Gelžk. Mažeikiai - Reņģe - Jelgava

[statyba]

Apie tai kai Latvijos prezidentas domėjosi nuardytu geležinkeliu į Rengę vietoje.

http://www.db.lv/razosana/transports...#current-image

Turim sutikt - "vaizdzialis" tiesiog nepakartojamas, kai sulig siena bėgiai pasibaigia. Atsiprašau, ne taip pasakiau: iki tos vietos tinkami naudoti, o toliau - "avarinės būklės", todėl nuardyti........

[Salvijus]

2012-01-10 "Panorama" viešint Lietuvos premjerui A. Butkevičiui Latvijos prezidentas J. Berzinis paprašė atstatyti nuardytą Rengės-Mažeikių-Vainiuodės geležinkelį.
Rengės atšaka nuardyta A. Butkevičiui esant susisiekimo ministru.

http://president.lv/pk/content/?cat_id=605&art_id=20316

[statyba]

2012-01-10 "Panorama" viešint Lietuvos premjerui A. Butkevičiui Latvijos prezidentas J. Berzinis paprašė atstatyti nuardytą Rengės-Mažeikių-Vainiuodės geležinkelį.
Rengės atšaka nuardyta A. Butkevičiui esant susisiekimo ministru.

http://president.lv/pk/content/?cat_id=605&art_id=20316

Jau šitas komunistpalaikis tai tikrai neatstatys...

[Al1]

O kodėl turėtų, jei liberalai su konservais neatstatė? Latviai gudrūs - nori pritraukti krovinius iš Klaipėdos į savo uostus. Lietuviai irgi nedurni - krovinių latviams neatiduos.

[statyba]

O kodėl turėtų, jei liberalai su konservais neatstatė? Latviai gudrūs - nori pritraukti krovinius iš Klaipėdos į savo uostus. Lietuviai irgi nedurni - krovinių latviams neatiduos.

Tada greitu metu liks bet Turmanto jungties ir gerokai suprastet gali atkarpa nuo Jelgavos)

kiekvienas veiksmas turi atoveiksmi dazniausiai...

[Kasnis]

Tada greitu metu liks bet Turmanto jungties ir gerokai suprastet gali atkarpa nuo Jelgavos)

kiekvienas veiksmas turi atoveiksmi dazniausiai...

Na kol linija tinkama eksploatuoti, tai specialiai nieko blogo nedarys, vistik pajamos siokios tokios. Klausimas, kas bus, kai reikės investicijų į tą ruožą..
LG atveju truputi kitaip buvo. Juk reikėjo investuot didelius pinigus į ruožo kap. remontą. O tos investicijos netik, kad grąžos neduotų, bet dar ir pajamų sumažėtų tiek uostui, tiek LG..

[Salvijus]

Na kol linija tinkama eksploatuoti, tai specialiai nieko blogo nedarys, vistik pajamos siokios tokios. Klausimas, kas bus, kai reikės investicijų į tą ruožą..
LG atveju truputi kitaip buvo. Juk reikėjo investuot didelius pinigus į ruožo kap. remontą. O tos investicijos netik, kad grąžos neduotų, bet dar ir pajamų sumažėtų tiek uostui, tiek LG..

Nesuprantu kaip gali sumažėt pajamos LG - srautai kaip tik iš Baltarusijos papildoma Liepojos kryptim padidėtų, o Klaipėdos uostui latviai siūlo naują koridorių iš Rusijos per Jelgavą.
Be to galima taikyti skirtingus įkainius skirtingoms juntims.
Jelgavos-Meteinės atšaka šiemet kapitaliai suremontuota - kažkodėl jos neprireikė uždaryt kaip Rengės linijos.

