Keleivių vežimas Lietuvos geležinkeliais

[statyba]

o kodėl neimame pavyzdžio iš Latvijos? Ir tarkim, vasarą, nepadarome akcijos turistiniais maršrutais su nuolaida:

pvz.:

Vilnius - Ignalina: dviratis nemokamai arba bilietas su nuolaida
Vilnius - Marcinkonys: tas pats
Vilnius - Trakai: analogiškai

Manote, nebūtų norinčių? Atsirastų ir dar pakalbintu draugus

nors, aišku, kam daryt akcijas, juk jeigu netyčia 4 dviratininkai susirinks į traukinį jiems jau nebus kur pasidėt dviračių... geriau padarom juokingą 20% nuolaidą du kartus per metus per jonines kortelių turėtojams ir jau pasirodysime geri....

[Nikas]

o kodėl neimame pavyzdžio iš Latvijos? Ir tarkim, vasarą, nepadarome akcijos turistiniais maršrutais su nuolaida:

pvz.:

Vilnius - Ignalina: dviratis nemokamai arba bilietas su nuolaida
Vilnius - Marcinkonys: tas pats
Vilnius - Trakai: analogiškai

Manote, nebūtų norinčių? Atsirastų ir dar pakalbintu draugus

nors, aišku, kam daryt akcijas, juk jeigu netyčia 4 dviratininkai susirinks į traukinį jiems jau nebus kur pasidėt dviračių... geriau padarom juokingą 20% nuolaidą du kartus per metus per jonines kortelių turėtojams ir jau pasirodysime geri....

la la la...nes visur seni perdylos sėdi...kurie net nėra tikri kaip atrodo traukinys

[statyba]

tai va reikia greičiau tuos pirdylas iškrutint į pensiją... nes kitaip patys į ją išeidami nusitemps ir visą keleivinį traukinių susisiekimą

[2pajuris]

Tai, kad tie seniai net nesiruosiai eiti niekur, jie galvoja esantys nepakeiciami...
O taip is tirkuju ir yra, juos iskrapstyt is tu vietu su savo tarybiniu mastymu, nera taip lengva... O ir stipraus vadovo reikia, kad turetu tiek pasiryzimo tai padaryti.... O kai taip nera, tai nieko ir nebus, be to isdirbe daugybe metu turi labai stiprius uznugarius, kurie juos ir laiko ir laikys, kol viena diena ateja i darba nepakratis koju.... Neseniai spaudoj aprasytas buvo toks atvejis....

tai va reikia greičiau tuos pirdylas iškrutint į pensiją... nes kitaip patys į ją išeidami nusitemps ir visą keleivinį traukinių susisiekimą

[Berliner]

Tai, kad tie seniai net nesiruosiai eiti niekur, jie galvoja esantys nepakeiciami...
O taip is tirkuju ir yra, juos iskrapstyt is tu vietu su savo tarybiniu mastymu, nera taip lengva... O ir stipraus vadovo reikia, kad turetu tiek pasiryzimo tai padaryti.... O kai taip nera, tai nieko ir nebus, be to isdirbe daugybe metu turi labai stiprius uznugarius, kurie juos ir laiko ir laikys, kol viena diena ateja i darba nepakratis koju.... Neseniai spaudoj aprasytas buvo toks atvejis....

Štai kodėl geriausias kelias yra dalinis arba visiškas keleivių vežimo įmonės privatizavimas, prieš tai ją atskyrus nuo krovinių vežimo. Privačiam versle (net ir dalinai privačiam versle), tokių nesąmonių nebūna.

[Eimantas]

Kas juos finansuos?

[Berliner]

Kas juos finansuos?

Tas pats, kas finansuoja ir dabar, t.y. mokesčių mokėtojai.

[Al1]

Štai kodėl geriausias kelias yra dalinis arba visiškas keleivių vežimo įmonės privatizavimas, prieš tai ją atskyrus nuo krovinių vežimo. Privačiam versle (net ir dalinai privačiam versle), tokių nesąmonių nebūna.

Nereikia jokios privatizacijos. Yra daugybė pavyzdžių Europoje kaip valstybinės įmonės dirba gerai. Turim privačių vežėjų pavyzdžių ir Lietuvoje. Kautra, TOKS. Ar labai ten jau pas juos viskas gerai? Dirba kaip dirbo iki tol valdiški parkai. Bet dabar veža tik tais maršrutais, kurie pelningi.

