Gelžk. Mažeikiai - Reņģe - Jelgava

[Al1]

Ne kitame, o jau greitai. Projektas jau ruošiamas ar jau paruoštas. Kai tik baigs nuo Baltarusijos sienos iki N. Vilnios ir Vaidotų (dar nepradėta iki Vaidotų), tai pradės iki Radviliškio. O antrame etape ir iki Klaipėdos. Bet jei LG skaldys, tai viskas gali nusikelti neapibrėžtam laikotarpiui, o tada prilįs čia visokiu latvių ir estų ir viskas...

[Dimitri is Prudiskiu]

Ne kitame, o jau greitai. Projektas jau ruošiamas ar jau paruoštas. Kai tik baigs nuo Baltarusijos sienos iki N. Vilnios ir Vaidotų (dar nepradėta iki Vaidotų), tai pradės iki Radviliškio. O antrame etape ir iki Klaipėdos. Bet jei LG skaldys, tai viskas gali nusikelti neapibrėžtam laikotarpiui, o tada prilįs čia visokiu latvių ir estų ir viskas...

Taigi ir nereikia ju leisti. Kam sitas uzsienio kapitalas. Matyt kaip Mazeikiai elgiasi kaip ten 100% yra uzsienio kapitalas. Ar ne laikas jau isstosti is sito Eurokolukio ir isvaryti is Tevynes: danu kiaules, svedu bankus, lenku naftininkus, estu ir svedu liberalioji, antirusiska ziniasklaida. Kas cia jiems per rojus, o Lietuviai tiktai darbininkai? Kas isgalvojo is vis privatizacija valstybinio turto uzsienieciams. Tegul ne moka baudos ir ne leidzia kitiems iejti i Lietuvos rinka. Cia musu kiemas.

[Eimantas]

Tema apie vieną geležinkelio liniją, o ne apie danų kiaules.

[Romas]

Atrodo, yra prasmės kurti atskirą temą apie galimą Lietuvos geležinkelių (LG) skaidymą.

Tą procesą išprovokavo Mažeikių - Rengės geležinkelio išardymas 2008 metais ir AB "Orlen Lietuva" skundas Europos komisijai dėl konkurencijos ribojimo.
Pernai Europos komisija siūlė tris variantus:
- Atstatyti liniją Mažeikiai - Reņģe - Jelgava;
- Skaidyti LG;
- Pagerinti susisiekimą su Latvija.

Šiemet, kai duotas ultimatumas per mėnesį kažką daryti, turbūt bent kelis mėnesius bus naujienų apie pokyčius, kurių poveikis LG bus sunkiai įvertinamas.

[Al1]

Nėra prasmės. Yra tema apie liberalizavimą. Skaidymas ir yra liberalizavimas. Ultimatumas neaišku ar duotas. Kaip ten yra, mes visko nežinome. Galiausiai gal pakaks formalaus valdžios atsakymo EK ir įsipareigojimo, kad bus imtasi priemonių spręsti problemą. Suprasti reikia vieną dalyką, kad Lietuva būtų geria sumokėti baudas (kurias dar turi paskirti ir neaišku, kokios jos ten bus), nei kad skaidyti geležinkelius, kai vien už keleivių vežimą per metus reikės iš valstybės biudžeto 30 mln., o LG jokių dividentų nemokės, iškils grėsmė RailBalticai ir t.t. Briuseliui reikia argumentuoti, kad išskaidymas yra grėsmė Lietuvos saugumui dėl Kaliningrado tranzito ir Rusijos (nors vienam geram dalykui pasinaudotų rusofobija ).

[Romas]

/\ Ačiū už nuorodą, buvau primiršęs tą temą.
Ta tema vadinasi Geležinkelių rinkos liberalizavimas Lietuvoje ir kitur Europoje

Gal reikia palikti užsienio / bendraeuropinius klausimus atskiroje temoje.

