Rail Baltica I. LT/PL siena - Kaunas

[Silber418]

Kuo toliau, tuo liūdniau. Įdomu, kodėl projekto negali vykdyti vokiečiai arba skandinavai ar net kinai, kurie turi ir patirties, ir finansinių galimybių?
Žinoma, tam turėtų projektas būti labai svarbiu visai ES.

[Furbo]

„RAIL BALTICA" PROJEKTĄ STABDO SKUNDAI TEISMUI

„Lietuvos geležinkeliai“ žada skųsti teismui „Rail Baltica“ projektą teisme stabdančius techninio projektavimo konkurso dalyvius. Dėl vieno iš jų pretenzijų ketvirtadienį nepasirašyta maždaug 10 mln. litų vertės sutartis su konkursą laimėjusiais ruožo nuo Marijampolės iki Kauno techninio projekto rengėjais, praneša LTV „Šiandien“.
Prieš pusmetį pakloti simboliniai „Rail Baltica“ bėgiai, atrodo, nedaug tepaspartino nuo Europos Komisijos grafikų atsiliekantį projektą.
Nors ketvirtadienį tikėtasi užbaigti ruožo nuo Marijampolės iki Kauno techninio projektavimo darbų konkursą, sutartis su laimėtojais liko nepasirašyta.
Konkurso kvalifikacinių reikalavimų neatitikęs dalyvis – Didžiosios Britanijos inžinerinių ir dizaino paslaugų bendrovės „Scott Wilson LTD“ Lietuvos filialas, radęs formalių kabliukų – esą negalėjo susipažinti su visa kito dalyvio komercine informacija – kreipėsi į teismą.
„Mano požiūriu, tai yra siekimas sutrukdyti vykdyti projektą, remiantis visokiais procesiniais veiksmais“, – sako „Rail Baltica“ projekto direkcijos direktorius Antanas Zenonas Kaminskas.
„Lietuvos geležinkelių“ skaičiavimu, sutrukdžius projektavimo darbus, stoja ir kiti „Rail Baltica“ darbai. Teisminiai ginčai gali trukti kelis mėnesius ar net metus, tuomet ore pakibtų visas nuo ES finansavimo priklausantis projektas, o galima žala būtų skaičiuojama milijonais.
„Galima žala apimtų apie 850 mln., o turint omeny EK sprendimą, kad ir antrieji keliai nuo Kauno iki Latvijos sienos vėlgi priklauso nuo šitų darbų, turime sakyti, kad galima žala yra apie 1 mlrd. 400 mln.“, – teigia A. Z. Kaminskas.
Dėl galimos žalos visam „Rail Baltica“ projektui „Lietuvos geležinkeliai“ žada teismų karuselę užsukusią bendrovę „Scott Wilson“ irgi skųsti teismui. Na, o šios vadovai ketvirtadienį į kalbas su žurnalistais nesileido.
„Scott Wilson LTD“ Lietuvos filialo atstovė sakė, kad vadovas yra visą dieną užsiėmęs ir kalbėti negali.
„Lietuvos geležinkelių“ nuomone, jau reikėtų taisyti Viešųjų pirkimų įstatymą ir jame numatyti atsakomybę už nepagrįstų ieškinių kėlimą, nes vis gausėja atvejų, kai ieškoma bet kokių priemonių nelaimėtiems konkursams stabdyti.
„Dėl įstatymo netobulumo net tas dalyvis, kurio pasiūlymas buvo atmestas ir kuris net neginčija savo atmetimo iš konkurso, vis dėlto gali sau leisti toliau trukdyti proceso eigą ir reikšti ieškinius“, – sako „Lietuvos geležinkelių“ Teisės ir personalo departamento direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Balynas.
„Rinka susitraukusi, rangovui reikia užsakymų ir kautynės arba kova už tuos užsakymus yra pasiekusi savo apogėjų. Metamos visos jėgos – ir teisinės, ir neteisinės, ir sąžiningos, ir nesąžiningos – siekiant gauti užsakymų“, – tvirtina A. Z. Kaminskas.
Abejonių kelia ir faktas, kad bendrovė „Scott Willson“ su techninio projektavimo konkursą nuo Marijampolės iki Kauno laimėjusiu „Kelprojektu“ jau dirba kitame „Rail Baltica“ trasos ruože. Kai kurie specialistai neatmeta, kad teismai dėl nelaimėto konkurso gali būti savotiškas reketas būsimiems užsakymams užsitikrinti.