[Berliner]

Nereikia jokios privatizacijos. Yra daugybė pavyzdžių Europoje kaip valstybinės įmonės dirba gerai. Turim privačių vežėjų pavyzdžių ir Lietuvoje. Kautra, TOKS. Ar labai ten jau pas juos viskas gerai? Dirba kaip dirbo iki tol valdiški parkai. Bet dabar veža tik tais maršrutais, kurie pelningi.

Taip, pavyzdžių yra, tačiau ar jie pritaikomi Lietuvoje? Kiek pastangų reiktų įdėti, kad valstybinė įmonė Lietuvoje, ypač tokia didelė ir politizuota kaip LG, pradėtų dirbti efektyviai ir skaidriai? Nėra Lietuvoje tokių politikų, kurie sugebėtų tai pasiekti.

Paimkime kitą pavyzdį - TEO. Prieš privatizavimą tai buvo gana niekinga įmonė, kuri orientavosi daugiausiai į balso paslaugas, teikusi labaaai brangaus ir nekokybiško interneto paslaugas. Dabar TEO tikrai nedaro gėdos - tai pelninga įmonė, teikianti kokybiškas paslaugas, įmonė, kurios dėka Lietuvoje turime daugiausiai šviesolaidinio interneto vartotojų Europoje. Ar "Lietuvos telekomas" tai būtų pasiekęs? Abejoju.

O dabar priešingas pavyzdys - Lietuvos paštas. Iš Vilniaus į Kauną registruotą laišką vargais negalais pristato per vieną savaitę (su sąlyga, kad turėsi kantrybės kas dieną eiti į paštą ir kaulinti to laiško). Kam reikalinga tokia įmonė? Ar vartotojams geriau nuo to fakto, kad ją valdo valstybė? Lažinuosi, kad pardavus Lietuvos paštą kokiam Deutsche Post, visos problemos dingtų ir turėtume tarptautinius standartus atitinkančią įmonę, kuriai iš Vilniaus į Kauną pristatyti laišką per dvi dienas nebūtų per didelis iššūkis.

Sutinku, kad Lietuvos geležinkeliai yra strateginė ir be galo svarbi įmonė. Be abejo, įmonės išskaidymas ir pardavimas turėtų būti kruopščiai apgalvotas ir nepriekaištingai įgyvendintas. Turi būti sąlyga, kokie maršrutai privalo būti aptarnaujami ir kiek dotacijų valstybė tam pasiryžusi skirti.

Dabar turime tiesiog palaidą balą, ir net dabar nepelningi maršrutai (nors galbūt labai svarbūs vietos gyventojams) yra uždaromi.

[Al1]

Telekomas irgi buvo pelninga įmonė. Ar ne po privatizacijos vykdytos grobuoniškos politikos dėka Lietuva yra mažiausiai fiksuoto ryšio abonentų turinti šalis. Taip, abonentų sumažėjo 3/4. Pasiekimas? O kodėl tu manai, kad telekomas, būdamas valstybiniu ar bent iš dalies privatizuotu nebūtų galėjęs sukurti šviesolaidinio tinklo? Yra kitas sėkmingai dirbančios valstybinės įmonės pavyzdys - Lietuvos radijo ir televizijos centras. Beje, kažkada tai buvo viena įmonė kartu su telekomu ir paštu.
O dėl pašto tu nusišneki. Paprastas laiškas pasiekia gavėją kitą dieną. Taip, kartais būna ir nesklandumų. Bet pas privatininkus (kurjerius) taip pat jų būna. Ir man jau yra ne kartą yra tekę jų darbu nusivilti. Jei neras namie, tai paliks raštelį su prašymu pačiam pasiimti laišką (kuris neretai būna reklaminis šlamštas). O jų kontoros randasi kur nors miesto užkampyje, kai pašto skyrių mieste yra daug ir artimiausiais visada bus palyginti netoli, tame pačiame miesto rajone.

Geležinkelių privatizacija, kaip rodo kai kurių šalių patirtis, nieko gero neduoda ir kol kas nei viena iš šalių nežada jokių geležinkelių privatizacijų.
Jei valstybė nesugeba įvesti tvarkos geležinkeliuose, tai kas garantuos, kad ji sugebės netgi skaidriai ir sąžiningai juos išskaidyti ir parduoti, o po to kontroliuoti???

