Rail Baltica I. LT/PL siena - Kaunas

[BastA-7]

Pramonininkai siūlo geležinkelio stotis paversti viešaisiais logistikos centrais
"Lietuvos pramonininkų konfederacija siūlo, kad šiuo metu reikalingiausia ir lengviausiai bei pigiausiai įgyvendinama galimybė padidinti vežimų geležinkeliu į Vakarų Europą apimtis yra išplėsti Mockavos arba Šeštokų geležinkelio stotį ir paversti ją dideliu viešuoju logistikos centru (VLC)."

http://www.gelsistemos.lt/pramoninin...ikos-centrais/

[Salvijus]

Labai racionalus sprendimas. Kodėl gi ne. Estijos Koidulos stoties (prie Rusijos pasienyje) ir geležinkelio mazgo statyboje dalyvauja ir privatus kapitalas.
Jei privatus kapitalas nori investuoti Mockavoje ir Šeštokuose - lai.

[nepolitikas]

Pramonininkai siūlo geležinkelio stotis paversti viešaisiais logistikos centrais
"Lietuvos pramonininkų konfederacija siūlo, kad šiuo metu reikalingiausia ir lengviausiai bei pigiausiai įgyvendinama galimybė padidinti vežimų geležinkeliu į Vakarų Europą apimtis yra išplėsti Mockavos arba Šeštokų geležinkelio stotį ir paversti ją dideliu viešuoju logistikos centru (VLC)."

http://www.gelsistemos.lt/pramoninin...ikos-centrais/

siūlomas variantas-diversija prieš savo šalį.
geležinkelio plotis visada buvo ir bus ta smulkmenėlė, kuri skiria europą nuo azijos (geografiškai tai uralas, politiškai-geležinkelis).
kur dabar lietuva? geležinkelio standartas aiškiai sako: rusijoje!
viskas turi būti daroma tam, kad kuo greičiau galima būtų integruotis į europos transporto sistemą.

[Mørtã]

/\ atejo laikas nika keisti.

[nepolitikas]

/\ atejo laikas nika keisti.

čia dar ne politika

[c2h5oh]

Man tai įdomiausia yra tai, kad niekas nediskutuoja , o kas gi tais bėgiais važinės - nei LG , nei Latvijos, nei Estijos geležinkeliai neturi savo riedmenų, skirtu šiai vėžei...

Kaip tai kas važinės? Tie patys kaip ir dabar.

Juk europietiška vėžė bus tik iki Kauno (ir tai neaišku kada, ir ar tikrai bus). O toliau - tik esamų bėgių patiuningavimas. Europietiška vėžė iki Talino - drambliuko svajonės bent jau artimiausius kelis dešimtmečius.

"Lietuvos pramonininkų konfederacija siūlo, kad šiuo metu reikalingiausia ir lengviausiai bei pigiausiai įgyvendinama galimybė padidinti vežimų geležinkeliu į Vakarų Europą apimtis yra išplėsti Mockavos arba Šeštokų geležinkelio stotį ir paversti ją dideliu viešuoju logistikos centru (VLC)."

Ko gero, taip ir yra. Juk matome, kokiais tempais "tiesiama" iki Kauno.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

siūlomas variantas-diversija prieš savo šalį.
geležinkelio plotis visada buvo ir bus ta smulkmenėlė, kuri skiria europą nuo azijos (geografiškai tai uralas, politiškai-geležinkelis).
kur dabar lietuva? geležinkelio standartas aiškiai sako: rusijoje!
viskas turi būti daroma tam, kad kuo greičiau galima būtų integruotis į europos transporto sistemą.

Iranas ir Kinija tikriausiai Europoje pagal tokią logiką atsidurtų? O Islandija ir apskritai kaipo tokia neegzistuotų, nes ten geležinkelio jokio nėra.

[Mørtã]

Baisiai pagalvoti apie Ispanija, ten veze dar platesne nei Rusijoje.
Jooo ir kaip su Suomija, ji vienintele turi carine 5 pedu veze?

[nepolitikas]

jūs gelžkeliečiai, jums geriau (toliau) matosi

[Vidma]

Stringanti vėžė griauna Marijampolės verslininkų planus
Kazys Kazakevičius, „Lietuvos žinios“
2009 gruodžio mėn. 15 d. 08:49

Užsitęsusios diskusijos dėl "Rail Baltica", šio projekto pakeitimai ir sprendimų vilkinimas jau nebe pirmi metai kelia sumaištį Marijampolės verslininkų ir savivaldos planuose, tad jie netenka kantrybės ir reikalauja tikslių atsakymų - kas ir kada bus daroma. Tačiau valdininkai nieko nežino.

