Keleivių vežimas Lietuvos geležinkeliais

[John]

Šiaip 10-15 metų senumo traukiniai dar nesiskaito kaip seni, traukinių specifika kiek kitokia negu kelių transporto. Net ir su DRakonais LTG šiaip turi vieną naujausių rolling stock'ų Europoje (turbūt tik Estijos traukinių amžiaus vidurkis mažesnis), nors aišku, su tokiu praretintu tinklu nesunku tai pasiekti.

Niekas ir nesako, kad jie seni. Tiesiog jie nėra nauji.

[ejs-ejs]

Dar netikėtas pastebėjimas: EJ serijos traukiniai negali saugiai įmontuotu keltuvų išleisti neįgalių keleivių vežimėliuose Kauno stoties aklikeliuose, nes neužtenka perono pločio. Kaip supratau, tą patį problema yra ir su sąstate esančia rampa.

Houston?

[Konstantin]

Paklausus, ar numatomi planai keisti maršrutų dažnumą, tvarkaraščius, ji neslėpė, kad pokyčių bus.

„Lapkričio viduryje pristatysime naują metinį traukinių tvarkaraštį ir jame bus numatyti pokyčiai, kurie, tikimės, pritrauks dar daugiau keleivių tiek į tarptautinius maršrutus, tiek keliauti traukiniais Lietuvoje“

https://www.alfa.lt/aktualijos/lietu...leiviu/341703/

[ignaloidas]

Dar netikėtas pastebėjimas: EJ serijos traukiniai negali saugiai įmontuotu keltuvų išleisti neįgalių keleivių vežimėliuose Kauno stoties aklikeliuose, nes neužtenka perono pločio. Kaip supratau, tą patį problema yra ir su sąstate esančia rampa.

Šiaip palydovai žino šitą, ir stengiasi į pirmus vagonus nukreipti neįgaliuosius nes priekyje peronas platesnis. Bet reikia kad peronų infrastruktūra būtų atnaujinama, dabar tik palaiko kas esama, jokio tobulinimo nevyksta.

[ejs-ejs]

Šiaip palydovai žino šitą, ir stengiasi į pirmus vagonus nukreipti neįgaliuosius nes priekyje peronas platesnis. Bet reikia kad peronų infrastruktūra būtų atnaujinama, dabar tik palaiko kas esama, jokio tobulinimo nevyksta.

Kaip tik ir kėlėm iš pirmo vagono, nes platforma ...
Peronai lyg ir nesenai rekonstruoti.

[Ignalina]

Tuo tarpu Latvijoje peronai rekonstruojami visose pagrindinėse linijose. Ir po rekonstrukcijos perono aukštis sutampa su žemagrindžio traukinio aukščiu - nebereikia jokių keltuvų. Ar LTG kažkada susiprotės atlikti kažką panašaus?

[Al1]

Iš kur pinigai? Dabar pagrindinės investicijos eina į elektrifikaciją. Peronų taip paprastai atnaujinti negalima, nes naudojami skirtingų gabaritų traukiniai. Latvijoje nauji elektriniai traukiniai, o siaube, tarybinio gabarito. O pas mus dviaukščiai - europinio. Kiti - tarybinio. Pesos irgi europinio, bet su atkišamais laiptais. Lenkijoje, kur kaip ir vienodas gabaritas, vis tiek peronai skirtingi ir jei tinka naujiems traukiniams, tai netinka seniems. Tiksliau traukiniai pravažiuoti gali, bet įlipti reikia arba nuo perono žemyn į vagoną, arba aukštyn...

[Ignalina]

Iš kur pinigai?

Iš ten pat, iš kur ir pas latvius - ES latviams finansuoja 85% šio projekto kainos.

Peronų taip paprastai atnaujinti negalima, nes naudojami skirtingų gabaritų traukiniai. Latvijoje nauji elektriniai traukiniai, o siaube, tarybinio gabarito. O pas mus dviaukščiai - europinio. Kiti - tarybinio. Pesos irgi europinio, bet su atkišamais laiptais.

Niekas netrukdo peronus įrengti platesnio gabarito traukiniams. Visi mūsų žemagrindžiai turi išvažiuojantį laiptelį, kuris uždengtų tarpą iki perono.

Lenkijoje, kur kaip ir vienodas gabaritas, vis tiek peronai skirtingi ir jei tinka naujiems traukiniams, tai netinka seniems. Tiksliau traukiniai pravažiuoti gali, bet įlipti reikia arba nuo perono žemyn į vagoną, arba aukštyn...

Neskaitant Pesų 620m, visų likusių riedmenų aukštis, gavus Stadlerius, bus vienodas.

[Al1]

Jei ES davė elektrifikacijai, tai nereiškia, kad duos tuo pat metu ir kitiems stambiems projektams. Kišenė gi ne begalinė. Ir pati LTG turi prisidėti, o dabar su finansais irgi įtempta padėtis. Tuo tarpu latviai jokių grandiozinių projektų šiuo metu neturi. RailBaltica nesiskaito, nes ji ir pas mus.

