Rail Baltica I. LT/PL siena - Kaunas

[Lettered]

Tiesiog stebiuosi, kaip prieš 150-100 metų vien su lopetom, karučiais ir arkliukais, vadovaujami vos kelių inžinierių ir technikų, tūkstančius kilometrų geležinkelių nutiesdavo.

Fiziškai tiesiog labai daug žmonių dirbdavo, dabar tiek samdytis prabanga ir apskritai nebūtų iš kur, o brangią techniką įpirkti irgi ne bet kas gali.
Plius labai daug visokių biurokratinių problemų dėl žemės nuosavybės, ,,žaliųjų'' nenorinčių bėgių šalia gyvenamųjų namų ir pan.; seniau niekas taip nežaisdavo.

[Al1]

„Rail Baltica“: Įrengtas pirmasis ruožas

Šiandien, rugpjūčio 11 d., 14 val. prie pirmosios geležinkelio pervažos kelyje Kalvarija-Leipalingis vyks projekto „Rail Baltica“ ruožo Šeštokai-Mockava rangos darbų pabaigos pristatymas. Renginyje dalyvaus Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės nariai, Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimo sėkme suinteresuoti aukšto rango svečiai, AB „Lietuvos geležinkeliai“ vadovybė bei kiti tiesiogiai su projektu susiję asmenys. Dalyviai pamatys pirmuosius atnaujinta 1435 mm vėže atvykstančius keleivinį ir krovininį traukinius.

http://www.litrail.lt/wps/portal/!ut...3NzElMGZhbHNl/


Taip pat rašoma:

Aktyvūs darbai vyksta ir kituose ruožuose: planuojama, kad 2013-aisiais europinė vėžė jau sieks Kauną, o 2015-aisiais bus nutiesta visa Lietuvoje planuojama „Rail Baltica“ atkarpa – 335 km.

Nu šlykštus piaras. Jei nuo Mockavos iki Šeštokų rekonstravo daugiau nei metus, tai kaip jie įsivaizduoja per nepilnus du metus nutiesti 1435 mm vėžę iki Kauno? Darbai gali prasidėti geriausiu atveju tik kitąmet ir iki 2013 m., turint omenyje darbų tempus, geležinkelis Kauno nepasieks.

[Mørtã]

... ir iki 2013 m., turint omenyje darbų tempus, geležinkelis Kauno nepasieks.

Todel jie ir piarinosi dabar, nes supranta, kad tokios progos greit nebus... arba nebebus išvis.

[Al1]

Pasipiarinti dar bus proga. Visgi galbūt iki kitų rinkimų ir prasidės "RailBalticos" tiesimas... Manau, kad prasidės (o kaip jis vyks ,tai nesvarbu), kaip ir prieš pat anuos rinkimus buvo užpirkta traukinių...

[darijusk]

O niekas gi nesako, kad ta vėže 2013 kas nors važiuos. O siekti Kauna ji laisvai galės ir anksčiau, jei darbai prasidės nuo to pačio Kauno.

[Eimantas]

Per LNK žinias rodė reportažą apie "naują modernią" atkarpą su TEP70 priešakyje ir M62K antrame plane. Antroje reportažo pusėje buvo išklausyta Marijampolės kenkėjų pavirkavimų apie naują Berlyno sieną. 22 val. turbūt bus kartojamas reportažas.

[Kosovo]

Per LNK žinias rodė reportažą apie "naują modernią" atkarpą su TEP70 priešakyje ir M62K antrame plane. Antroje reportažo pusėje buvo išklausyta Marijampolės kenkėjų pavirkavimų apie naują Berlyno sieną. 22 val. turbūt bus kartojamas reportažas.

Bet ot įdomus politikų mentalitetas: pagal jų pasisakymus, suprask, kad geležinkelio Marijampolėje išvis nėra, o kažkokie avinai jį sugalvojo per miestą tiesti ir svarbiausia - per patį centrą

[Mørtã]

...o kažkokie avinai jį sugalvojo per miestą tiesti ir svarbiausia - per patį centrą...

... o ne per jų (politikų) nuosavus sklypus.

[Vilnietizz]

Pasipiarinti dar bus proga. Visgi galbūt iki kitų rinkimų ir prasidės "RailBalticos" tiesimas... Manau, kad prasidės (o kaip jis vyks ,tai nesvarbu), kaip ir prieš pat anuos rinkimus buvo užpirkta traukinių...

Tai gal specialiai pasipiarino, kad geležinkelio tiesimui dar spėtų gauti ES lėšų. Juk nuo 2014 m. ES fondas bus smarkiai apkarpytas, ir tikėtina, Rail Baltica turėsime tiesti jau savo lėšomis. O tai mums bus per didelė prabanga. Kaip sakoma, traukinys kai ką darančių nekaukia.