Verslas reikalauja atsakymų

Prieš dešimtmetį rengiant europinės vėžės geležinkelio ruožo nuo pasienio iki Rokelių specialųjį planą, Baraginės kaime šalia Marijampolės buvo numatyta pastatyti krovinių terminalą. Jau buvo surasta keletas potencialių užsienio investuotojų, kurie prisidėtų prie tokio terminalo statybos.

Tačiau prasidėjus kalboms apie tai, kad nauja sankasa geležinkelis iš viso gali būti netiesiamas, investuotojai suabejojo tokio logistikos terminalo perspektyva.

"Verslui svarbu žinoti, ar iš tiesų europinės vėžės geležinkelis bus tiesiamas nauja vėže, ar bus galimybės ja važiuojančiam traukiniui čia sustoti", - sako koncerno "Alga" prezidentas Kostas Jankauskas. Anot jo, verslininkams nereikia, kad kas nors europinės vėžės geležinkelio atšakas nutiestų iki pat įmonių, tą jos pasidarys pačios. Tačiau reikia pagaliau tiksliai žinoti, kuriomis vietovėmis eis geležinkelis, kada jis bus tiesiamas.

Savivaldai pridarė nuostolių

Jam pritaria ir Marijampolės savivaldybės meras Vidmantas Brazys. Pasak jo, kai neaiški būsima "Rail Baltica" trasa, nebeaiškus ir kitas, netoli Marijampolės, tarp senosios geležinkelio vėžės ir naujosios, rengiamas investicinis projektas - pramoninė zona.

"Mes už šios zonos žemę - 67 hektarus - sumokėjome per 3 mln. litų, dar papildomai lėšų įdėjo valstybė - projektavimo darbams. Tačiau viskas stovi vietoje, nes projektas buvo priskirtas prie rezervinių. Jeigu greitai nauju pylimu nebus tiesiamas europinės vėžės geležinkelis, gal vertėtų šioje išpirktoje žemėje kurti krovinių terminalą. Juk žemė jau yra išpirkta ir paruošiamieji bei projektavimo darbai ilgai neužtruktų", - svarstė Marijampolės meras.

Pramoninei zonai žemė buvo išperkama už jos hektarą mokant net iki 50 tūkst. litų. O dabar žemė, kurią tektų išpirkinėti geležinkeliui, gali kainuoti dar daugiau. V.Brazio teigimu, kai kurie savininkai jau yra užsiminę, kad be 200 tūkst. litų už hektarą jie net nesileisią į kalbas dėl žemės pardavimo.

Traukiniai dundės per miestą

Apie "Rail Baltica" perspektyvas pasikalbėti su marijampoliečiais atvykęs Susisiekimo ministerijos viceministras Algimantas Štaras tikino, kad europinės vėžės geležinkelis pro Marijampolę vis vien bus tiesiamas. Tiesa, nežinia kada.

Iš pradžių, nutiesiant papildomą bėgį, bus rekonstruojamas jau esamas geležinkelis. O naujasis ruožas - tolima perspektyva. "Niekas negali uždrausti verslininkams užsiimti krovinių logistika. Todėl ar statyti terminalą, ar ne, turi nuspręsti jie patys. Mes tam netrukdysime", - dėstė viceministras aiškumo vėl nesulaukusiems verslininkams.

Jis neslėpė, kad labiau nei verslo problemos jam rūpi, ar Marijampolės vietos valdžia neprieštarautų, jei per artimiausius porą metų, rekonstravus dabartinį geležinkelį į europinį, krovininiai traukiniai dundės per pačią Marijampolę. "Jei Marijampolei trukdo dabartinė geležinkelio sankasa, savivaldybė turi tai tiesiai pasakyti ir padėti išpirkti žemę galimai apylankai. Tačiau tuomet iškiltų kitų problemų - kur važiuotų keleiviniai traukiniai? Ar jiems stotį reikėtų statyti plyname lauke?" - neslėpė problemų viceministras.

V.Brazio nuomone, krovininiams traukiniams reikėtų nutiesti apylanką, kad jie riedėtų šalia miesto, pramoninės zonos pakraščiu. Mat dabartinė geležinkelio sankasa eina beveik per miesto centrą, kerta keletą itin judrių gatvių. Padidėjus važiuojančių krovininių traukinių srautams, kiltų papildomų automobilių transporto problemų.