[Al1]

Skirtingų tarifų taikymą riboja tarptautinės sutartys. LG ne pati visiškai savarankiškai sprendžia apie tarifų dydžius - tarifai nustatomi kartu su Rusija... Be to Rusijoje (Muitų sąjungoje) jau svarstoma apie vieningų tarifų įvedimą visai 1520 mm erdvei. Lietuva, aišu, gali šakotis, bet nuo to ji tik pralaimės.
Kas dėl srautų, tai nėra jokios garantijos, kad Baltarusija, užuot vežusi per Klaipėdą, nepasuks krovinių per Liepoją. Tokiu atveju pralaimės tiek LG, tiek Klaipėdos uostas, tiek visa Lietuva. O laimės Latvija ir Baltarusija. Kroviniai per Jelgavą ir dabar gali pasiekti Klaipėdą artimesniu keliu per Šiaulius, nei kad per Rengę, Mažeikius, Lūšę, Priekulę, Skuodą.

[Combat]

Skirtingų tarifų taikymą riboja tarptautinės sutartys. LG ne pati visiškai savarankiškai sprendžia apie tarifų dydžius - tarifai nustatomi kartu su Rusija... Be to Rusijoje (Muitų sąjungoje) jau svarstoma apie vieningų tarifų įvedimą visai 1520 mm erdvei. Lietuva, aišu, gali šakotis, bet nuo to ji tik pralaimės.
Kas dėl srautų, tai nėra jokios garantijos, kad Baltarusija, užuot vežusi per Klaipėdą, nepasuks krovinių per Liepoją. Tokiu atveju pralaimės tiek LG, tiek Klaipėdos uostas, tiek visa Lietuva. O laimės Latvija ir Baltarusija. Kroviniai per Jelgavą ir dabar gali pasiekti Klaipėdą artimesniu keliu per Šiaulius, nei kad per Rengę, Mažeikius, Lūšę, Priekulę, Skuodą.

Baltarusijai vežti į Liepoją Latvijos teritorija – jokių problemų. Problema – Liepojos uosto infrastruktūra nelabai tinkama didelių pajėgumų krovininei laivybai.

Iš Jelgavos į Klaipėdą arčiau per Šiaulius nei per Mažeikius, Skuodą – nebus. Atstumas – panašus, o per Mažeikius net 10 km trumpesnis. Skirtumas tik tas, kad didžioji dalis maršruto nusidriektų Latvijos teritorija.

Vežant Lietuvos teritorija per Šiaulius – daugiau peckionės: reikia keisti lokomotyvus, traukinių kryptį, didėja vagonų–valandos, lokomotyvų–valandos, nenaudinga riedmenų rida. Tai čia tas pats, kas atėjęs į Maximą litro pieno, privalomai turi imti ir puslitrį kefyro. Klientui tai – visiškai nenaudinga. Bet „Orlen Lietuvai“ taip ir reikia.

[Al1]

Kodėl dėl lenkams priklausančios kompanijos pelno valstybei turėtų skaudėti galvą? 10 km yra visiškas niekas. Dar daugiau, kad dalis maršruto drieksis Latvijos teritorija ir Lietuva bei LG iš to neturės jokio naudos. Be to tai reikalauja didelių investicijų į geležinkelio atnaujinimą. Galiausiai, kokia garantija, kad kroviniai keliaus į Klaipėdą? Gal jie iš viso keliaus į Liepoją. Ar Ventspilį. Deja, bet reikia konstatuoti faktą - Lietuva ir Latvija yra atskiros šalys, o geležinkelių tinklas buvo sukurtas tuomet, kai čia buvo viena valstybė - Rusijos imperija. Geležinkelis buvo reikalingas ir TSRS laikais. O dabar kiekvina šalis žiūri tik savo interesų.

