Rail Baltica I. LT/PL siena - Kaunas

[JlL]

Reto keistumo išvada... Ar LG turi modernų keleivinių riedmenų parką? Ar geležinkeliai modernizuoti tiek, kad bent Kenos-Vilniaus-Kauno-Kybartų tranzito koridoriuje būtų užtikrintas adekvatus traukinių greitis? O Vilniaus-Šiaulių-Klaipėdos koridoriuje? O kur keleiviniai traukiniai į Rygą ir į Taliną? Kodėl daugumoje vietinės reikšmės geležinkelių bėgiai vis dar ant medinių pabėgių, o traukinių greitis ribojamas iki 60 km/h ir dar mažiau?

Jei esant analogiškos būsenos asfaltuotiems keliams koks nors gudročius pasakytų, kad kelininkai ir taip per daug turi, tikriausiai būtų užjuoktas ir pirštais išbadytas...

O Lietuvos Geležinkeliai šitaip „per daug turėdami“ dar turi ir automobilių kelius išlaikyti mokėdami už kurą...

o, o, o. Jei gelezinkeliai uzdirba tiek kad uztikrintu visus tuos "o" tai tegu ir investuoja ir pasidaro. Siuo metu i begiu kilometra investuojama daug daugiau nei i asfalta ir ner ko verkt kad per mazai.

O taip dirbdami kaip dabar, kai net nesugeba daugiau vagonu prikabint kai reikia, ar naikindami susisiekima i pvz skuoda, ar nurinkdami begius, ar neuztikrindami neveluojancio susisiekimo tai isvis neturi teises reikalauti daugiau mokesciu moketoju pinigu. Pradzioj geras darbas, tada galbut pinigai ir tai tik ivertinus ar jie ju verti. Primenu, kad paciu LG investuojami pinigai taip pat yra ne ju, jie valdo valstybes turta uz tai nemokedami, todel patys i ji ir investuoja valstybes vardu.

Lyginant su asfaltu tai lietuvoje daugelis keliu apverktinos bukles, pvz Vilniaus gatvese ratus gali pamest. Tai kad 500 km keliu is daug daug tukstanciu yra pakankamai neblogi tikrai nera joks sektinas pavyzdys.

O siaip visu pirma LG reiketu pradeti i viska tvarkyti nuo saves - nuo to kaip patys dirba, kur investuoja, uz kiek perka, is ko perka, kam ir kiek permoka. O tada jau viskas i savas vietas susides. Bet taip turbut nebus niekada.

[Carnifex]

kalba ne apie ekologija, greiti ar dar kazka - kalba apie patoguma. O patogu yra tada kai tu pats gali ikraut konteineri i fura ir kazkas pats ji atsiims kazkur kitur. Jei vesi gelezinkeliu tai reikes ikraut i fura moletuose, iskraut kur nors paneriuose, pakraut i traukini, perkraut sestokuose, perduot kitam vezejui ant sienu, iskraut zalcburge (jei ten yra begiai) ir nuvezt iki galutinio adresato. Pirma viskam reiketu samdyti ekspedijavima, antra butu neaiski kainodara. Taip jeigu tokiu konteineriu turi tukstancius ir gali gerai isisavint schema tai dar suprantama, bet jei tai vienetinis variantas?

O del zymiai pigiau - pvz vezti 24 tonas x 2 furos ar viena 48 tonu vagona is ukrainos i vilniu tai pigiau gaunasi su furom, deja.

Dėl vienetinių atvejų, žinoma, visiškai su jumis sutinku, tada jau kelionės planavimo išlaidos viršija bet kokius iš geležinkelio gaunamus privalumus. Kita vertus, akmuo prie akmens, ir gaunasi kalnas. Jei yra žinoma, kad tam tikru maršrutu prekių srautas yra labai didelis, ar neapsimoka suversti kelių ar keliolikos užsakovų konteinerius į vieną traukinį ir nuvežti vienu ypu, jei pervežimas nėra išskirtinio skubumo? Galų gale, šiais laikais ir perkrauti ne visada reikia, patys vilkikai pervežami traukiniais. Pavažiavai iš Molėtų į Palemoną (kad priartintume šią diskusiją atgal prie temos pavadinimo), įvažiavai į "Rail Baltica" traukinį, už poros dienų Zalcburge nuvažiuoji nuo traukinio ir pristatai užsakovui. Turėtų būti santykinai patogu, man atrodo, bent jau jei transporto srautai į tą Austrijos regioną būtų dideli.