„Lietuvos žinios“

[Vidma]

Verslininkai siūlo išjudinti „Rail Balticą“
Ilona Staškutė, „Lietuvos žinios“
2009 gruodžio mėn. 15 d. 08:03

Daugiau nei dešimtmetį aptarinėjamam "Rail Balticos" geležinkelio modernizavimo projektui paspartinti verslininkai siūlo nedelsiant išnaudoti turimas galimybes - išplėsti logistikos centrą, jau esantį netoli Lenkijos ir Lietuvos sienos. Tačiau pasiūlymui priešinasi lobistinių interesų galbūt turintis Europos pareigūnas.

Daugelį metų planuojamas projektas "Rail Baltica" gerokai padidintų krovinių srautus geležinkeliu Lietuvos ir Lenkijos pasienyje.

Tačiau europinė - 1435 mm pločio - geležinkelio vėžė iki Kauno kol kas tiesiama tik popieriuje, o realiems darbams nėra lėšų.

Prireiks dar ne vienų metų, kol bus įmanomas krovinių vežimas modernizuotu geležinkeliu.

Be to, geležinkelio specialistai pripažįsta, kad brangaus projekto nauda bus abejotina - modernizuoto geležinkelio ruožo pralaidumas pasikeistų tik šiek tiek.

Mat pagal sumanymą dviejų skirtingų tipų vėžės bus tiesiamos ant tų pačių pabėgių, tad traukiniai turės laukti ir praleisti vieni kitus.

Žadėto 160 km per valandą greičio taip pat bus neįmanoma pasiekti, nes liniją planuojama tiesti ant seno pylimo, kuriame yra nemažai posūkių.

Visas šis abejotinos naudos projektas kainuos apie 800 mln. litų, iš kurių tik 310,8 mln. žada skirti Europos Sąjunga (ES), o likusius teks sumokėti ne pačius geriausius laikus išgyvenančiai Lietuvos valstybei.

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis patvirtino, kad šiuo metu vis dar yra atliekama sudvejintos geležinkelio linijos pralaidumo galimybių studija. Tikslūs jos rezultatai paaiškės tik kitais metais, o realūs statybos darbai galėtų prasidėti tik parengus teritorijų planavimo dokumentus ir techninius projektus. Net jiems prasidėjus, sudvejinto geležinkelio ruožo iki Kauno tiesimas užtruktų keletą metų.

Sprendimas - VLC pasienyje

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) pateikė siūlymą, kurį įgyvendinus krovinių srautai geležinkeliu tarp Vakarų Europos ir Lietuvos bei kitų Baltijos šalių galėtų padidėti jau netrukus.

Verslininku manymu, šiuo metu reikalingiausia ir lengviausiai bei pigiausiai įgyvendinama galimybė padidinti vežimų geležinkeliu į Vakarų Europą apimtis yra išplėsti Mockavos arba Šeštokų geležinkelio stotį ir paversti ją stambiu viešuoju logistikos centru (VLC).

Tam, kad būtų įgyvendintas siūlymas, neprireiktų šimtus milijonų litų siekiančios sumos geležinkelio infrastruktūrai sukurti, nes nuo Lietuvos ir Lenkijos sienos iki Šeštokų jau yra nutiestas 1435 mm pločio vėžės geležinkelis. Šiame ruože esančioje Mockavos stotyje ir dabar galima perkrauti krovinius iš platesnio geležinkelio riedmenų į europietiškus traukinius, tačiau nedidelės stoties pajėgumas yra gana mažas, o krovos darbai užtrunka ilgai. Joje per metus perkraunama vos apie 0,5 mln. tonų krovinių, o automobilių transportu iš Lietuvos į Lenkiją kasmet yra išgabenama apie 10 mln. tonų.

Viso tinklo nekeis

Projekto "Rail Baltica" eigą stebintiems verslininkams kilo abejonių, ar tikslinga tiesti europinę vėžę iki Kauno, jei Lietuvoje jau yra jos ruožas.

LPK generalinio direktoriaus pavaduotojas Gintaras Morkis akcentavo, kad iki Kauno pratęstas europinės vėžės geležinkelis neduos apčiuopiamos naudos. "Kam reikia tiesti naują geležinkelį iki Kauno, ten statyti VLC ir užgaišti dar mažiausiai penketą metų, jei Mockavoje ir Šeštokuose jau yra visa reikalinga infrastruktūra, tik belieka išplėsti krovinių terminalą?" - retoriškai klausė jis.