Apie iš viso kalba? LTG nesugeba eksploatuoti turimų rampų ir keltuvų 13 elektrinių traukinių. Ir ne peronuose čia problema.

[taccido]

Tikrai reikia rekonstruoti platformas, kad sutaptų platformos ir traukinio grindų aukštis. Nebūtina gi visko padaryti iš karto, galima etapais, kaip tą latviai ir daro. Kad ir po 10 platformų per metus, iš pradžių nors svarbiausiose stotyse. Turint omeny Lietuvos geležinkelių apimtį, jau greitai pasijustų efektas.
Bet esminis dalykas: pirmiausia turi būti bendras standartas, kur numatytas informacijos pateikimas, pritaikymo neįgaliesiems sprendimai ir kt. Latviai pasidarė tą universalaus dizaino standartą geležinkeliui ir dabar po truputį įgyvendina. Lietuvoje iki šiol visur chaosas, tep lep, ir absoliučiai jokių kalbų apie kažkokį pokytį.

[John]

O tai visgi kokios priežastys, kad negalim visur padaryti, tarkim, 550 mm standartinių platformų aukščio? Vėl koks nors reljefas, klimatas ar dar ten koks nors super-duper-ultra sudėtingas ir komplikuotas dalykas, kurį supranta tik geležynkelių specelystai, ir dėl ko negalim nieko padaryti, kad geležinkelių infrastruktūra bent kažkiek paprogresuotų nuo sovietmečio standartų?

[DeSadas]

Jei ES davė elektrifikacijai, tai nereiškia, kad duos tuo pat metu ir kitiems stambiems projektams. Kišenė gi ne begalinė. Ir pati LTG turi prisidėti, o dabar su finansais irgi įtempta padėtis. Tuo tarpu latviai jokių grandiozinių projektų šiuo metu neturi. RailBaltica nesiskaito, nes ji ir pas mus.

Apie iš viso kalba? LTG nesugeba eksploatuoti turimų rampų ir keltuvų 13 elektrinių traukinių. Ir ne peronuose čia problema.

Latviams dekinga padetis, daug elektrifikuotiliniju kaip ir lenkai turejo po sovietmecio.

Priminkit kazkas ar ne LT turi maziausiai elektrifikavimo gelezinkeliuose es?

[DeSadas]

O tai visgi kokios priežastys, kad negalim visur padaryti, tarkim, 550 mm standartinių platformų aukščio? Vėl koks nors reljefas, klimatas ar dar ten koks nors super-duper-ultra sudėtingas ir komplikuotas dalykas, kurį supranta tik geležynkelių specelystai, ir dėl ko negalim nieko padaryti, kad geležinkelių infrastruktūra bent kažkiek paprogresuotų nuo sovietmečio standartų?

na as itariu imasi lengvesniu projektu... vagonu interjerai, vilniaus gelezinkelio stoties vidine rekonstrukcija, nauju traukiniu pirkimas.

[Konstantin]

O tai visgi kokios priežastys, kad negalim visur padaryti, tarkim, 550 mm standartinių platformų aukščio? Vėl koks nors reljefas, klimatas ar dar ten koks nors super-duper-ultra sudėtingas ir komplikuotas dalykas, kurį supranta tik geležynkelių specelystai, ir dėl ko negalim nieko padaryti, kad geležinkelių infrastruktūra bent kažkiek paprogresuotų nuo sovietmečio standartų?

FB teko užmatyt panašų klausimą apie peronus po vienu iš LTG postu apie naujus traukinius.

[alga]

O tai visgi kokios priežastys, kad negalim visur padaryti, tarkim, 550 mm standartinių platformų aukščio? Vėl koks nors reljefas, klimatas ar dar ten koks nors super-duper-ultra sudėtingas ir komplikuotas dalykas, kurį supranta tik geležynkelių specelystai, ir dėl ko negalim nieko padaryti, kad geležinkelių infrastruktūra bent kažkiek paprogresuotų nuo sovietmečio standartų?

Kiek suprantu, problema yra zooparkas ir interoperabilumas. Padarysim visur 550 mm, o pas latvius ir lenkus bus 760, bus blogai tarptautiniams maršrutams. Jei padarys 760, tai žemagrindžiams traukiniams nebus bepakopio įėjimo. Jei, tarkime, Rusija ir Baltarusija taps kada nors normaliom valstybėm, reiks interoperabilumo su jų standartais. Bet koks "padarykim visur 550" turi riziką tapti dar vienais į vėją išmestais 360 milijonų, kurie užkerta kažkurias galimybes.

[John]

FB teko užmatyt panašų klausimą apie peronus po vienu iš LTG postu apie naujus traukinius.

LTG atsakymas iš esmės yra: bla bla bla, taip kažkaip, gal taip, o gal kitaip, vienužodžiu, tikriausiai nieko nedarysim.