Serga "Rail Baltica"....

[spirit]

Kažkas tiesiog nebuvo prileistas prie lovio.

[Vidma]

Atsiėmė ieškinį dėl „Rail Baltica“
www.DELFI.lt
2010 lapkričio mėn. 12 d. 12:11

„Lietuvos geležinkeliai“ praneša buvusi informuota, kad Didžiosios Britanijos inžinerinių ir dizaino paslaugų bendrovės „Scott Wilson LTD“ Lietuvos filialas atsiėmė Vilniaus apygardos teismui pateiktą ieškinį dėl projekto „Rail Baltica“ ruožo Marijampolė-Kazlų Rūda-Kaunas techninio projektavimo konkurso rezultatų.

Primename, kad „Lietuvos geležinkeliai“ buvo priversti atidėti lapkričio 11 d. numatytą sutarties pasirašymą su viešųjų pirkimų konkurso nugalėtojomis, jungtinės veiklos pagrindu veiksiančiomis UAB „Kelprojektas“ ir Vokietijos kompanija „Eisenbahn - und Bauplanungsgesellschaft mbH Erfurt“, kadangi kvalifikacinių konkurso reikalavimų neatitikusi bendrovė „Scott Wilson LTD“ kreipėsi į teismą, prašydama stabdyti viešojo pirkimo procedūras.

Nelikus kliūčių, sutartį su UAB „Kelprojektas“ ir Vokietijos kompanija „Eisenbahn - und Bauplanungsgesellschaft mbH Erfurt“ planuojama pasirašyti jau kitą savaitę

[Sefas210]

Kažin kaip sekasi kitom šalims?

[Kitas Džiugas]

Iš viso nė kaip. Latviams, lenkams ir estams RB visai neįdomi...

[Raptor]

Latviai, kiek girdejau yra uzsalde sita projekta sake, tes 2011-tais

Estai, tai domisi truputi, juk modernizuoja visokias stoteles, bei gelezinkelius

[Kitas Džiugas]

Bet pačia vėže nesidomi...

[Furbo]

Latviams, estams nerūpi, nes šalia yra Rusija (bendradarbiauja su rusais) , o lenkams, nerupi nes su vakarais ryšiai, o Lietuva nerupi nes neturi ko važinėt į Lietuvą..........

[udrius]

Šiaip tai estai domisi ta idėja, ir viena iš minčių buvo Rai baltica daryti vietoje buvusios linijos Ryga - Limbaži - Piarnu. Bet čia tik gandai, nežinia kaip bus toliau...

[Salvijus]

Dėl estų - tiesa. Jie labai domisi šiuo projektu, net anot spaudos yra pasirengę (skirtingai nei mes ir latviai) kitais metais paleist traukinį su persėdimu Šeštokuose.
Bet jei LDZ ir mūsiškiai užsiprašys nerealių infrastruktūros mokesčių tai taip viskas ir liks spaudos lygmenyje.

[Raptor]

Bet pačia vėže nesidomi...

Dometusi, jeigu mes planuotume nutiesti europine veze iki Latvijos sienos, o dabar tai bus nesamone, jeigu nuties 1435mm veze iki Kauno, ir po to paliks 1520mm, jeigu vazines keleiviniai traukiniai sakykim tarp Varsuvos ir Talino, tai bus nesamone, su tuo persedimu, kuris tik prides daugiau laiko prie keliones

[Al1]

Jokio poreikio 1435 mm vėžei toliau Kauno nėra. Krovinius galima perkrauti, galima organizuoti vežimėlių keitimą krovininiams vagonams, galima ant specialių platformų gabenti puspriekabes. Ir tai būtų daug pigiau, nei tiesti 1435 mm vėžę iki Talino. Reikia įvertinti, kokie kroviniai ir kokiomis kryptimis bus gabenami. Rusija į Vakarus negabens šia magistrale jokių savo krovinių ar importo. Rusija seniausiai gabena krovinius per Baltarusiją, Ukrainą. Gali netgi per Kaliningrado sritį - juk 1435 mm ateina iki pat Kaliningrado. Bet ar daug per ten išgabenama? Daugiau niekam ši magistralė neįdomi. Suomiams taip pat, nes jie turi jungtį 1435 mm su Europa per Švediją. Be to Suomijoje yra rusiška vėžė.
Keleiviniam traukiniui 15 min. persėdimui yra niekai, ypač tokiam maršrutui kaip į Taliną. Jis ir taip truks apie parą. Svarbiausia tik tai, kad tas persėdimas būtų suorganizuotas kitaip, nei Šeštokuose ir nereikėtų laukti vėluojančių traukinių.