"Pramonės įmonėms vis tiek teks perkrauti krovinius iš seno tipo riedmenų į europietiškus, nes gamyklų teritorijose esantys privažiuojamieji geležinkelio keliai yra 1520 mm pločio", - sako G.Morkis. Daugiausia nuostolių patirtų pietinėje Lietuvos dalyje įsikūrusios įmonės, nes joms tektų krovinius senąja vėže gabenti iki Kauno VLC, ten perkrauti į europinei vėžei pritaikytus riedmenis ir vėl tuo pačiu maršrutu vežti produkciją atgal į šalies pietus Lietuvos ir Lenkijos sienos link.

G.Morkis iš viso abejoja siauros geležinkelio vėžės iki Kauno tiesimo reikalingumu tokiu Lietuvos ekonomikai sudėtingu metu.

"Rail Baltica" dažnai yra prilyginama siaurajam geležinkeliui. Bet tai nėra teisinga, nes iš principo "Rail Baltica" turėtų būti visas Baltijos šalis jungiantis geležinkelis, kuris iš tikrųjų egzistuoja dabar. Manau, pakaktų atnaujinti tai, ką turime, nes pakeisti visą sistemą kainuos neįsivaizduojamą sumą pinigų", - teigė jis.

Statoma tam, kad atiduotų

LPK generalinio direktoriaus pavaduotojas neslėpė, kad šią galimybę pristatęs Europos Komisijos (EK) paskirtam projekto "Rail Baltica" koordinatoriui Pavelui Teličkai iš jo sulaukė didelio pasipriešinimo.

G.Morkis sakė negalėjęs suprasti tikrųjų tokios reakcijos priežasčių, nes Europos šalyse yra įprasta, jog stambūs logistikos centrai yra statomi prie valstybių sienų. Tai ypač svarbu geležinkelio transportui, nes pagal galiojančius teisės aktus valstybės teritorijoje gali dirbti tik tos šalies lokomotyvai arba užsienio įmonių, turinčių reikiamas licencijas bei sertifikatus, riedmenys.

"Lietuvos geležinkeliai" neturi tokiai vėžei pritaikytų lokomotyvų, todėl sprendimas pratęsti 1435 mm pločio ruožą iki Kauno atrodo dar keisčiau.

LŽ pasidomėjus apie ketinimus ir galimybes įsigyti naujų lokomotyvų, "Lietuvos geležinkelių" projekto "Rail Baltica" centro direktorius Saulius Poškus pripažino, kad taip gali būti paruošta dirva kito vežėjo atėjimui į rinką. "Vežimo rinka liberalizuota ir joje gali dalyvauti kiti vežėjai, kurie turi savo lokomotyvų", - teigė jis.

"Lietuvos geležinkeliams" neturint tinkamų lokomotyvų naujai vėžei aptarnauti, tektų ne tik įsileisti į rinką kitą vežėją, bet netgi jį kviesti ir prašyti, kad kita įmonė pasirūpintų naujuoju ruožu gabenamais kroviniais. Tikėtina, kad mainais į paslaugą ji imtų diktuoti savo sąlygas, o Lietuvos geležinkelių sistemai beliktų paklusti.

Nuosaikus sprendimas

Susisiekimo ministras E.Masiulis sprendimą kol kas 1435 mm pločio vėžę tiesti tik iki Kauno aiškino remdamasis kelerių metų senumo argumentais. "Čia yra sprendimai, kurie buvo priimti dar prieš 8-9 metus, - tvirtino jis. - Tiesiog ankstesnė Vyriausybė apsisprendė Kaune steigti viešąjį intermodalinį logistikos centrą, kad galėtų susikirsti kuo daugiau įvairių transporto rūšių, o tai suteiktų jam papildomą pranašumą."

E.Masiulis neslėpė, kad nutiesus sugretintą vėžę, kaip numatoma dabar, geležinkelio ruožo pralaidumas bei greitis jame liktų panašus kaip rekonstravus esamą trasą.

Jis patvirtino, kad buvo svarstoma galimybė sukurti logistikos centrą greta jau nutiestos europinės vėžės ruožo, tačiau, pasak ministro, tokia galimybė sulaukė neigiamos reakcijos iš ES institucijų. E.Masiulis patikslino tai supratęs būtent iš pokalbio su P.Telička. "Būtent jo pozicija buvo gana, sakyčiau, skeptiška", - teigė ministras.

Pinasi interesai?