[blitz]

Man šis visas reikalas atrodo kiek komplikuotai. Gal kas galėtumėte apšviesti?

1. Tas 335 km. ruožas, kurį jie "pabaigs" iki 2015, eis šalia senų vėžių ir bus netinkamas tai "tikrajai" Rail Baltica? Jei taip (t.y. jei bus netinkamas), tai kuri dalis jo bus tinkama? Ar jis bus apskritai nenaudojamas visiškai "tikrojoje" Rail Baltica?

2. Jei tas ruožas bus daugiausia nereikalingas "tikrajai" Rail Baltica, ar Lietuvai nebūtų naudingiausia padaryti taip:

- pasistatyti siaurą (lėtą) vėžę iki Kauno;
- įrengti ten gerą logistikos ir perkrovimo (tiek iš skirtingų vėžių traukinių, tiek iš sunkvežimių į traukinius) terminalą;
- nebesukti sau galvos iki tikrosios Rail Balticos statybų pradžios;

[Lavonbatis]

Kaip suprantu tai per porą metų nori nutiesti visiskai nauja veze nuo Kauno per Panevezi iki Latijos pasienio. Tai gal dabar leta siaura pastato iki Kauno paskui siaura greita visur kitur o paskui padaro greita siaura nuo Kauno i Mariampoles puse.

Istikro idomu butu pamatyt kokias oficialias darbu strategijas ar ka panasaus, nes dabar tai tik zuranlistu kazkokie pasisakymai arba abstraktus planai.

[Eimantas]

Fantazija nutiesti per porą metų nuo Kauno iki Latvijos ir dar per Panevėžį. Nuo Šeštokų palei esamą geležinkelį nutiesti iki Kauno per tiek laiko reikia verstis per galvą mūsų sąlygomis ir tempais.

[Lavonbatis]

Fantazija nutiesti per porą metų nuo Kauno iki Latvijos ir dar per Panevėžį. Nuo Šeštokų palei esamą geležinkelį nutiesti iki Kauno per tiek laiko reikia verstis per galvą mūsų sąlygomis ir tempais.

Idomu kaip situacija su zeme t.y. ar ji Lietuvos ar Lietuviu. Nes jei Lietuviu tada be sancu. Tai jei kitamet prades rimtai ir daug zmoniu dirbt tai kodėl gi ne iki Latvijos... Taip, tai tikrai labai realu...

[blitz]

Jo, kažkaip visas šis reikalas labai jau miglotai pateikiamas Nors Lavonbatis, spėju, yra teisus dėl "plano" sekos (t.y. lėtas iki Kauno nuo Lenkijos, greitas nuo Kauno iki Latvijos, greitas iki Kauno nuo Lenkijos). Tik jei latviai nenori tiestis europinės vėžios, reikia pasirūpinti, kad nutiesus europinę vėžę iki Latvijos sienos (pro Panevėžį), visa perkėlimams reikalinga infrastruktūra būtų Lietuvos pusėje ir keltų Lietuvos, o ne Latvijos BVP.

Be to, man įdomus dar toks dalykas: ar Lietuvai nebūtų aktualiau tiesiog statyti greitą liniją iki Kauno iš karto ir spausti lenkus, kad darytų tą patį, vietoje to, kad tiesti naują geležinkelį į šiaurę, kuris reikalingas vien tik latviams ir estams (~ 3 mln. žm.), na gal dar suomiams?

Apskritai būtų įdomu pasiskaityti detalią šio reikalo analizę.

[Lavonbatis]

Yra gi galimybių studija:

http://ec.europa.eu/regional_policy/...a/concl_lt.PDF

, bet atlikta 2007 metais kai visi turėjo per daug pinigų ir galėjo juos kišt į tokius 'prabangius' projektus. Dabar tai neaiški ateitis, juolab kuo toliau tuo latviai į rusijos pusę tiek kelius tiek geležinkelius rekuonstruojant suka.

[Wycka]

Man šis visas reikalas atrodo kiek komplikuotai. Gal kas galėtumėte apšviesti?

1. Tas 335 km. ruožas, kurį jie "pabaigs" iki 2015, eis šalia senų vėžių ir bus netinkamas tai "tikrajai" Rail Baltica? Jei taip (t.y. jei bus netinkamas), tai kuri dalis jo bus tinkama? Ar jis bus apskritai nenaudojamas visiškai "tikrojoje" Rail Baltica?

2. Jei tas ruožas bus daugiausia nereikalingas "tikrajai" Rail Baltica, ar Lietuvai nebūtų naudingiausia padaryti taip:

- pasistatyti siaurą (lėtą) vėžę iki Kauno;
- įrengti ten gerą logistikos ir perkrovimo (tiek iš skirtingų vėžių traukinių, tiek iš sunkvežimių į traukinius) terminalą;
- nebesukti sau galvos iki tikrosios Rail Balticos statybų pradžios;

Jei būtų mano valia, daryčiau panašiai, tik šiek tiek kitaip.

