/\ Koks šaltinis?
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Gelžk. Vilnius - Turmantas - Daugpilis (>Utena)
Collapse
X
-
Dūkštas.
Krizės metu padaugėjo įvairiose stotyse stovinčių nenaudojamų vagonų.
Cemento hoperiai iš Visagino gelžbetonio.
Šis pastatas man ir sukėle daug klausimų. Kas tai? Depas? Plačiojo ar siaurojo geležinkelių? Stotis? Pro užkaltus langus matosi, kad jame būta lyg ir stoties. Tuomet kada pastatė naująją stotį ir kiek metų nebenaudojamas senasis pastatas? Beje, jame vidus apdailos likučiai atrodo kaip 70-ųjų metų stiliaus...
Tuomet kada pastatyta naujoji stotis? Jei apie 70-uosius, tai kažkas negerai su architektūriniu stikliumi. Tokias stotis statė pokaryje.
Šiame pastato gale yra du arba trys butai.
Lenklaikio valstybinis geodezinis aukščio ženklas.
Iš kiemo pusės
Gale pristatytas priestatas iš silikatinių plytų. Todėl ir nesimato, ar šiame gale galėjo būti depo vartai.
Vandens bokštas yra atokiau nuo stoties, kitoje Geležinkelio gatvės pusėje. Įdomu, ar tai plačiojo ar siaurojo geležinkelio reikmėms statytas vandens bokštas?
Tęsinys bus.Paskutinis taisė Al1; 2010.06.19, 22:15.
Comment
-
Dūkšte buvo medinė stotis dabartinės vietoje. Sudegė per karą ir pokariu pastatyta nauja. Tokios žinios iš ten gyvenusių senų žmonių. Dabartinė, kaip teigė dalyvis Al1, pokario meto architektūros, taigi - viskas sutampa. Šalimais esančiame pastate pats atsimenu buvus parduotuvę. Tačiau apie ankstesnius šio pastato gyvavimo periodus - visiškai galimas variantas kad tai buvo garvežių depas. Greičiausiai plačiojo, nes siaurojo glžk. kelynas buvo kitoje pusėje.
Comment
-
Parašė Vytautas_LT Rodyti pranešimąDūkšte buvo medinė stotis dabartinės vietoje. Sudegė per karą ir pokariu pastatyta nauja. Tokios žinios iš ten gyvenusių senų žmonių. Dabartinė, kaip teigė dalyvis Al1, pokario meto architektūros, taigi - viskas sutampa. Šalimais esančiame pastate pats atsimenu buvus parduotuvę. Tačiau apie ankstesnius šio pastato gyvavimo periodus - visiškai galimas variantas kad tai buvo garvežių depas. Greičiausiai plačiojo, nes siaurojo glžk. kelynas buvo kitoje pusėje.
Iš www.parovoz.com
Siaurasis geležinkelis buvo stoties pastatų pusėje tarp geležinkelio ir gatvės - ten pavaizduotas lenkiškame tarpukario topografiniame žemėlapyje ir kirto platųjį maždaug ties dabar panaikintos pervažos šiaurinėje stoties kelyno dalyje vieta. Tikriausiai tarybiniais metais bėgiai buvo perkelti į kitą pusę.
Rašoma, kad geležinkelis pilnai išardytas apie 1980 m. Gal atsitiktinai, gal ir ne (tuo metu 70-80 buvo uždaryta ne viena siaurojo linija), bet uždarymą tikriausiai paspartino atominės elektrinės statyba ir plačiojo geležinkelio linijos link jos tiesimas, asfaltbetonio gamyklos įkūrimas Dūkšte būtent ten, kur ėjo siaurojo linija.
Visgi tas pastatas yra depas. Tik dabar neaišku, ar jis buvo plačiojo, ar siaurojo. O gal abiejų?
Comment
-
Parašė Al1 Rodyti pranešimąVisgi tas pastatas yra depas. Tik dabar neaišku, ar jis buvo plačiojo, ar siaurojo. O gal abiejų?
Comment
-
Parašė Vytautas_LT Rodyti pranešimąAr plačiajam depas galėjo būti reikalingas šioje vietoje? Gal yra kokių žinių?
Tarp Vilniaus ir Daugpilio yra apie 173 km. Koks leistinas nuokrypis nuo sąlygose numatytų atstumų, nežinau.
II, II ir IV klasės stotys buvo išdėstytos, atitinkamai, kas 80, 40 ir 20 km. Tarp I klasės stočių per vidurį buvo po vieną II klasės stotį. Nuo Švenčionėlių (II klasės stotis) iki Vilniaus yra 78 km, o iki Daugpilio - 95 km. Dūkštas yra 47 km nuo Švenčionėlių ir 48 km nuo Daugpilio. III klasės stotis turėjo būti. Nors pagal nuotrauką panašiau į IV klasės stotį.
Peties ilgis buvo priimtas 160 km, t.y. toks atstumas, koks yra tarp I klasės stočių. Tačiau garvežys važiuodavo iš pirmos klasės soties iki tarpinės II klasės stoties ir po to grįždavo atgal, t.y, ir susidarydavo tie maždaug 160 km.
