1435mm kiek kainauoja nezinau! o perklojimas yra kai keiciami pabegiai ir begiai vienu metu, su skaldos uzpilimu kelio tvirtinimui.
skaiciai yra uab Gelmagis nuosavybe
Skaiciai turbut teisingi, taciau cia tik kapitalinio remonto kaina, i kuri ieina kaip sake begiu gardele (pabegiai su begiais), skaldos valymas, skaldos papildymas nauja, kelio apdailos darbai ir t.t.
Tiesiant nauja kelia, islaidos auga geometrine progresija - prie minetu kainu prisideda projektavimo darbai, zemes darbai, tiltu, viaduku statymas ir t.t. Siais laikais ir su zemes ispirkimu cirkai.. Tad naujo kelio tiesimo kainos kosmines..
Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas susitiko su Panevėžio apskrities viršininku Viktoru Trofimovu ir kitais apskrities atstovais, kurie pateikė Lietuvos ir Panevėžio apskrities bendruosius planus, su pažymėta planuojamo geležinkelio „Rail Baltica“ trasa.
Apie pačią RailBalticą šiame straipsnyje praktiškai nėra nieko naujo. O ir Panevėžio apskrities viršininko idėjos visai ne originalios, apie tokias idėjas jau rašiau http://www.miestai.net/forumas/showp...&postcount=427. Nauja nebent tai, kad jie paskaičiavo ekonominį atsiperkamumą, bet va konkretūs skaičiai vis tiek nepateikiami. Vos ne reklaminis straipsnis.
Šiandien per LNK žinias ir LRT "Panoramą" kalbėjo, kad pagaliau startuos Railbaltica projektas - bus tiesiami bėgiai iki Marijampolės. Skirta virš 300 mln. LTL ar EUR - nepamenu. Projektą reikės įsisavinti per 18 mėn. - nuo kada startuos irgi nieko nepasakė?
Gal kas turite tikslesnės informacijos?
Tokią info radau: "Projekto koordinatorių ministras supažindino su „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo Lietuvoje eiga. Numatoma, kad europinė „Rail Baltica“ geležinkelio vėžė nuo Lietuvos/Lenkijos valstybių sienos iki Marijampolės bus baigta tiesti 2013–2014 metais. Europinės vėžės geležinkelio linijos ruože Marijampolė–Kaunas tiesimo terminas paaiškės atlikus galimybių studiją."
Susisiekimo ministras E. Masiulis: „Rail Baltica“ išliks Lietuvos prioritetiniu projektu
Šiandien, gegužės 26 d., susisiekimo ministras Eligijus Masiulis ir Europos Komisijos paskirtas projekto „Rail Baltica“ koordinatorius Pavelas Telička aptarė šio projekto eigą bei jo įgyvendinimo perspektyvas Lietuvoje. Projekto koordinatorių ministras patikino, kad „Rail Baltica“ išliks prioritetiniu Lietuvos transporto projektu, kuriam bus skiriamos planuotos investicijos ir laikomasi anksčiau numatytų terminų,informuoja Susisiekimo ministerija.
Projekto „Rail Baltica“ koordinatorius P. Telička, kurio įgaliojimus vadovauti šiam projektui Europos Komisija neseniai pratęsė dar ketveriems metams, teigiamai įvertino Lietuvos pastangas įgyvendinti šį projektą. Jo teigimu, Vilnius visada buvo viena iš varomųjų jėgų, skatinančių „Rail Baltica“ plėtrą. Tačiau svarbu, kad tai būtų ne vien politinis sprendimas, bet ir vykdomi numatyti darbai.
Ministras E. Masiulis teigė, kad jo, kaip susisiekimo ministro, netenkina esami darbų tempai. „Esu pareikalavęs žymiai ryžtingesnių ir spartesnių sprendimų“, – sakė jis. Ministras akcentavo Lietuvos pasiryžimą nevilkinti darbų, laiku ir skaidriai panaudoti ES paramos lėšas. „Be to, jau dabar turime rūpintis tolesnio krovinių srauto ir tarptautinių maršrutų formavimu“, – pabrėžė ministras.
Projekto koordinatorių ministras supažindino su „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo Lietuvoje eiga. Numatoma, kad europinė „Rail Baltica“ geležinkelio vėžė nuo Lietuvos/Lenkijos valstybių sienos iki Marijampolės bus baigta tiesti 2013–2014 metais. Europinės vėžės geležinkelio linijos ruože Marijampolė–Kaunas tiesimo terminas paaiškės atlikus galimybių studiją.
Iki 2013 metų projektui „Rail Baltica“ Lietuvoje įgyvendinti planuojamas finansavimas – apie 1,55 mlrd. litų (450 mln. eurų). Šios lėšos bus skiriamos iš TEN-T fondo, Europos Sąjungos sanglaudos fondo ir Lietuvos valstybės biudžeto.
