Gelžk. Vilnius - Turmantas - Daugpilis (>Utena)

[toleranceofculture]

Ruožo panaudojimo galimybės ateityje, kas lemtų atnaujinimo, modernizacijos būtinybę.

Aišku, o aš maniau, kad tai reiškia ruožo išplėtimą nutiesiant linijas iki kitų miestų, pvz: Zarasų, Rokiškio, Biržų.

[ead]

Aišku, o aš maniau, kad tai reiškia ruožo išplėtimą nutiesiant linijas iki kitų miestų, pvz: Zarasų, Rokiškio, Biržų.

Čia būtų optimistinis variantas, jei kada nutartų tą ruožą rekonstruot, o apie naujų linijų tiesimą galima pamiršt net

[Eimantas]

Ardyti nesiruošia, tai optimistinis variantas būtų rekonstrukcija laiku, nelaukiant greičio mažinimo ir t.t.

[Inspiron]

Dūkšto kelynas



Link Dūkšto



Link Visagino

[Al1]

Fotoreportažas Vilnius - Bezdonys.

Vilniaus stotis - atskira tema. Pradėjau nuo Liepkalnio g. viaduko. Iš pradžių jis buvo dvikelis ir praplėstas į abi puses. Galbūt vienu metu, galbūt ne.





Einu Pelesos g. palei geležinkelį.









ČME3 manevravo su vagonais Vilnius - Maskva.

[Al1]

Rasų g. viadukas.



Nuo viaduko stoties link.



Kiek dešiniau. Čia kažkada bazavosi statybos-montavimo traukinys Nr.108, dabar tai UAB "Vitras-S".



Pereinu į kitą geležinkelio pusę ir einu link stoties Drujos gatve.
Ech, zonos "romantikos" dalis. Nebenaudojama pagal paskirtį.





Drujos g. perkirto buvusią UAB "Vitras-S" teritoriją. Du sandėliai iš D1 vagono vis dar tebestovi, o viso D1 vagono, prieš kelis metus stovėjusio buvusioje "Vitras-S" teritorijoje jau gal pora metų kaip nebėra.

[Al1]

Stovi baltarusių TEP60-0053.



Žvilgsnis Rasų g. viaduko link.





Stoties link.



Nuo Rasų g. viaduko N. Vilnios link.



Rasų g. viadukas nuo N. Vilnios pusės.

[Al1]

Sukilėlių g. viadukas.



Subačiaus g. ir Juodojo kelio pervaža. Lenklaikiu metai kiti prieš karą čia lyg ir stotelės "415,82 km" būta. Stodavo tik automotrisės, važiuojančios maršrutu Vilnius - N. Vilnia ir atgal.



Pavilnys. Vilniaus link.



N. Vilnios link.



Senas namas perono Vilniaus link pusėje. Dabar jame gyvena žmonės, tarybiniais metais veikė kasa ir taip pat gyveno žmonės.



Prie Lietuvos pastatytas naujas paviljonas Vilniaus krypties pusėje. Su patalpa kasai, kuri niekada nenaudota.



Paviljonas N. Vilnios perono pusėje.

[Al1]

S. Batoro g. viadukas.



N. Vilnios link.



Į priešingą pusę.





Tiltas per Vilnelę N. Vilnioje, šalia S. Batoro g. viaduko.

[Al1]

Šiaurės g. viadukas. Jis pastatytas tarybiniais metais.



Kol nebuvo viaduko, pervaža buvo čia (pažymėjau):



Čia buvo pervaža.



Ties buvusia pervaža link N. Vilnios stoties.



Čia taip pat žemyn nueina atšaka, kertanti Dūmų g.



Vilniaus link.

[Al1]

Dūmų g. yra tvorelė iš senų bėgių. Bėgiai XIX a. antros pusės ir, kiek pastebėjau, priklausė Libavos - Romnų geležinkeliui. Didžioji dalis bėgių importiniai, bet vieną radau rusišką - to meto oligarcho Demidovo fabriko gamybos.







Bėgių aukštis apie 10 cm.





Seniausi bėgiai, ant kurių yra data - 1876 m. gamybos.

[Al1]

Naujosios Vilnios stotis.



Keliai Kenos link.



