Rail Baltica I. LT/PL siena - Kaunas

[Wycka]

Gerai, sutinku. Bet kodel dabar tą produkciją mes nevežam geležinkeliais? Kokių budu mes dabar ją eksportuojame? Ar standartine veže iki Kauno išspres visas tų prekių ekspoto problemas?

Nevežam, nes ne visi nori terliotis perkrovinėjant Šeštokuose, beje, dažnai ir vagonų pritrūksta. Todėl nemaža dalis logistikos vadybininkų numoja ranka ir gabena vilkikais, kiek rečiau laivais. Standartinė vėžė jokiu būdu neišspręs VISŲ eksporto problemų, bet tikrai krovinių, o gal ir keleivių gabenimo problemų bus mažiau.

[Mørtã]

Nevežam, nes ne visi nori terliotis perkrovinėjant Šeštokuose...

Iš vagonų į vagonus kaip supratau. Kodėl jau dabar nepadaryti Šeštokuose pakrovimo į vagonus iš autotransporto? Ar didelis skirtumas vežti automobiliais į Šeštokus ir į Kauną? arba daryti perkrovimą iš vagonų Kaune?

[Al1]

Iš vagonų į vagonus kaip supratau. Kodėl jau dabar nepadaryti Šeštokuose pakrovimo į vagonus iš autotransporto? Ar didelis skirtumas vežti automobiliais į Šeštokus ir į Kauną? arba daryti perkrovimą iš vagonų Kaune?

Kaunas yra cente Lietuvos, ten stambus logistikos mazgas. Šeštokuose būtų galima perkraudinėti iš vagonų į vagonus tik tranzitinius krovinius. Į Lietuvą gabenamiems ar eksportuojamiems kroviniams Šeštokai yra nepatogioje vietoje. Be to tokiu atveju reikėtų gerų autokelių iki Šeštokų. Dabartiniai keliai ne tokiems krovininio transporto srautams skirti. Vėl išlaidos. Taip, Šeštokuose reikėjo perkrovimo terminalo jau iškart atidarius susisiekimą. Dabar jo vieta Kaune yra strategiškai patogesnė. O tai reiškia ir papildomus krovinius.

[Mørtã]

Man atrodo kad europine veze pasiteisintu tik tuo atveju, jei eitu iki Achemos.

[Eimantas]

O kuo Achema išskirtinė?

[Mørtã]

pinigą Lietuvai kala...

[Wycka]

Iš vagonų į vagonus kaip supratau. Kodėl jau dabar nepadaryti Šeštokuose pakrovimo į vagonus iš autotransporto? Ar didelis skirtumas vežti automobiliais į Šeštokus ir į Kauną? arba daryti perkrovimą iš vagonų Kaune?

Iš principo A|1 jau atsakė.

Man atrodo kad europine veze pasiteisintu tik tuo atveju, jei eitu iki Achemos.

Įtariu, kad bėgant laikui, jeigu Achemos neištiks Ekrano likimas, europinė vėžė pasieks ir Jonavą. Juk ilgalaikis planas buvo (gal ir tebėra) europinę vėžę tiesti per Kauną pro Panevėžį į Rygą, toliau iki pat Talino.

[Lettered]

Bėda, kad Karaliaučius priklauso Rusijai, būtų Vokietija, mums tos Lenkijos išvis nereikėtų.

O jeigu mes patys būtumėm Vokietija?

[doncius]

Noriu paklausti tokios smulkmenos. Pastačius vėže ja kažkam reiks riedėti. Kas naudosis šia vėže? Lietuvos geležinkėliai? (kuriems reiks įsigyti naujų traukinių) ar koks tarptautinis vežėjas? Ar tai išvis bus sprendžiama konkurso būdu?

[žvirblis]

Noriu paklausti tokios smulkmenos. Pastačius vėže ja kažkam reiks riedėti. Kas naudosis šia vėže? Lietuvos geležinkėliai? (kuriems reiks įsigyti naujų traukinių) ar koks tarptautinis vežėjas? Ar tai išvis bus sprendžiama konkurso būdu?