[Wycka]

Kolegos. Kai kurie arba ignoruojate, arba nepastebite elementaraus fakto. Atsakykite, tarsi patys būtumėte lenkai — kam Lenkijai ta RailBaltica? Tos pačios vėžės jungtys ir taip jau yra su Vokietija, Čekija, Slovakija, o per šias šalis ir su visa Vakarų, Centrine, Pietų Europa ir Balkanais. Krovinius ir keleivius iš Baltijos šalių ir NVS galima vežti autotransportu arba oro transportu, kai kurių iš jų ir vandens transportu. Kas Lenkijai labai pasikeis nutiesus RailBalticą? Ogi nelabai kas, eiliniai lenkai to beveik nepajus, gal kažkiek tik Mozūrijos ir Palenkės gyventojai. Iš bėdos ir taip jau yra galimybė keliauti iki Šeštokų, ir juose persėsti į kitą traukinį, juo pasiekti Marijampolę, Kauną ir Vilnių.
Dabar kam RailBalticos reikia estams? Oro transportas Estijoje neblogai funkcionuoja, šalia gana geras hub'as — Helsinkis. Ne tik Talinas yra nemaži jūsų uostai, laivais ir keltais galima plaukti į Baltijos ir Šiaurės jūros uostus, esant reikalui ir dar toliau. O geležinkelis? Na ir taip yra tos pačios vėžės jungtys su Rusija ir Latvija, niekas nedraudžia keliauti autotransportu. Taigi geras susisiekimas autotransportu (ViaBaltica), oru ir jūra. Kam tas geležinkelis? Na jis galėtų būti geras tarpinis krovinių transportavimo variantas, renkantis tarp lėtos kelionės jūra ir brangios kelionės oru.
Dabar kam RailBalticos reikia latviams? Padėtis Latvijoje praktiškai ta pati kaip ir Estijoje, gal net geresnė, nes aviahub'as yra vietoje — Rygoje.
Situacija dar 'įdomi' tuo, kad ta RailBaltica Latvijai ir Estijai reikalinga kaip šuniui penkta koja, kol visų ar beveik visų darbų neatliko Lietuva, nes hipotetiškai išmetus iš rikiuotės Lietuvą, griūna viso projekto prasmė (kaip, beje, išmetus ir Lenkiją).
Taigi ir kodėl RailBalticos reikia lietuviams? Ironiška, o gal ir laimei, būtent Lietuvai RailBaltica duotų daugiausiai naudos ir didžiausią grįžtamąjį efektą (įvertinus investicijų ir grąžos santykį). Iš visų 3 Baltijos valstybių standartinė vėžė yra arčiausiai Lietuvos (net 22km įsiterpia ir į pačią Lietuvos teritoriją), todėl paprasčiausiai čia ją tiesti bei plėsti jos tinklą (stotys, stočių kelynai, europiniai peronai, signalizacijos sistemos, etc.). Be to, jeigu esati ir latviai leis keleivinius ar prekinius traukinius šia linija, jie būtinai važiuos per Lietuvos teritoriją, o tai garantuotos pajamos LTU arba LG iš infrastruktūros mokesčių. Be to, Lietuva iš šių 3 valstybių yra arčiausiai Europos ekonominio centro, todėl didesnis alternatyvų aviatransportui poreikis. Ir dar vienas momentas — dėl istorinių ir geopolitinių priežasčių Lietuva ir jos piliečiai daugiausiai interesų turi Lenkijoje. Tai yra kaip ir per mažas atstumas kelionėms oru, ir jau per didelis važiuoti autobusu (jeigu kelionės tikslas nėra šiaurrytinė Lenkija). Traukiniai tokioms kelionėms būtų pats tas, jeigu tik bus pakankamas jų kursavimo dažnumas (daugiau negu vienas reisas per dieną). Bet čia apie keleivius. Prekiniai traukiniai iš Lietuvos, priešingai negu iš Latvijos ir Estijos, neturi tokio potencialo Railbalticai, nebent kelionės tikslas būtų toliau negu Lenkija ir nejūrinė valstybė (antraip nukonkuruos laivai ir autovilkikai).
Štai situacija ta, kad RailBaltica įgaus proveržį tik tada, kai Lietuva atliks bent pusę visų darbų. Pvz realiai nors techniškai atsiras galimybė keleiviniam ar prekiniui traukiniui nuvažiuoti iš Kauno į Varšuvą pakeliui nestabdant keisti vežimėlių vėžės.

