Parašė MedinisStrazdas
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Keleivių vežimas Lietuvos geležinkeliais
Collapse
X
-
Parašė ifl Rodyti pranešimą
Tai siūlote trąšas furomis vežti? Ir kokiu būdu vykdyti tranzitą? Ar nebevykdyti?
- 1 patinka
Comment
-
Parašė ifl Rodyti pranešimą
Comment
-
Parašė taccido Rodyti pranešimą
Turbūt mirties nuosprendį nulėmė nedidelis jungiamų miestų dydis (mažai pramonės, keleivių) ir akligatvio situacija (Biržai kaip galutinė stotelė).
- 7 patinka
Comment
-
Parašė Visdarlietus Rodyti pranešimą
Ir Vilniaus šalia nebuvimas. Turiu įtarimų, kad jeigu Klaipėda būtų sostinė tai iki šio keleiviai būtų vežami ruožu Klaipėda-Skuodas.
Taip, Varėnos maršrutui pliusiuką prideda sostinė. Dar turiu įtarimą, kad Skuodo gyventojai dažniau važiuoja į artimesnę Plungę (20 km arčiau), o ne į Klaipėdą. Galbūt Klaipėda turėtų būti žymiai didesnė, kad nebūdama sostine įgautų Skuodui tokią pačią reikšmę, kaip Varėnai Vilnius?100 minčių – miestai, transportas ir idėjos
- 1 patinka
Comment
-
Parašė taccido Rodyti pranešimą
Įdomi mintis. Varėna–Vilnius ir Skuodas–Klaipėda atstumai praktiškai vienodi (apie 70 km), gyventojų skaičiai irgi labai panašūs (Varėna 8000, Skuodas 5000).
Taip, Varėnos maršrutui pliusiuką prideda sostinė. Dar turiu įtarimą, kad Skuodo gyventojai dažniau važiuoja į artimesnę Plungę (20 km arčiau), o ne į Klaipėdą. Galbūt Klaipėda turėtų būti žymiai didesnė, kad nebūdama sostine įgautų Skuodui tokią pačią reikšmę, kaip Varėnai Vilnius?
- 1 patinka
Comment
-
Parašė acetonas Rodyti pranešimą
Reikia nepamiršti, kad traukinys važiuoja iki pat Marcinkonių. Ten, nei gyventojų, nei krovinių nėra
Comment
-
Daug puslapių prapliurpėte, tai atvėsinsiu kai kuriuos traukinių entuziastus: keleivių vežimas traukiniais yra nuostolingas visoje Europoje. 2010-ųjų lietuviška studija teigė, kad pilną kainą mokantis traukinio keleivis padengdavo vos 18% jo pervežimo savikainos, o tarpmiestiniame autobuse jo bilietas atpirkdavo kelionę ir dotuoti nereikėjo.
Taip, traukiniu važiuoti yra patogiau, bet ką pasakytų entuziastai, jei jų paprašytų susimokėti bent 5 kartus daugiau, nei keliaujant autobusu? Numanau, kad arba važiuotų nuosavu automobiliu, arba rinktųsi autobusą.
Entuziastams nereikėtų pamiršti, kad neretai keliones apmoka darbdaviai, kuriems nėra taip svarbu sutaupyti kelis eurus ir kankinti savus darbuotojus bei partnerius. Jie yra linkę mokėti dagiau, kad išlaikyti prestižą, todėl neretai kelionėms tarp ES didmiesčių renkasi traukinius.
Čia įdedu lentelę kiek Europoje 2016-ais kainavo vien infrastruktūros palaikymas be riedmenų kainų.Lentelė paimta iš šios studijos.
Paskutinis taisė KEdas; 2023.12.28, 11:21.
- 4 patinka
Comment
-
Parašė KEdas Rodyti pranešimąDaug puslapių prapliurpėte, tai atvėsinsiu kai kuriuos traukinių entuziastus: keleivių vežimas traukiniais yra nuostolingas visoje Europoje. 2010-ųjų lietuviška studija teigė, kad pilną kainą mokantis traukinio keleivis padengdavo vos 18% jo pervežimo savikainos, o tarpmiestiniame autobuse jo bilietas atpirkdavo kelionę ir dotuoti nereikėjo.
Tap, traukiniu važiuoti yra patogiau, bet ką pasakytų entuziastai, jei jų paprašytų susimokėti bent 5 kartus daugiau, nei keliaujant autobusu? Numanau, kad arba važiuotų nuosavu automobiliu, arba rinktųsi autobusą.
Entuziastams nereikėtų pamiršti, kad neretai keliones apmoka darbdaviai, kuriems nėra taip svarbu sutaupyti kelis eurus ir kankinti savus darbuotojus bei partnerius. Jie yra linkę mokėti dagiau, kad išlaikyti prestižą, todėl neretai kelionėms tarp ES didmiesčių renkasi traukinius.
Čia įdedu lentelę kiek Europoje 2016-ais kainavo vien infrastruktūros palaikymas be riedmenų kainų.Lentelė paimta iš šios studijos.