[JlL]

furos vezimo platformoje isvis nelabai suprantu, aisku yra vietu kur tai apsimoka ir yra butina - tarkim rusijos siaures pelkese ar alpiu kalnuose. Bet siaip kam vezti daugiau svorio? kam moketi vairuotojui alga kol jis miegos? Kam laikyti dvi/tris paras fura be darbo ir aptarnauti jos isigijimo lizingo imokas?

o del tu kroviniu suvezimo kruvon ir kazkoki to reikalo koordinavima tai isvis kozkoks briedas. Kas tuom uzsiims? krovinio siuntejai kurie galbut pirma ir paskutini karta siuncia? o gal kazkokia valstybine agentura? ar privatininkai? o gal LG? uz kokius pinigus jie ta darys? reikia naudoti gelezinkelius pagal paskirti ir bandyt galvot kaip pritraukt daugiau kroviniu kuriuos apsimoka vezt, o ne siaip bandyt visa svieta ap..kt

[Carnifex]

Paprasčiau tariant, jūsų nuomone, LG kamuoja ne lėšų, o teisingos vadybos trūkumas, ir jūs tuo visiškai įsitikinęs? Nes, matote, jei jie dirba pagal galimybes efektyviai, o mes nuspręsim, kad jie veikia blogai, ir pagal tą mes sumažinsim finansavimą dar labiau, tai jie ir prie gerų norų negalės dirbti geriau, tada mes nuspręsim, kad jie dirba dar blogiau, sumažinsim finansavimą, ir taip suksis ratas, kol visus bėgius, ne tik liniją iki Skuodo, parduosim į metalo laužą ir liksim be geležinkelio.

[JlL]

LG tikrai daug metu turejo tam, kad irodyt kokie jie saunus. Esu visiskai isitikines, kad LG kaip ir daugelis kitu valstybiniu imoniu valdoma blogai. Cia jau buvo daug diskusiju apie tai manau, kad kitiems jos jau atsibodo, o ir as pats jau nebezinau apie ka mes cia diskutuojam.

Apibendrinu savo mintis:
1. Rail Baltica - jei nebus greitos keleivines linijos - nereikalinga.
2. I begius lietuvoje investuojama daugiau nei i asfalta. Sakydamas begius sakau, kad i 1km begiu - einamuju kasmetiniu investiciju, reiketu dar palyginti pervezamu keleiviu skaiciu ir kroviniu tonas, tie skaiciai aplygins rezultatus bet tikrai ju nepersvers.
3. Nevisada ir ne visus krovinius vezti begiais yra naudinga.
4. I begius investuoja valstybe per LG, LG verkimas kokie jie nuskriausti, kad savo uzdirbtus litus sukisa i infrastruktura daugeliu atveju yra nepagristas.
5. LG vadovybe yra tragiska.

Apie ka dar pakalbam?

[Carnifex]

LG tikrai daug metu turejo tam, kad irodyt kokie jie saunus. Esu visiskai isitikines, kad LG kaip ir daugelis kitu valstybiniu imoniu valdoma blogai. Cia jau buvo daug diskusiju apie tai manau, kad kitiems jos jau atsibodo, o ir as pats jau nebezinau apie ka mes cia diskutuojam.

Apibendrinu savo mintis:
1. Rail Baltica - jei nebus greitos keleivines linijos - nereikalinga.
2. I begius lietuvoje investuojama daugiau nei i asfalta. Sakydamas begius sakau, kad i 1km begiu - einamuju kasmetiniu investiciju, reiketu dar palyginti pervezamu keleiviu skaiciu ir kroviniu tonas, tie skaiciai aplygins rezultatus bet tikrai ju nepersvers.
3. Nevisada ir ne visus krovinius vezti begiais yra naudinga.
4. I begius investuoja valstybe per LG, LG verkimas kokie jie nuskriausti, kad savo uzdirbtus litus sukisa i infrastruktura daugeliu atveju yra nepagristas.
5. LG vadovybe yra tragiska.

Apie ka dar pakalbam?

