Rail Baltica I. LT/PL siena - Kaunas

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Tai jeigu benzinas dabar yra LABAI BRANGU, gal išardome autostradas?
Kažkoks keistas požiūris...

Absurdiška analogija. Klausimas šiuo atveju toks: ar nauda (kažkiek pigesnė kelionė nei lėktuvu ir kažkiek geresnis susisiekimas su Palenkės vaivadija) atperka LABAI DIDELES išlaidas.

Vat kroviniams europinė vėžė būtų labai naudinga, bet jiems nereikia Vasiukų lygio projektų už milijardus eurų.

[oranger]

Absurdiška analogija. Klausimas šiuo atveju toks: ar nauda (kažkiek pigesnė kelionė nei lėktuvu ir kažkiek geresnis susisiekimas su Palenkės vaivadija) atperka LABAI DIDELES išlaidas.

Vat kroviniams europinė vėžė būtų labai naudinga, bet jiems nereikia Vasiukų lygio projektų už milijardus eurų.

Na, jei tau elementarus civilizuotas geležinkelio susisiekimas su Vakarų Europa yra "Vasiukai", tai apie ką mes iš viso čia kalbame?

Pagal tave turbūt reikia išlikti kažkokia Rusijos provincija su baisiu apšnerkštu LT-PL pasieniu...

[Tomas]

Mano senelis pasakodavo apie keliones traukiniu į Berlyną "prie Smetonos". Vakare Kauno stoty sėdi į traukinį, ryte konduktorius jau žadina - "Berlin, Berlin!". Žodžiu nebuvo jokios problemos.

Bet prieš karą tarp LT ir DE nebuvo Lenkijos. Taigi problema Nr. 1 - Lenkija.

[vėkas]

Na, jei tau elementarus civilizuotas geležinkelio susisiekimas su Vakarų Europa yra "Vasiukai", tai apie ką mes iš viso čia kalbame?

Pagal tave turbūt reikia išlikti kažkokia Rusijos provincija su baisiu apšnerkštu LT-PL pasieniu...

O koks vis tik tikslas - turėti susisiekimą ar turėti geležinkelį? Nes jei turėti geležinkelį - tuomet nė nereikia jokių skaičiavimų, perkam ir turim. Bet gal tokiu atveju pakaktų žaislinio? Juk vis vien nesusisiekimui...?

[Berliner]

Mano senelis pasakodavo apie keliones traukiniu į Berlyną "prie Smetonos". Vakare Kauno stoty sėdi į traukinį, ryte konduktorius jau žadina - "Berlin, Berlin!". Žodžiu nebuvo jokios problemos.

Bet prieš karą tarp LT ir DE nebuvo Lenkijos. Taigi problema Nr. 1 - Lenkija.

XXI a. laisvoj Lietuvoj, su ES ir jos infrastruktūros programom ir etc., tai yra... utopija. Puikus mūsų požiūris.

[oranger]

XXI a. laisvoj Lietuvoj, su ES ir jos infrastruktūros programom ir etc., tai yra... utopija. Puikus mūsų požiūris.

Požiūris yra UNIKALUS.
- Štai, ponai, jums Europos pinigai, statykite, vystykite...
- Neee, mums per brangu...

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Na, jei tau elementarus civilizuotas geležinkelio susisiekimas su Vakarų Europa yra "Vasiukai", tai apie ką mes iš viso čia kalbame?

Pagal tave turbūt reikia išlikti kažkokia Rusijos provincija su baisiu apšnerkštu LT-PL pasieniu...

Rail Baltica turi labai mažai bendro su keleiviniu susisiekimu su Vakarų Europa. Kokie ten traukiniai bebūtų, pas olandus, prancūzus ar tuo labiau anglus labiau apsimokės skraidyt lėktuvais.

Su Vidurio Europa susisiekimas pagerėtų, bet ar tas kažkiek geresnis nelabai didelio (grubiai imant 8 mln gyventojų) regiono susisiekimas su Varšuva yra vertas tokių investicijų, ar tai tik geležinkelio fanatikų entuziazmas dėl paukščiuko kad Lietuva yra valstybė su HSR.

[Al1]

Nu jomajo...
Taigi ir lenkams numatyti pinigai tai atkarpai. Reikia tik politinio lenkų sprendimo. Kiek čia galima apie tą patį?

O kodėl ją reiktų užmiršti? Ar pačiai Lenkijai nebūtų naudinga jos teritorijoje turėti gerą geležinkelį, puikų susisiekimą tiek su vakarais, tiek su rytais?

Apie tą patį didesnę dalis šios temos. Tai kodėl Lenkija neima tų pinigų? Juk ji gali atnaujinti savo geležinkelį ir jai nereikia žiūrėti jokios Lietuvos, Latvijos ar Estijos. Bus krovinių ar nebus. Bus keleivių ar nebus. Geležinkelis jau yra ir jis naudojamas. Jį atnaujinus už ES pinigus Lenkija nepraras nieko. Bet kažkodėl neatnaujina... Kažkodėl tai nukelta labai tolimai ateičiai (apie 2020-25 m.). Ir aš matau tik vieną - Lenkijos didžiavalstybiškumo ambicijas prieš Lietuvą dėl ko ji netgi aukoja savo šiaurės rytų pakraščio gyventojų ir verslo interesus.