Kad suprastum ką ji rodo, reikia žinoti pradinus duomenis ir prielaidas, kuriomis remiantis ji sudaryta. Tekstas po 28 ir 29 lentelėmis geriau paaiškina kas parodyta 1 lentelėje.
- 3 patinka
Comment
-
Parašė KEdas Rodyti pranešimąDaug puslapių prapliurpėte, tai atvėsinsiu kai kuriuos traukinių entuziastus: keleivių vežimas traukiniais yra nuostolingas visoje Europoje. 2010-ųjų lietuviška studija teigė, kad pilną kainą mokantis traukinio keleivis padengdavo vos 18% jo pervežimo savikainos, o tarpmiestiniame autobuse jo bilietas atpirkdavo kelionę ir dotuoti nereikėjo.
- 6 patinka
Comment
-
Parašė ejs-ejs Rodyti pranešimąStudijos šaltinus į sceną. Čia tuo metu kai visas LTG krovinių srautas buvo pelningas, o keleiviai nuostolingi, nes jie turėjo tvarkyti infrastruktūrą?
Comment
-
Parašė ejs-ejs Rodyti pranešimą
Ši lentelė rodo vidutinę temperatūrą ligoninėje.
Kad suprastum ką ji rodo, reikia žinoti pradinus duomenis ir prielaidas, kuriomis remiantis ji sudaryta. Tekstas po 28 ir 29 lentelėmis geriau paaiškina kas parodyta 1 lentelėje.
Taip, ir man kilo įtarimų, kad lietuviškoje studijoje infrastruktūros kaštai nurašomi vien keleivių vežimui, tačiau ši ES masto studija tai lyg ir paneigia.
Suprantama, kad galima kabinėtis dėl detalių, pvz. kaip Liuksemburgas gali taip išsišokti, tačiau manau, kad būtent dėl studijos dydžio ir „palatos temperatūros“ efekto matosi kokia EILE keleivių vežimas yra brangesnis už kitas transporto rūšis.
Nieko nuostabaus, nes kiekvienam pervežamam keleivio kūneliui tenka daug tonų riedmenų ir tas santykis yra ne geležinkelių naudai. Vežant birius krovinius jie sudaro didžiąją vagono masės dalį, o vežant keleivius – ne.
Comment
-
Parašė KEdas Rodyti pranešimąTap, traukiniu važiuoti yra patogiau, bet ką pasakytų entuziastai, jei jų paprašytų susimokėti bent 5 kartus daugiau, nei keliaujant autobusu? Numanau, kad arba važiuotų nuosavu automobiliu, arba rinktųsi autobusą.
[/ATTACH]
- 4 patinka
Comment
-
Parašė Visdarlietus Rodyti pranešimą
Jeigu į kelionės autobusu išlaidas įskaičiuotume pakelių šienavimą, šviesoforų, kelio ženklų, gatvių apšvietimo, stotelių priežiūros išlaikymą, kelių asfaltavimą ar tikrai traukinio bilietas būtų 5 kartus didesnis?
Comment
-
Parašė KEdas Rodyti pranešimąNieko nuostabaus, nes kiekvienam pervežamam keleivio kūneliui tenka daug tonų riedmenų ir tas santykis yra ne geležinkelių naudai. Vežant birius krovinius jie sudaro didžiąją vagono masės dalį, o vežant keleivius – ne.
- 4 patinka
Comment
-
Parašė KEdas Rodyti pranešimą
Kaip manote, kas buvo rodoma įdėtoje lentelėje? Prieš rašydamas nenorėtumėte bent šiek tiek paskaityti į ką atsakinėjate? Tada gal pastebėtumėte, kad tai smulkūs remontai yra „marginal infrastructure costs“,o asfaltavimai – „average infrastructure costs“.
Comment
-
Parašė Lettered Rodyti pranešimą
Labai nesunku paskaičiuoti procentus, kiek pajamų duoda keleivių vežimas, kiek krovinių ir pagal tą proporciją padalinti infrastruktūros kaštus.
Negalima imti, kad kroviniai išlaiko 70proc infrastruktūros kaštų. Nes abu važiavo po lygiai kilometrų, tad ir kaštus pagal kilometrus reikia dalinti, ne pagal pajamas.
Čia supaprastinau iki kilomettų, gal ten reiia įvertinti, kad sunkaus krovininio kilometras daugiau sudėvi infrastruktūrą nei lengvesnio keleivinio. Ir dar gal kitų aspektų yra.
Comment
-
Parašė Gator Rodyti pranešimą
Tarkim krovininiai ir keleiviniai nuvažiuoja lygiai kilometrų, bet iš krovinių gaunama 70 proc, o iš keleivių 30proc pajamu.
Negalima imti, kad kroviniai išlaiko 70proc infrastruktūros kaštų. Nes abu važiavo po lygiai kilometrų, tad ir kaštus pagal kilometrus reikia dalinti, ne pagal pajamas.
Čia supaprastinau iki kilomettų, gal ten reiia įvertinti, kad sunkaus krovininio kilometras daugiau sudėvi infrastruktūrą nei lengvesnio keleivinio. Ir dar gal kitų aspektų yra.
Comment
Comment