Gelžk. Vilnius - Turmantas - Daugpilis (>Utena)

[Al1]

Kairėje matyti pylimas, kuris eina į karjerą ir plovyklą nuo Skersabalų stotelės. Ji man už nugaros, už madaug 100 m. Dar pamenu, kaip tarybiniais laikais važiuojant į ir iš Pabradės, kartais matydavau šilumvežį (M62 ar 2M62) su sąstatu, laukiančių signalo išvažiuoti į magistralinį kelią.



Nuo Skersabalių perono galo, Bezdonių link.



Skersabaliai.



Buvęs stoties (jei Skersabaliai buvo stotimi? Turėjo, nes juk reikėjo aptarnauti eismą iš ir į karjerą). Visa gyvenvietė buvo pastatyta karjero darbuotojams.







Nuo perono galo, Santakos link.



Ties nameliu, matomu aukščiau esančioje nuotraukoje. Santakos link.



Į priešingą pusę, Skersabalių stotelės link.

[Zorro]

Skersabalių kaimas netoliese, Orwidowo iš viso nėra. Nebent jie yra 1:25000 žemėlapyje.

http://www.mapywig.org/m/wig25k/P29-...932_300dpi.jpg

[Al1]

Lenkiškame žemėlapyje raudonai pažymėjau pralaidą per kurią teka Papunžė. Kaip matyti žemėlapyje, ji yra netoli Skersabalių. Toje vietoje yra aukštas pylimas ir nusileisti nuo jo nebuvo kaip, nes statu ir apaugę aukštomis žolėmis. Tačiau šią pralaidą verta patyrinėti, nes, įtariu, ji yra originali, pastatyta dar tiesiant geležinkelį. Tai, kas matėsi nuo pylimo. Kitoje pusėje irgi toks pat akmenų mūras.



Ties pralaida Santakos link.



Už kelių šimtų metrų nuo pralaidos Santakos link yra pervaža. Vaizdas Santakos pusėn. Lenkiškoje tarpukario geležinkelių schemoje (situacija po Pirmojo pasaulinio karo) yra pažymėta stotis (stotelė) Pelikany. Iš tiesų netoliese nuo šios vietos yra Pelikonys. Kažkur netoliese turėjo būti ir stotelė.



Skersabalių pusėn.



Tarp Skersabalių ir Santakos aptikau tiltą su terasomis vandens nutekėjimui. Čia neteka joks upelis, bent jau šiais laikais. Tai vanduo nuteka nebent tik po liūčių ir tirpstant sniegui.

[Al1]

Santaka.



Skersabalių link.



Tiltų link.



Einu tiltų link. Žvilgsnis atgal.

[Al1]

Tiltai per Nerį Santakoje.



Tiltą pastatė vokiečiai Pirmojo pasaulinio karo metu vietoj atsitraukiančių rusų susprogdinto tilto. Tilto metalinės konstrukcijos pagamintos Diuseldorfe Hein, Lehmann ir Co. bendrovėje.



Originali tvorelė yra abiejose tilto pusėse.









Nuo tilto - Žeimenos ir Neries santaka.





Tiltas buvo dvikelis. Tačiau tarybiniais metais šalia pastatytas naujas. Priežastys galėjo būti dvi - gabaritai arba per silpna konstrukcija, kad atlaikytų du prasilenkiančius ant tilto traukinius Visgi manau, kad "kalti" didesni rusiški gabaritai. Atkreipkite dėmesį į viršutines įžambias konstrukcijas - jos tikrai yra per žemai



Gabaritai "kalti". Iš abiejų tilto galų buvo nupjauti viršutiniai profiliai ir sumontuoti nauji ant senųjų galų.

[Al1]

Vandens lygio atžymos.





Pailgio link.





Dešinėje (pagal Neries tėkmę) pusėje yra geležinkeliečių pastatai.







Tęsinys bus.

[Al1]

Tęsinys.
Prie Pailgio ež. buvo stotelė Družiliai.



Ties šiuo namu buvo Družilių stotelė.





Žvilgsnis atgal.



Lenkai tarpukaryje stotelę perkelė šiek tiek šiauriau ir pavadino Parčevu. Ji buvo maždaug čia. Vaizdas Pabradės link. Atgavus Vilniaus kraštą stotelės pavadinimas pakeistas į Pailgį. Bet tarybiniais metais stotelė buvo perkelta dar šiauriau.



Maždaug čia buvo stotelė.



Ortofotonuotraukoje pažymėta: D - Družiliai, P - Parčevas ir dabartinė Pailgio stotelių vietos

[Al1]

Dabartinis Pailgis.



Tiek Skersabaliuose, tiek Santakoje, tiek ir Pailgyje išlikę senieji ilgi peronai, pritaikyti įlaipinimui 8 vagonų traukiniams (2xD1).









Pabradės link.

[Al1]

Tiltas per Petruškę už Pailgio, Pabradės link.







Teis tiltu. Pabradės link.



Pailgio link.

[Al1]

Minėtoje lenkiškoje pokarinėje (po Pirmojo pasaulinio) geležinkelių schemoje yra pažymėta stotelė (stotis) Karkažiškė tarp Družilių ir Pabradės. Bet atstumai nėra pateikti, todėl įtariu, kad stotelė galėjo būti vienoje iš dviejų vietų, pažymėtų ortofotonuotraukoje O.