Geri klausimai. Išties Rail Baltica yra visiškai nenaudinga Lietuvos geležinkeliams. Mano tėvai - buvę geležinkelininkai, dėdė - stambus šulas LG administracijoje. todėl šiek tiek kas tie geležinkeliai išmanau...

Pervežimai tarp šalių geležinkeliais yra vykdomi taip, pavyzdžiui: Latvijos geležinkelių lokomotyvas traukia sąstatą iki artimiausios Lietuvos stoties kur galima sąstatą atkabinti ir leisti tempti Lietuvos geležinkelių lokomotyvui. Paprastai tempdavo iki Šiaulių, ar Radviliškio. Iš Lietuvos pusės - lietuviškas lokomotyvas tempii iki Jelgavos. Su Rail Baltica - neaišku kas temps sąstatą, nes Lietuvos geležinkeliai neturi 1435 mm vėžė lokomotyvų, pirkti dėl vienos linijos - paprasčiausiai neapsimoka.

Jau senai, dar 19 amžiuje geležinkelių kompanijos suprato, kad šalies ribose, geležinkelio kompanijos tinkle turi būti vieningas geležinkleio vėžės tinklas. Pavyzdžiuje JAV būta skirtingų vėžių: 1435 mm (4 pėdų 8,5 colio), 1524 mm (5 pėdų), 1828 mm (6 pėdų) geležinkelio vėžės linijų. Paprasčiausiai neapsimoka.

Faktas, kurį lietuviški patriotai-idiotai (atsiprašau už grubumą bet taip yra) nenoti pastebėti: Lietuvos geližinkeliai pragyvena ir uždirba pelną transportuodami rusiškus krovinius iš Rusijos, Baltrusijos, t.y. iš rytų į uostus. Visokie pezalai apie tai, kad nutiesus europinę vėž3 Lietuva kažkaip stebuklingai labiau integruosis į vakarus - tėra pezalai. Suomija naudoja rusišką vežė ir ką? Tapo Rusijos dalimi? Pezalai dar todėl, kad krovinių transportavimas geležinkeliais Europoje yra žlugęs reikalas. Kiek pamenu berods tik 8 proc. krovinių Europos sąjungos viduje pervežami geležinkeliais. Tai prisijungimas prie žlugusios sistemos yra savo sistemos žlugdymas. Antra, kam kirsti šaką ant kurios pats sėdi? Kam pjauti vištą dedančia auksinius kiaušinius? Juk tai liaudiška išmintis. Reikia tiesti ne europinę vėžę, o gerinti dabartinių 1520 mm geležinkelių pralaidumą, plėsti pajėgumus: vietoj vieno kelio nutiesti du kelius tarp Kuršėnų ir Kretingos. Nesu iš pricipo prieš jungtį su Europos geležinkeliasi, bet perkrovimo terminalas Mockavoje - puikus sprendimas. Nesuprantama, kam dar reikia tos "europinės" vėžės iki Kauno? Juk perkrovimo terminalas kaime sukuria darbo vietas čia. Ką kaime nebėra bedarbystės?

P.S. nebūkime beraščiai, vadinkime daiktus savais vardais. 1520 mm vėžė nėra rusiška vėžė, nuo 197-ųjų 1524 mm vėžė TSRS viduje buvo suapvalinta iki dabartinių 1520mm. Savo kilme 1524mm yra lygiai 5 pėdos, ir šio standarto vėže yra sugalvota pietinėse JAV valstijose 19 amžiuje. Taigi dabartinė LG naudojama vėžė savo kilme yra tikrų tikriausias amerikoniškas daiktas!

[Metropolis]

Beveik nėra ką pridurti - /\ pasisakymas, kurį tikrai reikia atsiminti ir rodyti visiems demagogijos kursuose. Suplakama viskas į vieną ir gaunam, atsiprašau, "briedą". Pirma ir esminė pasisakymo mintis - neapsimoka, todėl ir nereikia. Kažin kodėl tuomet XIX a. tuos geležinkelius tiesė - juk, turbūt, visiškai neapsimokėjo - galėjo ir toliau diližanais ir karietomis visi riedėti. Čia toks triuškinantis argumentas, kad jam atsakymas būtų "protiv loma, net prijoma".

