Rail Baltica I. LT/PL siena - Kaunas

[Salvijus]

Čia taip atrodo InterCityHotel Berlin Ostbanhof -
http://www.intercityhotel.com/Berlin/rooms

[sleader]

Žinau. Todėl, kad norėjau važiuoti traukiniu ir man ši kelionė labai patiko. Laiko ypač nesugaišau, nes keliavau savaitgalį. Esu sužavėtas susisiekimu tarp Vokietijos ir Lenkijos. Numatytos jungtys ir regioniniais traukiniais - ko neturim Latvijos kryptimi.
Už tokį pat atstumą Rytų kryptimi ne ką pigiau būtų. Gal net brangiau.

Išties turėjo būti įdomi kelionė. Tačiau kelionės trukmė ir kaina neatrodo labai patraukliai. Keliaujant vienam, geriausia būtu skristi lėktuvu. Tikriausiai netgi pigiau išeitu. Jeigu keliaujant ne vienam, tai su automobiliu būtu greičiau nuvykti, o visiems bendrai kainuotų panašiai kaip kainavo dabar.
Nors esant reikalui ir galimybėms, pats mielai irgi pasirinkčiau važiavimą traukiniais.

[Kasnis]

Nuotraukuose gerai matosi, kad DR-kos abidvi "galvos" kvadratinės - tokias Lietuvoje turi tik 318, 328, 450, 451 traukiniai (visi mdernizuoti). Sujungus tai su senais langais, gaunasi 318 arba 450-451 - taip vadinamoji I-ji modernizacija (1998-1999 metų), kur, daugelio manymu, buvo įrengtos pačios patogiausios sedinės.

Kiek matau nuotraukoje tai DR1AMv ir greičiausiai 328-1. DR1AM (pirmos modernizacijos 318 ar 450) nelabai gali būti, nes juose nėra II klasės. Taigi tai geriausias ir moderniausias dyzelinis kokį tik turi LG.

[Al1]

Į langus pažiūrėk. Čia pirmos modernizacijos traukinys.

[Mantukas.traukinukas]

www.litrail.lt parašyta, kad traukinyje yra 2 ir 3 klasės vietos

[Salvijus]

www.litrail.lt parašyta, kad traukinyje yra 2 ir 3 klasės vietos

Nebėra, tokių bilietų nebeparduoda.

[Mantukas.traukinukas]

Supratau

[Salvijus]

Grįžtant prie nesenos kelionės įspūdžių neduoda ramybės klausimas, kodėl pas mus nėra keleivinių traukinių jungties tarp Latvijos ir Lietuvos? Net dyzeliukų kad ir su persėdimu pasienyje?
Tokia jungtis įmanoma tarp Varšuvos ir Berlyno per Ščečiną ar Frankfurtą prie Oderio. Nors ir priemiestinis dyzeliukas, tačiau keleivių Ščecine netrūko, ypač daug važiavo vietoje iki Berlyno.
Yra ir tarp Estijos bei Latvijos.
Toks įspūdis, kad kalbos apie RailBalticą tik dūmų uždanga (įsisavinant lėšas), bet nieko nedaroma parodant, kad poreikis yra tokiam susisiekimui.
Beje, tiesioginis ekspresas (14:50) tarp Berlyno ir Varšuvos važiavo nei greit, nei lėtai - apie 5:30 val.

[Al1]

Lenkijoje valstybė dotuoja tarptautinius maršrutus. Galbūt ir Voklietijoje taip yra.