Šiaip, niekas ir neturi iliuzijų, kad peronai galėtų būti idealiame aukštyje visiems traukiniams ar realiai 100% accessible. Niekur Europoje taip realiai nėra ir turbūt niekada nebus, bet visgi tie standartiniai aukščiai (konkrečiai 550 mm) tam ir yra, kad būtų galima nustatyti kažkokį baseline vienodą aukštį visose stotyse ir daugmaž visiems traukiniams tas aukštis būtų geras. Na tikrai geresnis, negu dabartiniai ~250-300mm (ar koks jis?). Ypač apgailėtinai atrodo turint omeny, kad ne tiek jau daug stočių turim, investicijos tikrai nebūtų kažin kokios baisingai didelės. Net latviai pasidarė, kas savaime nemažai pasako, turint omeny, kad jų transporto sektorius yra arguably dar labiau apsišikęs, nei Lietuvos.

[John]

Kiek suprantu, problema yra zooparkas ir interoperabilumas. Padarysim visur 550 mm, o pas latvius ir lenkus bus 760, bus blogai tarptautiniams maršrutams. Jei padarys 760, tai žemagrindžiams traukiniams nebus bepakopio įėjimo. Jei, tarkime, Rusija ir Baltarusija taps kada nors normaliom valstybėm, reiks interoperabilumo su jų standartais. Bet koks "padarykim visur 550" turi riziką tapti dar vienais į vėją išmestais 360 milijonų, kurie užkerta kažkurias galimybes.

Pas latvius 760 mm? Ne 550 mm jie dabar darosi visur?

[Al1]

O tai visgi kokios priežastys, kad negalim visur padaryti, tarkim, 550 mm standartinių platformų aukščio? Vėl koks nors reljefas, klimatas ar dar ten koks nors super-duper-ultra sudėtingas ir komplikuotas dalykas, kurį supranta tik geležynkelių specelystai, ir dėl ko negalim nieko padaryti, kad geležinkelių infrastruktūra bent kažkiek paprogresuotų nuo sovietmečio standartų?

Todėl ir negalima nes reikia suderinti tarybinį ir kažkokį tai europinį (realiai tokio nėra) gabarito standartą. Latviams daug paprasčiau, nes nauji elektriniai traukiniai tarybinio gabarito, o aukštį galima daryti ir didesnį, tai tarybinis gabaritas neriboja, nes grynai tarybinis aukšto perono standartas dar aukštesnius peronus leidžia.

Kiek suprantu, problema yra zooparkas ir interoperabilumas. Padarysim visur 550 mm, o pas latvius ir lenkus bus 760, bus blogai tarptautiniams maršrutams. Jei padarys 760, tai žemagrindžiams traukiniams nebus bepakopio įėjimo. Jei, tarkime, Rusija ir Baltarusija taps kada nors normaliom valstybėm, reiks interoperabilumo su jų standartais. Bet koks "padarykim visur 550" turi riziką tapti dar vienais į vėją išmestais 360 milijonų, kurie užkerta kažkurias galimybes.

Zooparkai visoje Europoje yra. Anksčiau nebuvo žemagrindžių traukinių. Paskutinius du dešimtmečius jau tokie randasi. Dviaukščams vagonams įlaipinimas irgi įvairiai realizuojamas - į vienus įlipama į pirmą aukštą ir tai yra žemas įlipimas, o į kitus įlipama į 1,5 aukšto dalį ir ten aukštis jau didesnis. Daugybė eksploatuojamų vagonų, kurie pagaminti 70-aisiais metais. Nors jie rekonstruojami, bet pagrindinio nešančio kėbulo neperdarysi ir žemesnio įlipimo padaryti neišeina...

Be to Rusijos tranzitas niekur nedings. O jei dings, tai skaityk - karas.

[Ignalina]

Todėl ir negalima nes reikia suderinti tarybinį ir kažkokį tai europinį (realiai tokio nėra) gabarito standartą. Latviams daug paprasčiau, nes nauji elektriniai traukiniai tarybinio gabarito, o aukštį galima daryti ir didesnį, tai tarybinis gabaritas neriboja, nes grynai tarybinis aukšto perono standartas dar aukštesnius peronus leidžia.



Zooparkai visoje Europoje yra. Anksčiau nebuvo žemagrindžių traukinių. Paskutinius du dešimtmečius jau tokie randasi. Dviaukščams vagonams įlaipinimas irgi įvairiai realizuojamas - į vienus įlipama į pirmą aukštą ir tai yra žemas įlipimas, o į kitus įlipama į 1,5 aukšto dalį ir ten aukštis jau didesnis. Daugybė eksploatuojamų vagonų, kurie pagaminti 70-aisiais metais. Nors jie rekonstruojami, bet pagrindinio nešančio kėbulo neperdarysi ir žemesnio įlipimo padaryti neišeina...

Be to Rusijos tranzitas niekur nedings. O jei dings, tai skaityk - karas.

1520mm gabaritas bet kuriuo atveju platesnis nei europinis. Kaip ir sakiau - darai peroną pagal jį, 550mm aukščio, ir problemų nebelieka. Mažesnio gabarito traukinys išleidžia papildomą pakopą.

[Visdarlietus]

Be to Rusijos tranzitas niekur nedings. O jei dings, tai skaityk - karas.

O kuo susijęs rusiškas tranzitas ir perono aukštis? Tranzitas ir taip be įlaipinimo išlaipinimo.