelyje rajonų savivaldybės neturi lėšų sumokėti autobusų parkams už mokinių vežimą. Taip pat neatsiskaitoma už lengvatinių keleivių vežimą. O kur dar valstybės mastu vėluojantys atlyginimai. Lietuvoje pirma pagalvojama, o tik paskui ieškoma lėšų, už kurias būtų galima išlaikyti objektus. Čia būtų panašiai, kaip su gatvių apšvietimu. Jis dalyje šalies modernizuotas, bet dalį laiko išjungtas, nes nėra pinigų sumokėti už elektrą.

Čia neoficiali informacija iš LG keleivių direkcijos darbuotojo. Iš visų LG maršrutų yra pelningas tik Vilnius - Minskas, nes traukinių užpildymas artimas 100%. Maršrutai Vilnius - Kaunas ir Vilnius - Klaipėda yra nuostolingi. Tik kai kurie reisai iš pastarųjų maršrutų būna pelningi. Realiai LG užsiima keleivių vežimų, nes linijos išlaikymo išlaidas gali dengti iš krovinių direkcijos lėšų.

Mano nuomone, dalis valdininkų kovoja dėl atšakos iki Vilniaus tik dėl to, kad jiems nubyrės į kišenę. Atšaka reiškia naujas statybas, naujus užsakymus ir leidimus. O pas mus nemažai valdininkų mėgsta "paskatinimus" už jų atliekamą darbą.

Tap, Lietuvoje taip daromas biznis. O kaip bus veliau, niekam neidomu nes neaisku, ar tu busi valdzioje rytoj.Tau reikia DABAR ir grynais.

[Al1]

Dar vienas pavyzdys - arenos, kurių prisistatė ir vis dar statosi kai kurie miestai, nors tie, kurie anksčiau pasistatė, jau stena, kad neišgali išlaikyti.

[Gnoss]

Jūsų pasiklausius atrodo, kad bet kokie nauji projektai pasmerkti nuostoliams, o ką jau bekalbėti apie įvykdytus. Geriau jau nihil novi ....

[Gator]

Jūsų pasiklausius atrodo, kad bet kokie nauji projektai pasmerkti nuostoliams, o ką jau bekalbėti apie įvykdytus. Geriau jau nihil novi ....

Pritariu. Pagal kai kuriuos turbut reikia ir beveik visus autobusus Lietvoje nuimt, nes tik nuostolius nesa.

[vilnews]

Atnaujinamas Ryga-Šiauliai traukinių reisas -

По маршруту Рига-Шяуляй могут пустить пассажирский поезд
http://www.delfi.lv/biznes/transport....d?id=43869044

Во вторник в Риге президент Latvijas Dzelzceļs (LDz) Угис Магонис и президент Литовской железной дороги Стасис Дайлидка подписали ряд соглашений о трансграничном сотрудничестве, а также договорились о новом пассажирском маршруте Рига-Шяуляй.

[Al1]

Jūsų pasiklausius atrodo, kad bet kokie nauji projektai pasmerkti nuostoliams, o ką jau bekalbėti apie įvykdytus. Geriau jau nihil novi ....

Kaip gnostikas, turėtum laikyti materialumą blogiu.

Pritariu. Pagal kai kuriuos turbut reikia ir beveik visus autobusus Lietvoje nuimt, nes tik nuostolius nesa.

Viena yra tai, kas būtina, kita, kas yra nebūtina, kad yra nepakeliama prabanga.