[Salvijus]

Parodykit man Vakarų Europos valstybę, kur taip per pastaruosius metus buvo nuardytas tarpusavio geležinkelio susisiekimas. Daugelyje vietų tarp Lenkijos ir Vokietijos uždaryti geležinkeliai po 1990 m. buvo atstatyti.
Liepojos uostas ne konkurentas Klaipėdai, o į Venstpilį arčiau vežti per Joniškį.
Priekulės ruožas naudingas tik baltarusiams, kuriems nebereiktų daryti didelio lanksto per Polocką-Daugpilį, taigi išlošia LG (daugiau km tenka Lietuvos teritorijai, o ne Latvijos). O per kur toliau vežti nuo Šiaulių - nebesvarbu, nes atstumas iki uostamiesčių panašus.
Kaži ar Priekulės ruožo atgavinimas padarytų didesnės žalos Klaipėdos uostui, netgi atvirkščiai suteiktų didesnio konkurencingumo tarp Rytų Baltijos uostų.

[Al1]

O per kurią iš tų valstybių atnaujintų linijų eina tokie milžiniški krovinių tranzito srautai? Beje, kuriais penisi ir geležinkeliai, ir vienintelis uostas? Ir visa valstybė. Visi uostai yra konkurentai. Apie kokį lankstą per Polocką kalbama? Artimiausias kelias per Daugpilį arba per Keną. Per Daugpilį vežant Ryga visuomet arčiau nei Klaipėda.

[Salvijus]

Per Daugpilį kroviniai eina ne tik į Rygą, didžioji dalis nukreipiama į Ventspilį, kai kas tenka Liepojai.
Su tokiu požiūriu valstybė automatiškai veda save į ekonominę izoliaciją, nebelieka regiono integralumo.
Na bet kiekvienas galim turėti savo nuomonę.
Mano yra priešinga.

[Al1]

Ekonominės izoliacijos NĖRA. Nes nėra krovinių, kuriuos būtų galima vežti tarp valstybių. O jei jie ir yra, tai tik viena kryptimi, ir, aišku, Klaipėdos uosto nenaudai bei pačių geležinkelių nenaudai. Deja, bet apie keleivių vežimą galime pamiršti, jei valstybė net nesugeba (nieko nedaro) normalaus autobusų susisiekimo organizuoti... Regioninis integralumas buvo, kai buvome viena valstybė. Dabar yra atskiros valstybės su savo interesais. Taip, kapitalizmas yra ir kievienas traukia tik į save. Kodėl Lietuva turėtų investuoti į ten, iš ko naudą gautų tik Latvija, o Lietuva turėtų tik nuostolių?

[Combat]

Kodėl dėl lenkams priklausančios kompanijos pelno valstybei turėtų skaudėti galvą? 10 km yra visiškas niekas. Dar daugiau, kad dalis maršruto drieksis Latvijos teritorija ir Lietuva bei LG iš to neturės jokio naudos. Be to tai reikalauja didelių investicijų į geležinkelio atnaujinimą. Galiausiai, kokia garantija, kad kroviniai keliaus į Klaipėdą? Gal jie iš viso keliaus į Liepoją. Ar Ventspilį. Deja, bet reikia konstatuoti faktą - Lietuva ir Latvija yra atskiros šalys, o geležinkelių tinklas buvo sukurtas tuomet, kai čia buvo viena valstybė - Rusijos imperija. Geležinkelis buvo reikalingas ir TSRS laikais. O dabar kiekvina šalis žiūri tik savo interesų.

1. 10 km mažiau, jei iš Rygos per Mažeikius, Priekulę į Klaipėdą. 2. Jei iš Rygos per Joniškį, Šiaulius į Klapėdą – tai 10 toliau, nei 1– variantu (jei visai tiksliai, tai – 15,3 km). Bet Šiauliais neapsiribojama – tempiama į Radviliškį (19,8 km). Taigi, tas maršrutas bendrai gaunasi 55 km ilgesnis + prastovos vagonų ir lokomotyvų.