Čia iš esmės yra ES lygio problema. ES sukišo milijardus eurų į Ispanijos, Italijos, Graikijos infrastruktūrą, pristatė tiltų į niekur, kurie kuria labai mažą vertę, o čia mes kalbame apie 4-5 ar net 6 (jei kartu įskaičiuojame Vokietiją ir Suomiją) šalių sujungimą greitu, ekonomiškai pagrįstu geležinkeliu. Dar pridėkime CO2 problemą, didelį kelių apkrovimą ir daug kitų problemų, kurios būtų bent jau dalinai išspręstos šiuo projektu. Nauda akivaizdi, ir nauda visoms projekto šalims. Tai kas kiša pagalius į ratus?

ES senbūvėms nerupime mes. Tai mūsų pačių problema. Galbūt baiminamasi vėlgi tokių pačių tiltų į niekur. Be to ir situacija pasikeitė - krizė.

Mano senelis pasakodavo apie keliones traukiniu į Berlyną "prie Smetonos". Vakare Kauno stoty sėdi į traukinį, ryte konduktorius jau žadina - "Berlin, Berlin!". Žodžiu nebuvo jokios problemos.

Bet prieš karą tarp LT ir DE nebuvo Lenkijos. Taigi problema Nr. 1 - Lenkija.

Buvo Lenkija. Bet koridorius buvo Vokietijos problema, o ne Lietuvos. Visgi šiais laikais į Berlyną vargu ar kas važiuos traukiniu.

[Tomas]

Buvo Lenkija. Bet koridorius buvo Vokietijos problema, o ne Lietuvos. Visgi šiais laikais į Berlyną vargu ar kas važiuos traukiniu.

Lenkijos nebuvo Traukiniai važiuodavo per Kionigsbergą. O Danzigo koridorius - teisybė, buvo nedidelė Vokietijos problemėlė.
Į Berlyną šiais laikais dauguma važiuoja automobiliu - kiek buvo lėktuvų reisų, niekas neišsilaikė.

[Taut.]

O ar labai tikslinga aplamai palikti 1520mm vėžę nuo Kazlų Rūdos iki Šeštokų? Ar ten tokie jau dideli krovinių srautai? Aišku dar yra Alytus, bet Šeštokų-Alytaus(-Varėnos)-Vilniaus ruožą ateityje irgi būtų galima numatyti atstatyti kaip 1435mm.

[Al1]

Lenkijos nebuvo Traukiniai važiuodavo per Kionigsbergą. O Danzigo koridorius - teisybė, buvo nedidelė Vokietijos problemėlė.
Į Berlyną šiais laikais dauguma važiuoja automobiliu - kiek buvo lėktuvų reisų, niekas neišsilaikė.

Laba diena. Lenkija buvo. Net ir Dancigo koridorių aptarnavo PKP.
Lyg be Berlyno Vokietijoje nėra kitų miestų ir oro uostų...

O ar labai tikslinga aplamai palikti 1520mm vėžę nuo Kazlų Rūdos iki Šeštokų? Ar ten tokie jau dideli krovinių srautai? Aišku dar yra Alytus, bet Šeštokų-Alytaus(-Varėnos)-Vilniaus ruožą ateityje irgi būtų galima numatyti atstatyti kaip 1435mm.

Netikslinga turėti du tinklus skirtingos vėžės. Kas kita - tranzitinė magistralė.

[Tomas]

Laba diena. Lenkija buvo. Net ir Dancigo koridorių aptarnavo PKP.

Lenkija buvo, bet ne toj vietoj kur dabar
Jei tikėsime wikipedija, tai vokiečių traukiniai per Dancigo koridorių važiuodavo užantspauduoti , "tranzitinės" lenkų vizos nereikdavo.

[Al1]

Lenkija, reikia priminti, turėjo išėjimą į Baltijos jūrą. Ir dėl to vokiečiai, važiuodami iš Vokietijos į Vokietiją, kirto Lenkijos teritoriją. Taip pat ir lietuviai, važiavę traukiniais. Nežinau, kaip ten buvo dėl vizų - juk Lietuva ir Lenkija neturėjo diplomatinių santykių.

[oranger]

Geležinkelis jau yra ir jis naudojamas. Jį atnaujinus už ES pinigus Lenkija nepraras nieko. Bet kažkodėl neatnaujina... Kažkodėl tai nukelta labai tolimai ateičiai (apie 2020-25 m.). Ir aš matau tik vieną - Lenkijos didžiavalstybiškumo ambicijas prieš Lietuvą dėl ko ji netgi aukoja savo šiaurės rytų pakraščio gyventojų ir verslo interesus.

Yra tame tiesos. Bet tam ir reikia mūsų diplomatijos, kad lenkai nepaverstų niekais mūsų istorinių galimybių... Bet jei mes su lenkais kalbėsime visokių "sikorskių" kalba, nieko gero tai nežada.

