Rail Baltica I. LT/PL siena - Kaunas

[zanaz]

Labai pritariu šiai nuomonei ir viliuosi, kad ateityje bus galima nesudėtingai nukeliauti į kai kuriuos vakarų Europos miestus be persėdimų ir pan.

Vargubau ar verta bus lietuviškus vagonus perkabinėt Varšuvoj ar pan.
Kad bent jau persėdimams laikai būtų padaryti normaliai, ne tai kaip dabar

[Silber418]

Vargubau ar verta bus lietuviškus vagonus perkabinėt Varšuvoj ar pan.
Kad bent jau persėdimams laikai būtų padaryti normaliai, ne tai kaip dabar

Jeigu Lietuvoje bus europinio standarto vėžė, tai galbūt neteks persėsti arba atkabinti vagonų Varšuvoje. Žinoma, kol kas apie tai galime tik pasvajoti.

[Al1]

Poreikis kam? Kroviniams ar keleiviams? Kroviniams vargu ar didelis, nes labiau apsimokės vežti į Klaipėdą ir plukdyti jūra. O keleiviams... Potencialas yra, tik klausimas ar LG (ar kitų kompanijų) vadyba sugebės tai išnaudoti. Nieko naujo nepasakysiu, kad didžiausias pelnas (arba mažiausias nuostolis) gaunamas iš pervežimų didesniais atstumais (~nuo 300km), o Lietuvos ribose tokį teturime tik vieną maršrutą Vilnius-Klaipėda. Niekas man neįrodys, kad šis maršrutas labai nuostolingas. Belieka tik dar vienas būdas — tarptautiniai pervežimai, bet LG formavimo traukiniai į užsienį tevažiuoja tik į Maskvą ir Sankt Peterburgą. Kelionė nėra labai patraukli, nes ją pabrangina vizos kaina. Kelionė šiandien į Lenkiją per Šeštokus nėra tokia patraukli todėl, kad labai ilgai trunka (ir dėl važiavimo greičio, ir dėl persėdimo Šeštokuose, ir dėl lanksto per Kazlų Rūdą ir Marijampolę, ir t.t.). Taigi kažkada nutiesus RailBaltiką ir ja paleidus keleivinius traukinius, kurie (labai tikiuosi) važiuos tiesiai ir greitai, atsiranda potencialas: ilgas maršrutas, kurį galima nuvažiuoti greičiau traukiniu nei autobusu; pigi kelionė, kainuojanti pigiau nei važiuoti autobusu ar juo labiau skristi lėktuvu + nereikės pirkti vizos, nes Lenkija ir Lietuva yra Šengeno narės; galimybė sąlyginai greitai ir pigiai nuvažiuoti į Vakarų Europą (Berlyną, Prahą, Vieną, Frakfurtą prie Maino, Hanoverį, Hamburgą ir t.t.) arba su persėdimu arba su vagonų perkabinimu Varšuvoje. Tuo pačiu nepamirškime, kad ilgoms kelionėms geležinkelių kompanijos gali pasiūlyti ir kitų, papildomų paslaugų (ir iš to uždirbti papildomą litą ar eurą): vagonas-restoranas, spauda, gėrimų ir užkandžių automatai, suvenyrai ir t.t.. Taip pat kuo daugiau keleivių, tuo daugiau gali uždirbti ir traukinių stotys nuomodamos erdves komercinei veiklai (kavinės, gėlių, suvenyrų ir spaudos pardavėjai). Net ir apibendrindamas nepasakysiu nieko naujo: šiandien Lietuvoje su aviatransportu konkuruoja tik autobusai, tačiau traukinys gali važiuoti greičiau ir pigiau, neįstringa miestų transporto kamščiuose, gali pasiūlyti daugiau komforto ir papildomų paslaugų nei autobusai. Traukinys turi pranašumų net prieš lėktuvą (atstumuose iki 1000km): nereikia atlikti check-in, daugiau saugumo, pigiau keliauti ir traukinys atvažiuoja į stotį, kuri paprastai yra miesto centre, o oro uostai dažniausiai yra miesto pakraštyje arba net už šimtų km nuo miesto centro (pvz.: Londonas, Kaliningradas). Vakarų Europa jau vėl atsigręžė į traukinius, tik mes užsisvajoję užsiliūliavę savo burtažodžiu NUOSTOLINGA.