[Berliner]

Telekomas irgi buvo pelninga įmonė. Ar ne po privatizacijos vykdytos grobuoniškos politikos dėka Lietuva yra mažiausiai fiksuoto ryšio abonentų turinti šalis. Taip, abonentų sumažėjo 3/4. Pasiekimas? O kodėl tu manai, kad telekomas, būdamas valstybiniu ar bent iš dalies privatizuotu nebūtų galėjęs sukurti šviesolaidinio tinklo?

Kokios dar grobuoniškos politikos? Fiksuotas ryšys yra atgyvena, kartu su faksu, peidžeriais ir kitokiais dalykais. Fiksuoto ryšio abonentų mažėjimas Lietuvoje yra tiesiogiai įtakotas pigaus ir kokybiško mobilaus ryšio sklaidos ir konkurencijos tarp, deja, nevalstybinių, mobiliųjų operatorių.

Valstybinis telekomas būtų ir toliau išimtinai koncentravęsis į pensininkų poreikius atitinkančias paslaugas (fiksuotą ryšį) ir neieškojęs arba labai vangiai ieškojęs naujų nišų, juk pelnas valstybinėms įmonėms nėra toks svarbus variklis. Kad neturėtume tokios pažangos kaip dabar yra FAKTAS.

O dėl pašto tu nusišneki. Paprastas laiškas pasiekia gavėją kitą dieną. Taip, kartais būna ir nesklandumų.

Aš kalbėjau apie registruotą laišką. Esu turėjęs labai labai daug neigiamos patirties su Lietuvos paštu, tad žinau ką kalbu.

Jei valstybė nesugeba įvesti tvarkos geležinkeliuose, tai kas garantuos, kad ji sugebės netgi skaidriai ir sąžiningai juos išskaidyti ir parduoti, o po to kontroliuoti???

Dėl šito, deja, tenka sutikti, bet gal geriau surizikuoti ir daryti ką nors, nei palikti kaip yra?

[Al1]

Kokios dar grobuoniškos politikos? Fiksuotas ryšys yra atgyvena, kartu su faksu, peidžeriais ir kitokiais dalykais. Fiksuoto ryšio abonentų mažėjimas Lietuvoje yra tiesiogiai įtakotas pigaus ir kokybiško mobilaus ryšio sklaidos ir konkurencijos tarp, deja, nevalstybinių, mobiliųjų operatorių.

Valstybinis telekomas būtų ir toliau išimtinai koncentravęsis į pensininkų poreikius atitinkančias paslaugas (fiksuotą ryšį) ir neieškojęs arba labai vangiai ieškojęs naujų nišų, juk pelnas valstybinėms įmonėms nėra toks svarbus variklis. Kad neturėtume tokios pažangos kaip dabar yra FAKTAS.

Aš kalbėjau apie registruotą laišką. Esu turėjęs labai labai daug neigiamos patirties su Lietuvos paštu, tad žinau ką kalbu.



Dėl šito, deja, tenka sutikti, bet gal geriau surizikuoti ir daryti ką nors, nei palikti kaip yra?

Kažkaip labiau ekonomiškai išsivysčiusios šalys taip žmonės nemano ir tokio abonentų skaičiaus mažėjimo nebuvo. O mobilaus ryšio plėtra buvo būtent dėl to, kad privatizuotas telekomas sukėlė kainas. Nebūtų kainų sukėlimo, nebūtų ir tokios mobilaus ryšio skvarbos. Tai štai tau puikus pavyzdys, kaip privatizuota kompanija praranda klientus. O geležinkelių atveju tai būtų susitraukimas iki kelių maršrutų. Arba visiškas bankrotas.

Nepasakok pasakų apie pašta. Prieš 10 metų taip gal ir buvo. Dabar taip nėra.

O dėl gelžinkelių - daryti reikia, bet privatizacija nėra išeitis.

[Vitas2]

Kažkaip labiau ekonomiškai išsivysčiusios šalys taip žmonės nemano ir tokio abonentų skaičiaus mažėjimo nebuvo. O mobilaus ryšio plėtra buvo būtent dėl to, kad privatizuotas telekomas sukėlė kainas. Nebūtų kainų sukėlimo, nebūtų ir tokios mobilaus ryšio skvarbos. Tai štai tau puikus pavyzdys, kaip privatizuota kompanija praranda klientus. O geležinkelių atveju tai būtų susitraukimas iki kelių maršrutų. Arba visiškas bankrotas.