Rail Baltica reikalingumą, manau, daugelis supranta, o dalyvis A1 l. gerai neseniai tai išaiškino. Nesikartosiu. Keista, ir gaila, būtų, kad Lietuvoje ir toliau vadovautumėmės tik tokiomis nuostatomis: nenaudinga, tai nereikia. Geležinkeliai, kaip ir kita transporto infrastruktūra, sukuria pridėtinę vertę, kurią vėliau tereikia tausoti ir plėtoti. Kas temps sąstatą - ateities klausimas, kurį LG tikrai išspręs. Visa laimė, kad LG dar valstybei priklausanti įmonė, kuri privalo vykdyti valstybės transporto politiką ir integruotis į ES savo srityje. Nereikia aiškinti, kad tiesdami (už ES pinigus) Rail Baltica, tuo pat metu pjauname rusiškus krovinius kelyje tarp Kuršėnų ir Kretingos. Tas dviejų kelių projektas irgi bus baigtas - tikrai dirbama tuo klausimu.

[žvirblis]

Beveik nėra ką pridurti - /\ pasisakymas, kurį tikrai reikia atsiminti ir rodyti visiems demagogijos kursuose. Suplakama viskas į vieną ir gaunam, atsiprašau, "briedą". Pirma ir esminė pasisakymo mintis - neapsimoka, todėl ir nereikia. Kažin kodėl tuomet XIX a. tuos geležinkelius tiesė - juk, turbūt, visiškai neapsimokėjo - galėjo ir toliau diližanais ir karietomis visi riedėti. Čia toks triuškinantis argumentas, kad jam atsakymas būtų "protiv loma, net prijoma".

Oi, oi, oi... Jūs protingesnis už ekomistą R. Kuodį kuris nesupranta šio projekto naudos? Baigit. Galiu tik pakartoti: neapsimoka, taigi ir nereikia. Dėl to taip ir gyvename nes vaikomes visokių idee fixe kurie tik baigiasi pinigų plovimais.

Projektas vien dėl projekto (del pridetinės vertės anot jūsų) - beprasmybė. Juk jei ta vėžių įvairovė yra gėris, klausimas: kodėl netiesiama atvirkščiai 1520mm vėžė į vakarų Europą? Lenkijoje ir Slovakijoje esantys 1520mm vėžes ruožai likę iš senų laikų ir apart teorinių samprotavimų apie plėtimą - niekas nedaroma. Kodėl Švedija netiesa pas save 1524mm vėžės iš Suomijos? Ogi todėl kad neapsimoka, todėl kad atsiranda daugybė problemų. Pavyzdžiui, lokomotyvų ir vagonų nesuderinamumas. Yra toks dalykas kaip momentinis maksimalus vagonų pareikalavimas. Pavyzdžiui, atsiranda daug užsakymų pervežti. Tokiu atveju LG gali iš rezervo panaudoti turimus lokomotyvus ir vagonus, o kokia nauda iš rezrve esančių nesuderinamos vėžės vagonų ir lokomotyvų? Gi LG turi keletą europinės vėžės vagonų ir ką: stovi sau nenaudojami.

[oranger]

Beveik nėra ką pridurti - /\ pasisakymas, kurį tikrai reikia atsiminti ir rodyti visiems demagogijos kursuose. Suplakama viskas į vieną ir gaunam, atsiprašau, "briedą". Pirma ir esminė pasisakymo mintis - neapsimoka, todėl ir nereikia. .

Tai žinoma, kad jo dėdei, kuris lobsta iš tranzito pinigų, neapsimoka. Nes jo dėdei gyliai pofig ta Europa, jis turbūt ir atgal į Rusiją sugrįžti yra ne prieš...
Čia akivaizdus yra tų visų LG "šulų" trumparegiškumas ir siauras akiratis.

[Al1]

Noriu paklausti tokios smulkmenos. Pastačius vėže ja kažkam reiks riedėti. Kas naudosis šia vėže? Lietuvos geležinkėliai? (kuriems reiks įsigyti naujų traukinių) ar koks tarptautinis vežėjas? Ar tai išvis bus sprendžiama konkurso būdu?