Taigi, galiniai peties taškai buvo I ir II klasės stotys, o jose buvo depai.
Kažkaip nelabai išeina, kad Dūkštas būtų buvęs depas. Tačiau Peterburgo - Varšuvos geležinkelio tiesimas buvo problematiškas - prasidėjęs Krymo karas, Rusijos imperijos geležinkelių politikos nenuoseklumas, galiausiai tiesimo atidavimas privačiam kapitalui koncesijos pavidalu. Visa tai užtęsė tiesimą, galėjo būti, kad pradinės techninės sąlygos buvo pakoreguotos rimčiau. Žinoma, depas galėjo būti pastatytas ir vėliau, jei atsirado poreikis. Tačiau siaurojo geležinkelio depas irgi turėjo būti įrengtas. O juk siaurąjį geležinkelį vokiečiai pradėjo tiesti nuo Dūkšto, o ne nuo Drujos ar kitos vietos... Drujoje irgi buvo depas (parovoz'e taip rašo).
Informaciją ėmiau iš
(autorių kolektyvas)
История железнодорожного транспорта России, Т. I, 1836-1917 гг. СПб, 1994 г.Paskutinis taisė Al1; 2010.06.20, 23:13.
Comment
-
Dar nuotraukos iš Dūkšto.
Stoties kelynas žvelgiant iš šiaurinės pusės, ties buvusia pervaža.
Žvilgsnis į priešingą pusę. Kairėje - geležinkelis į Turmantą. Dešinėje - atšaka į IAE.
Paėjus privažiuojamuoju keliu į IAE, dar viena atšaka į dešinę - į buvusią asfaltbetonio gamyklą.
Tiesiai į IAE, į dešinę - (buv. asfaltbetonio gamyklą) atšaka naudojama.
Dar paėjus, kelias šakojasi į dvi atšakas. Tiesiai - nebenaudojama. Dešinėn - į Kuusakoski metalo laužo supirkimo aikštelę.
Sandėliukas iš TEP60.
Paskutinis taisė Al1; 2010.06.22, 00:32.
Comment
-
Parašė Al1 Rodyti pranešimą
A.Malinovskio foto.
Comment
-
Ignalina
Šiokia tokia krova stotyje.
Sandėliai pietinėje stoties dalyje.
Kairėje - vienintelis Ignalinoje privažiuojamasis kelias prie įmonių.
Vaizdas stoties link.
Privažiuojamasis kelias nuo stoties kyla į kalną ir suka į kairę. Vaizdas atsigręžus atgal.
Nors sandėliai priklauso "Arvi", kuri juose prekiauja trąšomis ir akmens anglimi, privažiuojamasis kelias nenaudojamas.
Kryžius tremtiniams.
Šiame name prie geležinkelio stoties veikė pirmoji mokykla Ignalinoje.
Paskutinis taisė Al1; 2010.06.29, 23:12.
Comment
-
Šiek tiek žinių iš Dūkšto. Kalbėjau su vienu ilgamečiu geležinkeliečiu, gyvenačiu Dūkšte.
Dūkšto depas buvo naudojamas ir plačiųjų ir siaurųjų garvežių remontui. Kada pastatytas - pasakyti negalėjo. Žinoma, vėliausia pastatymo data - po pirmojo pasaulinio karo. Bet tikriauisiai, kad anksčiau, plačiojo geležinkelio poreikiams.
Vandens bokštas buvo pastatytas tikriausiai kartu su stotimi. Dabartinis bokštas - atstatytas po Antrojo pasaulinio karo, išlaikant tą patį architektūros stilių. Matyt, buvo tik nedaug apgriautas.
Siaurasis geležinkelis Dūkšte ir toliau Lietuvos teritorijoje likviduotas pradėjus Ignalinos AE statybą ir tiesiant geležinkelio liniją link elektrinės. Siaurasis geležinkelis tam trukdė. Tuomet buvo išplėsta Dūkšto stotis. Elektrinės ir Visagino miesto statybos metu į Dūkštą per parą atvykdavo apie 300 krovininių vagonų.
Dūkšto stotis ne vienintelė aptarnavo elektrinės statybą. Buvo pastatyta speciali stotis elektrinės ir kitų tuomečio Sniečkaus miesto įmonių aptarnavimui miške netoli Pasamanės ežero. Bet apie ją žadėtame reportaže apie IAE ir Visagino geležinkelius. Galbūt netgi šiandien vakare.
Comment
-
Žvilgsnis nuo vartų.
"Visagino gelžbetonio" TEM2-7021.
Technika. Beje, krano nesimatė AE depo teritorijose.
Matyt seniai nenaudojami vagonai.
Ekskavatorius naudojamas. Matosi sėdintis šešėlyje jo mašinistas. Kai išėjau iš teritorijos, atvažiavo sunkvežimis ir ekskavatorius ėmė krauti į jį skaldą.
Nenaudojamas kelias į gelžbetonio įmonės teritoriją.
Tęsinys bus.Paskutinis taisė Al1; 2010.07.05, 10:44.
Comment
Comment