Beje, įdomu. Šalia Ščecino, šiauriau, yra miestas Svinoujscė. Apie 40 tūkst. gyventojų, didelis uostas. Miestas yra įsikūręs salose, kurios yra Ščecino įlankoje. Salas skiria siauros pratakos. Lenkijai dalis tų salų atiteko po Antrojo pasaulinio karo. Vokietijos ir Lenkijos siena eina iškart vakaruose už miesto. Vokiečių laikais egzistavo geležinkelis iš Berlyno per Svinoujscę ir toliau į rytus, taip pat į Ščeciną. Per pagrindinę prataką, kuria vyksta laivyba ir Baltijos jūra jungiasi su Ščecini įlanką, tarpukaryje vokiečiai buvo netgi pakeliamą tiltą geležinkeliui pastatę. Iki tol buvo naudojamas traukinių keltas. Mieste geležinkelio stotys buvo tiek rytinėje, tiek ir vakarinėje pusėse, kurias skiria prataka tarp įlankos ir jūros. Pagrindinė miesto stotis buvo vakarinėje dalyje. Per karą tiltas buvo susprogdintas. Pravedus naują sieną, traukinių eismas tarp šalių nebuvo atnaujintas. Geležinkelio dalis vakarinėje Svinoujscėje buvo išardyta, nes tiltas susprogdintas, traukiniai atvažiuoja iki šiol į stotį rytinėje miesto dalyje, o keleiviai keliasi keltais, nes jokio tilto nebuvo pastatyta net automobiliams. Susisiekimas automobiliais yra, bet gerokai piečiau. Vokietijos pusėje geležinkelio linija buvo išardyta kilometras ar du iki sienos. Ir buvo naudojama, nes Uznamo sala Vokietijos pusėje yra kurortinė zona. Beje, kurortinis pajūris yra ir Lenkijos pusėje. Ir kurortinė zona ten dar nuo XX a. pradžios ar XIX a. pabaigos.
Taigi, 2008 m. vokiečiai atstatė geležinkelio liniją - viso labo apie 4 km nuo iki Svinoujscės. Tiesa, senoji stotis dabar nebepasiekiama geležinkeliu, nes trasa mieste užstatyta. Tai naujoji stotelė pastatyta maždaug kilometru į vakarus, vakariniame miesto pakraštyje. Statybą finansavo vokiečiai, geležinkelis priklauso vokiečių regioniniam vežėjui UBB. Traukiniai į vasaros sezono metu kursuoja maždaug kas pusvalandį.

[Salvijus]

Na traukinys iš Štėtino (man labiau patinka tokia pavadinimo forma) į Berlyną man nepasirodė kaip tarptautinis - daugiau skirtas vietiniams pervežimams ir užrašas ant šono buvo "DB Regio".
Tai kodėl negali tarp Lietuvos ir Latvijos kursuoti vietinio susisiekimo traukiniai - panašiai kaip tarp Esdtijos ir Latvijos.
Tiesioginio tarptautinio traukinio Varšuvas-Kaunas)-Ryga-(Talinas) sėkme labai abejočiau. Gyventojų per mažai ir rimtas konkurentas availinijos.

[Al1]

Nes valstybė nesiruošia dotuoti. Lavija irgi nelabai matyt nori. Nes žino, kad nebus tų keleivių. O LG irgi nenori dotuoti iš krovinių vežimo, be to tą formaliai draudžia ir ES teisės aktai.
Ne, norint, kad per daug išlepinti autobusų keleiviai važiuotų traukiniu, reikia tik tiesioginio maršruto be jokių persėdimų. Ir kad laikas būtų trumpesnis, o kaina pigesnė. Ar tai geležinkelis gali pasiūlyti? Ne. O noro, kaip minėjau, dotuoti, nėra. Valdžiai iš viso nusispjauti ant viešojo transporto - rinka viską sureguliuos savaime.

[ead]

Gražiai pašnekėta...

[Raptor]

Prancūzija domisi galimybe dalyvauti „Rail Baltica“ projekte

Prancūzijos geležinkelių įmonė SNCF bei inžinerinė ir konsultacijų bendrovė „Systra“ ir koncernas „Alstom“ norėtų dalyvauti šimtais milijonų litų vertės geležinkelio projekte „Rail Baltca“, kurį įgyvendina Lietuva.

„Rail Baltica“ ketina apjungti keletą tarptautinių transporto koridorių, todėl dalyvavimas šiame projekte yra istorinė galimybė, kurios negalima praleisti. Tik gerai išplėtotas geležinkelių tinklas užtikrins šios transporto rūšies patrauklumą Europoje. Mus domina „Rail Baltica“ įgyvendinimo kalendorius, tiesimo etapai, ekonominis ir finansinis pagrindimas“, – pranešime spaudai sakė SNCF generalinio direktoriaus patarėja Gaelle Leroux (Gaelė Leru).

Ji trečiadienį Vilniuje susitiko su susisiekimo ministru Eligijumi Masiuliu.