LG tikrai neverta kurti savo europinės vėžės vagonų parko. Be to dabar dauguma tokių vagonų kaip cisternos, hoperiai trąšoms priklauso ne LG, o Achemai, Orlenui, Lifosai... Jei jiems reikės, galės patys nusipirkti savo produkcijos gabenimui reikalingų vagonų. Ar išsinuomoti.

Kas dėl lokomotyvų - ruožui iki Kauno aptarnauti pakaktų kelių magistralinių lokomotyvų. Plius kelių manevrinių. Nemanau, kad būtų tikslinga kurti atskirą operatorių ar skelbti konkursą. Bet visokie liberalai juk klykia apie monopolį... Galiausiai gali atsitikti taip, kad pervežimai atiteks užsienio kompanijai... Kad ir PKP Cargo, kurios akcijų paketą jau nori (nes lenkai parduoda) pirkti Rusijos geležinkeliai. Keleiviniai traukiniai būtų PKP vagonai (bent pradžioje), o su trauka ta pati situacija kaip ir su krovininiais sąstatais. Dar geresnis variantas - LG įsigyti kelis universalius (magistralinius-manevrinius) lokomotyvus ir pradžioje, kol srautai nebus dideli, to pakaktų.

[darijusk]

O kuo kroviniams gabenti blogi M62, kurie taip pat sertifikuoti Lenkijoje ir kurių LG turi pakankamai. Tereikia tik pakeist vežimėlius ir važiuoji. Tarp kitko taip dabar ir daroma ruože tarp Suvalkų ir Šeštokų.

[Lettered]

Beveik nėra ką pridurti - /\ pasisakymas, kurį tikrai reikia atsiminti ir rodyti visiems demagogijos kursuose. Suplakama viskas į vieną ir gaunam, atsiprašau, "briedą". Pirma ir esminė pasisakymo mintis - neapsimoka, todėl ir nereikia. Kažin kodėl tuomet XIX a. tuos geležinkelius tiesė - juk, turbūt, visiškai neapsimokėjo - galėjo ir toliau diližanais ir karietomis visi riedėti. Čia toks triuškinantis argumentas, kad jam atsakymas būtų "protiv loma, net prijoma".

Tais laikais praktiškai nebuvo nei kelių, nei visokių Ryanair'ų, tad geležinkelio svarba ir reikalingumas buvo nepalyginamai didesnis.

[Al1]

O kuo kroviniams gabenti blogi M62, kurie taip pat sertifikuoti Lenkijoje ir kurių LG turi pakankamai. Tereikia tik pakeist vežimėlius ir važiuoji. Tarp kitko taip dabar ir daroma ruože tarp Suvalkų ir Šeštokų.

Galima, bet jie jau baigia savo amžių. Arba reikia gilios modernizacijos. Galbūt pradžiai to ir pakaktų. 2M62 naujesni. Iš dvisekcijinio galima padaryti du šilumvežius. Tiesa, reikės dar trečio šilumvežio (skirto supjaustymui) kabinoms galuose, kuriais 2M62 sekcijos sujungtos, sumontuoti.

[Perfect]

Geri klausimai. Išties Rail Baltica yra visiškai nenaudinga Lietuvos geležinkeliams. Mano tėvai - buvę geležinkelininkai, dėdė - stambus šulas LG administracijoje. todėl šiek tiek kas tie geležinkeliai išmanau...

Pervežimai tarp šalių geležinkeliais yra vykdomi taip, pavyzdžiui: Latvijos geležinkelių lokomotyvas traukia sąstatą iki artimiausios Lietuvos stoties kur galima sąstatą atkabinti ir leisti tempti Lietuvos geležinkelių lokomotyvui. Paprastai tempdavo iki Šiaulių, ar Radviliškio. Iš Lietuvos pusės - lietuviškas lokomotyvas tempii iki Jelgavos. Su Rail Baltica - neaišku kas temps sąstatą, nes Lietuvos geležinkeliai neturi 1435 mm vėžė lokomotyvų, pirkti dėl vienos linijos - paprasčiausiai neapsimoka.

