Tikriausiai, iš šio ruožo geresnių žinių ir nebebus, o dar tikėjausi.
Aukšti pareigūnai iš LDZ (šaltinio dėl suprantamų priežasčių viešinti negaliu) teigia, kad Latvija ruošiasi (?) uždaryti geležinkelio ruožą Rengė-Glūda, nes dėl 1 dyzelinio traukinio Ryga-Rengė-Ryga išlaikyti visą infrastruktūrą per nelyg didelė prabanga. Kada tai bus duomenų nėra.
Tai visiškai suprantama ir logiška tolesnių įvykių seka. Taigi, kas dar nespėjote pavažiuoti senojo maršruto Klaipėda-Mažeikiai-Ryga dalimi - siūlau nedelsiant tai padaryti - padėsiu sudaryti judėjimo grafiką, kad nekiltų problemų kur nors užstringant.
Jap Dar siūlau "dėl remonto" nurinkti ruožą Rokiškis-Daugpilis, kad Mažeikių ir kitų miestų produkciją būtų galima gabenti į Latviją tik per Joniškį/Jelgavą. Tada LG pelnai bus tiesiog įspūdingi, nereikės net valstybės kompensacijų nuostolingam keleivių vežimui.
Ten visos pervažos naujos. Ir visur jose bėgiai palikti, dar net "nakato" nematę kai kur.
Pries kelias dienas buvau iki Laizuvos nuvaziaves, tai tik mazeikiuose esancioje pervazoje liko begiai. Kitose pervazose tame kelyje jau papilta skaldos ir net jau nelike zenklu "gelezinkelio pereja"
Pareigūnai iš LDZ (šaltinio dėl suprantamų priežasčių viešinti negaliu) teigia, kad Latvija ruošiasi (?) uždaryti geležinkelio ruožą Rengė-Glūda, nes dėl 1 dyzelinio traukinio Ryga-Rengė-Ryga išlaikyti visą infrastruktūrą per nelyg didelė prabanga. Kada tai bus duomenų nėra.
Sakyčiau, latvių kolegos – blogi strategai.
Jei LDZ oficialiai uždarys minimą ruožą, juo niekada daugiau nebevažiuos traukiniai iš Lietuvos, nes bus labai gera priežastis nebeatstatyti geležinkelio ruožą Mažeikiai – Rengė: „latviai gi yra uždarę geležinikelio ruožą Rengė – Glūda“. O pergalė ne taip jau ir toli. MN jau garsiai zyzia, kad turi logistikos problemų (šiaip ji laaabai tikėjosi, jog žmonės atkovos geležinkelių ruožus, o ji pati nei piršto nepajudins).
LG įkalsime ir mes, tik reikia duoti „pasiparinti“ ir MN, kad negalvotų, jog gyvenimas Lietuvoje medumi teptas,nes:
- Klaipėdos terminalas jai niekada nepriklausys;
- Klaipėdos terminale ji niekada neturės dominuojančių pozicijų, todėl vamzdį tiesti ten būtų labai rizikinga, be to, vargiai įmanoma per privačius sklypus, nes viešuoju interesu pasiremti čia nebus įmanoma.
Taigi, aš neabejoju, eismas iš Lietuvos pusės Mažeikiai – Rengė bus atstatytas vienaip ar kitaip, nes LG su tuo „remontu“ klimsta vis giliau.
Manyčiau, labai geras latvių atsakomasis veiksmas būtų Jelgavos – Meitenės (Eglainės) geležinkelio ruožo remontas lietuvišku Mažeikiai – Rengė geležinkelio ruožo „remonto“ stiliumi.
Kapitalizmas – sistema atgyvenusi, vedanti į niekur.
Dėl Rengės-Glūdos ruožo tai tik kalbos - sprendimą turi priimti aukštesnės galvos, tačiau apie tai yra šnekama. Kita vertus, ruožą be didesnių remontų galima eksploatuoti dar ilgokai - neuždarys kitais ar dar kitais metais.