Iš Mažeikių į Klaipėdą per Priekulę (Latviją) yra148 km; per Kužius, Telšius – 214,5 km, arba 66,5 km ilgesnis (1 – 1,5 val. važiavimo prekiniu traukiniu). Grūdų vežėjai galėtų gerokai sutaupyti, jei per Priekulę. Jei iš Bugenių („Orlen Lietuva“), tai Klaipėda Bugeniams vežant artimiausiu keliu, taptų 12,3 km arčiau, arba per 78,8 km toliau, jei per Kužius, Telšius. 78,8 km – tai visas atstumas nuo Mažeikių iki Šiaulių, jei taip lyginti.

Mažeikiai ir Skuodas su tokia „logistika“ nebegaus jokios plėtros – kenčia regionas.

Kalta yra ir Latvija – pūtėsi su savo muitinėm ir pasieniais, tai dabar turi „įsistačiusi“ ragus iš Lietuvos pusės. Na, o „Orlen Lietuva“ visiškas neveiklumas pagerinti savo logistikos galimybes man yra nesuprantamas (matyt, ir po šiai dienai svaigsta vamzdžiu į Klaipėdą su nuosavu terminalu ten; arba tai yra tik priedanga nieko neveikt)..

Mažeikiams ir Skuodui yra reikalingas tiesioginis prekinis ir keleivinis susisiekimas su Klaipėda ir Ryga.

[Al1]

Nėra ką vežti iš Klaipėdos į Rygą ar atvirkščiai. Kodėl grūdai turi būti iš Lietuvos gabenami per Latviją? Kodėl? Grūdų prekeivių pelnas mums neturi rūpėti, turi rūpėti bendra nauda šaliai, vadinasi ir uostui, ir LG ,ir valstybei.
Pamirškime keleivius, geležinkeliai gali išsilaikyti ir gauti pelno tik veždami krovinius.

[Combat]

Nėra ką vežti iš Klaipėdos į Rygą ar atvirkščiai. Kodėl grūdai turi būti iš Lietuvos gabenami per Latviją? Kodėl? Grūdų prekeivių pelnas mums neturi rūpėti, turi rūpėti bendra nauda šaliai, vadinasi ir uostui, ir LG ,ir valstybei.
Pamirškime keleivius, geležinkeliai gali išsilaikyti ir gauti pelno tik veždami krovinius.

Žemės ūkis – viena iš „atraminių“ pramonės šakų Lietuvoje ir, panašu, jis tik plėtosis.

Nesant pakankamų apimčių traukinių eismo, numarintas susisiekimas geležinkeliais su Skuodu, o ten žmonės į mechanizmus ir įrengimus, pritaikytus dirbti su vagonais, buvo investavę nemenkai. Kenčia ir Mažeikiai. Uostai Klaipėda, Liepoja, Ryga kaip ir netoli – už 120 – 140 km, bet išvežti nėra kaip. Kad patekti į artimiausią uostą (Liepoja), turi sukarti atstumą kaip per visą Lietuvą. Kaip gali pritraukti kokias reikšmingesnes investicijas į pramoninę plėtrą, jei tokios klaikios logistikos galimybės?

Gi matei, kaip atrodo Mažeikiai. Gerokai didesni nei Didžiasalis, bet likimas artėja būtent toks. Ir viena priežasčių yra ta, kad kažkas pasielgė ne taip, kaip reikėtų, o taip, kaip jam atrodė patogiau ir labiau norėjosi – vežti krovinius per aplinkui, o ne artimiausiu keliu, taip pat ėmė ir nurodė nuardyti geležinkelio kelią į Rygą.

Nauda iš to yra tik LG, bet ne valstybei – didėja bedarbių kiekis, socialiai remtinų žmonių skaičius, įsiskolinimai už komunalinius patarnavimus. Kas bus su tais blokiniais namais, kurių rajonas Mažeikiuose yra dydžio kai Pašilaičiai ar Lazdynai? Bendra nauda šaliai man atrodo visai nepatraukliai marinant miestą, kuriame žmonės gyvena.