„Labai vertiname jūsų sukauptą patirtį. Kuo daugiau tokių solidžių kompanijų dalyvaus projekto įgyvendinime, tuo labiau galėsime tikėti projekto sėkme“, – sakė E.Masiulis.

Pasak jo, „Rail Baltica“ yra prioritetinių Europos Sąjungos transporto projektų sąraše. Numatoma, kad geležinkelio linija priklausys dviem tarptautiniams transporto koridoriams: Baltijos šalys – Adrijos jūros regionas bei Kaunas–Roterdamas.

Pernai projektas „Rail Baltica“ pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu. Numatoma, kad europinė vėžė nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos iki Kauno turės būti nutiesta iki 2013 metų pabaigos.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos transporto ministrai yra pasirašę susitarimą įkurti bendrą įmonę projektui „Rail Baltica“ įgyvendinti, kviečiama ir Lenkija. Šią savaitę Taline renkasi bendra Baltijos šalių darbo grupė konkretiems projekto įgyvendinimo klausimams spręsti.

„Rail Baltica“ yra viena iš strateginių Baltijos šalių transporto jungčių, įtraukta į pagrindinį transeuropinio transporto koridoriaus TEN-T tinklą.

BNS informacija

[ead]

Prancūzija domisi galimybe dalyvauti „Rail Baltica“ projekte

Varrrgiai, kas jiems čia užleis savas pozicijas....

[Al1]

Paskelbtas konkursas galimybių studijai įrengti RailBalticos 1435 mm vėžės kelia ruože Rokai - Palemonas - Kaunas. Keista, kodėl tiesiai į Kauno stotį nuo Jiesios negalima nutiesti 1435 mm vėžės kelio? Negi keleiviniai traukiniai turės keisti važiavimo kryptį Palemone, kad patektų į Kauno stotį? Nes 1435 mm vėžė į Kauno stotį iš Palemono krovininiams nereikalinga, nes perkrovimo stotis vis tie bus Palemone arba Rokuose.
http://fw.litrail.lt/pirkimai/lt/?an...nts_print=true

[Mørtã]

/\ Tunelyje bus dvigubo standarto?

[Aleksio]

Paskelbtas konkursas galimybių studijai įrengti RailBalticos 1435 mm vėžės kelia ruože Rokai - Palemonas - Kaunas. Keista, kodėl tiesiai į Kauno stotį nuo Jiesios negalima nutiesti 1435 mm vėžės kelio? Negi keleiviniai traukiniai turės keisti važiavimo kryptį Palemone, kad patektų į Kauno stotį? Nes 1435 mm vėžė į Kauno stotį iš Palemono krovininiams nereikalinga, nes perkrovimo stotis vis tie bus Palemone arba Rokuose.

Šiaip ten būtų galima ir be užvažiavimo į Pelemoną apseiti. Iškart po tilto per Kalantos gatvę daryti kokių R-200...250m kreivę. Arba pastatyti atskirą tilta siaurai vėžei arba vietoj tilto įrengti pervažą.

/\ Tunelyje bus dvigubo standarto?

Kaip jau suprojektuos, bet viskas gali būti sutalpinta.

[Al1]

O kodėl ne iš Jiesios į Kauną? Juk jokių krovinių į Kauną iš Palemono negabens, o keleiviniams tai tik ilgins kelionės laiką kokia 10 minučių.

[ead]

Paskelbtas konkursas galimybių studijai įrengti RailBalticos 1435 mm vėžės kelia ruože Rokai - Palemonas - Kaunas. Keista, kodėl tiesiai į Kauno stotį nuo Jiesios negalima nutiesti 1435 mm vėžės kelio? Negi keleiviniai traukiniai turės keisti važiavimo kryptį Palemone, kad patektų į Kauno stotį? Nes 1435 mm vėžė į Kauno stotį iš Palemono krovininiams nereikalinga, nes perkrovimo stotis vis tie bus Palemone arba Rokuose.
http://fw.litrail.lt/pirkimai/lt/?an...nts_print=true

Ne tik konkursas paskelbtas, o ir laimėtojas jau nustatytas

[Eimantas]

Tai bus turbūt ir antra galimybių studija, nuo Jiesios iki Kauno, kaip be tų studijų.