O apie ką nors kita jau kitose temose pakalbėsime. Malonu, kad išsakėte požiūrį, yra apie ką man pagalvoti ir kitaip pažiūrėti į situaciją. Dėl to ir diskutuojama yra, kad susipažintume su kitais požiūriais ir atitinkamai pakoreguotume savąjį.

[LAZAS_]

kalba ne apie ekologija, greiti ar dar kazka - kalba apie patoguma. O patogu yra tada kai tu pats gali ikraut konteineri i fura ir kazkas pats ji atsiims kazkur kitur. Jei vesi gelezinkeliu tai reikes ikraut i fura moletuose, iskraut kur nors paneriuose, pakraut i traukini, perkraut sestokuose, perduot kitam vezejui ant sienu, iskraut zalcburge (jei ten yra begiai) ir nuvezt iki galutinio adresato. Pirma viskam reiketu samdyti ekspedijavima, antra butu neaiski kainodara. Taip jeigu tokiu konteineriu turi tukstancius ir gali gerai isisavint schema tai dar suprantama, bet jei tai vienetinis variantas?

O del zymiai pigiau - pvz vezti 24 tonas x 2 furos ar viena 48 tonu vagona is ukrainos i vilniu tai pigiau gaunasi su furom, deja.

Argi šiais laikas kas nors veža didelius krovinių srautus "asmeniškai" ? Tam yra Ekspedijavimo ir logistikos kompanijos, kurios būdamos savo srities žinovėmis parenka kokie krovinių vežimo būdai yra palankiausi.

[praeivis]

Girdėjau, kad Austrijoje fūroms važiuoti magistralėmis neleidžiama, jos prie sienos keliamos ant geležinkelio platformos ir transportuojamos taip, veliau nuo krovininės stoties iki durų nuveža fūra, manau tai viena iš išmintingiausių sistemų, nes neužkišami tarpmiestiniai keliai fūromis taip palengvinant eismo sąlygas ir netaip greitai išsinešioja kelio danga.

Austrijoje nera draudziama vaziuoti furoms. Gal tiesiog kai kuriomis kryptimis jas pigiau vezti gelezinkeliu,nes keliai mokami . Ir tiek. O siap austrijos keliuose pilna furu visomis kryptimis, kaip ir bet kurioje kitoje vakaru europos salyje.

[Al1]

LG tikrai daug metu turejo tam, kad irodyt kokie jie saunus. Esu visiskai isitikines, kad LG kaip ir daugelis kitu valstybiniu imoniu valdoma blogai. Cia jau buvo daug diskusiju apie tai manau, kad kitiems jos jau atsibodo, o ir as pats jau nebezinau apie ka mes cia diskutuojam.

Apibendrinu savo mintis:
1. Rail Baltica - jei nebus greitos keleivines linijos - nereikalinga.
2. I begius lietuvoje investuojama daugiau nei i asfalta. Sakydamas begius sakau, kad i 1km begiu - einamuju kasmetiniu investiciju, reiketu dar palyginti pervezamu keleiviu skaiciu ir kroviniu tonas, tie skaiciai aplygins rezultatus bet tikrai ju nepersvers.
3. Nevisada ir ne visus krovinius vezti begiais yra naudinga.
4. I begius investuoja valstybe per LG, LG verkimas kokie jie nuskriausti, kad savo uzdirbtus litus sukisa i infrastruktura daugeliu atveju yra nepagristas.
5. LG vadovybe yra tragiska.

Apie ka dar pakalbam?