LŽ pasidomėjo, dėl kokių priežasčių P.Telička galėtų būti nepalankiai nusiteikęs LPK siūlymo atžvilgiu.

"Rail Baltica" eigą sekantis P.Telička nėra geležinkelių ekspertas, jo išsilavinimas - teisinis. Čekų diplomatų šeimoje gimęs P.Telička, baigęs Teisės fakultetą "Charles" universitete Prahoje, pradėjo dirbti tuometinės Čekoslovakijos užsienio reikalų ministerijoje, Viešosios tarptautinės teisės skyriuje. Vėliau jis dirbo privačios tarptautinės teisės skyriuje, dar vėliau - konsultantu Čekijos stojimo į ES derybininkų delegacijoje. P.Telička visą savo karjerą paskyrė Čekijos atstovavimui ES bei kitose tarptautinėse organizacijose. 2004 metais Čekijai įstojus į ES, jis kartu su Davidu Byrne tapo ES sveikatos ir vartotojų apsaugos komisaru. Tų pačių metų gruodį pasitraukęs iš komisaro pareigų, P.Telička įkūrė lobistine veikla besiverčiančią įmonę "BXL Consulting", šiuo metu eina jos direktoriaus pareigas.

Tarp stambiausių įmonės klientų yra Čekijoje veikianti geležinkelių įmonė "OKD Doprava", viešai deklaruojanti siekį plėstis į Rytų Europą, bei jos kontroliuojanti įmonė "New World Resources".

Už Lietuvos pinigus nutiestas europinės vėžės ruožas šioms įmonėms neabejotinai būtų gardus kąsnis.

Faktai

1999 metais pasirašytame Vyriausybės nutarime buvo numatyta Europos šalyse paplitusią 1435 mm pločio vėžę tiesti ant naujo geležinkelio pylimo, tačiau projektui stringant šiemet jis buvo pakoreguotas.

EK paskirtam "Rail Balticos" koordinatoriui P.Teličkai pasiūlius, Lietuvos Vyriausybei bei Susisiekimo ministerijai pritarus, buvo parengtas planas ruože nuo Lenkijos ir Lietuvos pasienio iki Kauno rekonstruoti esamą 1520 mm pločio vėžę ir sugretinti ją su 1435 mm pločio vėže. Šis projektas netrukus gali būti patvirtintas ir Vyriausybės nutarimu.

Planuojama, kad pirmajame etape projektui "Rail Baltica" vykdyti EK Lietuvai turėtų skirti 90 mln. eurų (310,8 mln. litų), o visa sugretinto europietiško geležinkelio iki Kauno tiesimo kaina turėtų siekti 800 mln. litų.

„Lietuvos žinios“

[Eimantas]

"Lietuvos geležinkeliai" neturi tokiai vėžei pritaikytų lokomotyvų, todėl sprendimas pratęsti 1435 mm pločio ruožą iki Kauno atrodo dar keisčiau.

LŽ pasidomėjus apie ketinimus ir galimybes įsigyti naujų lokomotyvų, "Lietuvos geležinkelių" projekto "Rail Baltica" centro direktorius Saulius Poškus pripažino, kad taip gali būti paruošta dirva kito vežėjo atėjimui į rinką. "Vežimo rinka liberalizuota ir joje gali dalyvauti kiti vežėjai, kurie turi savo lokomotyvų", - teigė jis.

"Lietuvos geležinkeliams" neturint tinkamų lokomotyvų naujai vėžei aptarnauti, tektų ne tik įsileisti į rinką kitą vežėją, bet netgi jį kviesti ir prašyti, kad kita įmonė pasirūpintų naujuoju ruožu gabenamais kroviniais. Tikėtina, kad mainais į paslaugą ji imtų diktuoti savo sąlygas, o Lietuvos geležinkelių sistemai beliktų paklusti.

Šita dalis juokinga. Dabar tų lokomotyvų daugiau laisvų yra, nei tam ruožui reikės, M62 (2M62) pilni patvoriai.

[Raptor]

Girdejau kad Lietuva is Vokieciu planuoja uzsisakyt dar 10 Siemens ER20 (nesu visiskai tikras, skaiciau per SCC) , galetu uzsakyt nors kad vienas is ju butu europinei vezei skirtas

[AB13]

Tai kad tie 10 bus skirti, berods, dirbti su keleiviniais traukiniais, nes planuoja paleisti i pensija TEP60

Girdejau kad Lietuva is Vokieciu planuoja uzsisakyt dar 10 Siemens ER20 (nesu visiskai tikras, skaiciau per SCC) , galetu uzsakyt nors kad vienas is ju butu europinei vezei skirtas

[udrius]

Šita dalis juokinga. Dabar tų lokomotyvų daugiau laisvų yra, nei tam ruožui reikės, M62 (2M62) pilni patvoriai.