Kroviniams poreikis bus. Paziurekime, kaip yra dabar. Didele dalis kroviniu is V. Europos i Lietuva ar per Lietuva, taip pat ir priesinga kryptimi gabenama autotrasportu. Ir tai lemia krovinio specifika ar jo kiekis. Maza kieki kroviniu laivais gabenti neapimoka, kaip ir kai kuriuos krovinius, kuriuos reikia greitai pristatyti - laivai per leti. Todel gelezinkelis cia turi gera nisa, kurios neatims joks juru transportas. O is automobiliu dali kroviniu galima atsikovoti.
Taciau kroviniams nereikia 220 km/h.
Keleiviniams traukiniams reikia. Taciau jei betiesindami linijas ims aplenkineti stambius miestus, tai irgi is keleiviu vezimo iseis snipstas. Keleiviu vezimas turi dideli potenciala, kuri reikia isnaudoti maksimaliai priartinant gelezinkeli prie keleivio, o ne atvirksciai. Pastacius Marijampoles stoti istiesintoje linijoje uz miesto, praktiskai butu prarasti vietiniai keleiviai tarp Marijampoles ir Kauno. Nors akcentuojamas tarptautinis keleiviu pervezimas, taciau kratytis vietiniu keleiviu irgi negalima. RailBaltica turi milziniska potenciala vietiniam greitam susisiekimui tarp Marijampoles ir Kauno. Dabar traukiniu kelione uztrunka apie 1 val. 10 min valandos. Autobusu - irgi valanda. Gal siek tiek greiciau mikroautobusu ekspresu, bet tikrai ne komfortiskiau. Tuo tarpu per pusvalandi ar gal net per 20 min. nuvaziuoti su traukiniu butu puiki alternatyva ne tik autosusams, bet ir nuosavam transportui. Visisku krachu pasibaigtu keleiviu vezimas RailBaltica, jei Kauno pakrastyje pastatytu nauja keleivine RailBalticos stoti.

Taip, linija Belystokas-Varšuva sena ir tiesi kaip ir likęs ruožas Peterburgas-Vilnius-Gardinas-Belystokas. Carinė valdžia nesiterliojo su žemės išpirkimu - tiesė kaip reikėjo.

Varena - Alytus - Sestokai - Suvalkai irgi sio gelezinkelio dalis - vadinamasis Suvalku ziedas, nutiestas XIX a. pab.

Vakarų Europa jau seniai atsigręžus į traukinius, didžioji dalis Rytų Europos irgi, tik LG kažko laukia (matyt savo bankroto, nes Lietuvoj tai būtų ne stebuklai)

Ne LG laukia, valstybines strategijos nera. Aisku, LG galetu parodyti iniciatyva, bet... Visas viesasis transportas Lietuvoje yra valstybes uzmirstas. Valdininkai ir valdzios veikejai juo juk nesinaudoja...

[Meier]

Jeigu Lietuvoje bus europinio standarto vėžė, tai galbūt neteks persėsti arba atkabinti vagonų Varšuvoje. Žinoma, kol kas apie tai galime tik pasvajoti.

O labai didelė trauma būtų persėsti Šeštokuose į kitą traukinį? Būtų sugaištama tarkim 10 min. 4 val. kelionėje iki Varšuvos, ar tai daug palyginus su sutaupytais milijardais?

[Eimantas]

O labai didelė trauma būtų persėsti Šeštokuose į kitą traukinį? Būtų sugaištama tarkim 10 min. 4 val. kelionėje iki Varšuvos, ar tai daug palyginus su sutaupytais milijardais?

Kroviniai, kroviniai...

[Meier]

Kroviniai, kroviniai...

Na tai ok, iki Kauno europinė vėžė, ten multimodalinis logistikos centras. Vistiek didžiausi srautai ne Lietuvoje gimsta, o Rusijoje, ir tam reikės perkrauti vagonus. Bet gera pradžia bus turėti vietą, kur galima perkrauti :-)

[Eimantas]

Būtent.

[Meier]

Būtent.

Svarbu greit ir visiems laikams uždaryti klausimą dėl to, kokia vėžė turėtų eiti. Kiekvienas pasiūlymas apie europinę vėžę iš principo vertintinas ne kaip konstruktyvus pasiūlymas, o sąmoningas projekto kompromitavimas, laiko tempimas ar kitoks kenkimas.

[Eimantas]

Iki Kauno bet kokiu atveju reikia standartinės vėžės, iki Latvijos nereikia, jei žiūrėsim savo interesų.

[dariuks]

LG jau ziuri savu interesu - jau 2 ruozai nebejungia musu su Latvija.

