Keleivių vežimas Lietuvos geležinkeliais

[Lettered]

tokiems, kaip tamsta, matyt brangi kiekviena minute net ir sestadieni ar sekmadieni, kai paprasti zmones ramiai nori laika praleisti gamtoje ir tikrai skubeti niekur nereikia. O ir vaziavimas ne greituoju traukiniu tampa savotiska atrakcija seimai, ar vaikams.

Matai, kiek šimtų milijonų kainuoją tavo tokios egzotiškos pramogos? Su tokiu požiūriu neturėsim dar šimtą metų Rail Baltic'os

[Wycka]

Tuo, kad tai yra per mažas greitis, o sudėjus, Vilniuje kelionę iki stoties, o Kaune nuo stoties iki kelionės tikslo, paskaičiuok, kaip greičiau?

Tai paskaičiuokim, protingieji kurmiai. Darbo dieną piliečiui reikia nuvažiuoti iš Santariškių į Kauno klinikas. Dabar man neatidaro www.litrail.lt, tad labai tiksliai (kaip vaistinėje) suskaičiuoti nepavyks. iš Santariškių į stotį važiuoja 26 autobusas, veža apie 40 min. Jeigu nori greičiau, dar važiuoja 05 privatus autobusas arba 5 mikroautobusas (žinoma, ir taksi). Kelionė iki Kauno1 truks 58 min. (jeigu važiuosi greituoju traukiniu). Atvažiavęs į Kauną1 persėdi į 9 troleibusą arba 33 mikroautobusą. Abu važiuoja 21 min (pagal http://www.marsrutai.lt/kaunas/lt/#S...,;-1;3;500;3,1). Tad suma sumarum kelionė užtruks apie 2h. Atstumas, važiuojant automobiliu - apie 110km (pagal http://www.marsrutai.info/vilnius/?a...79435_24.77692). Automobilis važiuos vidutiniškai 40-50km/h greičiu (įskaičiuojant ne tik autostradą, bet važiavimą per miestų gatves, sankryžas, šviesoforus, kamščius, neretai perraustas gatves ir t.t.), tad kelionė vidutiniškai truks apie 2,1-2,5h. Žinoma, dabar teigi, kad į laiko sąnaudas neįtraukiau gaišimo laukiant transporto priemonės (autobuso, traukinio, troleibuso, mikroautobuso), tad laiko atžvilgiu gauname rezultatą 1:1. Kainas lyginti sunkoka, nes tai priklauso nuo: a) automobilio variklio tūrio, naudojamo kuro, automobilio amžiaus, tos dienos kuro kainos ir t.t., b) keleivio turimų teisių į lengvatas; c) pirkdamas bilietą su susimoki kainą brutto, o važiuodamas automobiliu dar įskaičiuok ne tik kurą, bet ir automobilio susidėvėjimą, tepalų sąnaudas, parkavimą ir t.t. Taigi čia rezultatas būtų ~ 1:1,5. Trūkumai: VT - mažiau komforto, tenka persėsti, kas nepatogu lyjant, sningant ar pučiant stipriam vėjui, kai kam ir "neprestižas"; automobiliu - jį gali pavogti, rizikuoji pakliūti į avariją, viršijęs greitį, nepraleidęs pėsčiųjų, pervažiavęs raudoną šviesoforo signalą ar atlikęs kitą smulkų nusižengimą, rizikuoji "pamaitinti" piktą dėdę policininką. Dar žiūrėk atims teises ir būsi priverstas naudotis "nekenčiamu VT". Vėlgi rezultatas 1:1,5. Viską sudėjus gauname 3:4 VT naudai. Jeigu dar ir ekologiją įpaišysim, tai VT laimi 3:5. Jeigu kitaip manai arba kitaip skaičiuoji — parašyk, padiskutuosim.

[Smauglys]

Aš nematau prasmės iš idėjos važinėtis VT.

[Wycka]

Aš nematau prasmės iš idėjos važinėtis VT.

Aš nematau šio pranešimo prasmės...

[Vytautas_LT]

Aš matau prasmę iš idėjos važinėtis VT. Ir kas nematote prasmės, geriau nekomentuokite.