O ar negalėtų draugiškai teikti abi kompanijos - LDZ ir LG (gal dar pajungiant ir privatų kapitalą MN projekto kofinansavimui padengti) projektus į ES dėl pasienio geležinkelio ruožų Mažeikiai-Jelgava, Mažeikiai-Priekulė-Liepoja-Skuodas-Kretinga atnaujinimo etapais? Manau, kad visi šio projekto rezultatais būtų labai patenkinti. Būtų netgi labai civilzuotai padaryta.
P. S. Eglainė yra ne šalia Meitenės, bet Daugpilio.
Dėl Rengės-Glūdos ruožo tai tik kalbos - sprendimą turi priimti aukštesnės galvos. Kita vertus, ruožą be didesnių remontų galima eksploatuoti dar ilgokai - neuždarys kitais ar dar kitais metais.
O ar negalėtų draugiškai teikti abi kompanijos - LDZ ir LG (gal dar pajungiant ir privatų kapitalą MN projekto kofinansavimui padengti) projektus į ES dėl pasienio geležinkelio ruožų Mažeikiai-Jelgava, Mažeikiai-Priekulė-Liepoja-Skuodas-Kretinga atnaujinimo etapais? Manau, kad visi šio projekto rezultatais būtų labai patenkinti. Būtų netgi labai civilzuotai padaryta.
P. S. Eglainė yra ne šalia Meitenės, bet Daugpilio.
Dėl Eglainės Jūs teisus – vietoj „Eglainės“ turėjo būti „Jelgava“; rašau mechaniškai, o mąstau apie visai kitokius dalykus. . . .
Civilizacija Lietuvoje itin nepageidautina, nes ji pakirstų chebrokratijos galybę, kuri Lietuvoje yra amžinai tol, kol nebus normalios demokratijos (o žmonės nesuvokia, kas tai yra, todėl už ją nekovoja) ir civilizacijos. . .
LG su LDZ susitarti geranoriškai negalėtų niekaip. Vienas buvęs Susisiekimo ministras pasakė, kad į Liepojos uostą neinvestuosiąs, nes tai, jo nuomone, Lietuvai nebūtų naudinga ir politikai to nesuprastų. Čia kalba ėjo apie eismo atnaujinimą Mažeikiai – Priekulė – Skuodas. Dėl ES lėšų irgi spyriojosi; supratau, kad SM klerkai patenkinti tuo labiau, kuo labiau nėra ES lėšų būtent atnaujinti eismą minėtuose geležinkelio ruožuose, nes, vėlgi, tai būtų „investicijos į Liepojos uostą“, o viską juk reikia „nutraukti“ į Klaipėdos jūrų uostą ir Palangos oro uostą. T.y., mąstoma ne apie ilgalaikę perspektyvą, įvertinant Lietuvos regionų galimą socialinę – ekonominę raidą, bet tik apie trumpalaikę, šiandieninę, naudą.
Vienas „blatnas“ Seimo narys, prieš kurį laiką demonstravęs didžiulį susidomėjimą ir entuziazmą dėl geležinkelių ruožų, apie kuriuos kalbame, gavęs reikiamą medžiagą ir informaciją, vėlgi tapo kai vandens į burną prisipylęs. Todėl „geranoriškos“ technologijos, siekiant „pastatyti į vietą“ Lietuvos LG, SM ir parsidavusiuosius politikus, vardan normalios verslo aplinkos kūrimo, demokratijos ir pilietinės visuomenės raidos, šiuo atveju yra netinkamos visiškai, nes būtų tik sugaištas ir užvilkintas laikas be naudos. Čia reikalingos pilietinės iniciatyvos, maišytos su politinėmis. Bet vėlgi, taikant tuos instrumentus, mano supratimu, reikia gerai išmanyti geležinkelių veiklos specifiką, kad nei LG nei SM neturėtų tinkamų kontrveiksmų ir kontrargumentų prieš pasireiškiančias pilietines/politines iniciatyvas. Aš tai vadinu „politinėmis įkalamosiomis technologijomis“ . Aišku, tuo užsiimti vien tik iš visuomeninių paskatų galima tik tada, kai laiko šiek tiek atlieka, todėl tie procesai nėra tokie spartūs, kaip norėtusi.