[suduvietis]

Kada RailBaltica pasieks Marijampolę?

[Carnifex]

Jokio poreikio 1435 mm vėžei toliau Kauno nėra. Krovinius galima perkrauti, galima organizuoti vežimėlių keitimą krovininiams vagonams, galima ant specialių platformų gabenti puspriekabes. Ir tai būtų daug pigiau, nei tiesti 1435 mm vėžę iki Talino. Reikia įvertinti, kokie kroviniai ir kokiomis kryptimis bus gabenami. Rusija į Vakarus negabens šia magistrale jokių savo krovinių ar importo. Rusija seniausiai gabena krovinius per Baltarusiją, Ukrainą. Gali netgi per Kaliningrado sritį - juk 1435 mm ateina iki pat Kaliningrado. Bet ar daug per ten išgabenama? Daugiau niekam ši magistralė neįdomi. Suomiams taip pat, nes jie turi jungtį 1435 mm su Europa per Švediją. Be to Suomijoje yra rusiška vėžė.
Keleiviniam traukiniui 15 min. persėdimui yra niekai, ypač tokiam maršrutui kaip į Taliną. Jis ir taip truks apie parą. Svarbiausia tik tai, kad tas persėdimas būtų suorganizuotas kitaip, nei Šeštokuose ir nereikėtų laukti vėluojančių traukinių.

Sutinku su išsakytais teiginiais, tik noriu pastebėti, kad Suomija su Švedija neturi absoliučiais jokios geležinkelio jungties, o ir kroviniai tarp šių šalių labiausiai apgyvendintų vietų keliauja laivais.

[Silber418]

Lyg ir yra bėgiai per Haparandą ar Kallix'ą.
Nėra. (patikrinau)

[Al1]

Suomiai neturi jungties su Švedija? Tai nachren jiems ta RailBaltica, jei ir be jungties su Švedija išsiverčia...

[Silber418]

Tiesa, egzisutoja nedidelė atkarpa tarp Haparandos miestelio Švedijoje ir Tornio Suomijoje (realiai tai yra dvimiestis), kuri eksploatuojama krovinių gabenimui. Miestelius jungia tiltas, kuriuo driekiasi tiek platusis, tiek siauresnis geležinkelio ruožas.

[Furbo]

"Rail Baltica": prie projektavimo darbų stoja lietuviai

AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka ir UAB „Kelprojektas“ direktorius Algimantas Medžiaušis pasirašė sutartį dėl projekto „Rail Baltica“ techninio projektavimo darbų ruože Marijampolė-Kazlų Rūda-Kaunas.

Šia sutartimi viešojo pirkimo konkurso nugalėtoja UAB „Kelprojektas“ įsipareigoja per 11 mėnesių nuo pasirašymo dienos suprojektuoti geležinkelio ruožą Marijampolė-Kazlų Rūda-Kaunas. Specialistų vertinimu, europinės (1435 mm pločio) vėžės tiesimas rekonstruojant esamą (1520 mm pločio) vėžę yra neeilinis sprendimas, nes projektuojant reikės atsižvelgti į jau esamus vežimus Kaliningrado kryptimi, t.y. į sutampančias esamo ir numatomo tiesti „Rail Baltica“ europinės vėžės geležinkelio IX D koridoriaus dalis. UAB „Kelprojektas“ projektavimo darbus vykdys kartu su jungtinės veiklos pagrindu veiksiančiomis „Eisenbahn - und Bauplanungsgesellschaft mbH Erfurt“ (Vokietija) bei subtiekėjais - VĮ „Geležinkelių projektavimas“, UAB „Tiltų ekspertų centras“, UAB „Optimalus ryšys“ ir VĮ „Transporto ir kelių tyrimo institutas“. Sutarties vertė su PVM – 10,4 mln.Lt.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus Stasio Dailydkos teigimu, ši sutartis - svarbus „Rail Baltica“ įgyvendinimo etapas, kadangi paruošus ruožo tarp Marijampolės ir Kauno europinės vėžės geležinkelio projektą, bus galima pratęsti šiais metais Šeštokuose pradėtus statybos darbus. Numatomo projektuoti europinės vėžės ruožo ilgis – apie 70km, o tai yra maždaug du trečdaliai viso atstumo nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Kauno.