[Meier]

Iki Kauno bet kokiu atveju reikia standartinės vėžės, iki Latvijos nereikia, jei žiūrėsim savo interesų.

Arba Marijampolės, nelygu kur intermodalinis bus. Marijampolę taip pat siekia Viabaltica, o nuo Kauno bus 2x2 kelias kelių metų perspektyvoje. Manyčiau Europinė vėžė atrodytų logiška tik tuo atveju, jei esama trasa vienaip ar kitaip netinka, bet tikiu, jog studija atsakys į šį klausimą. Tikiuosi tik nebus kaip su oro uostų plėtros studija...

[Silber418]

Kroviniai, kroviniai...

O keleiviai? Atrodo, kad niekam jie nerūpi nei Lietuvoje, nei Latvijoje.

[railman]

Varena - Alytus - Sestokai - Suvalkai irgi sio gelezinkelio dalis - vadinamasis Suvalku ziedas, nutiestas XIX a. pab.

Mane iki šiol stebina šio geležinkelio vigiuotumas. Per Alytų senoji trasa tiesiai nėjo beveik, nors geležinkelio tiesimo metu dar ten buvo laukai, o ne miestas...
(berods, geležinkeliečių laikraštuke skaičiau, kad posūkių kampai yra "geri")

[railman]

"Bendradarbiaujama su Lenkijos geležinkeliais dėl kokybiškų traukinių tvarkaraščių jungčių, vykstant iš Vilniaus per Varšuvą į Viena, Budapeštą, Prahą ir Berlyną, rezultatą norima pasiekti jau šį rudenį."
Iš šiandieninio straipsnio "„Lietuvos geležinkeliai“ mažina kainas": http://www.litrail.lt/wps/portal/!ut...1SlNOQk8xSkUx/

[statyba]

bent jau du kartus per para paleistu traukini i Varsuva, tai jau butu pazanga, o ne susmirdusi (su neveikianciu WC ir nepatogu) kaip teko girdeti naktini autobusa varineti..kur kas mieliau rinkciausi keliaudamas butent naktini reisa, kad ryte buciau Warsuvoj, nei kad dabar bunu vakare..

[Al1]

Mane iki šiol stebina šio geležinkelio vigiuotumas. Per Alytų senoji trasa tiesiai nėjo beveik, nors geležinkelio tiesimo metu dar ten buvo laukai, o ne miestas...
(berods, geležinkeliečių laikraštuke skaičiau, kad posūkių kampai yra "geri")

Kaip ne magistraline trasa, tiesiant naudojo supaprastintas technines salygas. Turint omenyje to meto technikos lygi, tiesti prsisitaikant prie reljefo buvo pigiau, nei uziimti grandioziniais zemes darbais, tam, kad butu nutiesta tiesi trasa. Net ir tarpukaryje sujungiant Kuzius su Kretinga, gelezinkelis kai kur gana vinguotas. Ir tai jauciaisi vaziuojant greituoju traukiniu.

[Vytautas_LT]

bent jau du kartus per para paleistu traukini i Varsuva, tai jau butu pazanga, o ne susmirdusi (su neveikianciu WC ir nepatogu) kaip teko girdeti naktini autobusa varineti..kur kas mieliau rinkciausi keliaudamas butent naktini reisa, kad ryte buciau Warsuvoj, nei kad dabar bunu vakare..

Nuo Vilniaus iki Balstogės kelionė trunka apie 7 valandas. Iki Varšuvos turėtų dar bent dvi - dvi su puse būti. Naktinis traukinys būtų kaip tik.

[statyba]

Nuo Vilniaus iki Balstogės kelionė trunka apie 7 valandas. Iki Varšuvos turėtų dar bent dvi - dvi su puse būti. Naktinis traukinys būtų kaip tik.

kazkada toks ir budavo, nes dar atsimenu lenkiskus vagonus Vilniaus traukiniu stotyje bei ta niuansa, jog i Sestokus jis atvykdavo ~24h., tai reiskia is Vilniaus +/- ~21h. Dar ir dabar sis reisas pas lenkus gelezinkeliu puslapyje traktuojamas, kaip "pociag" su pastaba, jog vaziuoja autobusas. Berods kalbeta, jog tai laikinai, pakol "remontuojami lenkiski vagonai ar lokomotyvas". Tai buvo pries pora metu. Matyt geras remontas jei tiek trunka..

[Vytautas_LT]

Matyt geras remontas jei tiek trunka..

Užtat kai pabaigs, lėksim greičiau už TGV

[Eimantas]

Patys turėjom europietiško gabarito vagonus.