Nepasakok pasakų apie pašta. Prieš 10 metų taip gal ir buvo. Dabar taip nėra.

O dėl gelžinkelių - daryti reikia, bet privatizacija nėra išeitis.

Pezalas ir tiek.

[Wycka]

Geležinkelių privatizacija, kaip rodo kai kurių šalių patirtis, nieko gero neduoda ir kol kas nei viena iš šalių nežada jokių geležinkelių privatizacijų.
Jei valstybė nesugeba įvesti tvarkos geležinkeliuose, tai kas garantuos, kad ji sugebės netgi skaidriai ir sąžiningai juos išskaidyti ir parduoti, o po to kontroliuoti???

Geležinkelių atveju tai būtų susitraukimas iki kelių maršrutų. Arba visiškas bankrotas.
Dėl gelžinkelių - daryti reikia, bet privatizacija nėra išeitis.

A|1, ar girdėjai apie „auksinę akciją“, kurios modelį sėkmingai pritaikė Vengrija?
Privatizavimas, bent jau mano požiūriu, būtų viena iš geriausių išeičių. Tik žinoma, toks kaip telekomo, o ne avialinijų. Pardavus 100% arba bent jau kontrolinį LG akcijų paketą pvz Deutsche Bundesbahn arba VR Group, galima išsireikalauti riedmenų atnaujinimo ir esamų keleivinių maršrutų išsaugojimo, gal net naujų (pirmiausia tarptautinių) paleidimo. Žinoma, visu aštrumu iškils dotacijų klausimas, kuriuo iki šiol SM žaidė ir manipuliavo su LG.

[Al1]

Kažkaip vokiečių ir suomių valstybiniai geležinkeliai sugeba dirbti, o mūsų ne... Net ir latviai. O telekomo privatizacija, aš dar kartą kartoju, yra nesėkmings privatizacijos pavyzdys. Jei analogiją imant geležonkeliuose, tai būtų uždaryta absoliuti dauguma maršrutų, o patys privatizuoti geležinkeliai mestųsi tik į pelningą krobvinių vežimą.

[99]

Kažkaip vokiečių ir suomių valstybiniai geležinkeliai sugeba dirbti, o mūsų ne... Net ir latviai. O telekomo privatizacija, aš dar kartą kartoju, yra nesėkmings privatizacijos pavyzdys. Jei analogiją imant geležonkeliuose, tai būtų uždaryta absoliuti dauguma maršrutų, o patys privatizuoti geležinkeliai mestųsi tik į pelningą krobvinių vežimą.

Mano manymu, palyginimas su telekomu nėra labai teisingas. Laidinė telefonija kaipo tokia technologija aplamai neturi perspektyvų ir pasmerkta išnykimui. Ir tas vyksta nepriklausomai nuo to ar telekomas privatizuotas, ar jis valdomas valstybės. TEO paslaugų strategijos perorientavimas buvo neišvengiamas dalykas.
O dėl LG neefektyvaus darbo keleivių pervežimo sektoriuje tai čia derėtų konstatuoti, kad LG neturi tvirtos strategijos orientuotos šiam sektoriuj. Kolkas daroma vardan to, kad daryti, nors kažkokių prošvaiščių lyg ir atsiranda.

[Lettered]

Tas pats, kas finansuoja ir dabar, t.y. mokesčių mokėtojai.

Dabar keleivių vežimo nuostoliai yra padengiami iš pajamų gautų iš krovinių gabenimo.

[99]

Lyg ir nebuvo šios naujienos:

Kelionė tarp Vilniaus ir Minsko – beveik valanda trumpesnė

Gegužės 29 d., 10.45 val., iš Minsko į Vilnių atvyko pirmasis traukinys, 205 km atstumą tarp dviejų sostinių įveikęs per 3 val. Anksčiau kelionė tarp Vilniaus ir Minsko trukdavo 3 val. 51 min.