[Lettered]

Tai paskaičiuokim, protingieji kurmiai. Darbo dieną piliečiui reikia nuvažiuoti iš Santariškių į Kauno klinikas. Dabar man neatidaro www.litrail.lt, tad labai tiksliai (kaip vaistinėje) suskaičiuoti nepavyks. iš Santariškių į stotį važiuoja 26 autobusas, veža apie 40 min. Jeigu nori greičiau, dar važiuoja 05 privatus autobusas arba 5 mikroautobusas (žinoma, ir taksi). Kelionė iki Kauno1 truks 58 min. (jeigu važiuosi greituoju traukiniu). Atvažiavęs į Kauną1 persėdi į 9 troleibusą arba 33 mikroautobusą. Abu važiuoja 21 min (pagal http://www.marsrutai.lt/kaunas/lt/#S...,;-1;3;500;3,1). Tad suma sumarum kelionė užtruks apie 2h. Atstumas, važiuojant automobiliu - apie 110km (pagal http://www.marsrutai.info/vilnius/?a...79435_24.77692). Automobilis važiuos vidutiniškai 40-50km/h greičiu (įskaičiuojant ne tik autostradą, bet važiavimą per miestų gatves, sankryžas, šviesoforus, kamščius, neretai perraustas gatves ir t.t.), tad kelionė vidutiniškai truks apie 2,1-2,5h. Žinoma, dabar teigi, kad į laiko sąnaudas neįtraukiau gaišimo laukiant transporto priemonės (autobuso, traukinio, troleibuso, mikroautobuso), tad laiko atžvilgiu gauname rezultatą 1:1. Kainas lyginti sunkoka, nes tai priklauso nuo: a) automobilio variklio tūrio, naudojamo kuro, automobilio amžiaus, tos dienos kuro kainos ir t.t., b) keleivio turimų teisių į lengvatas; c) pirkdamas bilietą su susimoki kainą brutto, o važiuodamas automobiliu dar įskaičiuok ne tik kurą, bet ir automobilio susidėvėjimą, tepalų sąnaudas, parkavimą ir t.t. Taigi čia rezultatas būtų ~ 1:1,5. Trūkumai: VT - mažiau komforto, tenka persėsti, kas nepatogu lyjant, sningant ar pučiant stipriam vėjui, kai kam ir "neprestižas"; automobiliu - jį gali pavogti, rizikuoji pakliūti į avariją, viršijęs greitį, nepraleidęs pėsčiųjų, pervažiavęs raudoną šviesoforo signalą ar atlikęs kitą smulkų nusižengimą, rizikuoji "pamaitinti" piktą dėdę policininką. Dar žiūrėk atims teises ir būsi priverstas naudotis "nekenčiamu VT". Vėlgi rezultatas 1:1,5. Viską sudėjus gauname 3:4 VT naudai. Jeigu dar ir ekologiją įpaišysim, tai VT laimi 3:5. Jeigu kitaip manai arba kitaip skaičiuoji — parašyk, padiskutuosim.

Na tai labai gerai parašei, o kam kokie prioritetai, galimybės, tegul ir renkasi kas geriau, gyvenam laisvoje šalyje, su šakėm nevarysim juk žmonių važiuoti su traukiniu. Aš nesu už visišką laukinį susisiekimo rinkos liberalizavimą, bet ekonominė logika kažkokia turi būti gyvenant rinkos ekonomikoje, juolab už pačius nuostolingiausius maršrutus mes patys visi netiesiogiai mokam.

[Wycka]

Na tai labai gerai parašei, o kam kokie prioritetai, galimybės, tegul ir renkasi kas geriau, gyvenam laisvoje šalyje, su šakėm nevarysim juk žmonių važiuoti su traukiniu. Aš nesu už visišką laukinį susisiekimo rinkos liberalizavimą, bet ekonominė logika kažkokia turi būti gyvenant rinkos ekonomikoje, juolab už pačius nuostolingiausius maršrutus mes patys visi netiesiogiai mokam.

Vat su šiomis mintimis jau sutinku. Mano įsitikinimu, laisva šalis = laisva visuomenė = laisva ekonomika. O dėl VT nuostolingumo, tai vis dar esu įsitikinęs, kad gera vadyba padarytų jį nebenuostolingą. Tiesiog būtų įdomu sužinoti, kiek kainuoja traukiniui D1 (4 vagonų) nuvažiuoti 100km? Tarkim, traukinys tuščias, jame važiuoja tik mašinistas, padėjėjas ir konduktorius, kelyje nėra nei įkalnių, nei nuokalnių, traukinys visą atstumą įveikia vienodu greičiu nesustodamas, nėra jokio vėjo.

