Truputis gal negirdėtų paskaičiavimų apie keliaivius ir krovinius
Parengti trys projektiniai pasiūlymai.
Įgyvendinant pirmąjį projektinį pasiūlymą numatoma palikti rusiškojo standarto geležinkelį ir
nutiesti 185 km dalinai naują ir tiesesnę liniją iš Joniškio per Radviliškį į Kauną. Traukinių greitis – 160
km/h.
Siūlomame antrajame variante numatoma tiesti naują ir tiesesnę geležinkelio linija iš Joniškio
per Radviliškį į Kauną, bet kaip ir pirmajame pakete, svarstomas ir subvariantas, t.y. esamos
geležinkelio linijos tarp šių miestų modernizavimas. Taip pat svarstomas ir kitas subvariantas, t.y.
nutiesti naują liniją iš Rygos – per Bauskę ir Panevėžį – į Kauną. Traukinių greitis – 160 km/h.
Trečiajame „Rail Baltica“ pasiūlymo variante numatoma nutiesti europinės vėžės geležinkelį
visuose šiaurės-pietų krypties ruožuose. Numatoma, kad per Radviliškį eis geležinkelio ruožas tarp
Kauno ir Rygos, o traukinių greitis jame sieks 160 km/h.
Parengtoje studijoje [4] nagrinėjami trys variantai.
Keleivių vežimas
1. Prognozuojama, kad naujoje geležinkelio linijoje tarp Kauno ir Radviliškio 2034 m važiuos 1,5
milijono keleivių per metus.
2. Antrojo paketo investicijos turėtų ir toliau didinti pietinės „Rail Baltica“ koridoriaus dalies
poreikį. Naujoje linijoje tarp Kauno ir Radviliškio 2034 metais prognozuojama metinė keleivių
apyvarta yra 1,6 milijono.
3. Trečiajame pakete prognozuojama keleivių apyvarta „Rail Baltica“ trasoje turėtų būti šiek tiek
mažesnė nei antrajame pakete.
Krovinių vežimas
1. Įgyvendinus pirmąjį investicijų paketą, prognozuojama, kad geležinkelių transportas perims
apie 1,5 milijono tonų krovinių iš kelių transporto.
2. Antrojo investicijų paketo įgyvendinimas tik šiek tiek padidins krovininių traukinių greitį,
lyginant su pirmuoju investicijų paketu, kadangi krovininių traukinių galimybės išnaudoti
didesnio greičio potencialą yra ribotos. Kai kuriuose ruožuose „Rail Baltica“ trasa eis tais
pačiais bėgiais kaip ir gana intensyvus eismas rytų-vakarų kryptimi, link Baltijos jūros uostų.
Antrajame pakete transporto srautai yra didele dalimi panašūs į pirmąjį paketą.
3. Įgyvendinus trečiąjį investicijų paketą, geležinkelių tinklas pasikeis, kadangi visa „Rail Baltica“
linija turės to pačio standarto vėžę ir bus išvengta krovinių perkrovimo. Traukinių greitis bus
gana didelis. Tinkamai funkcionuojant krovininių traukinių eismui „Rail Baltica“ trasoje (t.y.
premium klasės traukiniai) geležinkelių transportas perimtų daugiau nei 4 mln. Tonų krovinių
iš kelių transporto.
INFO:Valstybinis aplinkos sveikatos centras © 2009
APLINKOS TARŠOS IR GALIMŲ PASEKMIŲ GYVENTOJŲ SVEIKATAI RADVILIŠKIO RAJONE ĮVERTINIMAS
Parengti trys projektiniai pasiūlymai.
Įgyvendinant pirmąjį projektinį pasiūlymą numatoma palikti rusiškojo standarto geležinkelį ir
nutiesti 185 km dalinai naują ir tiesesnę liniją iš Joniškio per Radviliškį į Kauną. Traukinių greitis – 160
km/h.
Siūlomame antrajame variante numatoma tiesti naują ir tiesesnę geležinkelio linija iš Joniškio
per Radviliškį į Kauną, bet kaip ir pirmajame pakete, svarstomas ir subvariantas, t.y. esamos
geležinkelio linijos tarp šių miestų modernizavimas. Taip pat svarstomas ir kitas subvariantas, t.y.
nutiesti naują liniją iš Rygos – per Bauskę ir Panevėžį – į Kauną. Traukinių greitis – 160 km/h.
Trečiajame „Rail Baltica“ pasiūlymo variante numatoma nutiesti europinės vėžės geležinkelį
visuose šiaurės-pietų krypties ruožuose. Numatoma, kad per Radviliškį eis geležinkelio ruožas tarp
Kauno ir Rygos, o traukinių greitis jame sieks 160 km/h.
Parengtoje studijoje [4] nagrinėjami trys variantai.
Keleivių vežimas
1. Prognozuojama, kad naujoje geležinkelio linijoje tarp Kauno ir Radviliškio 2034 m važiuos 1,5
milijono keleivių per metus.
2. Antrojo paketo investicijos turėtų ir toliau didinti pietinės „Rail Baltica“ koridoriaus dalies
poreikį. Naujoje linijoje tarp Kauno ir Radviliškio 2034 metais prognozuojama metinė keleivių
apyvarta yra 1,6 milijono.
3. Trečiajame pakete prognozuojama keleivių apyvarta „Rail Baltica“ trasoje turėtų būti šiek tiek
mažesnė nei antrajame pakete.
Krovinių vežimas
1. Įgyvendinus pirmąjį investicijų paketą, prognozuojama, kad geležinkelių transportas perims
apie 1,5 milijono tonų krovinių iš kelių transporto.
2. Antrojo investicijų paketo įgyvendinimas tik šiek tiek padidins krovininių traukinių greitį,
lyginant su pirmuoju investicijų paketu, kadangi krovininių traukinių galimybės išnaudoti
didesnio greičio potencialą yra ribotos. Kai kuriuose ruožuose „Rail Baltica“ trasa eis tais
pačiais bėgiais kaip ir gana intensyvus eismas rytų-vakarų kryptimi, link Baltijos jūros uostų.
Antrajame pakete transporto srautai yra didele dalimi panašūs į pirmąjį paketą.
3. Įgyvendinus trečiąjį investicijų paketą, geležinkelių tinklas pasikeis, kadangi visa „Rail Baltica“
linija turės to pačio standarto vėžę ir bus išvengta krovinių perkrovimo. Traukinių greitis bus
gana didelis. Tinkamai funkcionuojant krovininių traukinių eismui „Rail Baltica“ trasoje (t.y.
premium klasės traukiniai) geležinkelių transportas perimtų daugiau nei 4 mln. Tonų krovinių
iš kelių transporto.
INFO:Valstybinis aplinkos sveikatos centras © 2009
APLINKOS TARŠOS IR GALIMŲ PASEKMIŲ GYVENTOJŲ SVEIKATAI RADVILIŠKIO RAJONE ĮVERTINIMAS
Comment