Pirmoji iš jų (ortofotonuotraukos krašte). Būta pervažos.





Pabradės link.



Antroji vieta ties Važeliške.



Pailgio link.

[Al1]

Ankstesniame pranešime ortofotonuotraukoje pažymėjau S raide pralaidą (nors gal čia jau ir visas tiltas?) per Skerdiksną.





Anksčiau ant pralaidos bėgiai buvo daugiau nei metru žemiau.



Kad skalda nebyrėtų nuo pralaidos, ji yra suklijuota.



Šalia yra buvusio kelio šalia geležinkelio tilto liekanos.









Ties pralaida Pabradės link.

[Al1]

Pabradės pakraštys. Tolumoje matosi stotis, o dešinėje pusėje yra sandėliai.



Anksčiau iki jų nuo stoties buvo geležinkelio atšaka.





Kur stoviu anksčiau ėjo bėgiai.



Už maždaug 200 m nuo arkinio angaro. Pirmasis stoties iešmas.



Pailgio link.



Einu arčiau pervažos.



Jau apie metus nebenaudojamas pervažos budėtojo ir iešmininko namelis.

[Al1]

Už pervažos.













Pervažos link.



Anksčiau čia buvo iškraunama akmens anglis. Dabar jau nebe. Tik geležinkeliečiai skaldos išvertę.

[Al1]

Pabradės stotis yra bent porą kartų "vaidinusi" filmuose. Viename lietuviškame - "Dičiaus karjera", ir Lenfilmo filme "Moabito sąsiuvinis". Tuomet Pabradės stotis buvo paversta Lenkijos Denblino stotimi. Pastarajame filme daugiau stoties vaizdų, garvežiai, vagonai, o "Dičiaus karjeroje" tik šokis 1 perone.





Šis stoties pastatas ir tikriausiai vandens bokštas pastatyti tarpukaryje lenkų. Iki tol stotis buvo tipinė medinė. Tarybiniais metais stoties pastatas iš išorės neteko dalies dekoro ir pažemėjo (vidurinės dalies stogo konstrukcija buvo gerokai aukštesnė).







Tualetas. Už jo buvo medinis pakhauzas su rampa. Deja, prieš maždaug penkmetį juos nugriovė.



Liko tik aklikelis, buvęs prie rampos.

[Al1]

1 kelias buvo skirtas traukinių Lentupio, Didžiasalio kryptimi sustojimui. Dabar keleivinių traukinių sustojimui nenaudojamas. Tarp 1 ir 2 kelių buvo siauras peronas, skirtas iš Vilniaus Švenčionėlių link važiuojantiems traukiniams. Dabar abiejomis kryptimis vykstantys traukiniai keleivius išleidžia ir įlaipina iš 2 perono.





Pabradėje gėjai nepraeis. Tolerastų terlionės žodžiai buvo ilgai nelaukiant uždažyti.







Iešmininko namelis. Irgi nuo pernai nebenaudojamas.





Didelė rampa buvo pastatyta kariuomenės poreikiams.



Tarybiniais metais, pamenu, kad šioje vietoje buvo berods 7 ar 8 keliai!

[Al1]

Stoties šiaurinis galas.



Kiek paėjus. Švenčionėlių link.



Ties buvusia Pabradės pirtimi.



Žvilgsnis atgal.



Čia būta pervažos (kairėje matosi asfaltas) iki tol, kol nebuvo pastatytas viadukas tolumoje (apie 1988 m.).



Už maždaug 100-150 metrų yra pėsčiųjų perėja per geležinkelį. Ji buvo ir tais laikais, kai veikė pervaža.



Ties pėsčiųjų perėja yra pralaida. Ir pagal viską atrodo, kad originali, su originaliu ketiniu vamzdžiu viduje (žiūrėti 1916 m. nuotrauką kitame pranešime).



Buvusio kelio ženklo su kryptimis ir atstumais iki Švenčionių bei kelių kitų miestų buvusios pervažos prieigose stulpai.

[Al1]

1916 m. pavasario nuotrauka. Iš http://www.podbrodzie.pl/index.php?p...howKat&katid=8



Dabar.



Tikriausiai 1916 m. fotografuota štai iš šio namo 2 aukšto.



Ten pat. Pabradės stoties link.



Švenčionėlių link. Buvo laikai, kai čia ėjo 3 keliai. Dešinėje matosi kylantis pylimas buvusios linijos į Lentupį.



Pabaiga.

[Romas]

Ačiū už nuotraukas.
Bet nelabai supratau, kaip ten pavyko visur nuvažiuoti.

[Al1]

Kur visur? Pailgio, Skersabalių, Santakos? Miško keliais. Kitokio kelių ten nėra. Ir teko privažinėti iš abiejų geležinkelio pusių arba eiti pėsčiomis iki objekto.

[Al1]

Tęsiu toliau. Pabradė, viadukas. Stoties link.



Švenčionėlių link.



Keli kilometrai už Pabradės. Buvusi pralaida su terasomis. Yranti.



Ties pralaida Pažeimenės link



Pabradės link.



Ties Burbliške.



Pralaida (ar vėlgi greičiau arkinis tiltas) Voveraitei.