Kapitalizmas – sistema atgyvenusi, vedanti į niekur.
Taip galimybių yra, tačiau noro, politinės valios nelabai, o taip pat "koją kiša" tam tikri interesai.
Sutvarkius šio ruožo geležinkelių infrastruktūrą, įintegravus Klaipėdos ir Liepojos uostus, šis regionas taptų ekonomiškai vientisas, patrauklus užsienio investuotojams (investuotojas į mūsų regioną žiūri kaip į vientisą Baltijos regioną, bet ne į valstybes atskirai). Gal pagaliau "išnyktų riba" atsiradusi per tuos 18 m. tarp Lietuvos ir Latvijos - įvyktų eurointegracinis procesas. Kitaip man neaišku "kokių velnių" mes ėjom į ES - pasinaikinome muitines, pasienio patikrinimus... Tikriausiai prireiks tiek pat metų, kad išnyktų toks uždarumas.
Tiem, kas nėra gimę, gyvenę pasienio regione tokias problemas suprasti sunkoka. Žmonės čia jaučia didelę trauką į kaimyninę valstybę kaip ir į didesnius savo šalies centrus (apie tai dalyvavau statant dokumentinius filmus per Latvijos TV1 ir TV2 .
Manyčiau, labai geras latvių atsakomasis veiksmas būtų Jelgavos – Meitenės (Eglainės) geležinkelio ruožo remontas lietuvišku Mažeikiai – Rengė geležinkelio ruožo „remonto“ stiliumi.
Ir nuo to tik patiems latviams butu blogiau.
LG yra tik irankis stambiame (musu masteliais) geopolitiniame zaidime, kuriame kyso tiek latviu ir lietuviu valstybiniai, tiek ir privatus interesai.
Šiandien gavau atsakymą (perskaitoma oficialioje svetainėje) iš Latvijos Susisiekimo ministerijos dėl greičių ruože Rengė-Glūda: keleiviniai - 100 km/h, prekiniai - 80 km/h.
Šiandien gavau atsakymą (perskaitoma oficialioje svetainėje) iš Latvijos Susisiekimo ministerijos dėl greičių ruože Rengė-Glūda: keleiviniai - 100 km/h, prekiniai - 80 km/h.
Latviai tik apie Latvijos teritorijoje esancia linijos dali atsake. O Lietuvos puseje viskas kitaip...
Tai žinoma, kad apie Latvijos dalį atsakė - ne jų kompetencija Lietuvos dalis. Latviai mandagesni nei mūsų instancijos - bent atsako į paklausimus.
Tačiau turint omeny, kad šis geležinkelis vienu metu buvo tiesiamas ir kapitaliai remontuojamas apie 1980 m., o taip pat lygiai vienodai eksplotuojamas. Tai kuom gi lietuviška dalis skiriasi nuo latviškos?
Lietuviška buvo net geresnė, nes ten buvo padarytas remontas 2008 m. Pervažos nuo latviškos dalies skiriasi kaip diena nuo nakties (žr. nuotraukas paspaudus "parašo vietą" pranešimo apačioje).
Tai kaip ten buvo ištiesų vis lieka neatsakyti klausimai.
Lietuviška buvo net geresnė, nes ten buvo padarytas remontas 2008 m. Pervažos nuo latviškos dalies skiriasi kaip diena nuo nakties (žr. nuotraukas paspaudus "parašo vietą" pranešimo apačioje).
Tai kaip ten buvo ištiesų vis lieka neatsakyti klausimai.
Klausimus turėčiau tokius, į kuriuos gal žurnalistai galėtų paieškoti atsakymų?