Atmink viena - LG yra valstybinei priklausanti imone. Tuo tarpu ir keliai priklauso valstybei arba savivaldybems. Valstybes politika transporto pletroje aiskiai yra palankesne keliu transporto pletrai su visomis pasekmemis.
Todel i 2 punkta toks atsakymas:
i asfalta investuoja valstybe ir savivaldybes savo lesas, ES lesas. Bendros investicijos yra gerokai didesnes nei surenkami akcizai ir keliu mokesciai. Uz vaziavima autokeliais keliu mokestis imamas tik is sunkiasvorio transpporto. Uz vaziavima rajoniniais keliais ir mierstu gatvemis is viso neimamas keliu mokestis.
Dalis sunkiasvoriu automobiliu is viso isvengia keliu mokescio. Nemazai akcizu prarandama del kuro kontrabandos. Taigi gaunasi taip, kad vaziavimas keliais kai kam (ir nemazai kam) nieko nekainuoja.
Gelezinkeliai investuoja i infrastruktura is savo uzdirbtu pinigu. Nedidele dali skiria valstybe. Taip pat ES lesos yra skiriamos. Savivaldybes neprisideda prie gelezinkeliu infrastrukturos. Gelezinkeliai moka akciza uz kura, kuris skiriamas autokeliu islaikymui ir pletrai. Tiesa, gelezinkeliai gali disponuoti pelnu ir nemoka dividentu.
Kroviniu gelezinkeliai Lietuvoje perveza apie 60 proc. (jei neklystu, 2008 m. duomenimis). Ivertinus tinklo ilgi ir autokeliu ilgi - akivaizdus gelezinkeliu pirmavimas perskaiciavus i tonas/kilometrui. Su keliaiviais prastai. Bet velgi cia visos salies keleivinio transporto politikos nebuvimas kaltas.

Visa tai reikia ivertinti. Ir tikrai, nemanau, kad investicijos i 1 km gelezinkelio butu didesnes nei i autokeliu.

[JlL]

Gelezinkeliai investuoja i infrastruktura is savo uzdirbtu pinigu. Nedidele dali skiria valstybe. Taip pat ES lesos yra skiriamos.

Visa tai reikia ivertinti. Ir tikrai, nemanau, kad investicijos i 1 km gelezinkelio butu didesnes nei i autokeliu.

Jau rasiau kodel LG investicijas i begius vertinu kaip valstybes pinigus. Nesikartosiu, isiskaityk ir suprasi.

2008 m. gelezinkeliai veze 54 t.t keliais vezta 59 t.t. is viso vezta 134 t.t.
2007m atitinkamai 53 t.t., 62 t.t., 138 t.t.
Kai turesiu laiko galesiu labiau isigilint i kur labiau investuojama.

[aesde]

...........
Gelezinkeliai investuoja i infrastruktura is savo uzdirbtu pinigu. Nedidele dali skiria valstybe. Taip pat ES lesos yra skiriamos. Savivaldybes neprisideda prie gelezinkeliu infrastrukturos. Gelezinkeliai moka akciza uz kura, kuris skiriamas autokeliu islaikymui ir pletrai. Tiesa, gelezinkeliai gali disponuoti pelnu ir nemoka dividentu..............

deja šiais metais sumokėjo apie 50 mln.Lt.

[2Pack]

O bet tačiau aiškėja, kad o daug kalbų RAIL BALTICA vis dėlto bus tiesama greta dabartinės trasos - Mockava - Šeštokai - Kazlų Rūda - Kaunas.

Patvirtintas „Rail Baltica“ projekto neatidėliotinų veiksmų planas

[Al1]

Va va, mini kazkoki strategini investuotoja... jau ir prichvatizacijos plana eme regzti...

[lapinas]

na as cia tik naujokas kol kas esu, bet nelabai supratau, tu cia sakai, kad yra ruosiamas LG privatizavimo projektas?

[Carnifex]

Matyt, turi omenyje, kad „Rail Baltica“ bėgius parduos kokiam privatininkui. Iš kur iškasė - neaišku.

[index]

Matyt, turi omenyje, kad „Rail Baltica“ bėgius parduos kokiam privatininkui. Iš kur iškasė - neaišku.

Čia galbūt būtų ir geriausias variantas. Parduoti ar išnuomoti tuos bėgius privačiai įmonei kuri užsiimtu visų vežimu siaurosios vėžės geležinkeliu. Juo galėtų tapti privati įmonė tuo jau užsiimanti kitose valstybėse. Tokiu būdu LG nereikėtų kišti pinigų i siauros vėžės lokomotyvus, vagonus (juk pinigų ir kitose srityse veikia).