Dabar diskusija apie EK ultimatumą LG vyksta keliose temose.
Lietuvos geležinkelių skaidymo variantams užteks medžiagos atskirai temai.

[Al1]

Bet ar reikia temos tam? Jau už savaitės paaiškės ką atsakys Lietuva. Gal bus kiti variantai Europos komisijai pasiūlyti kaip kompromisiniai. Gal jokio skaidymo nebus.

[Salvijus]

Savivaldybės merui Antanui Teniui adresuotą raštą dėl geležinkelio ruožo Mažeikiai–Rengė atstatymo pasirašė Savivaldybės tarybos opozicijos lyderė Lina Rimkienė, socialdemokratų frakcijos vadovas Deivydas Vyniautas bei mišrios frakcijos vadovė Sigutė Bernotienė.
Rašte prisiminta šios vėžės išardymo istorija, akcentuota jos svarba visuomenei bei naftos perdirbimo įmonei.
„Manome, kad rajono Savivaldybė turi būti suinteresuota sėkminga AB „ORLEN Lietuva“ veikla ir suvokti šios įmonės nerimą, kad trukdoma jos logistinei veiklai“, – teigiama kreipimesi į merą.
Politikų teigimu, būtina imtis visų galimų priemonių, kad būtų atnaujintas geležinkelio ruožo į Latviją atstatymo problemos nagrinėjimas ir rastas sprendimas.

http://www.santarve.lt/aktualijos/at...iu-prieskoniu/

[digital]

Bet ar reikia temos tam? Jau už savaitės paaiškės ką atsakys Lietuva. Gal bus kiti variantai Europos komisijai pasiūlyti kaip kompromisiniai. Gal jokio skaidymo nebus.

Nepaaiškės dar ilgai - Slaptas politikų planas: „šventas karas“ su ES?

Nors virš Lietuvos kabo 43 mln. Eur bauda, valdžios atstovai net nemėgina vykdyti Europos Komisijos reikalavimo pertvarkyti geležinkelių įmonę – „teisybės“ ieškoti jie ketina teisme. Nieko geriau nesugalvoję, jie puola kaltinti viešumą ir žiniasklaidą „dėl trukdymo ieškoti konstruktyvaus sprendimo“.

Kažin apie kokias „ES priimtas normas“ kalba p. Sinkevičius? Lietuva privalo vykdyti vadinamojo ketvirtojo Europos Sąjungos paketo reikalavimus pertvarkyti geležinkelių įmonę. Tačiau mūsų politikams norma – tai gudravimas, melas, neatsakingumas ir kt. Kvailių Lietuvoje dar galima aptikti, o štai europinėse institucijose – sunkokai. Bet užuot suskubus vykdyti įsipareigojimus Briuseliui, kadenciją baigiančios valdžios atstovai rezga įvairius planus, kaip nubaidyti EK – it įkyriai zyziančią musę. Regis, sprendimo dėl LG pertvarkos ši valdžios komanda jau nepriims, o jei EK skirs baudą, Susisiekimo ministerijos atstovai žada kreiptis į ES Teisingumo Teismą. Ne tik žada – LG net yra pasisamdę tarptautinės teisės ekspertų. Kad šie kautųsi su ES teisme.

[Salvijus]

Tokie politikų pareiškimai garbės nedaro

P. S. Metų metus tempę gumą, valdžios atstovai staiga rado atpirkimo ožį. Susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas mestelėjo perliuką VŽ pareikšdamas: „Apskritai viešumas ir žiniasklaidos susidomėjimas, sakyčiau, tik kenkia konstruktyviai sprendimų paieškai.“ Štai ir radome „kaltininkus“...

Plačiau: http://vz.lt/sektoriai/transportas-l...#ixzz4ESzeB1xx

[Al1]

Tankesnis tinklas į kur? Į konkuruojančius uostus. Latviai ardosi, nes Rusija užrauks praktiškai visą tranzitą, todėl jie dabar siekia atimti srautus iš Lietuvos, per kurią Rusija taip pat žada nieko nebevežti (nereikia painioti su Kaliningrado tranzitu).