Šiuo metu vyksta konkursai dėl geležinkelio linijos ir su ja susijusios infrastruktūros ruože Lenkijos–Lietuvos siena – Marijampolė poveikio aplinkai vertinimo, specialiojo plano rengimo. Taip pat vyksta konkursas dėl „Rail Baltica“ geležinkelio linijos rekonstrukcijos ir vėžių sujungimo ar tiesimo atkarpoje Marijampolė (Baraginė) – Kaunas galimybių studijos atlikimo. Rengiami dokumentai atviram konkursui dėl geležinkelio linijos Lenkijos–Lietuvos valstybių siena – Marijampolė ir su ja susijusios infrastruktūros žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo paslaugoms pirkti.
Susisiekimo ministerija vykdo derybas su Latvijos ir Estijos susisiekimo ministerijomis dėl atviro konkurso atskiros europinės vėžės geležinkelio linijos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje galimybių studijai parengti. Be to, rengiami konkursų dokumentai teritorijų planavimo dokumentų, poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ir techninių projektų rengimo paslaugoms pirkti esamiems geležinkelio keliams rekonstruoti atskiruose ruožuose nuo Kauno iki Lietuvos–Latvijos valstybių sienos. Konkursai vienoms atkarpoms bus skelbiami antroje šių metų pusėje, kitoms atkarpoms – kitų metų pradžioje.
Susisiekimo ministras E. Masiulis patikino, kad projektas „Rail Baltica“, kaip geležinkelio jungtis su Europos Sąjunga, Lietuvai turi strateginę reikšmę. Jau dabar yra aktyviai bendradarbiaujama su Baltijos šalimis, Lenkija ir Vokietija dėl krovinių vežimo geležinkeliais skatinimo, „Rail Baltica“ potencialo panaudojimo. Lietuva palaiko Europos Komisijos siūlymą kurti konkurencingą, į krovinių vežimą orientuotą Europos geležinkelių tinklą.
O kokia situacija Lenkijoj, įdomu žada tiesint seną trasą ar tiest visai naują, bent iki Bialystoko kokio, nuo ten iki Varšuvos nebloga trasa.
You can change your car, you can change your house, you can change your Wetherspoon, you can change your wife or religion, even you can change your sex. But you can never change the team you support...
Bijau, kad lenkai gali užstabdyti projektą. Kaip užstabdė ir ViaBaltica.
Visko gali būt. Trasa nuo Bialistoko iki Šeštokų labai vingiuota, vienkelė ir greitis tikriausiai ribotas.
Bus kaip su Via Baltica - lenkai pareiškė, kad tai mums reikė, o ne jiems. Tai nieko daug ir nebuvo padaryta.
Tačiau koks skirtumas. Svarbu, kad bent dvikelę elektrfikuotą trasą iki Kauno nutiestų - iš Kauno keliai veda į visas puses. Gal lenkai bent liniją nuo Bialistoko iki Trakiškių sutiks elektrifikuoti? Suvalkai juk nemžas miestas - buvęs vaivadystės centras.
Nemanau, kad RailBaltica bus elektrifikuota pirmajame etape. Tai neikaip ekonomiskai nepateisinama.
Galimybiu studijoje, kuri parengta pries kelis metus, apie elektrifikacija kalbama tik kaip apie galimai numatoma tolimesniuose etapuose (netgi ne antrame ar treciame). Pirmasis etapas - neelektrifikuotas vienkelis iki Kauno. Iki Marijampoles daugiau maziau lygiagreciai esamai trasa su istieisnimais. Galbut aplenkiant Kalvarijos stoti.
Rusiska veze bet kokiu atveju turetu islikti. Priesingu atveju visa linija nuo Kauno butu nepanaudojama vietiniams pervezimams. Juk niekas Lietuvoje tikrai neperkrovines is vienos vezes i kita vidaus pervezimuose. Ir Marijampole, Alytus liktu be gelezinkelio. Ypac Alytus. Tuomet visai nereikaliga ir nepanaudojama butu linija Sestokai - Alytus.
Todel dabar ir yra laikas galutinai nuspresti, kokia veze bus ir kur bus jos keitimas.
Ir Marijampole, Alytus liktu be gelezinkelio. Ypac Alytus. Tuomet visai nereikaliga ir nepanaudojama butu linija Sestokai - Alytus.
Todel dabar ir yra laikas galutinai nuspresti, kokia veze bus ir kur bus jos keitimas.
Kad man susidaręs įspūdis, kad Šeštokai - Alytus ir taip jau mažai naudojamas ruožas. Ar ne privažiuojamas kelias ten padarytas? Čia tik šiaip pastebiu, iš esmės pilnai sutinku su tavo nuomone
Nemanau, kad RailBaltica bus elektrifikuota pirmajame etape. Tai neikaip ekonomiskai nepateisinama.
Galimybiu studijoje, kuri parengta pries kelis metus, apie elektrifikacija kalbama tik kaip apie galimai numatoma tolimesniuose etapuose (netgi ne antrame ar treciame). Pirmasis etapas - neelektrifikuotas vienkelis iki Kauno. Iki Marijampoles daugiau maziau lygiagreciai esamai trasa su istieisnimais. Galbut aplenkiant Kalvarijos stoti.