Aktyviai bendradarbiaujant su Baltarusijos geležinkelių kolegomis buvo sutrumpintos keleivių kontrolės procedūros Gudagojaus (Baltarusija) ir Kenos geležinkelio stotyse, sumažinta sustojimų Baltarusijos teritorijoje bei sutrumpintas jų laikas.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ Keleivių vežimo direkcijos direktoriaus dr. Raimondo Burkovskio teigimu, trys valandos – ne riba. „Planuojame, kad jau 2013 m., atlikus geležinkelių infrastruktūros modernizavimo darbus bei pradėjus Vilniaus geležinkelio stotyje taikyti keleivių patikros procedūras, tarp Vilniaus ir Minsko pradės kursuoti modernūs dyzeliniai traukiniai, – sakė R. Burkovskis. – Tai leis kelionės laiką sutrumpinti dar pusvalandžiu, iki 2 val. 30 min“.

Ruožu Vilnius–Minskas kiekvienais metais keliauja apie 100 tūkst. keleivių. Atsižvelgdami į tai, bei įvertindami Lietuvos ir Baltarusijos siekius jau nuo kitų metų pradėti taikyti abiejų šalių piliečiams, gyvenantiems 50 km atstumų nuo valstybės sienos, supaprastintas vizų išdavimo ir sienų kirtimo procedūras, Keleivių vežimo direkcijos specialistai prognozuoja, kad ateityje keleivių skaičius tik augs. Numatoma, kad tarp sostinių kursuos keturi modernūs dyzeliniai traukiniai.

Tačiau, pasak R. Burkovskio, svarbiausia yra tai, kad, 2014-ųjų pabaigoje, įgyvendinus ruožo Molodečno (Baltarusija)–Kena–Naujoji Vilnia elektrifikavimo projektą, kelionės laikas turėtų dar labiau sutrumpėti. „Planuojame, kad jau 2015-aisiais kelionė tarp Vilniaus ir Minsko tetruks apie dvi valandas, – sakė R. Burkovskis. – Ji taps ne tik patrauklesnė greičio atžvilgiu, bet ir žymiai patogesnė, kadangi tarp sostinių ims kursuoti elektriniai traukiniai“.

Įgyvendinus Molodečno (Baltarusija)–Kena–Naujoji Vilnia elektrifikavimo projektą, kurio Lietuvos dalies nuo valstybės sienos iki Naujosios Vilnios darbų vertė siekia 76 mln. Lt, bus elektrifikuota visa geležinkelio atkarpa nuo Kauno iki Minsko.

http://www.litrail.lt informacija

Numatoma, kad tarp sostinių kursuos keturi modernūs dyzeliniai traukiniai.

Čia tie keturi tai baltarusių Stadler'iai?

[Al1]

Mano manymu, palyginimas su telekomu nėra labai teisingas. Laidinė telefonija kaipo tokia technologija aplamai neturi perspektyvų ir pasmerkta išnykimui. Ir tas vyksta nepriklausomai nuo to ar telekomas privatizuotas, ar jis valdomas valstybės. TEO paslaugų strategijos perorientavimas buvo neišvengiamas dalykas.
O dėl LG neefektyvaus darbo keleivių pervežimo sektoriuje tai čia derėtų konstatuoti, kad LG neturi tvirtos strategijos orientuotos šiam sektoriuj. Kolkas daroma vardan to, kad daryti, nors kažkokių prošvaiščių lyg ir atsiranda.

Automobilizacijos eros pradžioje taip pat buvo manoma, kad geležinkeliai anksčiau ar vėliau išnyks. JAV netgi labai toli pažengė tuo keliu. Tačiau... O su telefonija yra analogiška situacija. Tik esmė tame, kad Vakarų Europos valstybėse neįvyko tokio staigau abonentų skaičiaus mažėjimo. Ar neatsitiks taip, kad paaiškėjus (ir esant tvirtiems įrodymams) apie kenksmingą elektromagnetinės spinduliuotės poveikį nebus pradėtsa riboti (žinoma, niekas jo neatsisakys visiškai) mobilaus ryšio ir atsigręžta į laidinį. Kaip jau matyti su vidaus degimio varikliais varomų automobilių ateitimi...

Lyg ir nebuvo šios naujienos:





Čia tie keturi tai baltarusių Stadler'iai?

Ne, paprasti vagonai, traukiami lokomotyvo.

[Wycka]

Ne, paprasti vagonai, traukiami lokomotyvo.

Esu tikras, kad 99 klausė apie elektrinius traukinius, kai 2015m. visas ruožas Vilnius-Minskas bus elektrifikuotas.