Na na... Ne tokia ir juokinga - kas iš to kad patvoriai pilni, tačiau tų pačių vežimėlių nerasta... Dabar tėra tik 2 vnt V120 (M62) lokomotyvų, taigi realiai gyvi tik 4 vežimėliai...

[JlL]

tokia railbaltica kokia dabar siuloma daryt lietuvai isvis nereikalinga, tikrai sukistu is tu 800 limu geriau 100 i dabartini mazga sestokose, o uz likusius tarkim tarp vilniaus kauno ir klaipedos 160km/h padarytu, tikrai daugiau naudos butu

[Aleksio]

Na na... Ne tokia ir juokinga - kas iš to kad patvoriai pilni, tačiau tų pačių vežimėlių nerasta... Dabar tėra tik 2 vnt V120 (M62) lokomotyvų, taigi realiai gyvi tik 4 vežimėliai...

1435mm vežimėlių pirkti NEREIKIA. Nes esami šilumvėžių M62, TEM2, ČME3 1520mm vežės vežimėliai gali būti laisvai naudojami 1435mm. Reikia tik perdaryti aširačius.
Visas procesas atrodo taip: šilumvėžis pakeliamas ant domkratų, vežimėliai išrenkami, aširačiai vežami prie preso, ratai sustumiami 4cm kiekvienas ašies cenrto link, surinkimas, parideimas po šilumvėžių, važiuojame 1435mm veže. Procesas užtrunka 2-3 dienas. Yra net atskira instrukcija, aprašanti šį procesą. Taip galima padaryti dėl to, kad šita prodcedūra buvo numatyta jau konstruojant šituos lokomotyvus (nepamirškit, kad beveik visi M62 dirbo prie vakarinės TSRS sienos).

[Al1]

Del to, kas ves RailBltica is tiesu yra neaisku. LG turi lokomotyvu, kurie gali vaziuoti 1435 mm veze. Visgi, M62 iki to laiko, kai bus (jei bus) nutiesta RailBaltica, bus pasene. Be rimtos modernizacijos kazin ar verta butu juos perkelineti ant 1435 mm vezimeliu. TEM2 - analogiskai. Turimu CME panaudojimas ne tik manevravimui, bet ir magistraliniam darbui - realus variantas. Tik magistraleje ju greitis mazokas. Taciau pradzioje kroviniams pakaktu. Bet kuo bus kompensuoti 1520 mm CME manevriniai, perkelti ant 1435 mm? ER20 perkelti ant 1435 mm galima. Bet jie per galingi.
LG galetu nusipirkti keleta nenauju lenkisku lokomotyvu - variantas imanomas. Arba issinuomoti.

Gali buti leista vezti PKP. Arba kokiai nors kitai privaciai lenku kompanijai (kuriu jau ne viena yra kaimynineje salyje). Gali buti skelbiama koncesija siam ruozui aptarnauti. Nors, itariu, tai ir kirstusi su ES teises aktais apie laisva prieiga prie infrastrukturos. Taciau, visgi nutiesus sia linija uz valstybes, ES ir LG pinigus, gali atsitikti taip, kad LG nevykdys vezimu ja, o tuo uzsiims kokia nors kita gelezinkeliu kompanija.

Be to, ar kas kalba apie 1435 mm depo statyba Lietuvoje?

[x21]

šilumvėžis pakeliamas ant domkratų, vežimėliai išrenkami, aširačiai vežami prie preso, ratai sustumiami 4cm kiekvienas ašies cenrto link, surinkimas, parideimas po šilumvėžių, važiuojame 1435mm veže.

Nevisai suprantu, iš kur atsiras ta 1435 veže, jei lokomotyvas atvažiavo 1520 veže? Gal kas nors iš specialistu gali paaiškinti?

[Salvijus]

Nieko čia neatsiras, nieko nebus. Neskaitėt? Nėra pinigų, neapsimoka. Tai gal po keletos metų pradės kažką "judint".
O tas "judinimas" kiek pamenu vyska jau kokie 15 m. ir dar vyks kokis 15 m. ir t.t. be galo be krašto.
Gal padiskutuokim kai paklos pirmąjį pabėgį ir bėgį. O dabar gaunasi "kas bus, o kas nebus".