„Džiugu konstatuoti, kad projektas „Rail Baltica“ per labai trumpą laiką jau patvirtino savo tarptautinį statusą, nes yra įgyvendinamas ne vien lietuvių jėgomis. Mūsų organizuotus viešuosius konkursus jau laimėjo ir įgyvendina kompanijos iš Vokietijos, Prancūzijos, Ispanijos ir Didžiosios Britanijos“, - sakė S. Dailydka.

UAB „Kelprojektas“ vadovas Algimantas Medžiaušis, kalbėdamas apie pasiryžimą imtis minėtojo ruožo projektavimo darbų, teigė, kad bendrovė yra gerai įvertinusi numatomo paruošti „Rail Baltica“ projekto sudėtingumą. Anot jo, nepaisant didelės bendrovės patirties projektavimo srityje, dalyvavimas šiame tarptautinės svarbos projekte išties yra nemažas iššūkis. „Darbas vykdant tokios apimties projektą svarbus ne tik mūsų turimų aukštos kvalifikacijos darbuotojų išsaugojimui Lietuvoje, bet ir puiki galimybė jauniesiems bendrovės specialistams įgyti dalyvavimo tarptautiniuose Europos Sąjungos projektuose įgūdžių“, - sakė A. Medžiaušis.

Parengusi techninį projektą UAB „Kelprojektas“ atliks ir šio ruožo projekto vykdymo priežiūrą statybos darbų metu.Šiandien, tuo pat metu pasirašyta sutartis ir su UAB „Kelvista“. Ruožo Marijampolė-Kazlų Rūda-Kaunas projektavimo metu ši bendrovė vertins techninių sprendimų parinkimą ir projekto vykdytojui (AB „Lietuvos geležinkeliai) teiks pagalbą gerinant projektavimo kokybę bei mažinant galimų klaidų riziką. Viešojo konkurso nugalėtoja sutartį vykdys jungtinės veiklos pagrindu kartu su UAB „Energetikos tinklų institutas“, subtiekėjais AB „Pramprojektas“ ir Vilniaus Gedimino technikos universitetu. Sutarties vertė su PVM – 347,9 tūkst. Lt.
„Didžiuojamės galėdami savo žiniomis, patirtimi bei gausaus būrio specialistų darbu prisidėti prie sudėtingo ir visai Lietuvai svarbaus projekto „RailBaltica“ įgyvendinimo“, – sakė UAB „Kelvista“ vadovas Valdas Kezys.

Aktyvūs darbai vykdomi ir kituose „Rail Baltica“ europinės vėžės geležinkelių ruožuose. Šių metų rugsėjo pabaigoje buvo paskelbtas konkursas atlikti projektavimo darbus ruože Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena – Mockava. Taip pat jau yra atlikti pagrindiniai statybos darbai geležinkelio ruože Šeštokai – Mockava. Vyksta galimybių studijos geležinkelio ruože Šeštokai-Marijampolė ruošimas. Vykdomi projektavimo darbai ir visuose 1520mm pločio vėžės ruožuose nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos.

„Rail Baltica“ – vienas iš prioritetinių Europos geležinkelių projektų, sujungsiantis Helsinkį, Taliną, Rygą, Kauną ir Varšuvą. Finansinė pagalba skirta 2008-2013 m. periodui. Remiantis 2009 m. liepos 3d. pasirašyta sutartimi su Transporto investicijų direkcija, AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra „Rail Baltica“ projekto vykdytojas. Projektas finansuojamas Europos sąjungos TEN-T, Sanglaudos fondų ir Lietuvos valstybės lėšomis.