[Aleksio]

Yra tame tiesos. Bet tam ir reikia mūsų diplomatijos, kad lenkai nepaverstų niekais mūsų istorinių galimybių... Bet jei mes su lenkais kalbėsime visokių "sikorskių" kalba, nieko gero tai nežada.

Ne šiaip sau Lenkų rinkimų akcijos vadovas pareiškė, kad jeigu jo partija po rinkimų bus tarp valdančiosios koalicijos partnerių, jie norėtų paimti ir susisiekimo ministro portfelį. Taip kad jeigu norime, kad į Lenkiją būtų normalesnis susisiekimas geležinkeliu, rinkimuose reikia balsuoti už Voldemarą.

[Al1]

O kodėl ne švietimo ministro posto?

[oranger]

O kodėl ne švietimo ministro posto?

Geriausiai būtų užsienio reikalų ministro posto

[Al1]

Geriausia, kad su jais niekas nesusidėtų.

[Aleksio]

O kodėl ne švietimo ministro posto?

Apie ketinimus paimti švietimo bei kultūros ministrų portfelius jie taip pat pareiškė. Bet šitame forume tai jau off-top.

[ead]

Informacija apie nustatytą laimėtoją ir ketinamą sudaryti sutartį

2012-04-18

Projekto esamo geležinkelio ruožo Kaunas (Palemonas)-Gaižiūnai rekonstrukcija rangos darbų pirkimas

I. PERKANČIOJI ORGANIZACIJA, ADRESAS IR KONTAKTINIAI DUOMENYS:
I.1. Perkančiosios organizacijos pavadinimas ir įmonės kodas: AB „Lietuvos geležinkeliai“, įm. kodas 110053842.
I.1.1. Adresas, pašto kodas: Mindaugo g. 12/14, 03603 Vilnius, Lietuvos Respublika
I.1.2. Kontaktiniai duomenys: asmuo(-enys) kontaktams, telefonas(-ai), faksas, el. paštas, interneto adresas(-ai) ir elektroninė prieiga prie informacijos (URL): Teisės ir personalo departamento Pirkimų skyriaus Organizacinio sektoriaus Projektų pirkimo specialistė Jolita Dumčienė, tel. (8 5) 269 34 75, faks. (8 5) 269 32 86, www.litrail.lt
I.2. Viešųjų pirkimų tarnybos suteiktas pirkimo numeris: pirkimo numeris 116976.

II. PIRKIMO OBJEKTAS:
II.1. Pirkimo pavadinimas: Projekto esamo geležinkelio ruožo Kaunas (Palemonas)-Gaižiūnai rekonstrukcija rangos darbų pirkimas.
II.2. Trumpas pirkimo objekto apibūdinimas: projekto esamo geležinkelio ruožo Kaunas (Palemonas)-Gaižiūnai rekonstrukcija rangos darbai, kuriuos sudaro reikalingos darbo projektinės dokumentacijos parengimas (pagal bendrosios ekspertizės aktą, vadovaujantis STR 1.06.03:2002 (10 p.) reikalavimais, turi būti atlikta statinio konstrukcijų darbo projekto ekspertizė), Gaižiūnų stotyje naujo geležinkelio kelio statyba (apie 1,25 km) bei Gaižiūnų-Palemono geležinkelio ruožo rekonstrukcija (apie 24,6 km) numatant sankasos, viršutinės kelio konstrukcijos, vandens nuvedimo įrenginių, pervažų, tiltų, pralaidų, perono rekonstrukciją, naujų iešmų įrengimą, elektros tiekimo sistemų, telekomunikacijų įrenginių, signalizacijos, centralizacijos ir eismo valdymo sistemos pertvarkymą.
II.2.1. Pirkimo objekto tipas (įrašyti tik vieną tipą – prekės, paslaugos ar darbai): darbai.

III. INFORMACIJA APIE NUSTATYTĄ LAIMĖTOJĄ(-US) IR KETINIMĄ SUDARYTI SUTARTĮ (pildoma tiek kartų, dėl kiek pirkimo dalių buvo priimti sprendimai):
III.1. Pirkimo dalies numeris ir pavadinimas (jei taikoma): -.
III.2. Laimėjusio dalyvio pavadinimas ir įmonės kodas arba vardas ir pavardė: Bendrai jungtinei veiklai susivienijusios Eurovia CS, a.s. ir AB „Eurovia Lietuva“.
III.3. Numatoma bendra sutarties vertė (litais arba kita valiuta) (su/be PVM): kaina be PVM – 74 951 531,04 Lt.
III.4. Priežastys, dėl kurių pasirinktas šis laimėtojas: mažiausia kaina.
III.4.1. Jei žinoma, nurodyti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties įsipareigojimų dalį, kuriai laimėtojas ketina pasitelkti trečiuosius asmenis kaip subrangovus: -.

IV. Šio skelbimo išsiuntimo data: 2012-04-11.

http://fw.litrail.lt/pirkimai/lt/