Jau senai, dar 19 amžiuje geležinkelių kompanijos suprato, kad šalies ribose, geležinkelio kompanijos tinkle turi būti vieningas geležinkleio vėžės tinklas. Pavyzdžiuje JAV būta skirtingų vėžių: 1435 mm (4 pėdų 8,5 colio), 1524 mm (5 pėdų), 1828 mm (6 pėdų) geležinkelio vėžės linijų. Paprasčiausiai neapsimoka.

Faktas, kurį lietuviški patriotai-idiotai (atsiprašau už grubumą bet taip yra) nenoti pastebėti: Lietuvos geližinkeliai pragyvena ir uždirba pelną transportuodami rusiškus krovinius iš Rusijos, Baltrusijos, t.y. iš rytų į uostus. Visokie pezalai apie tai, kad nutiesus europinę vėž3 Lietuva kažkaip stebuklingai labiau integruosis į vakarus - tėra pezalai. Suomija naudoja rusišką vežė ir ką? Tapo Rusijos dalimi? Pezalai dar todėl, kad krovinių transportavimas geležinkeliais Europoje yra žlugęs reikalas. Kiek pamenu berods tik 8 proc. krovinių Europos sąjungos viduje pervežami geležinkeliais. Tai prisijungimas prie žlugusios sistemos yra savo sistemos žlugdymas. Antra, kam kirsti šaką ant kurios pats sėdi? Kam pjauti vištą dedančia auksinius kiaušinius? Juk tai liaudiška išmintis. Reikia tiesti ne europinę vėžę, o gerinti dabartinių 1520 mm geležinkelių pralaidumą, plėsti pajėgumus: vietoj vieno kelio nutiesti du kelius tarp Kuršėnų ir Kretingos. Nesu iš pricipo prieš jungtį su Europos geležinkeliasi, bet perkrovimo terminalas Mockavoje - puikus sprendimas. Nesuprantama, kam dar reikia tos "europinės" vėžės iki Kauno? Juk perkrovimo terminalas kaime sukuria darbo vietas čia. Ką kaime nebėra bedarbystės?

P.S. nebūkime beraščiai, vadinkime daiktus savais vardais. 1520 mm vėžė nėra rusiška vėžė, nuo 197-ųjų 1524 mm vėžė TSRS viduje buvo suapvalinta iki dabartinių 1520mm. Savo kilme 1524mm yra lygiai 5 pėdos, ir šio standarto vėže yra sugalvota pietinėse JAV valstijose 19 amžiuje. Taigi dabartinė LG naudojama vėžė savo kilme yra tikrų tikriausias amerikoniškas daiktas!

Kvepia sovietine nomenklatūra, kuriai svarbiausia išlaikyti status quo, kad kuo mažiau reikėtų dirbti ir svarbiausia GALVOTI. Verslas, tame tarpe ir pervežimų, nestovi vietoje. Bet koks šiek tiek mastantis verslininkas stengiasi savo veiklą diversifikuoti, kad kuo mažiau būtų priklausomas nuo vieno užsakovo, tiekėjo ar pirkėjo.

Būtų įdomu sužinoti kogi į Lietuvą buvo atvykę DB ir kitų kompanijų, užsiimančių pervežimais geležinkeliu, atstovai? Nejau tie supuvę vakariečiai nori atsiriekti LG tranzito Kena-Klaipėda ir Kena-Kybartai pyrago dalį?

[Aleksio]

Būtų įdomu sužinoti kogi į Lietuvą buvo atvykę DB ir kitų kompanijų, užsiimančių pervežimais geležinkeliu, atstovai?

Alaus ar ko nors stipresnio pagerti.

Nejau tie supuvę vakariečiai nori atsiriekti LG tranzito Kena-Klaipėda ir Kena-Kybartai pyrago dalį?

Nori. Nes tai labai-labai geri pinigai.

[Eimantas]

Galima, bet jie jau baigia savo amžių. Arba reikia gilios modernizacijos. Galbūt pradžiai to ir pakaktų. 2M62 naujesni. Iš dvisekcijinio galima padaryti du šilumvežius. Tiesa, reikės dar trečio šilumvežio (skirto supjaustymui) kabinoms galuose, kuriais 2M62 sekcijos sujungtos, sumontuoti.

TEM TMH yra.