Keliai Turmanto link.



Žvilgsnis Vilniaus link. Dešinėje pusėje matyti raudoni pastatai. Jų nuotraukos apačioje.



Pagal stilių, atrodo, kad čia būta garvežių depo, kuris priklausė Peterburgo - Varšuvos geležinkeliui. Pastatytas pastatas tik po Libavos - Romnų geležinkelio nutiesimo, kai N. Vilnioje iškilo stotis ir ji tapo mazgine bei perkrovimo stotimi. Kadangi Libavos - Romnų geležinkelio keliai ir sandėliai bei depas buvo kairėje pusėje (žiūrint į Vilnių), tai Peterburgo - Varšuvos geležinkeliui beliko tik dešinė geležinkelio pusė.
Nuotraukos 2009 rudens.



Kauburys dešinėje - užpilta rampa. Jos galas matosi. Rampa matyt pastatyta vėliau, kai depas jau buvo nenaudojamas pagal paskirtį.



Tęsinys bus.

[Al1]

Tęsiu toliau. N. Vilnios stotis didelė ir ten yra ką apžiūrėti, bet dėl laiko stokos to nebuvo kada padaryti. Dar kelios nuotraukos nuo pėsčiųjų tilto.

N. Vilnios stoties pastato link.



Tikriausiai Libavos - Romnų depas (ne lenkų ar vokiečių pirmojo pasaulinio karo metais statytas)?



Kenos krypties keliai. Kažkada N. Vilnios stotyje būdavo pilna vagonų, manevruodavo lokomotyvai. Dabar didžiulė stotis visiškai tuščia. Kartais atvaromi keli vagonai, kartais atvažiuoja kelininkai, kartais stovi nenaudojami vagonai ar praleisdami keleivinius sustoja prekiniai traukiniai.



Turmanto krypties keliai.



Į priešingą pusę, Turmanto link.



Tolumoje matosi atsišakojantis kelias į elektrodepą.



Infrastruktruktūrininkų objektas.





Senas iešmo perjungėjas. Tikriausiai lenklaikio. Nors šitokio tipo perjungėjai yra vokiško ar austriško tipo. Gal ir klystu.

[Al1]

Arimų g. pervaža. N. Vilnios stoties link.



Į priešingą pusę.



Kiek kairiau. Matosi buvusios atšakos į už maždaug 150 m esančios traukos tranformatorinės teritoriją.



Kiek paėjus į priekį, elektrodepo link. Kontaktinio tinklo pradžia ir pabaiga (žiūrint kuriam keliui). Transformatorinė kairėje ir plieninės atramos skirtos privesti laidus prie virš bėgių esančio kontaktinio tinklo.



Visai netoli elektrodepo.



Dar kiek paėjus - stotelė Elektrinių traukinių depas. Keista, kad dviejose geležinkelių linijose yra stotelės su vienodais pavadinimais...



Žvilgsnis N. Vilnios link.





Elektrodepo teritorija yra saugoma su šunimis.

[Al1]

Jei neklystu, tai vokiečiai pirmojo pasaulinio karo metais sujungė Kenos ir Turmanto linijas jungtimi, kad būtų išvengta traukinių judėjimo krypties keitimo N. Vilnioje.
Ortofotonuotraukoje buvusią jungtį pažymėjau. Didelė jos dalis yra iškasoje ir dalis šiauriau Pramonės g. yra naudojama kaip kelias. Nuotrauka po ortofotonuotrauka.





Ten, kur jungtis susijungė su linija į Turmantą, vokiečiai buvo įkūrę stotį ar blokpostą, kuris vadinosi Mažeikiais. Maždaug ties ta vieta, kur jungtis susijungė su linija į Turmantą, link Mickūnų.



Į priešingą pusę. Tolumoje matosi namas, kuris galėjo tarnauti kaip Mažeikių stoties pastatas. Dabar visiškai perstatytas, aišku, jei toje vietoje namas nebuvo pastatytas vėliau, t.y. po Pirmojo pasaulinio karo.



Dar už kelių šimtų metrų Mickūnų link, ties Mažeikių kaimu yra arkinė pralaida, naudojama kaip pravažiavimas. Po ja vamzdžiu teka upeliūkštis. Nuo pralaidos jau matosi ir Mickūnai.