1. Ar Valstybinė geležinkelių inspekcija fiksavo, protokolavo Mažeikiai – Rengė geležinkelio kelio „avaringumo ištisai“ požymius iki geležinkelio kelio demontavimo, ar surašė protokolus prasižengusiems atsakingiems darbuotojams dėl geležinkelio kelio eksploatacijos?
2. Ar Susisiekimo ministerijos Geležinkelių departamentas buvo informuotas apie geležinkelio kelio „remonto“ pradžią, trukmę, ar valdė situaciją jis apskritai ?
3. Ar Susisiekimo ministerija sudarė kokią nors komisiją geležinkelio kelio Mažeikiai – Rengė faktui ištirti pagrindu straipsnio „Rusija nukirto „Družbą“, Lietuva – geležinkelį“, spausdinto 2009.07.31 „Lietuvos žiniose“?
4. Ar Valstybės kontrolė, Generalinė prokuratūra, turinti ginti viešąjį interesą, sureagavo į straipsnį „Lietuvos žiniose“, ar yra Seime kokia nors reakcija į straipsnį „Rusija nukirto „Družbą“, Lietuva – geležinkelį“ (sudaryta kokia nors komisija, išsiųsti paklausimai, ir pan.); ar Lietuva ir toliau lieka „bananų respublika“, ir joje valdžios viršūnėlės gali daryti ką užsimaniusios ir likti nebaudžiamos?
5. Kaip būtų galima išsviešinti tą problemą ES mastu ir kokių veiksmų (paramos) galima tikėtis iš pastarosios centrinių institucijų?
Manau, visai visuomenei būtų įdomu sužinoti atsakymus į tuos klausimus.
Kapitalizmas – sistema atgyvenusi, vedanti į niekur.
Nieko nedare, itariu. Is viso tyla is valdzios instituciju puses tik dar karta patvirtina itarimus - "Lietuvos gelezinkeliai" nieko patys be tylaus palaiminimo is virsaus nedare.
Tau vienas pvz.- LG jau gal vos ne desimtmeti bando susidereti, kad nereiketu moketi dyzelinui akcizo. Taciau kad ir kiek bedaryta, niekas nepasikeite. Dar vienas pvz. - manai kai su Williams Lietuva pasirase sutarti, LG kazkas klause, ar jus sutiksite vezti vos ne uz savikaina???
Ir tokiu pvz labai daug.
Ką mes kaip LR piliečiai ir railfanai galėtume nuveikti, kad padėtis pagerėtų? Argumentas išrinkti valdžią netinka, nes per pastarąjį dešimtmetį valdžioje buvo ir kairieji, ir dešinieji.
Geležinkelio Mažeikiai – Rengė demontavimas panašus į LG ir SM savanaudišką suokalbį
Parašė LT-1
Apie koki dar "bestuburi" galima kalbeti? Ar kad tu nieko nezinai, kas daroma, tai reiskia ir is istikruju nieko nedaroma ??? Manai per spauda reikia viska daryti? LG - yra valstybes, tad ji (o tiksliau - susisiekimo ministerija) ir diriguoja viska.
Deja, ne valstybė LG viską diriguoja. Jei ji „diriguotų“, tokių „navarotų“, kaip Mažeikiai – Rengė geležinkelio kelio nuardymo faktų nebūtų, nes, neabejoju, Susisiekimo ministerijos pareigūnai iš viso nežinojo, kad toks geležinkelio ruožas yra, ir tuo labiau – kas ir ką juo veža (dabar, jau neabeju, visi žino tą ruožą ir LG „veiksmą“ jo atžvilgiu).
LG inicijuoja iniciatyvą per Susisiekimo ministeriją. Pridedu dokumento kopiją. Atkreipk dėmesį į punktą 2.3. Viskas LG tarpstotyje Mažeikiai – Rengė taip ir padaryta, tik LG tai pavadino „remontu“, nes, antru atveju, nebeatitiktų punkto 2.2 reikalavimams. Neabejoju, kad A.Butkevičius plojo per petį S.Dailydkai: „Daryk!“, sužinojęs „remonto“ planą iš pastarojo.
Comment