[Al1]

Nereikia jokiu privatininku. Jei gelezinkelio ruozas bus sudvejintas (didzioji dalis kelio, apie ka ir kalbama), tai dvi bendroves jo eksploatuoti negales del organizaciniu, eismo saugumo dalyku. Kaip tokiu atveju isspresti pabegiu, pylimo priklausomybes klausimus. Sudvejintos vezes kelio, begiu remonto ir t.t. To nebus. Privatininkai geriau tegul investuoja i logistikos centrus salia sios linijos. O infrastrukturos eksploatacija ir pervezimais - LG sritis.
Vagonai pradzioje nera butini. Gali buti naudojami vagonai is ES saliu gelezinkeliu.
O keleta lokomotyvu LG be problemu isigis. Arba panaudos esamus, pritaike prie 1435 mm vezes. Pradzioje reikes vos keliu lokomotyvu magistraliniams darbams ir manevravimui. Sestokuose dabar pakanka vieno manevrinio lokomotyvo.
Logistikos centruose manevravimu galetu uzsiimti ir paciu logistikos centru lokomotyvai.
Jei pervezimai augs, tai ir lokomotyvu atsiras, ir vagonu bus galima isigyti.

[Salvijus]

O bet tačiau aiškėja, kad o daug kalbų RAIL BALTICA vis dėlto bus tiesama greta dabartinės trasos - Mockava - Šeštokai - Kazlų Rūda - Kaunas.

Patvirtintas „Rail Baltica“ projekto neatidėliotinų veiksmų planas

Kad pigiau ir taip aišku. Tikriausiai šis variantas realiausias.
Įdomu teoriškai kas bus esamame ruože (ypač Kazlų Rūda-Kaunas) kol vyks rekonstrukcija? Uždarys laikinai - netrukdų nei darbų eigai nei eismui panašiai kaip darė Tartu-Valga ruože (krovinių srautus galima paleisti per Daugpilį-Šiaulius-Pagėgius)? Ar tik apribos eismą? Ar bėgius gretintų kaip Šeštokai-Mockava ar jie eitų šalia? Ir kaip ten su elektrifikacija? Jei daryt viską kapitaliai ne pro šal už ES lėšas būtų prie to pačio sustatyt stulpus su kontaktiniu tinklu.

Gal kas galėtų plačiau pakomentuoti šiuos techninius klausimus?

[Al1]

Ruoze Kazlu Ruda - Kaunas sudvejinta veze - nesamone. Rusiskos vezes srautai per dideli. Todel treciojo - 1435 mm kelio - tiesimas praktiskai butinas. Nuo Jiesios turbut atsaka eitu per HE iki Palemono, o toliau galbut iki LEZ'o. Arba butu statomas naujas logistikos centras Rokuose.
Perkrovimo stotis ar logistikos centras Kaune ir yra miglota vieta. Taip ir neaisku, kur jis bus. Gal net Mauruciuose...
Taip pat 1435 mm veze iki Kauno keleiviniams traukiniams. Sis ruozas turbut butu arba sudvejintas, arba is viso palikta tik vienas rusiskos vezes kelias, o kitas butu perkaltas i 1435 mm.
Turbut Kaune butu ir 1435 mm vezes depas.


Nuo Sestoku iki Kazlu Rudos sudvejinta veze yra tikimiausias variantas. Tik prasilenkimo stociu turetu atsirasti daugiau tarp Marijampoles ir Sestoku. Vien tik Kalvarijos turbut nepakaktu.

[aesde]

Kad pigiau ir taip aišku. Tikriausiai šis variantas realiausias.
.........

neee....... aš nedrįsčiau taip drąsiai teigti, kad tai pigiau: na taip nereiks išpirkti žemės, bet....... juk reikės papildomos infrastruktūros kertamose stotyse (ar bus nuardyta esama ir jos sąskaita?) o žemės kaina miestelyje (Šeštokai, Marijampolė, Kalvarija) ir kur nors laukuose turbūt gerokai skiriasi. ar nesigaus, kad pirks mažiau, bet gerokai brangiau? be to...... kiek atsimenu kažkur čia paskelbtą žemėlapį, tai nauja trasa buvo gerokai tiesesnė (t.y. trumpesnė) reiškia mažiau kloti, mažiau kreivių, lengviau didesnius greičius gauti, pigesnė priežiūra.

Ištikro tai būtų įdomu pamatyti kažkokius rimtesnius argumentus, kodėl priimtas tokis sprendimas, nes apskritai tai daugiau klausimų kyla: kodėl apskritai tada tiesiama ta Rail Baltica? ar nebūtų pigiau kokią normalią stotį pasienyje išvystyti su terminalais krovinių perkrovimui ar kaip Ispanijoje su vėžės keitimo įrenginiais? kas per strateginis investuotojas?