Pabandžiau žemėlapyje Paint'u papaišyti savo „fantazijas“: nuo LT/PL sienos iki Šeštokų vėžė jau ir taip yra standartinė (na tik nuo Šeštokų iki Mockavos - dubliuota). Perkalčiau visą vėžę nuo Kazlų Rūdos iki Šeštokų (Mockavos) tik į europinę (pylimas jau yra, patys bėgiai yra, reikėtų tik naujų pabėgių). Nuo Kazlų Rūdos iki Palemono eitų abi vėžės viena šalia kitos, tam reikėtų platinti pylimą, tiltus ir viadukus ir tiesti visiškai naują kelią. Palemone europinė vėžė kerta rusiškąją (bet gali ir nekirsti, gal taip būtų ir geriau, bet tada europinė vėžė darytų nemažą lanką, kokį dabar daro rusiškoji) ir toliau eina lygiagrečiai rusiškajai, Jonavoje kerta Nerį, toliau eina šalia, kol Šilainiuose (keli km iki Kėdainių) vėl kerta rusiškąją vėžę ir pasuka per Krekenavą ir Upytę Panevėžio link, čia vėl kerta rusiškąją vėžę, eina Pasvalio link, ir per bauską tęsiasi Rygos link.

[Mørtã]

Jei būtų mano valia, daryčiau panašiai, tik šiek tiek kitaip... Šilainiuose (keli km iki Kėdainių) vėl kerta rusiškąją vėžę ir pasuka per Krekenavą ir Upytę Panevėžio link, čia vėl kerta rusiškąją vėžę, eina Pasvalio link, ir per bauską tęsiasi Rygos link.

Idomu, kodel manai reikia statyti 200 km kelio naujoje vietoje, o nepasinaudoti esamo per Radviliski?

Nuo Kazlų Rūdos iki Palemono eitų abi vėžės viena šalia kitos, tam reikėtų platinti pylimą, tiltus ir viadukus ir tiesti visiškai naują kelią.

O ar negeriau dublioto kaip Mockavoje?

[Eimantas]

Jei būtų mano valia, daryčiau panašiai, tik šiek tiek kitaip.

Atvaizdas

Pabandžiau žemėlapyje Paint'u papaišyti savo „fantazijas“: nuo LT/PL sienos iki Šeštokų vėžė jau ir taip yra standartinė (na tik nuo Šeštokų iki Mockavos - dubliuota). Perkalčiau visą vėžę nuo Kazlų Rūdos iki Šeštokų (Mockavos) tik į europinę (pylimas jau yra, patys bėgiai yra, reikėtų tik naujų pabėgių).

O kaip Alytus? kaip Marijampolė? Jiems ką nebereikia plačiojo geležinkelio? Visko ten reikia, ne tik naujų pabėgių, pažiūrėk koks kelias:
http://www.parovoz.com/newgallery/pg...LNG=RU#picture

[Wycka]

Idomu, kodel manai reikia statyti 200 km kelio naujoje vietoje, o nepasinaudoti esamo per Radviliski?
O ar negeriau dublioto kaip Mockavoje?

Naujas kelias ne tik nestabdys eismo dubliuojamoje atkarpoje, bet ir vėliau bus paprasčiau remontuoti, bus mažesnis apkrovimas, ir, svarbiausia, tiesesnis maršrutas. Taip pat naujasis geležinkelio kelias duos vystymosi impulsą Krekenavai, Upytei, Panevėžiui, Pasvaliui, Saločiams, etc..

O kaip Alytus? kaip Marijampolė? Jiems ką nebereikia plačiojo geležinkelio?

Alytus ir Marijampolė ir toliau būtų pasiekiami standartinės vėžės geležinkeliu. Norint vežti krovinius toliau Kauno (Palemono), juos tektų arba perkrauti, arba keisti vežimėlių plotį terminale. Keleiviai persėstų Kauno geležinkelio stotyje, kaip dabar sėkmingai daro Šeštokuose.

[Eimantas]

Tai yra nuostoliai dabartiniam verslui, nes ir Alytui ir marijampolei reikalingas tiesioginis susisiekimas geležinkeliu su Rytų rinkomis, galų gale ir vietiniai pervežimai yra (ir tokiu atveju automatiškai išloš autotransportas). Be to koks ten impulsas tiems kaimams? Turbūt kalbame apie greitąjį geležinkelį, o ne apie XIX a. statybas, kai stotys buvo statomos kas kelis kilometrus.