Rusiska veze bet kokiu atveju turetu islikti. Priesingu atveju visa linija nuo Kauno butu nepanaudojama vietiniams pervezimams. Juk niekas Lietuvoje tikrai neperkrovines is vienos vezes i kita vidaus pervezimuose. Ir Marijampole, Alytus liktu be gelezinkelio. Ypac Alytus. Tuomet visai nereikaliga ir nepanaudojama butu linija Sestokai - Alytus.
Todel dabar ir yra laikas galutinai nuspresti, kokia veze bus ir kur bus jos keitimas.
Kodėl elektrifikuoti linijos ekonomiškai nepasiteisina? Pas mus vis dar elektros savikaina 6,5 ct/kW. O kur ekologiniai mokesčiai? Lenkijoje beveik visi geležinkeliai yra elektrifikuoti, o jie atominės juk neturi. Kai tiesiami bėgiai ir tuo pačiu metu "sustatomi" stulpai elektrai. Na bet pas mus Lietuvoje viskas kitaip - tarkim 2007 m. naujai išasfaltuojama gatvė, o jau kitais metais - 2008 m. viskas išardoma ir klojama vandentiekio ir lietaus kanalizacija. Kur čia ekonomija? Tais tas pats ir su elektrifikacija.
Na aišku tik tiek, kad su ta RailBaltica Lietuvoje kils naujų skandalų ir nesusipratimų kaip su vis nuo 1993 m. nenutiesiamais elektros tiltais su Lenkija ir naujos atominės elektrinės statyba.
Kodėl elektrifikuoti linijos ekonomiškai nepasiteisina? Pas mus vis dar elektros savikaina 6,5 ct/kW. O kur ekologiniai mokesčiai? Lenkijoje beveik visi geležinkeliai yra elektrifikuoti, o jie atominės juk neturi. Kai tiesiami bėgiai ir tuo pačiu metu "sustatomi" stulpai elektrai. Na bet pas mus Lietuvoje viskas kitaip - tarkim 2007 m. naujai išasfaltuojama gatvė, o jau kitais metais - 2008 m. viskas išardoma ir klojama vandentiekio ir lietaus kanalizacija. Kur čia ekonomija? Tais tas pats ir su elektrifikacija.
Na aišku tik tiek, kad su ta RailBaltica Lietuvoje kils naujų skandalų ir nesusipratimų kaip su vis nuo 1993 m. nenutiesiamais elektros tiltais su Lenkija ir naujos atominės elektrinės statyba.
Butent, energetinis badas Lietuvoje - dar vienas pliusas neelektrifikuoti RailBaltic'os. Elektrifikacijai reikia srautu. Tikrai nemanau, kad pradzioje bus tokie srautai, kaip kad i Kaliningrada. Jei tarp Kenos ir Kybartu apsieinama be elektros, tai ir RailBaltic'a apsieis su siluveziais.
Butent, energetinis badas Lietuvoje - dar vienas pliusas neelektrifikuoti RailBaltic'os. Elektrifikacijai reikia srautu. Tikrai nemanau, kad pradzioje bus tokie srautai, kaip kad i Kaliningrada. Jei tarp Kenos ir Kybartu apsieinama be elektros, tai ir RailBaltic'a apsieis su siluveziais.
Čia dar neaišku kaip ten bus su tuo energetiniu badu. Mažai šnekama, kad iš Rusijos ir Ukrainos elektra bus perkama panašiai (gal net pigiau) kaip ir gaminama Ignalinos AE. Latvija ir Estija neturi savo AE, bet už elektrą moka pigiau nei mes Lietuvoje.
Panašu, kad taip politikai ir kai kurie monopolininkai tautą gąsdina rinkimų metu.
Na dėl elektros ši diskusijų tema nelabai tinka, tačiau turėjau omeny, kad projektuodami RailBaltica galėtų numatyti visus kompleksinius darbus. Italijoje teko važinėti priemiestiniu, kuris išvysto iki 160 km/h greitį ir stoja kas 10-20 km.
Čekai modernizuoja savo geležinkelius. Dresdenas-Praha, Praha-Viena ir kitose linijose greitis iki 250km/h. Darbai sparčiai vyksta, modernizuojami keliai, rausiami nauji tuneliai, statomos estakados, rekonstruojamos stotys... Pamačius darbų apimtis liūdna daros į Lietuvos geležinkelius žiūrėt ir jų "ultramodernius" projektus..
Beje prieš šimtą metų iš Vilniaus į Kauną nuvykti traukiniu užtrukdavo apie valandą, tuo tarpu dviaukštis traukinys ir jo kosminis greitis pateikiamas kaip kažkoks superduper dalykas..
Paskutinis taisė music; 2009.05.27, 23:14.
Priežastis: liūdna į geležinkelį žiūrėti
Comment