[Al1]

Mickūnai. Bezdonių link.







N. Vilnios link.



Bezdonių stoties prieigos. Bezdonės pralaida. Gaila, kad arčiau nėra kaip prieiti. Gal tik per geležinkelį ir nusileisti nuo pylimo.



Bezdonių stotis. Pietinis galas, N. Vilnios link.







į Turmantą važiavo DR1A-300.

[Al1]

Sandėlis. Kam buvo naudojamas?



Pakhauzas su rampa.







Skersabalių link. Tolumoje matosi Bezdonių stoties rampa. Stotyje kartais pakraunama mediena. Daugiau kažin ar kas pakraunama ir iškraunama.



Pervaža šiauriniame stoties gale. Skersabalių link. Iki Bezdonių ateina dvikelis iš N. Vilnios, o link Skersabalių dešinysis kelias (nuotraukoje) yra jau tik privažiuokamasis į Skersabalių vagonų plovyklą.



Bezdonių stoties link. Beje, nuo Bezdonių prasideda sena, bet dar naudojama orinė ryšių liniją Turmanto link. Pabradėje ryšių linija jau seniai pakeista požeminiu kabeliu, o už Pabradės vėl eina orinė linija.



Apie Bezdonių siaurąjį geležinkelį ir buvusią galimai plačiojo geležinkelio atšaką į durpyną čia:
http://www.miestai.net/forumas/showp...1&postcount=97

Pabaiga.

[Inspiron]

Apie prekinių vagonų plovykla Skersabaliuose http://www.mkds.lt/pramoniniu-ir-bui...uoteku-valymas

[Al1]

Tęsiu toliau fotoreportažą.
Tarpukaryje lenkai atidarė stotelę, kuri vadinosi Orwidowo, t.y. Arvydai. Tarpukario žemėlapiuose yra pažymėtas Skersabalių kaimas netoliese, Orwidowo iš viso nėra. Nebent jie yra 1:25000 žemėlapyje.
Lenkiškame žemėlapyje yra pažymėta stotelė. Dabar ten jokios pervažos nėra ir net žymės nesimato, o kelių tinklas visiškai pasikeitęs.



Žemėlapyje piečiau nuo buvusios stotelės, už kelių šimtų metrų pažymėtas tiltas. Dabar jokio tilto nėra, tik pralaida. Ties ja ir pradėjau. Vaizdas link Skersabalių.



Bezdonių link.



Čia buvo stotelė Orwidowo. Atgavus Vilniaus kraštą, stotelei suteiktas Skersabalių pavadinimas. Tačiau pokaryje šioje vietoje stotelė buvo panaikinta ir perkelta prie Skersabalių karjero. Kaip matyti lenkiškame žemėlapyje, karjeras jau veikė ir prie lenkų. O kada jis atidarytas, neaišku. Gal dar prie caro, o gal vokiečiai jį atidarė Pirmojo pasaulinio karo metais naujų geležinkelių tiesimui ir esamų pertvarkymui?



Namas, šalia kurio buvo stotelė.



Kiek paėjus pirmyn, žvilgsnis atgal.



Už 100 ar 200 m. nuo buvusios stotelės prasideda atšakos į Skersabalių vagonų plovyklą ir karjerą.





Kairėje - magistralinė liniją, o į dešinę suka keliai į karjerą ir plovyklą.



Rampa.



Žvilgsnis atgal.

[Al1]

Vagonų plovyklos teritorija visiškai atvira.





Kelias į karjerą. Matyti, kad labai retai naudojamas.



Ties privažiuojamųjų kelių prie plovykos ir karjero pervaža. Tolumoje dar viena pervaža.



Ties ta tolumoje nuotraukoje aukščiau esančia pervaža. Lygiagrečiai keliukui, kuris kerta geležinkelį, dešinėje pusėje prasideda pylimas, kuriuo buvo privažiuojama į karjerą nuo dabartinės Skersabalių stotelės, kaip kad pavaizduota lenkiškame žemėlapyje (geltonai pažymėjau dabartinę Skersabalių stotelę). Tas kelias likviduotas jau prie Lietuvos.



Ten pat, į priešingą pusę - aklikelis.