[Lettered]

Vat su šiomis mintimis jau sutinku. Mano įsitikinimu, laisva šalis = laisva visuomenė = laisva ekonomika. O dėl VT nuostolingumo, tai vis dar esu įsitikinęs, kad gera vadyba padarytų jį nebenuostolingą. Tiesiog būtų įdomu sužinoti, kiek kainuoja traukiniui D1 (4 vagonų) nuvažiuoti 100km? Tarkim, traukinys tuščias, jame važiuoja tik mašinistas, padėjėjas ir konduktorius, kelyje nėra nei įkalnių, nei nuokalnių, traukinys visą atstumą įveikia vienodu greičiu nesustodamas, nėra jokio vėjo.

Na mane tie nusotoliai irgi šiek tiek stebina, bet iš kitos pusės yra labai didelės išlaidos, labai daug darbuotų, nepadėtų nei ir keleivių skaičiaus išaugimas. Negu jau visiškai nieko neišmanantys dirba LG vadovybėje?

[Vytautas_LT]

Negu jau visiškai nieko neišmanantys dirba LG vadovybėje?

Toks vaizdas, kad jie sąmoningai žlugdo keleivių vežimą, siekdami greičiau uždaryti ir atsikratyti nuostolių duobės. Einama pačiu paprasčiausiu keliu, vietoj to, kad būtų siekiama pritraukti keleivių, daryti rinkos ir vartotojų tyrimus, derinti tvarkaraščius. Tie du nauji dviaukščiai nieko nepadės, jei nebus elementariausių rinkodaros ir paslaugos lankstumą užtikrinančių priemonių.

[Lettered]

Toks vaizdas, kad jie sąmoningai žlugdo keleivių vežimą, siekdami greičiau uždaryti ir atsikratyti nuostolių duobės. Einama pačiu paprasčiausiu keliu, vietoj to, kad būtų siekiama pritraukti keleivių, daryti rinkos ir vartotojų tyrimus, derinti tvarkaraščius. Tie du nauji dviaukščiai nieko nepadės, jei nebus elementariausių rinkodaros ir paslaugos lankstumą užtikrinančių priemonių.

Na lengva pasakyti, bet ar įmanoma pasiekti, kad keleivių vežimas būtų bent nedaug nuostolingas? Darbuotojams centų nemokėsi juk, o daug keleivių irgi nepritrauksi su tvarkaraščių lankstumu.

[sleader]

Na įdomu su tais nuostoliais. Kiek dar paskaitinėjau komentarus (http://www.delfi.lt/news/economy/aut...om=1&s=2&no=20) ir asmeniškai girdėjau iš studentų - kartais penktadieniais ir sekmadieniais yra neįmanoma gauti bilietų į traukinį Vilnius-Klaipėda-Vilnius. Tai vargšai studentai bėga ieškoti autobusų.
Tai po velnių ar sunku prikabinti dar 1 vagoną.
Girdim tik dejones - tiek nusotolių ir tiek nuostolių - geriau trūkstamus vagonus prikabintų.
Užsiutau - tuoj rašysiu laišką ministrui šiuo klausimu. Tikrai. Jau parašiau ir išsiunčiau.

Vagonų prikabint matyt neįmanoma, nes netyčia gali pasirodyti šis maršrutas pernelyg pelningas. Tai akivaizdus keleivinio susisiekimo geležinkeliais žlugdymas. O į šio maršruto traukinius jau ganėtinai senokai atsitinka taip, kad neužtenka vietų, ypač aktualu tai vasara.

[Vytautas_LT]

Na lengva pasakyti, bet ar įmanoma pasiekti, kad keleivių vežimas būtų bent nedaug nuostolingas? Darbuotojams centų nemokėsi juk, o daug keleivių irgi nepritrauksi su tvarkaraščių lankstumu.

Tai kodėlgi, gerbiamasis, Lietuvoje viskas vyksta kitaip nei kaimyninėse šalyse? Kodėl keleivių pervežama net šešis kartus mažiau nei Latvijoje? Apie Baltarusiją iš viso nešneku. Ir aplamai, kodėl Lietuvoje žmonės kaip pamišę automobilizuojasi? Juk Europos sąjungoje esam ar ne? Tai kodėl toje pačioje Vokietijoje, kurioje automobilių daugiau nei gyventojų, kodėl ten žmonės aktyviai naudojasi traukiniais?