Gyventojų, kaip potencialių keleivių, pamiršti negalime. Tai – socialinė funkcija. Jei geležinkelio ruožu važiuoja bent vienas prekinis traukinys per dieną, juo turi važiuoti ir keleivinis traukinys; keleiviniai vežimai visame pasaulyje yra nuostolingi ir jie turi būti dotuojami pinigais tiesiai iš spaustuvės. Nežinau, ar ES taip yra, bet taip turėtų būti.

Mažeikiai atsirado būtent iš geležinkelių, todėl apkapoti geležinkelius, kaip yra apkapoti dabar, yra visiškai neprotinga – Mažeikių ir Skuodo rajonai sudaro apie 78 tūkst gyventojų. Nori ar nenori, bet Klaipėda vystysis kaip aglomeracijos centras, gal net kaip Žemaitijos regiono administracinis vienetas su bendra 400 – 450 tūks. gyventojų aglomeracija. Todėl tiek Šilutei, tiek Telšiams, Plungei, tiek Mažeikiams, Skuodui yra būtinas tiesioginis susisiekimas geležinkeliais – ar per Latvijos teritoriją, ar naujai pastatytą Lūšė – Skuodas (būtent ja aš ir siūlyčiau rimtai užsiimti, kol dar įmanomas ES finansavimas).

Mažeikiai – Ryga geležinkelis reikalingas taip pat ta prasme, kad Klaipėda būtų sujungta geležinkeliais su Ryga taip pat nepaisant vilniškių norų; Žemaitijos regiono žmonės turi spręsti, ko jiems labiau reikalinga, o ne koks nors ambicingas, nosį užrietęs įmonėlės direktorius.

[Al1]

Tų krovinių nėra tiek daug. Pigiausias variantas būtų tiesiog dotuoti kai kurių krovinių (ne naftos produktų, žinoma) pervežimo tarifą iš Mažeikių. Tai būtų daug pigiau, nei investuoti į geležinkelių atnaujinimą ir galimybę kroviniams aplenkti Klaipėdos uostą. Skuodo liniją gan pigiai galima būtų paremontuoti, ji turėtų veikti kaip privažiuojamasis kelias.

[Salvijus]

Leiskit paklaust ar Skuodos linijos remontas atspirktų? Abejoju.
Pelninga gali būti tik kaip tranzintinė.
O paversti Skuodą, Mažeikius dar vienu nuskurdintu Lietuvos užkampiu - nusikaltimas. Pasakykit ar normalus investuotojas eis į tokį regioną, kur nėra normalios infrastruktūros - būtų visiškas kvailys.
Vilniečiai dažnai žiūri iš savo varpinės, nė viena linija sostinėje nėra demontuota, o pasienio žmonėms nuo seno keliai veda ne tik į artimiausius Lietuvos centrus, bet istoriškai-kultūriškai-ekonomiškai yra susiję ir su už sienos esančiais. Bet kam ta provincija rūpi...

[Al1]

Tuo labiau neatsipirktų, o ir dar nuostolius generuotų tų linijų kapitalinis sutvarkymas. Nuostoliai atsirastų ne tik LG, bet ir uostui, taigi ir Klaipėdai, valstybei.
Investuotojai neis, net jei ir būtų tranzitinė linija. Tai pramonei, kuriai reikia geležinkelio - Mažeikiai jį turi. Skuodas, deja, neturi, bet išeitis yra. Jei jau investuotojas investuoja Lietuvoje, jis privalo ir naudotis maksimaliai šalies infrastruktūra, todėl sudarymas sąlygų vežti krovinius per Latviją būtų nusikaltimas. Bet kokiu atveju, Lietuvoje niekas neinvestuoja į rimtą pramonę, nestato gamyklų kir visai ne dėl to, kad nėra kažkur tai geležinkelio. Pilna provincijos miestų su geležinkeliais - nėra tų investitorių ir dar tokių, kuriems vystant gamybą reikėtų geležinkelio...