Lietuva privalo vykdyti vadinamojo ketvirtojo Europos Sąjungos paketo reikalavimus pertvarkyti geležinkelių įmonę.

Lietuva nieko neprivalo. Tų reikalavimų dar nepradėjo vykdyti jokia kita šalis, nes jie dar tik teberangiami.

[vėkas]

Tankesnis tinklas į kur? Į konkuruojančius uostus. Latviai ardosi, nes Rusija užrauks praktiškai visą tranzitą, todėl jie dabar siekia atimti srautus iš Lietuvos, per kurią Rusija taip pat žada nieko nebevežti (nereikia painioti su Kaliningrado tranzitu).



Lietuva nieko neprivalo. Tų reikalavimų dar nepradėjo vykdyti jokia kita šalis, nes jie dar tik teberangiami.

O kiek dabar to rusiškų prekių tranzito esama?

[Al1]

Apie 25 proc. buvo prieš porą metų. Dabar mažiau. Čia į Klaipėdą ir iš jos. Kaliningrado tranzito Rusija nemažins dėl politikos, nes pakenks visų pirma sau. Latvija dar turi Baltarusijos tranzitą, o Estija nieko neturi, išskyrus Rusijos tranzitą.

[Fulgur]

Sunkiai tikėtina, kad minimas tranzitas nukristų iki 0 ir laikytųsi ilgai. Konkurencijos apsiribojimas kelia kainas.

Galima pajuokauti, kad jei taip nutinka, perkalame viską ant 1435 ir nebebūsime europinės pramonės sistemos užkampis.

[Eimantas]

Apie 25 proc. buvo prieš porą metų. Dabar mažiau. Čia į Klaipėdą ir iš jos. Kaliningrado tranzito Rusija nemažins dėl politikos, nes pakenks visų pirma sau. Latvija dar turi Baltarusijos tranzitą, o Estija nieko neturi, išskyrus Rusijos tranzitą.

Iš kur tie 25 proc. paimti?

[Al1]

Iš LG metinių ataskaitų. Ten Kaliningrado tranzitas aiškiai išskirtas į tranzitą, kuris sudaro apie 25 proc. Kitas tranzitas maskuojamas kaip importas ir eksportas. Tačiau į tai sukišama ir tai, ką importuoja ir eksportuoja pati Lietuva, ir ką veža per Lietuvą Rusija, Baltarusija, Ukraina, Vidurinė Azija, Kinija. Žodžiu, tai virš 40 proc.

[Eimantas]

ir ką veža per Lietuvą Rusija, Baltarusija, Ukraina, Vidurinė Azija, Kinija. Žodžiu, tai virš 40 proc.

Tai visos tos šalys ar Rusija išskirta?

[Al1]

Niekas neišskirta. Specialiai suplaktas visas tas srautas su pačios Lietuvos eksportu ir importu. Akivaizdu, kad Rusija didžiausią dalį sudaro.

[Eimantas]

Man neakivaizdu, nes dalies krovinių net tranzitu pro Rusiją pravežti nebegalima dėl kontrsankcijų. Pvz. maisto produktai.

[Al1]

O kiek to maisto geležinkeliu į Rusiją gabenta buvo anksčiau? Nuo bendro srauto į (iš) Rusiją gal koks procentas ar du. Daugiausiai maistas vežamas autotransportu. Statistika specialiai taip manipuliuojama, kad tik neišlįstų skaičiai konkrečioms šalims, nes iš jų bus matyti, kad prekybiniai ryšiai ir tranzitas į (iš) Rusijos yra pakankamai didelis, kad ir kaip bandytų propaganda įteigti, jog tai nereikšminga Lietuvai šalis. Deja, deja...