[aesde]

Toks vaizdas, kad jie sąmoningai žlugdo keleivių vežimą, siekdami greičiau uždaryti ir atsikratyti nuostolių duobės. Einama pačiu paprasčiausiu keliu, vietoj to, kad būtų siekiama pritraukti keleivių, daryti rinkos ir vartotojų tyrimus, derinti tvarkaraščius. Tie du nauji dviaukščiai nieko nepadės, jei nebus elementariausių rinkodaros ir paslaugos lankstumą užtikrinančių priemonių.

biški oftopikas
ar gali duoti keletą nuorodų į firmas (bet kokios srities, tačiau pageidautina transporto), kurios būtų paskelbusios (paviešinusios) savo reikmėms užsakytus ir atliktus tyrimus?

[Vytautas_LT]

Vagonų prikabint matyt neįmanoma, nes netyčia gali pasirodyti šis maršrutas pernelyg pelningas. Tai akivaizdus keleivinio susisiekimo geležinkeliais žlugdymas. O į šio maršruto traukinius jau ganėtinai senokai atsitinka taip, kad neužtenka vietų, ypač aktualu tai vasara.

Žinoma, juk jau senokai akivaizdžiai žlugdoma ir apie tai jau buvo n kartų rašyta čia.

[Vytautas_LT]

biški offtpikas
ar gali duoti keletą nuorodų į firmas (bet kokios srities, tačiau pageidautina transporto), kurios būtų paskelbusios (paviešinusios) savo reikmėms užsakytus ir atliktus tyrimus?

Jei būtų buvę tyrimai, tvarkaraščiai tikrai nebūtų tokie kokie dabar ir taip manau ne aš vienas.

[railman]

Toks vaizdas, kad jie sąmoningai žlugdo keleivių vežimą, siekdami greičiau uždaryti ir atsikratyti nuostolių duobės. Einama pačiu paprasčiausiu keliu, vietoj to, kad būtų siekiama pritraukti keleivių, daryti rinkos ir vartotojų tyrimus, derinti tvarkaraščius. Tie du nauji dviaukščiai nieko nepadės, jei nebus elementariausių rinkodaros ir paslaugos lankstumą užtikrinančių priemonių.

Pritariu, LG sistemingai ir nuosekliai žlugdo keleivių vežimą...

[Vytautas_LT]

Papildant /\. Keletas vaizdelių pamąstymams.

[fow]

Jei dabar nuolaidomis skatinama aviacija, kodėl gi nepasikvietus Arriva vystyti keleivių vežimo populiariausiais maršrutais. LG gyventų iš krovinių ir infrastruktūros nuomos. Lenkijoje Arriva riedmenis nuomoja iš vietos administracijos (nes sutartis su vaivadijos administracija terminuota, 3 m.) bei PESA.
Lietuvoje galėtų iš LG nuomotis. Žinoma, Lenkijoje kitoks geležinkelio tinklas, automobilių kelių būklė bei gyventojų tankumas, tačiau Arriva aptarnauja tik kai kurias linijas, ir tik dviejose vaivadijose, bet kažkaip nesiskundžia.
2007 m. veiklos ataskaitos 49 psl. gan išsamiai aprašytas kompanijos atėjimo principas (konkursą laimėjo Arriva PLC su PCC Rail).

[Wycka]

Jei dabar nuolaidomis skatinama aviacija, kodėl gi nepasikvietus Arriva vystyti keleivių vežimo populiariausiais maršrutais, LG gyventų iš krovinių ir infrastruktūros nuomos. Lenkijoje Arriva riedmenis nuomoja iš PKP (nes sutartis su vaivadijos administracija terminuota, 3 m.) , Lietuvoje galėtų iš LG nuomotis. Žinoma, Lenkijoje kitoks geležinkelio tinklas, automobilių kelių būklė bei gyventojų tankumas, tačiau Arriva aptarnauja tik kai kurias linijas, ir tik dviejose vaivadijose, ir kažkaip nesiskundžia.

Šalia to prašom Jums pavyzdys kaip pritraukti daugiau keleivių (lenkų k.):
http://www.arrivapcc.pl/pl/aktualnos...rriva-pcc.html

[vectron]

O ką čia reikia mąstyti?